Byla Ik-114-331/2011

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio, Virginijos Volskienės (pranešėja),

2sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

3viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės teismų administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. J. V. skundą atsakovui Nacionalinei teismų administracijai dėl sprendimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės).

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5I.

6pareiškėjas R. J. V. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu ir jo papildymu (b. l. 2–3, 22–25) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės teismų administracijos (toliau – ir atsakovas, Teismų administracija) 2010 m. vasario 3 d. atsisakymą Nr. 4K-193-(4.34); 2) įpareigoti atsakovą išmokėti sumažintos pensijos skirtumą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės parengtą ir patvirtintą pensijų kompensavimo tvarkos aprašą; 3) sustabdyti šios bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) su prašymu nustatyti, ar Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinojo įstatymo) 1 straipsnio 2 dalies 1 punktas (kiek tai liečia teisėjų valstybinių pensijų perskaičiavimo tvarką) ir 16 straipsnio 4 dalis (kiek tai liečia nenumatytą teisėjų valstybinių pensijų kompensavimo mechanizmą) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 23 straipsniui, 52 straipsniui bei teisinės valstybės principui; 4) kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu nustatyti, ar Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Valstybinių pensijų įstatymas) 3, 6, 8 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo (2009 m. gruodžio 8 d. Nr. XI-531 redakcija) 3 straipsnio 3 dalis (kiek tai liečia Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydį) neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui, 52 straipsniui bei teisinės valstybės principui; 5) įpareigoti Teismų administraciją išmokėti jam sumažintos teisėjų valstybinės pensijos skirtumą, kuris susidarys taikant ne 1,5, o 1,3 koeficientą.

7Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. balandžio 23 d. nutartimi (b. l. 37?44) kreipėsi į Konstitucinį Teismą, kuris 2010 m. birželio 29 d. nutarimu pripažino, kad Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija) nuostata „kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos valstybinės <…> pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio“ (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija) ta apimtimi, kuria formuluotė „kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos valstybinės pensijos“ apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas teisėjų valstybines pensijas, prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Taip pat pripažino, jog Laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalis ta apimtimi, kuria Lietuvos Respublikos Vyriausybei nėra siūloma parengti ir patvirtinti dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo tvarkos aprašą, prieštarauja Konstitucijos 23, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas šiuo nutarimu pripažino, kad Laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktas ta apimtimi, kuria nustatyta, kad šis įstatymas taikomas asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Valstybinių pensijų įstatymą, neprieštarauja Konstitucijai.

8R. J. V. patikslintais prašymais prašė: 1) panaikinti Teismų administracijos 2010 m. vasario 3 d. atsisakymą Nr. 4K-193-(4.34); 2) priteisti iš atsakovo Teismų administracijos 3 237,45 Lt sumą, kuri susidarė nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. lapkričio mėnesio, taikant 1,3 koeficientą pagal atsakovo pateiktą pažymą; 3) priteisti bylinėjimo išlaidas.

9Pareiškėjas paaiškino, kad jis nuo 2001 m. rugpjūčio 6 d. pradėjo dirbti Kauno apygardos administracinio teismo teisėju. 2008 m. vasario 16 d. jam suėjo 65 metai ir, pasibaigus įgaliojimų laikui, buvo atleistas iš teisėjo pareigų. Teismų administracija 2008 m. jam paskyrė teisėjų valstybinę pensiją, kuri nuo 2010 m. sausio 1 d. buvo sumažinta. 2009 m. gruodžio 9 d. priimto Laikinojo įstatymo 1 straipsnis nustato, kad šis įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems teisėjų valstybines pensijas. Šio įstatymo 16 straipsnio 4 dalis numato, kad Vyriausybė iki 2010 m. liepos 1 d. turi parengti sumažintų valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų kompensavimo tvarkos aprašą, tačiau šiame įstatyme nėra numatytas teisėjų valstybinių pensijų kompensavimo mechanizmas. Europos chartijos dėl teisėjų statuso 6 punkte nustatyta, kad teisėjams, kurie yra sulaukę teisėjams įstatymo nustatyto pensinio amžiaus ir kurie ėjo teisėjo pareigas nustatytą laiką, turi būti mokama tokia pensija, kurios dydis būtų kuo artimiausias jų paskutinei gautai teisėjo algai. Iš Konstitucijos kylančios teisėjo nepriklausomumo principo socialinės (materialinės) garantijos reiškia, kad valstybė turi pareigą užtikrinti teisėjui tokį socialinį (materialinį) aprūpinimą, kuris atitiktų teisėjo statusą jam einant pareigas, taip pat ir pasibaigus teisėjo kadencijai, t. y. įgaliojimų laikui.

10Teismų administracija su pareiškėjo skundu ir patikslintais skundais nesutiko ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus. Atsiliepimuose (b. l. 8–10, 90–91, 113–115) paaiškino, kad Teismų administracijos direktoriaus 2008 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 9FB-4-(4.46) pareiškėjui paskirta teisėjų valstybinė pensija. Atsižvelgiant į teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grąžinimo įstatymo paskirtį ir perskaičiuotą teisėjo penkių metų gauto darbo užmokesčio vidurkį, Teismų administracijos direktoriaus 2009 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. 9FB-27-(4.46) ir 2009 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 9FB-65-(4.46) pareiškėjui paskirta perskaičiuota teisėjų valstybinė pensija. Laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog paskirtos ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos ir rentos, nurodytos Laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Taigi, teisėjų valstybinės pensijos taip pat mažinamos vadovaujantis Laikinojo įstatymo nuostatomis. Esamas valstybinių pensijų skaičiavimo, skyrimo ir mokėjimo teisinis reguliavimas yra galiojantis, todėl kol nėra naujo teisinio reglamentavimo, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimą, Teismų administracija neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymo ar kito teisės akto, jeigu jis nėra oficialiai pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Atsakovas nurodė, jog kol teisės aktais nėra nustatyta, kaip turėtų būti pensijos skaičiuojamos / perskaičiuojamos, jis negali išmokėti pareiškėjui skirtumo, susidariusio dėl to, kad išmokant teisėjų valstybinę pensiją nuo 2010 m. sausio mėn. buvo taikomas užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Statistikos departamentas) paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3, o ne 1,5 dydžio ribojimas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kad prieštaraujančia Konstitucijai pripažinta Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostata netaikoma, o Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalis, kuri tuo pačiu Konstitucinio Teismo nutarimu taip pat pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, taikoma.

11Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuri atstovaujama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 27–29) tretysis suinteresuotas asmuo pasisakė tik dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą su prašymu nustatyti, ar Laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktas (dalyje dėl teisėjų valstybinių pensijų perskaičiavimo tvarkos) ir 16 straipnsio 4 dalis (dalyje dėl teisėjų valstybinių pensijų kompensavimo mechanizmo nebuvimo) neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui, 52 straipsniui bei teisinės valstybės principui.

12II.

13Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino ir panaikino Teismų administracijos direktoriaus 2010 m. vasario 3 d. atsisakymą Nr. 4K-193-(4.34) „Dėl teisėjų valstybinės pensijos mokėjimo“, priteisė R. J. V. iš Teismų administracijos 3 237,45 Lt neišmokėtos teisėjo valstybinės pensijos skirtumą pagal pateiktą pažymą nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. lapkričio 15 d. ir 39,60 Lt teismo išlaidų.

14Teismas nurodė, jog pareiškėjui pagal Valstybinių pensijų įstatymą paskirta ir mokama valstybinė pensija nuo 2008 m. vasario 16 d., ši teisėjo įgyta teisė ir teisėtas lūkestis yra sietini ir su asmens nuosavybės teisių apsauga (Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d. nutarimai), todėl pagal Konstitucijos 23 straipsnį asmenys, kuriems teisėjų valstybinė pensija buvo paskirta ir mokama, turi teisę reikalauti, kad jiems tokio dydžio išmokos, kokios buvo paskirtos ir mokamos, būtų mokamos ir toliau (Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d. nutarimai). Įstatymų leidėjas Laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje kompensavimo tvarkos teisėjų sumažintoms valstybinėms pensijoms nėra numatęs. Teismas nurodė, jog valstybinių pensijų mažinimas teisėjams, be kompensavimo mechanizmo, ignoruojant Konstitucinio Teismo nutarimus, pažeidžia teisinės valstybės principus, svarbiausius jos elementus: teisėtų lūkesčių apsaugą, teisių tikrumą ir teisinį saugumą. Teisė reikalauti mokėti pagal Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytas pensinio aprūpinimo išmokas kyla ne tik iš tarptautinių teisės aktų (Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnio 1 dalis), bet ir Konstitucijos 52 straipsnio. Pagal Konstitucijos 23 straipsnį yra ginami šios teisės turtiniai aspektai (Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. spalio 22 d. nutarimai). Sprendime teigiama, jog Valstybinių pensijų įstatymu, Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymu (toliau – ir Teisėjų valstybinių pensijų įstatymas) nustačius pensijų rūšis, asmenis, turinčius teisę į pensiją, pensijų skyrimo ir mokėjimo pagrindus, dydžius, sąlygas, valstybei kyla pareiga pensinio aprūpinimo santykiuose laikytis teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo konstitucinių principų. Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarime konstatuota, kad minėtas teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijos 23, 52 straipsniams ir 109 straipsnio 2 daliai. Tai konstatavus, kartu konstatuotina, kad tokiu teisiniu reguliavimu yra pažeidžiami iš Konstitucijos ir įstatymo kylantys teisėti lūkesčiai. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjas, pagal Valstybinių pensijų ir Teisėjų valstybinių pensijų įstatymus įgijęs teisę į teisėjo valstybinę pensiją, turi teisę pagrįstai tikėtis, kad ši teisė nustatytą laiką būtų išlaikyta ir įgyvendinta. Todėl pareiškėjo prašymas priteisti iš atsakovo 3 237,45 litų sumą, kuri susidarė nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. lapkričio mėnesio, taikant 1,3 koeficientą pagal atsakovo pateiktą pažymą, yra traktuotinas kaip teisėti lūkesčiai, kylantys iš Konstitucijos ir minėtų įstatymų. Teismo vertinimu, atsakovas vadovaudamasis Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, Laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi, kurios Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimu pripažintos prieštaraujančios Konstitucijai, nepagrįstai atsisako mokėti visą paskirtą valstybinę pensiją. Teismas nurodė, jog antikonstitucinė teisės norma negali sukelti neigiamų padarinių nei vienam asmeniui, jei sprendimas dėl tos teisės normos nėra galutinai įvykdytas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A12-219-04), todėl pareiškėjo reikalavimą priteisti 3 237,45 litų sumą, kuri susidarė nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. lapkričio mėnesio, taikant 1,3 koeficientą, tenkintino.

15III.

16Teismų administracija pateikė apeliacinį skundą (b. l. 141–142) kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą.

17Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas, teigdamas, kad Teismų administracija, vadovaudamasi Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, Laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi, kurios Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimu pripažintos prieštaraujančios Konstitucijai, nepagrįstai atsisako mokėti visą paskirtą valstybinę pensiją ir patenkindamas pareiškėjo reikalavimą, netiesiogiai nurodo, kad Teismų administracija turi vadovautis Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, t. y. nuostata, kuri Konstitucinio Teismo taip pat buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui. Tokia situacija, kai teismas įpareigoja taikyti Konstitucijai prieštaraujančia pripažintą įstatymo nuostatą, yra netoleruotina teisinėje valstybėje. Atsakovas nurodo, jog 2010 m. lapkričio 17 d. buvo priimtas Teismų administracijos direktoriaus įsakymas Nr. 9FB-10-(4.46) „Dėl teisėjų valstybinių pensijų”, kuriuo nurodyta mokėti teisėjų valstybines pensijas pagal teisinį reglamentavimą, galiojusį iki Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimo įsigaliojimo dienos. Šiame įsakyme nurodyta, kad jis galios iki bus priimti Konstituciją atitinkantys teisėjų valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojantys teisės aktai. Tokiu būdu bus užtikrinta ne tik Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje numatyta Teismų administracijos pareiga skirti ir mokėti teisėjų valstybines pensijas, bet ir nepaneigta teisėjų valstybinių pensijų gavėjų, kaip iš Konstitucijos kylančios teisėjo socialinės garantijos nutrūkus jo įgaliojimams, esmė bei paskirtis. Apeliaciniame skunde pažymima, jog teismas, įpareigodamas Teismų administraciją pareiškėjui išmokėti 3 237,45 Lt neišmokėtos teisėjo valstybinės pensijos skirtumą, pažeidė Konstitucijos 5 straipsnyje įtvirtintą valdžių padalijimo principą t. y. teismas iš esmės pasisakė dėl klausimų, kuriuos pagal kompetenciją priklauso spręsti įstatymų leidžiamajai ir (ar) vykdomajai valdžiai. Teigia, jog šiuo metu rengiami teisėjų pensinio aprūpinimo reglamentavimo pakeitimai, ir, kol nėra aiškios koncepcijos tenkinant pareiškėjo skundo reikalavimus, pareiškėjas, lyginant su kitais teisėjų valstybinių pensijų gavėjais, atsidurtų diferencijuojamoje padėtyje, t. y. būtų pažeistas konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas.

18Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 147–152) kuriuo prašo atsakovo apeliacinio skundo netenkinti.

19Atsiliepime į apeliacinį skundą yra nurodo, jog Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimas buvo paskelbtas 2010 m. lapkričio 16 d., todėl nuo šios dienos jame nurodyti aktai, kurių nuostatos pripažintos prieštaraujančios Konstitucijai, negali būti taikomos. Teigia, jog Konstitucinio Teismo nutarimas įsigaliojo neužbaigus teisės normos taikymo procedūros, todėl antikonstitucinė norma negali sukelti neigiamų padarinių nei vienam asmeniui, jeigu sprendimas dėl teisės normos nėra galutinai įvykdytas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A12-219/2004). Pareiškėjas nurodo, jog byloje turi būti taikomas 1,3 koeficientas, o nuo 2010 m. lapkričio 16 d. netaikomas joks ribojimas (išskyrus Laikinojo įstatymo nuostatas). Paaiškina, jog net ir tuo atveju, jeigu įstatymų leidėjas pakeis įstatymus, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimą, tai tokie taisymai galios nuo 2010 m. lapkričio 16 d., o jis savo pažeistas teises gina nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. lapkričio 15 d. Pagal Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatas nuo 2010 m. lapkričio 16 d. jis savo pažeistas teises gali ginti kitoje administracinėje byloje. Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos nutartimi Nr. 3K-18-187/2007. Nurodo, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko 2010 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. (1.4)-1T-27 patvirtintų Teismų administracijos nuostatų 7 punkte nustatytos Teismų administracijos funkcijos. Šių nuostatų 7.7 punkte nurodyta, jog Teismų administracija skiria ir moka teisėjų valstybines pensijas, todėl teigia, jog ši teisė yra deleguota atsakovui ir jis yra atsakingas už teisėjų valstybinių pensijų mokėjimą.

20Teisėjų kolegija

konstatuoja:

21IV.

22Apeliacinis skundas atmestinas.

23Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2009 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. 9FB-27-(4.46) pareiškėjui R. V. buvo paskirta perskaičiuota 2 237,46 Lt dydžio teisėjų valstybinė pensija nuo 2008 m. vasario 16 d. (b. l. 13).

24Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 9FB-65-(4.46) pareiškėjui paskirta 1 927,52 Lt perskaičiuota teisėjų valstybinė pensija nuo valstybinės pensijos skyrimo dienos, ankstesnis 2009 m. spalio 1 d. įsakymas Nr. 9FB-27-(4.46) pripažintas netekusiu galios (b. l. 15).

25Pareiškėjas ginčija atsakovo Teismų administracijos 2010 m. vasario 3 d. raštą Nr. 4R-193-(4.34), kuriuo buvo atsisakyta jam mokėti nesumažiną teisėjų valstybinę pensiją bei prašo priteisti 3 237,45 Lt skirtumą, kuris susidarė nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. lapkričio 16 d., kai ši pensija buvo skaičiuojama taikant ne Statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydį, bet 1,3 dydį.

26Teisėjų valstybinė pensija buvo numatyta 2002 m. liepos 2 d. priimtu Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymu, kuriuo pakeista Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis, ją išdėstant taip: „Kiekvienas šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose nustatytos valstybinės pensijos dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio pirmąją dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio. Pensijos dydžio ribojimą taiko pensiją mokanti institucija.“

27Be to, 2002 m. liepos 2 d. buvo priimtas Teisėjų valstybinių pensijų įstatymas, kuris įsigaliojo 2003 m. sausio 1 d. Šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje buvo nustatytas apskaičiuotos teisėjų valstybinės pensijos kartu su valstybinėmis socialinio draudimo pensijomis bei kitomis valstybinėmis pensijomis vienam asmeniui dydžio ribojimas – suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama teisėjų valstybinė pensija, Statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio.

28Lietuvos Respublikos Seimas 2009 m. gruodžio 8 d. priėmė Valstybinių pensijų įstatymo 3, 6, 8 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymą, kuriuo inter alia Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatytą maksimalų valstybinės pensijos dydį bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų kitų valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendros sumos vienam asmeniui maksimalų dydį sumažino nuo užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio iki 1,3 dydžio. Šis įstatymo pakeitimas įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d.

29Teisėjų valstybinių pensijų įstatymas nebuvo atitinkamai pakeistas, t. y. liko galioti šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatytas minėtas ribojimas 1,5.

302009 m. gruodžio 9 d. buvo priimtas Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas, kuris, išskyrus jo 16 straipsnį, įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d. ir galioja iki 2011 m. gruodžio 31 d. Pagal minėto įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktą šis įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Valstybinių pensijų įstatymą, <...>, Teisėjų valstybinių pensijų įstatymą, <...>.

31Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatytas pasiūlymas Vyriausybei iki 2010 m. liepos 1 d. parengti ir patvirtinti sumažintų valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų kompensavimo tvarkos aprašą.

32Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarime konstatavo, kad: 1) Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis (Žin., 2002, Nr. 73-3088) ta apimtimi, kuria įtvirtinant maksimalų teisėjų valstybinės pensijos dydį nėra atsižvelgta į atskirų teismų sistemų ypatumus, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 2 dalis (Žin., 2002, Nr. 73-3088) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 3) Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalis (Žin., 2002, Nr. 73-3088) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 4) Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija) (Žin., 2009, Nr. 151-6778) nuostata „Kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose nustatytos valstybinės <…> pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti už praeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio“ (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija) ta apimtimi, kuria formuluotė „kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose nustatytos valstybinės pensijos“ apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas teisėjų valstybines pensijas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 5) Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktas (Žin., 2009, Nr. 152-6820) ta apimtimi, kuria nustatyta, kad šis įstatymas taikomas asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; 6) Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalis ta apimtimi, kuria Lietuvos Respublikos Vyriausybei nėra siūloma parengti ir patvirtinti dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo tvarkos aprašą, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.

33Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimas buvo paskelbtas “Valstybės žiniose” 2011 m. lapkričio 16 d.

34Konstitucinis Teismas turi įgaliojimus pripažinti kitų valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų – Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės teisės aktus prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams, pirmiausiai Konstitucijai, tai reiškia šių aktų teisinės galios panaikinimą bei jų pašalinimą visam laikui iš Lietuvos teisės sistemos.

35Pagal Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas prieštarauja Konstitucijai. Nuo oficialaus Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo dienos Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo, Valstybinių pensijų įstatymo straipsniai (jų dalys), kurie yra pripažinti prieštaraujančiais konstitucijai, negalės būti taikomi.

36Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina tai, kad Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo nuostata, kurioje numatytas maksimalus teisėjų valstybinės pensijos ir kitų asmens gaunamų pensijų bendras dydis, keičiant Valstybinių pensijų įstatymo nuostatą, nebuvo pakeistas. Taigi pagal Valstybinių pensijų įstatymą maksimalus asmens valstybinės pensijos, inter alia teisėjų valstybinės pensijos, dydis bei maksimali šios pensijos ir kitų asmens gaunamų pensijų bendra suma negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio, o pagal Teisėjų valstybinių pensijų įstatymą teisėjų valstybinės pensijos ir pagal kitus įstatymus paskirtų pensijų suma negali viršyti minėto 1,5 dydžio. Teisėjų valstybinių pensijų įstatymas Valstybinių pensijų įstatymo atžvilgiu yra lex specialis, taigi atsakovui nebuvo pagrindo pareiškėjui skiriamą teisėjų valstybinę pensiją nuo 2010 m. sausio 1 d. perskaičiuoti remiantis Valstybinių pensijų įstatyme numatytu ribojimu, numatančiu, kad maksimali asmens valstybinės pensijos ir kitų asmens gaunamų pensijų bendra suma negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio. Atsakovas, atsisakydamas taikyti specialųjį įstatymą, neteisėtai atsisakė pareiškėjui mokėti teisėjų valstybinę pensiją, apskaičiuotą pagal Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nuostatą pritaikius ribojimą, numatantį, kad teisėjų valstybinės pensijos ir pagal kitus įstatymus paskirtų pensijų suma negali viršyti minėto 1,5 dydžio. Neteisėtas Teismų administracijos 2010 m. vasario 3 d. raštas Nr. 4R-193-(4.34), kuriuo buvo atsisakyta pareiškėjui mokėti nesumažintą pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį teisėjų valstybinę pensiją yra naikintinas, todėl pareiškėjo skundą šioje dalyje pirmosios instancijos teismas patenkino pagrįstai.

37Pareiškėjui R. V. neteisėtai pritaikius Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje numatytą gaunamų pensijų ribojimo dydį 1,3 vietoje 1,5, išmokamos teisėjų valstybinės pensijos skirtumas dėl sumažinto pensijos dydžio ribojimo nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. lapkričio 16 d. (t. y. iki Konstitucinio Teismo 210 m. birželio 29 d. nutarimo paskelbimo) sudarė, remiantis atsakovo pateiktais paskaičiavimais, 3 237,45 Lt. Šią sumą pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui iš atsakovo.

38Apelianto argumentas, kad tokiu teismo sprendimu atsakovas yra įpareigotas vadovautis Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, kuri pripažinta prieštaraujančia Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, yra atmestinas, nes minėtos įstatymo nuostatos taikymas šioje byloje reikšmingas iki 2010 m. lapkričio 16 d. – kai buvo paskelbtas Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimas. Nepagrįstu laikytinas ir kitas apelianto argumentas, kad teismas, priteisdamas susidariusį teisėjų valstybinės pensijos skirtumą pareiškėjui, pažeidė Konstitucijos 5 straipsnyje įtvirtintą valdžių padalijimo principą. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas nepagrįstai netaikė specialaus įstatymo normos. Teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl teisės taikymo individualaus ginčo atveju, vykdo teisingumą, ir tai negali būti vertinama kaip konstitucinio valdžių padalijimo principo pažeidimas.

39Be to, apeliantas teigia, kad dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pareiškėjas, lyginant su kitais teisėjų valstybinės pensijos gavėjais, atsidūrė diferencijuotoje padėtyje, taip pažeidžiamas konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas. Tokie teiginiai nepagrįsti, nes teismo sprendimas yra priimtas sprendžiant individualų ginčą, ir kiekvieno asmens teisių gynimas teisme yra jo diskrecija, todėl pareiškėjo padėtis negali būti lyginamų su kitų asmenų, kurie nėra apsisprendę ginti savo teises teisme, padėtimi.

40Konstitucija draudžia mažinti teisėjų atlyginimus bei socialines garantijas; bet kokie mėginimai mažinti teisėjo atlyginimą ar kitas socialines (materialines) garantijas arba teismų finansavimo ribojimas traktuotini kaip kėsinimasis į teisėjų ir teismų nepriklausomumą.

41Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad įstatymais nustačius pensijų rūšis, asmenis, turinčius teisę į pensiją, pensijų skyrimo ir mokėjimo pagrindus, sąlygas, pensijų dydžius, valstybei kyla pareiga pensinio aprūpinimo santykių srityje laikytis konstitucinių teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo principų. Asmenys, kuriems Konstitucijoje ar įstatyme nustatyta pensija buvo paskirta ir mokama, pagal Konstitucijos 23 straipsnį turi teisę reikalauti, kad jiems tokio dydžio išmokos, kokios buvo paskirtos ir mokamos, būtų mokamos ir toliau.

42Pensijų sistema gali būti pertvarkoma tik įstatymu. Jeigu pertvarkant pensijų sistemą neliktų įstatymu nustatytų pensijų arba šių pensijų teisinis reguliavimas būtų iš esmės pakeistas, įstatymų leidėjas privalėtų nustatyti teisingą praradimų kompensavimo asmenims, kuriems tokia pensija buvo paskirta ir mokama, mechanizmą (Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimai).

43Pareiškėjas nurodo, jog nuo 2010 m. lapkričio 16 d. neturi būti taikomas joks ribojimas, išskyrus Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą. Tačiau šioje byloje nėra pareikšti reikalavimai dėl pareiškėjo teisės į teisėjų valstybinę pensiją gynimo po Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimo paskelbimo, todėl teisėjų kolegijai nėra pagrindo vertinti argumentų, susijusių su teisėjų valstybinės pensijos mokėjimu po Konstitucinio Teismo sprendimo paskelbimo.

44Remiantis aukščiau išdėstytais motyvais, apeliacinį skundą atsisakytina tenkinti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

45Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

46atsakovo Nacionalinės teismų administracijos apeliacinį skundą atmesti.

47Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

48Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,... 3. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 4. Teisėjų kolegija... 5. I.... 6. pareiškėjas R. J. V. (toliau – ir pareiškėjas) su... 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. balandžio 23 d. nutartimi... 8. R. J. V. patikslintais prašymais prašė: 1) panaikinti... 9. Pareiškėjas paaiškino, kad jis nuo 2001 m. rugpjūčio 6 d. pradėjo dirbti... 10. Teismų administracija su pareiškėjo skundu ir patikslintais skundais... 11. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos... 12. II.... 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 27 d. sprendimu... 14. Teismas nurodė, jog pareiškėjui pagal Valstybinių pensijų įstatymą... 15. III.... 16. Teismų administracija pateikė apeliacinį skundą (b. l. 141–142) kuriuo... 17. Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas, teigdamas, kad Teismų... 18. Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 147–152)... 19. Atsiliepime į apeliacinį skundą yra nurodo, jog Konstitucinio Teismo 2010 m.... 20. Teisėjų kolegija... 21. IV.... 22. Apeliacinis skundas atmestinas.... 23. Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2009 m. spalio 1 d. įsakymu... 24. Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 2 d.... 25. Pareiškėjas ginčija atsakovo Teismų administracijos 2010 m. vasario 3 d.... 26. Teisėjų valstybinė pensija buvo numatyta 2002 m. liepos 2 d. priimtu... 27. Be to, 2002 m. liepos 2 d. buvo priimtas Teisėjų valstybinių pensijų... 28. Lietuvos Respublikos Seimas 2009 m. gruodžio 8 d. priėmė Valstybinių... 29. Teisėjų valstybinių pensijų įstatymas nebuvo atitinkamai pakeistas, t. y.... 30. 2009 m. gruodžio 9 d. buvo priimtas Socialinių išmokų perskaičiavimo ir... 31. Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 16... 32. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarime... 33. Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimas buvo paskelbtas... 34. Konstitucinis Teismas turi įgaliojimus pripažinti kitų valstybės valdžią... 35. Pagal Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos įstatymas (ar... 36. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina tai, kad Teisėjų valstybinių... 37. Pareiškėjui R. V. neteisėtai pritaikius Valstybinių... 38. Apelianto argumentas, kad tokiu teismo sprendimu atsakovas yra įpareigotas... 39. Be to, apeliantas teigia, kad dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo... 40. Konstitucija draudžia mažinti teisėjų atlyginimus bei socialines... 41. Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad įstatymais nustačius... 42. Pensijų sistema gali būti pertvarkoma tik įstatymu. Jeigu pertvarkant... 43. Pareiškėjas nurodo, jog nuo 2010 m. lapkričio 16 d. neturi būti taikomas... 44. Remiantis aukščiau išdėstytais motyvais, apeliacinį skundą atsisakytina... 45. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 46. atsakovo Nacionalinės teismų administracijos apeliacinį skundą atmesti.... 47. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 27 d. sprendimą... 48. Nutartis neskundžiama....