Byla 2S-1161-555/2016
Dėl fizinio asmens bankroto

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Medicinos bankas“ atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7489-748/2016 dėl fizinio asmens bankroto.

3Apeliacinės instancijos teismas,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2FB-432-329/2015 (buvęs civilinės bylos Nr. 2FB-3086-896/2014) V. P. ir E. P. iškelta fizinio asmens bankroto byla. Bankroto administratoriumi paskirtas E. S.. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 4 d. nutartimi patvirtino V. P. ir E. P. kreditorius ir jų finansinių reikalavimų sąrašą.
  2. 2016 m. sausio 5 d. bankrutuojančių V. P. ir E. P. bankroto administratorius pateikė teismui prašymą patvirtini jų mokumo atkūrimo planą. Nurodė, kad 2016 m. sausio 20 d. vyko V. P. ir E. P. kreditorių susirinkimas vienbalsiai nutarė nepatvirtinti V. P. ir E. P. mokumo atkūrimo plano, nors jis buvo patikslintas, atsižvelgiant į kreditorių pastabas, pareikštas į ankstesnį parengtą mokumo atkūrimo planą, kuris buvo svarstomas 2015 m. gruodžio 30 d. vykusiame kreditorių susirinkime ir kuriame kreditoriai vienbalsiai nepritarė plano tvirtinimui.
  3. Kartu su fizinių asmenų mokumo atkūrimo planu bankroto administratorius pateikė teismui 2016 m. sausio 11 d. išvadą dėl V. P. ir E. P. parengto mokumo atkūrimo plano projekto įgyvendinimo galimybių, kurioje nurodė, jog V. P. ir E. P. pateiktas planas atitinka Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatyme nustatytus reikalavimus, įstatyme nurodytų pagrindų bylai nutraukti nenustatyta, plane numatytos priemonės gali būti įgyvendintos.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7

  1. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 2 d. nutartimi netvirtino teismui pateikto V. P. ir E. P. mokumo atkūrimo plano ir grąžino jį tikslinimui, nustatydamas vieno mėnesio terminą planui patikslinti, pateikiant jį kreditorių susirinkimui ir teismui.
  2. Teismas nustatė, kad ginčo atveju bankroto administratorius kreditorių susirinkime nepatvirtintą planą pateikė tvirtinti teisme, nurodydamas, jog jo manymu planas atitinka FABĮ 7 straipsnyje įvardintus reikalavimus, o kreditoriai plano nepatvirtino dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal FABĮ 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad pateiktas teismui tvirtinti V. P. ir E. P. mokumo atkūrimo planas atsižvelgiant į kreditorių išsakytus prieštaravimus bei plane esančius trūkumus negali būti tvirtinimas, nes būtų pažeista įstatyme įtvirtinta teisinga skolininkų ir jų kreditorių interesų pusiausvyra.
  3. Dėl Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 5 punkto. Teismas nustatė, pareiškėjų mokumo atkūrimo plano 6 punkte „Kitos priemonės, skirtos fizinių asmenų mokumui atkurti“ nurodyta, kad bankrutuojantys asmenys dirba pagal darbo sutartis, tačiau nuolat ieško darbo, kuriame galėtų panaudoti visas savo žinias ir patirtį bei už kurį atlyginimas būtų didesnis, negu šiuo metu esantis, o esant tokiai galimybei bankrutuojantys asmenys nedelsiant pakeistų esamą darbovietę. Nepaisant to, teismas nurodė, kad pareiškėjai nepateikė į bylą nei sudarytų darbo sutarčių, nei duomenų, kad ieško geriau apmokamo darbo arba siekia daryti karjerą savo darbovietėse ar deda pastangas gauti didesnį atlygį už savo darbą pagal šiuo metu užimamas pareigas. Teismas vertino, kad pareiškėjai turi realias galimybes siekti gauti daugiau pajamų ir didesne dalimi padengti savo įsipareigojimus kreditoriams, kadangi yra darbingo amžiaus, turi išsilavinimą, paklausias specialybes (inžinierius ir buhalterė), tuo tarpu duomenų apie pareiškėjų sveikatos sutrikimus ar neįgalumą byloje nėra. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad mokumo atkūrimo plano dalis dėl numatomų kitų priemonių, skirtų fizinių asmenų mokumui atkurti, turi būti patikslinta: plane turi būti konkretizuojamos fizinių asmenų mokumo atkūrimo priemonės, jų įgyvendinimo tvarka, arba nurodomos priežastys, dėl kurių bankrutuojantys asmenys be gaunamo darbo užmokesčio negali imtis kitų priemonių savo mokumui atkurti ir gauti daugiau pajamų.
  4. Dėl Fizinių asmenų bankroto 7 straipsnio 1 dalies 6 punkto. Teismas nustatė, kad pareiškėjų mokumo atkūrimo plano 7 punkte nurodyta, kad kiekvieną mėnesį būtiniems poreikiams tenkinti pareiškėjui V. P. reikalinga 312 Eur suma , o E. P., su kuria gyvena nepilnametis vaikas, - 420 Eur. Teismas sutiko su kreditorių pastabomis, kad lėšos nepagrįstos, didelės, ir sprendė, jog mokumo atkūrimo plano dalis dėl numatomų kiekvieną mėnesį fiziniam asmeniui būtiniems poreikiams tenkinti reikalingų lėšų turi būti patikslinta, išsamiau nurodant numatytų lėšų pagrįstumą, aplinkybes, lėmusias didesnių, negu buvo patvirtinta Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartyje lėšų, reikalingų būtiniems poreikiams tenkinti arba atsižvelgiant į kreditorių pastabas svarstyti jų dydžio keitimą.
  5. Dėl Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 7 punkto. Teismas nustatė, kad pareiškėjų mokumo atkūrimo plano 8 punkte nurodyta, jog bankroto administravimo išlaidoms kas mėnesį bus mokama 35 Eur, iš kurių 10 Eur sudaro išlaidos bankroto procedūroms atlikti ir 25 Eur administratoriaus E. S. kas mėnesį mokamas atlyginimas. Taip pat numatytos papildomos bankroto administravimo lėšos visam fizinių asmenų bankroto laikotarpiui – 4 procentai nuo turto pardavimo kainos. Tuo tarpu mokumo atkūrimo plano 12 punkte numatyta, kad bankrutuojantys asmenys nuo savo atlyginimo skirs 3 599,40 Eur sumą kreditoriams bei administravimo išlaidoms per 5 mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo metus, iš jų kreditoriams 1 499,40 Eur sumą. Dėl šio klausimo teismas pasisakė, kad sutinka su kreditorių pastabomis, jog mokumo atkūrimo plane turi būti nurodyta aiški bankroto administravimo išlaidų suma, todėl sprendė, jog pareiškėjai turėtų patikslinti savo planą šioje dalyje. Teismas atkreipė pareiškėjų, kad FABĮ 7 str. prasme lėšos, numatytos kreditorių reikalavimų tenkinimui, ir lėšos, numatytos bankroto administravimui, yra atskirtos ir jos negali būti nustatomos bendroje sumoje.
  6. Dėl Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 12 punkto. Teismas atmetė bankroto administratoriaus argumentus, jog šiuo metu nėra galimybės sudaryti kreditorių reikalavimų tenkinimo grafiką, nes nežinoma, kada ir kokią kainą bus realizuojamas pareiškėjų turtas. Teismas nurodė, kad pareiškėjų teikiamame tvirtinti plane jokio kreditorių reikalavimų tenkinimo grafiko su konkrečiomis sumomis nenurodyta, plane pateikta tik planuojamų gauti sumų paskirstymo eilė ir tvarka bei jų pervedimo terminas: 2016-2020. Teismas atkreipė pareiškėjų ir administratoriaus dėmesį, kad nurodžius konkrečias kreditoriams pervedamas sumas plane, plano vykdymas nepasunkėtų, nes FABĮ numato galimybę keisti mokumo atkūrimo planą visą fizinių asmenų bankroto procedūros laiką pasikeitus bankrutuojančių asmenų pajamoms, jų turtui ir kitoms aplinkybėms. Teismas taip pat sutiko ir su kreditorės AB Nordea Bank Lietuvos skyrius pastaba, kad plane nepateikiama duomenų apie pareiškėjų kilnojamąjį turtą, kadangi pareiškėjai turėtų išsamiai nurodyti duomenis apie jiems priklausantį visą, ne tik kilnojamąjį, turtą, o jei tokio turto nėra – privalo pateikti informaciją plane. Kitus kreditorių argumentus dėl pareiškėjų pateikto teismui tvirtinti mokumo atkūrimo plano teismas atmetė kaip nepagrįstus.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9

  1. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo UAB „Medicinos bankas“ prašo pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – E. P. ir V. P. mokumo atkūrimo plano netvirtinti ir bankroto bylą nutraukti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1010.1. Iš 2015 m. gruodžio 30 d. ir 2016 m. sausio 20 d. balsavimo raštu biuletenių ir pareiškėjų kreditorių susirinkimų protokolų matyti, kad nebuvo pritarta mokumo atkūrimo plano projektui, buvo nurodytos šio nepritarimo detalios priežastys, kurios susijusios su mokumo atkūrimo plano projekto neatitikimo FABĮ 7 straipsnyje nustatytiems reikalavimams, skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyros pažeidimu. Kad pateiktas mokumo atkūrimo planas neatitinka FABĮ 7 straipsnio reikalavimų, pirmosios instancijos teismas konstatavo ir skundžiamojoje nutartyje, nurodydamas mokumo atkūrimo plano trūkumus: plane nėra konkretizuojamos priemonės fizinių asmenų mokumui atkurti, jų įgyvendinimo tvarka arba priežastis, dėl kurių bankrutuojantys fiziniai asmenys negali jų imtis, nepagrindžiama lėšų suma, kurios riekia būtiniesiems poreikiams tenkinti, nėra aiški išlaidų bankroto administratoriui lėšų suma, nepateiktas kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas, nėra informacijos apie pareiškėjams priklausantį nekilnojamąjį turtą.

1110.2. Kreditorių pozicija dėl mokumo atkūrimo plano projekto išdėstyta 2015 m. gruodžio 30 d. ir 2016 m. sausio 20 d. balsuodami kreditorių susirinkimuose, balsavimų pozicija buvo perkelta ir į minėtų kreditorių susirinkimo protokolus. Pareiškėjams ir bankroto administratoriui buvo žinoma, kodėl tiek bankas, tik kiti kreditoriai nepritarė pirminiam ir patikslintam mokumo atkūrimo plano projektams. Tuo tarpu iš bankroto administratoriaus 2016 m. sausio 20 d. prašymo Nr. PA/11 „Dėl kreditorių susirinkimo protokolo pateikimo ir prašymo tvirtinti mokumo planą“, matyti, jog bankroto administratorius nesutiko su kreditorių susirinkimo išsakytais argumentais dėl plano neatitikties FABĮ reikalavimams ir motyvuotai prašė teismo šį planą patvirtinti.

1210.3. Šiuo atveju pažeista ne mokumo atkūrimo plano projekto tvirtinimo procedūra, o apskritai yra kilęs ginčas dėl šio plano atitikties FABĮ reikalavimams, kurį bankroto administratorius siekė spręsti teisme. Tiek pačių kreditorių, tiek skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyti (konstatuoti) pareiškėjų mokumo atkūrimo plano trūkumai yra esminiai, jie nesusiję su plano rengimo ir tvirtinimo procedūrų pažeidimu, pirmosios instancijos teismas ir pats skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad planas neatitinka FABĮ 7 straipsnio reikalavimų, todėl trūkumų šalinimo institutas negalėjo būti taikomas. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs pareiškėjų mokumo atkūrimo plano neatitikimą FABĮ 7 straipsnio reikalavimams, turėjo šį klausimą išspręsti iš esmės, o nustatęs, kad mokumo atkūrimo planas negali būti patvirtintas, turėjo plano netvirtinti ir nutraukti bankroto bylą.

1310.4. Priimant skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, buvo pasibaigęs maksimalus FABĮ 8 straipsnio 5 dalyje nustatytas terminas pateikti mokumo atkūrimo plano projektą teismui, todėl iš esmės šio termino pratęsimas naudojant trūkumų šalinimo institutą neturi įstatyminio pagrindo. Be to, teismui mokumo atkūrimo plano projektas pateiktas tvirtinti 2016 m. sausio 25 d., praleidus jau ir teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartimi 1 (vieno) mėnesio laikotarpiui pratęstą terminą. Tuo tarpu, FABĮ 8 straipsnio 5 dalis nenumato galimybės teismui, netvirtinant mokumo atkūrimo plano, kuris jau kartą buvo tikslintas, grąžinti jį dar kartą bei pateikti kreditoriams tikslinti ir teismui jį tvirtinti. Pareiškėjų mokumo atkūrimo planas jau buvo kartą patikslintas ir patikslintam planui kreditoriai vėl nepritarė antrame kreditorių susirinkime 2016 m. sausio 20 d., todėl pareiškėjams bankroto byla turėjo būti nutraukta.

  1. Atsiliepimu į suinteresuoto asmens UAB „Medicinos bankas“ atskirąjį skundą pareiškėja E. P. prašo jį atmesti ir palikti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartį nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas teisingos skolininkų ir kreditorių interesų pusiausvyros, sprendė, kad mokumo atkūrimo planas tikslintinas, jį prieš tai patiekiant kreditorių susirinkimui ir paskui teismui. Be to, Fizinių asmenų bankroto įstatymu siekiamų tikslų įgyvendinimo sėkmė didžiąją dalimi priklauso nuo sudaryto plano ir jo įgyvendinimo. Tuo tarpu skundžiama nutartimi yra atkreiptas dėmesys į tam tikras mokumo atkūrimo plano detales siūlant, tačiau neįpareigojant jų pakeisti, t. y. teismas neįpareigojo, pareiškėjų mokumo atkūrimo plano koreguoti pagal teismo nurodymus. Mano, kad šiuo atveju įstatyminiai terminiai nėra naikinamieji ir jie teismo gali būti pratęsti. Taip pat nurodo, kad nėra pagrįsto pagrindo nutraukti bankroto bylą, dėl ko nemokus fizinis asmuo vis tiek turėtų procesinę teisę vėl kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pakartotinai inicijuojant naujo civilinio proceso pradėjimą, tačiau tai neatitiktų proceso ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir koncentracijos bei kitų principų. Nors patys kreditoriai nesutiko, kad bankroto bylos būtų išskirtos į atskiras bylas, nesutiko, kad būtų ruošiami atskiri mokumo atkūrimo planai, tačiau nepaisant to, jie siekia nutraukti bankroto bylą, sudarydami sąlygas naujos bankroto bylos iškėlimui pagal kiekvieno iš pareiškėjų savarankiškus pareiškimus. Nesant akivaizdžių ar esminių trūkumų, nėra pagrindo nutraukti bankroto bylą, jeigu yra galimybė derinti kreditorių ir skolininkų interesus pašalinant tam tikrus trūkumus. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad mokumo atkūrimo planas turi tam tikrų trūkumų, bet nepasisakė, kad jie yra esminiai.
  2. Atsiliepimu į suinteresuoto asmens UAB „Medicinos bankas“ atskirąjį skundą pareiškėjai V. P. ir E. P. prašo jį atmesti. Nurodo, kad galimybė teismui patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritarė yra nustatyta, siekiant apriboti nesąžiningų kreditorių galimybes nepagrįstai trukdyti ar visiškai nutraukti fizinio asmens bankroto bylą. Tuo tarpu teismas, nesutikdamas su plane numatytomis mokumo atkūrimo priemonėmis, jų įgyvendinimo galimybėmis, paprastai turėtų ne pats jas (planą) keisti, o nurodyti fiziniam asmeniui kriterijus, į kuriuos reikėtų atsižvelgti sudarant plano projektą. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė kriterijus, į kuriuos reikėtų atsižvelgti fiziniams asmenims sudarant plano projektą. Be to, nemažą dalį nemažą dalį kreditorių pateiktų pastabų pripažino nepagrįstomis. Tuo tarpu pareiškėjai dėjo visas pastangas koreguoti planą pagal kreditorių susirinkimo pastabas, tuo tarpu kreditorė nesikreipė nei į teismą nei į bankroto administratorių dėl finansinio reikalavimo sumažinimo, todėl laiko, jog elgėsi nesąžiningai, nebuvo aktyvi ir nedalyvavo 2016 m. sausio 20 d. kreditorių susirinkime, jokių pastabų dėl 2016 m. sausio 20 d. protokolo nepateikė. Taip pat kreditorė nepateikė jokių svarių argumentų, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi yra ir bus pažeidžiamos jos teisės ir interesai, tuo tarpu atskirajame skunde nurodyta praktika neatitinka šios bylos faktinių aplinkybių, o nepagrįstai nutraukus bankroto bylą, pareiškėjai turėtų iš naujo inicijuoti bankroto bylą, dėl ko kreditorių interesams būtų suteikta pirmenybė, prieštarautų skolininkų ir kreditorių interesų pusiausvyros principui.
  3. Atsiliepimu į suinteresuoto asmens UAB „Medicinos bankas“ atskirąjį skundą pareiškėjų bankroto administratorius E. S. prašo jį atmesti. Be kitų pareiškėjų atsiliepimuose nurodytų aplinkybių, kurių teismas nekartoja, bankroto administratorius papildomai pažymi, kad suinteresuoto asmens UAB „Medicinos bankas“, kaip yra nurodę pareiškėjai, didžioji finansinio reikalavimo dalis turėjo būti patenkinta, todėl kreditorės finansinis reikalavimas turėtų būti sumažintas išmokėtai pinigų sumai, ko pasėkoje pareiškėjų mokumo atkūrimo planas turi būti koreguojamas ir dėl kreditorės reikalavimo sumažinimo.

14Apeliacinės instancijos teismas,

konstatuoja:

15IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16

  1. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 str.).

    17Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

  2. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netvirtintas teismui pateikto V. P. ir E. P. mokumo atkūrimo planas, jį grąžinant tikslinimui ir nustatant vieno mėnesio terminą planui patikslinti, teisėtumo ir pagrįstumo.
  3. Nagrinėjamos bylos medžiaga ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2FB-432-329/2015 (buvęs civilinės bylos Nr. 2FB-3086-896/2014) V. P. ir E. P. iškelta fizinio asmens bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas E. S., taip pat nustatytas keturių mėnesių terminas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos fizinių asmenų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 4 d. nutartimi patvirtino V. P. ir E. P. kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą. Kauno apygardos teismas 2015 m. lapkričio 24 d. nutartimi pareiškėjams ir jų bankroto administratoriui atnaujino Fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą mokumo atkūrimo planui pateikti teismui tvirtinti, nustatė vieno mėnesio terminą, skaičiuojant nuo nutarties įteikimo pareiškėjams dienos, mokumo atkūrimo plano teismui pateikimui. 2015 m. gruodžio 30 d. sušauktas kreditorių susirinkimas, kuriame be kitų klausimų buvo sprendžiamas ir pareiškėjų mokumo atkūrimo plano tvirtinimas, kurio metu pareiškėjų mokumo atkūrimo planas nepatvirtintas. 2016 m. sausio 20 d. įvykusiame antrajame kreditorių susirinkime pareiškėjų mokumo atkūrimo planas taip pat nebuvo patvirtintas. 2016 m. sausio 5 d. pareiškėjų bankroto administratorius pateikė teismui prašymą patvirtini jų mokumo atkūrimo planą, pateikė 2016 m. sausio 11 d. išvadą dėl pareiškėjų parengto mokumo atkūrimo plano projekto įgyvendinimo galimybių, kurioje nurodė, jog V. P. ir E. P. pateiktas planas atitinka Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatyme nustatytus reikalavimus, įstatyme nurodytų pagrindų bylai nutraukti nenustatyta, plane numatytos priemonės gali būti įgyvendintos. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 2 d. nutartimi netvirtino teismui pateikto pareiškėjų mokumo atkūrimo plano ir nustatė vieno mėnesio terminą planui patikslinti, taip pat nurodė pateikti jį kreditorių susirinkimui ir teismui. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo nesutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, argumentuodamas tuo, kad pareiškėjų mokumo atkūrimo planui negali būti taikomas trūkumų šalinimo institutas, tuo tarpu ginčo atveju yra visos sąlygos pareiškėjų bankroto bylą nutraukti, todėl pirmosios instancijos teismas netvirtindamas pareiškėjų pateikto teismui tvirtinti mokumo atkūrimo plano, turėjo bankroto bylą nutraukti.
  4. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Taigi fizinio asmens bankroto procedūra stengiamasi suteikti reikalingą apsaugą skolininkui su kuo mažesne intervencija į kreditorių teises.
  5. Fiziniam asmeniui, kuriam iškelta bankroto byla, tenka labai svarbus vaidmuo, nes nuo sąžiningų šio asmens pastangų priklauso mokumo atkūrimo plano įvykdymo sėkmė, o kartu ir jau minėtų fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra. Todėl fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas.
  6. Reikalavimus, keliamus mokumo atkūrimo planui, ir šio plano tvirtinimo procedūrą reglamentuoja FABĮ 7 ir 8 straipsnių nuostatos. Plano projektą rengia bankrutuojantis asmuo, išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių teikia bankroto administratorius, kuris šią išvadą kartu su plano projektu pateikia kreditoriams ir šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui (FABĮ 8 str. 1, 2 d.). Tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkimas pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui nepritaria dėl to, kad planas neatitinka šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui (FABĮ 8 str. 3 d.). Tokiu atveju fizinis asmuo, atsižvelgdamas į kreditorių pastabas, turi patikslinti mokumo atkūrimo plano projektą taip, kad jis atitiktų įstatymo reikalavimus, nepažeistų kreditorių interesų pusiausvyros, ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui svarstyti.
  7. Pažymėtina, kad FABĮ 8 straipsnio 8 dalyje yra numatyta ne absoliuti teismo teisė tvirtinti mokumo atkūrimo planą, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas, o teisė tvirtinti planą, atsižvelgiant į bankroto administratoriaus išvadą ir įvertinus nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir teisėtus interesus. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad jei pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui, šis pateikiamas teismui. Teismas, gavęs plano projektą, kuriam kreditorių susirinkimas nepritarė, turi patikrinti atsisakymo pritarti priežastis ir įvertinti, ar fizinis asmuo dėjo pastangas ištaisyti plano projektą taip, kad jis kuo labiau atitiktų skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Tuo atveju, jeigu fizinis asmuo nededa pastangų taisyti planą ir pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria patikslintam plano projektui, teismas, manydamas, kad jis neatitinka įstatymo reikalavimų ir kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritarė, nes jis pažeidžia fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, turėtų ne pats keisti planą, o jo netvirtinti ir nutraukti fizinio asmens bankroto procedūrą (FABĮ 10 str. 1 d. 2 p.). Nesutikdamas su plane nurodytomis mokumo atkūrimo priemonėmis, jų įgyvendinimo galimybėmis, bet matydamas bankrutuojančio fizinio asmens pastangas siekti didesnio kreditorių reikalavimo patenkinimo, teismas turėtų ne pats planą keisti, o nurodyti fiziniam asmeniui kriterijus, į kuriuos reikėtų atsižvelgti sudarant plano projektą. Taigi plano sudarymas, jo tikslinimas yra neteisminė procedūra, teismo kompetencija yra tik nuspręsti, ar planas tvirtintinas, ar ne (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo E. P. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. 3K-3-263-706/2015).
  8. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjų mokumo atkūrimo plano projektas kreditorių susirinkimui buvo teikiamas du kartus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tiek prieš 2015 m. gruodžio 30 d. vykusį pirmąjį kreditorių susirinkimą, tiek prieš 2016 m. sausio 20 d. vykusį antrąjį kreditorių susirinkimą, pareiškėjų kreditoriai pateikė motyvus (priežastis), dėl ko nepritaria tiek pradiniam, tiek patikslintam mokumo atkūrimo planui. Didžioji nesutikimo su mokumo atkūrimo planu motyvų (priežasčių) yra susiję su FABĮ įstatymo 7 straipsnyje nustatytais reikalavimais. Tai, kad teismui pateiktas patikslintas mokumo atkūrimo planas neatitinka FABĮ įstatymo 7 straipsnio reikalavimų, pirmosios instancijos teismas konstatavo ir skundžiamoje nutartyje, nurodydamas mokumo atkūrimo plano trūkumus. Pirmosios instancijos teismas netvirtino pateikto teismui pareiškėjų mokumo atkūrimo plano ir nustatė terminą jam patikslinti bei pateikti kreditorių susirinkimui ir teismui tvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo planą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, toks teismo įpareigojimas pareiškėjams parengti mokumo planą pagal teismo įpareigojimus prieštarautų CPK įtvirtintam dispozityvumo principui, nes nesant procedūrinių plano projekto rengimo ir tvirtinimo trūkumų, teismas turi išspręsti kilusį ginčą tarp bankrutuoti norinčio fizinio asmens ir kreditorių dėl mokumo atkūrimo plano pagrįstumo.
  9. Apeliacinio teismo nuomone, mokumo atkūrimo planas nelaikytinas procesiniu dokumentu, kuriam teismas gali taikyti esminių trūkumų šalinimo institutą. Teismas, gavęs FABĮ 8 straipsnio 4 dalyje nurodytus dokumentus, per 15 dienų privalo priimti nutartį dėl plano (FABĮ 6 d.). Teismas, gavęs mokumo atkūrimo planą, turi vertinti būtent jam pateiktą mokumo atkūrimo plano projektą ir negali nustatyti esminių plano projekto trūkumų, t. y. negali nurodyti, kokį mokumo atkūrimo plano projektą turi pateikti pareiškėjai, kad teismas jį patvirtintų. Tuo tarpu, ginčo atveju, pirmosios instancijos teismo įvardinti plano trūkumai nėra susiję su procedūriniais formaliais pažeidimais, t. y. jie yra susiję su plano turinio vertinimu.
  10. Atkreiptinas dėmesys, kad FABĮ 8 straipsnio 5 dalis numato, jog plano projektas turi būti pateiktas teismui ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos ir šis terminas gali būti pratęstas tik vieną kartą ir tik vienam mėnesiui. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjams bankroto byla iškelta Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi, tuo tarpu Kauno apygardos teismas 2015 m. lapkričio 24 d. nutartimi pareiškėjams ir jų bankroto administratoriui yra atnaujinęs FABĮ 8 straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą mokumo atkūrimo planui pateikti teismui tvirtinti, nustatydamas papildomai 1 mėnesio terminą. Dėl šių priežasčių sutiktina ir su atskirojo skundo argumentais, kad terminas pareiškėjų mokumo atkūrimo planui pateikti teismui tvirtinti jau yra pasibaigęs, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino, taip pat nepasisakė ir dėl pareiškėjų dedamų pastangų atkurti savo mokumą ar tikslinti plano projektą, kad jis kuo labiau atitiktų skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą.
  11. Remiantis išdėstytų aplinkybių visetu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė fizinio asmens mokumo atkūrimo plano trūkumų šalinimo institutą, todėl atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartis naikintina, o pareiškėjų V. P. ir E. P. mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimas perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

18Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniu,

Nutarė

19panaikinti Marijampolės rajono teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartį ir perduoti pareiškėjų V. P. ir E. P. mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimą nagrinėti Marijampolės rajono apylinkės teismui iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai