Byla e2S-1418-638/2017
Dėl pastato paskirties ginčijimo ir valstybės įmonės Registrų centro įrašo pripažinimo negaliojančiu

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės S. Š.. M. M. K. P. p. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės S. Š.. M. M. K. P. p. ieškinį atsakovams Marijampolės savivaldybei ir VĮ Registrų centrui dėl pastato paskirties ginčijimo ir valstybės įmonės Registrų centro įrašo pripažinimo negaliojančiu.

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama panaikinti Marijampolės rajono mero 1997 m. balandžio 23 d. potvarkį Nr. 224 dalyje, kurioje nurodoma, jog S. Š.. M. M. K. P. p nuosavybės teisė pripažįstama į mokyklos paskirties pastatą, panaikinti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro, registro Nr. 70/37111 įrašą apie nekilnojamąjį daiktą -pastatą-mokyklą, unikalus Nr. ( - ), pripažinti, kad VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro, registro Nr. 70/37111, nurodomas nekilnojamasis daiktas -pastatas, kurio unikalus Nr.( - ), yra gyvenamosios paskirties pastatas ( - ).

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 12 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Teismas išaiškino ieškovei, kad ji dėl šio ginčo išsprendimo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą.
  2. Teismas įvertinęs pareikštų reikalavimų visumą, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės yra keliamas viešojo administravimo santykių srityje (ieškinyje nėra keliamo reikalavimo dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą nuginčijimo ar pripažinimo), atsakovas yra Marijampolės savivaldybė, atstovaujama Marijampolės savivaldybės administracijos bei VĮ Registrų centro Marijampolės filialas, nagrinėjamo ginčo išsprendimas neturės tiesioginės įtakos asmenų nuosavybės teisėms, todėl ši byla nepriskirtina Marijampolės rajono apylinkės teismo kompetencijai, todėl ieškinį atsisakytina priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

7III. Atskirojo skundo argumentai

  1. Atskirajame skunde ieškovė prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartį ir priimti naują sprendimą- ieškovės ieškinį priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

84.1. Iš ginčijamo potvarkio turinio matyti, kad ieškovei buvo pripažinta nuosavybės teisė į konkretų nekilnojamąjį turtą, nurodant šio nekilnojamojo turto paskirtį kaip mokyklos pastatą. Taigi, ginčijamo potvarkio pagrindu ieškovė, kaip civilinės teisės subjektas, įgijo, o atsakovė, kaip civilinės teisės subjektas, dalyvavo šiuose civiliniuose santykiuose atlikdama veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys ieškovei nuosavybės teisę į mokyklos pastatą.

94.2. Ieškovė ginčija, kad pastato, į kurį jai buvo pripažinta nuosavybės teisė, paskirtis - mokyklos. Ieškovė reiškia reikalavimą ir įrodinėja, jog jai nuosavybės teisė buvo pripažinta į pastatą, kurio paskirtis –( - ). Toks reikalavimas akivaizdžiai yra civilinio teisinio pobūdžio, nes ieškovė, ginčydama mero potvarkio dalį, siekia susiklosčiusius civilinius teisinius santykius pakeisti.

104.3 Ginčijamas mero potvarkis yra ieškovės nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas. Tai dar viena aplinkybė patvirtinanti, kad šiame ginče dominuoja civilinis teisinis, o ne administracinis teisinis santykis, todėl byla turi būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme.

11Teismas

konstatuoja:

12IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
  2. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškovės ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo.
  3. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar ieškinys teismingas tam teismui. Tai reiškia, kad turi būti įvertintos civilinės bylos teismingumo požiūriu reikšmingos aplinkybės. Teismingumo taisyklių laikymasis – vienas iš pagrindų, užtikrinančių asmens teisę į teisminę gynybą. Jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Jeigu byla teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Dėl nurodytų priežasčių sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą svarbu nustatyti, ar nėra pažeidžiamos teismingumo taisyklės. Pažymėtina, kad bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų jurisdikcija atribojama atsižvelgiant ne vien tik į ginčo subjektą, bet ir į teisinio santykio, iš kurio kyla ginčas, teisinę prigimtį ir pobūdį. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (ABTĮ 21 straipsnio 1 dalis, straipsnio 2 dalis).
  4. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovės ieškinį tuo pagrindu, kad, pirmosios instancijos teismo vertinimu, byla yra neteisminga bendrosios kompetencijos teismui ir turėtų būti nagrinėjama administraciniame teisme. Apeliantės teigimu, ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.
  5. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pateiktu ieškiniu ginčija Marijampolės rajono mero 1997 m. balandžio 23 d. potvarkio Nr. 224 „Dėl nuosavybės teisių pripažinimo ( - ) dalį. Ieškovė reiškia reikalavimą ir įrodinėja, jog jai nuosavybės teisė buvo pripažinta į pastatą, kurio paskirtis –( - ). Ieškinyje ieškovė nurodo, jog pastatas nuo pat jo pastatymo (1942 m.) iki potvarkio priėmimo momento (1997 m. balandžio 23 d.) pagal savo tikslinę paskirtį buvo gyvenamosios paskirties( - ), tačiau priimant potvarkį dėl ieškovui nežinomų ir nesuprantamų priežasčių minėta ( - )buvo pervadinta į mokyklą, tokiu būdu pakeičiant ir pastato tikslinę panaudojimo paskirtį iš gyvenamosios į negyvenamąją.
  6. Prie ieškinio pridėtas Marijampolės rajono mero 1997 m. balandžio 23 d. potvarkis Nr. 224 „Dėl nuosavybės teisių pripažinimo S. Š.. M. M. K. P. p.“, kuriame nurodyta, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu Nr. 1011 „Dėl pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo“ pripažinti S. Š.. M. M. K. P. p. nuosavybės teisę į mokyklos pastatą, inventorizacijos byloje pažymėtą 1C2/p su mansarda, priestatu, inventorizacijos byloje pažymėtu 1c7p, ūkinį pastatą, inventorizacijos byloje pažymėtą 2F7p, nurodytus inventorinėje byloje Nr. 9293, esančius( - ).
  7. Kaip matyti iš pateikto ieškinio, reikalavimai grindžiami tuo, jog ginčijamame potvarkyje nurodytas tikrovės neatitinkantis pastato pavadinimas, t. y. Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas klaidingas pastato pavadinimas, o tuo pačiu ir klaidinga paskirtis.
  8. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo neatsižvelgė į civilinę teisinę šio ginčo prigimtį. Šioje byloje pripažintini vyraujančiais civiliniai teisiniai santykiai. Nors ginčas susijęs su administraciniais santykiais (dėl mero potvarkio dalies panaikinimo), tačiau ieškovė reiškia reikalavimą ir įrodinėja, jog jai nuosavybės teisė buvo pripažinta į pastatą, kurio paskirtis - ( - ). Ginčijamas mero potvarkis yra ieškovės nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas. Taigi, keliamas ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.
  9. Pažymėtina, jog kylant abejonių dėl civilinės bylos teismingumo, bylos šalys ar teismas turi teisę kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją ginčui dėl teismingumo išspręsti ( CPK 36 straipsnio 2-4 dalys).
  10. Remiantis tuo, kas išdėstyta anksčiau, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinio priėmimo stadijoje netinkamai taikė civilinį procesą reglamentuojančias teisės normas, neatsižvelgė į reiškiamo reikalavimo pobūdį, todėl nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą bendrosios kompetencijos teismui. Dėl to skundžiamos teismo nutarties negalima laikyti teisėta ir pagrįsta – ji naikintina. Kadangi šios apeliacijos objektas – teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, kaip neteismingą bendrosios kompetencijos teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, tai ieškinio atitikimas bendriesiems reikalavimams, keliamiems procesinių dokumentų turiniui ir formai, nėra tikrinamas. Dėl to, ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 377 straipsnio 3 dalis ).

14Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

15atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

16Marijampolės apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

17Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai