Byla AS-469-59-07

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas), Sigitos Rudėnaitės (pranešėja) ir Algirdo Taminsko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos visuomeninės organizacijos „Žvėryno bendruomenė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos visuomeninės organizacijos „Žvėryno bendruomenė“ skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl statybos leidimo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti statybos leidimą Nr. GN/996/05-1181, projektavimo sąlygų sąvadą, kurio pagrindu buvo rengiamas statybos projektas ir išduotas minėtas statybos leidimas, bei Vilniaus miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos protokolinį nutarimą rekomenduoti išduoti statybos leidimą Nr. GN/996/05-1181. Pareiškėja taip pat prašė taikyti laikinąją reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti minėto statybos leidimo galiojimą iki bus išnagrinėta administracinė byla ir įsiteisės sprendimas byloje. Pareiškėjos teigimu, panaikininus skundžiamą statybos leidimą, jeigu nebus pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, dėl vykdomų statybų jau bus padaryta didelė žala vertingam gamtiniam kraštovaizdžiui, todėl atkurti buvusią iki ginčijamo akto priėmimo padėtį būtų akivaizdžiai sunkiau.

5II.

62006 m. gruodžio 4 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmetė. Teismas rėmėsi Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalimi, konstatuodamas, jog aplinkybių, pagal kurias, nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų negalimas, pareiškėja nenurodė. Be to pažymėta, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. spalio 31 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmetė, o pakartotinai paduotame prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę visuomeninė organizacija „Žvėryno bendruomenė" naujų aplinkybių nenurodė.

7III.

8Pareiškėja kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su atskiruoju skundu, prašydama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 4 d. nutartį panaikinti ir prašytą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pritaikyti. Pareiškėjos teigimu, teismo nutartis neteisėta ir nepagrįsta, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos panašiose bylose. Teismas nepagrįstai teigia, kad pareiškėja nenurodė naujų aplinkybių, nes kartu su prašymu buvo pateiktas Kultūros ministerijos 2006 m. birželio 23 d. raštas Nr. S2-1502, pagal kurį namas statomas išilgai Latvių g. 53 esančio sklypo, taip sunaikinant nemažą dalį žaliosios zonos, ir namo statyba prieštarauja galiojantiems teisės aktams. Pareiškėjos teigimu, panašiose bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taikydavo statybos leidimo galiojimą sustabdymą, nes priėmus pareiškėjai palankų sprendimą, būtų panaikintas skundžiamas statybos leidimas ir tektų griauti pastatytą statinį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. gruodžio 11 d. nutartis - tuo atveju, jei reikalavimo užtikrinimo priemonės nebūtų taikomos ir statybos leidimo galiojimas nebūtų laikinai sustabdytas, leidime nurodytas pastatas galėtų būti pastatytas). Pareiškėja pažymi, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, skundo tenkinimo atveju atkurti buvusią iki ginčijamo akto priėmimo padėtį (Administracinių bylų teisenos įstatymo 92 straipsnis) būtų akivaizdžiai sunkiau. Pagal teismo praktiką aplinkybė, jog tretysis suinteresuotas asmuo, pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę ir atmetus pareiškėjos skundą, patirtų turtinių nuostolių, nelaikytina lemiančia sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimą. Skunde nurodoma, jog patenkinus skundą, byloje kiltų ne tik turtinių, bet ir aplinkai padarytų nuostolių atlyginimo klausimas. Pareiškėjos teigimu, nuostoliai nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės skundo tenkinimo atveju būtų žymiai didesni nei ją pritaikius. Pareiškėja pažymi, jog vykdomos statybos kelia grėsmę želdiniams bei tvenkiniams. Jei statybos leidimo galiojimas nebus laikinai sustabdytas, leidime nurodytas pastatas gali būti pastatytas, o želdiniai ir aplinka - galutinai sunaikinti. Tretysis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Erama“ atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo su atskirojo skundo reikalavimais nesutinkanti. Atsiliepime pažymima, jog pareiškėjos nurodomas Kultūros ministerijos 2006 m. birželio 23 d. raštas nėra adresuotas teismui, nagrinėjusiam pareiškėjos prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tai yra Kultūros ministerijos atsakymas į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros civilinių bylų skyriaus prokurorės 2006 m. birželio 14 d. raštą Nr. 13.2-564. Prokurorams pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą yra suteikta teisė kreiptis į administracinius teismus, ginant viešąjį interesą, tačiau byloje nėra duomenų, jog gavusi Kultūros ministerijos raštą Nr. S2-1502, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra tai padarė. Tretysis suinteresuotas asmuo remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A7-720-04, pažymėdamas, jog pareiškėja neįvardija, kokių konkrečių ginamą viešąjį interesą sudarančių aplinkosaugos reikalavimų pažeidimą įrodo su atskiruoju skundu pateiktas Kultūros ministerijos raštas, ir kad Kultūros ministerija nėra kompetentinga vertinti administracinių aktų, reglamentuojančių statybas privačioje žemėje, teisėtumą bei poveikį žaliosioms zonoms privačiame sklype (Kultūros ministerijos raštas Nr. S-2-1502 neįpareigojo pirmosios instancijos teismo jo pagrindu taikyti laikinąją apsaugos priemonę). Uždarosios akcinės bendrovės „Erama“ manymu, teismas pagrįstai nusprendė, kad pareiškėja nepateikė pakankamai argumentų, kodėl, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas teismo sprendimo įvykdymas (teismui nepateikta jokių duomenų apie tai, kad statybos darbai atliekami, kokia jų apimtis ir pan.). Nesant tokių duomenų, teismui nebuvo faktinio pagrindo nuspręsti, kad tolesnis ginčijamo statybos leidimo galiojimas apsunkins pareiškėjai galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą ar padarys jį negalimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. AS5-410/2005 bei Nr. AS6-544/2006). Teisėjų kolegija

konstatuoja:

9IV.

10Atskirasis skundas atmestinas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvio prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu nesiėmus užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Šiuo atveju, kaip matyti ir pareiškėjos skundo, buvo prašoma imtis Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos reikalavimo užtikrinimo priemonės – ginčijamo akto (statybos leidimo) galiojimo laikino sustabdymo. Iš uždarosios akcinės bendrovės „Erama“ pirmosios instancijos teismui pateiktų dokumentų (b.l. 60-106) matyti, kad ginčijamo statybos leidimo pagrindu adresu Latvių g. 53, Vilniuje, jau yra pastatytas daugiabutis gyvenamasis namas (baigtumas – 93 procentai). Tai sudaro pagrindą pripažinti, kad ginčijamo leidimo sustabdymas esamoje situacijoje reikšmingos įtakos teismo sprendimo vykdymui ar buvusios iki leidimo išdavimo padėties atkūrimui neturės. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas pareiškėjos prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra pagrįsta, jos naikinti nėra pagrindo. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

11Pareiškėjos visuomeninės organizacijos „Žvėryno bendruomenė“ atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 4 d. nutartį paliekant nepakeistą.

12Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai