Byla e2A-1626-431/2018
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui M. Ž. dėl skolos priteisimo,

Nustatė

2I.

3Ginčo esmė

41.

5Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 119,61 Eur už suteiktą transporto priemonės pakrovimo, iškrovimo ir transportavimo paslaugą, 1 236,10 Eur už transporto priemonės saugojimą, 360,07 Eur palūkanas (vėlavimo), 5 proc. palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007 m. kovo 30 d. Kauno rajono policijos komisariatas ir UAB „Šančių autoservisas“ sudarė Motorinių transporto priemonių transportavimo iš įvykio vietų ir pristatytų motorinių transporto priemonių saugojimo sutartį (toliau – Sutartis), kuria UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko (toliau – Saugotojas) įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo paslaugas. Pagal 2007 m. spalio 28 d. transporto priemonės ( - ) paėmimo protokolo ir priverstinio nuvežimo aktą nurodytas automobilis buvo perduotas Saugotojui saugoti į aikštelę, kadangi minėta transporto priemonė buvo sukėlusi eismo įvykį. Policijos pareigūnai nustatė, kad automobilio savininkas yra atsakovas, kuris buvo informuotas apie automobilio nuvežimą. Atsakovas neatlygino Saugotojui už transporto priemonės transportavimo ir saugojimo paslaugas. Ieškovė 2017 m. sausio 17 d. perėmė Saugotojo reikalavimo teisę į atsakovo skolą.

62.

7Saugotojas, siekdamas, kad atsakovas pasiimtų saugomą transporto priemonę arba užtikrintų prievolę atlyginti jos transportavimo ir saugojimo išlaidas, 2009 m. vasario 4 d., 2009 m. kovo 6 d. ir 2009 m. kovo 23 d. siuntė atsakovui raginimus visais žinomais jo gyvenamosios vietos adresais. Saugotojas tinkamai saugojo transporto priemonę ir ėmėsi visų priemonių, ją grąžinti savininkui. Saugotojas, atsižvelgdamas į tai, jog atsakovas po siųstų raginimų neatsiskaitė, nesusisiekė ir neatvyko atsiimti automobilio, stengdamasis sumažinti saugojimo išlaidas, vadovaudamasis įstatymo suteikta teise (CK 6.843 straipsnio 2 dalis), utilizavo atsakovui priklausančią transporto priemonę vietos rinkos kaina. Prašoma priteisti skolos suma nurodyta, atėmus iš saugojimo išlaidų realizuotos transporto priemonės vertę. Atsakovas nesirūpindamas ir nesidomėdamas jam nuosavybės teise priklausančia transporto priemone, elgėsi lengvabūdiškai, neužtikrino, kad automobilis nesukeltų kitiems asmenims turtinių praradimų, todėl privalo atlyginti ieškiniu reikalaujamą skolos sumą.

83.

9Atsakovas nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog ieškovė neįrodė, jog Saugotojas tinkamai vykdė pasaugos sutartį. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių transporto priemonės išsaugojimą ir grąžinimą atsakovui. Atsakovas nežinojo (beveik 10 metų) apie automobilio tariamą saugojimą. Be to, automobilis iki šiol nėra grąžintas savininkui, nors už tariamą jo saugojimą (net 456 paras) ieškovė reikalauja apmokėti. Atsakovas nuo transporto priemonės įsigijimo momento ją perleido valdyti broliui, L. Ž.. Atsakovas niekada nebuvo informuotas apie priverstinį automobilio nuvežimą ir saugojimą. Toks Saugotojo pasyvus elgesys ir beveik 10 metų vilkintas savo interesų gynimas turėtų būti laikomas siekimu praturtėti atsakovo sąskaita. Be to, ieškovės reikalaujamas užmokestis yra neprotingai didelis. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad automobilio savininkas pirmą kartą buvo nustatytas tik 2009 m. sausio 23 dieną, pagal VĮ „Regitra“ duomenų bazės informaciją, tai yra daugiau nei po metų, kai daiktas buvo priverstinai nuvežtas saugojimui. Ieškovė nepateikė duomenų, kada automobilis buvo utilizuotas, kokia kaina. Saugotojas, prieš utilizuodamas transporto priemonę, turėjo apie tai raštu įspėti atsakovą, tačiau to nepadarė. Be to, automobilis turėjo būti utilizuotas aukciono būdu, bet byloje nėra tokių duomenų.

10II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

114.

12Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisti iš ieškovės UAB „Legal Balance“ atsakovui M. Ž. 847 Eur bylinėjimosi išlaidų.

135.

14Teismas nustatė, jog tarp Saugotojo ir atsakovo susiklostė pasaugos teisiniai santykiai. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje (toliau – SEAKĮ) nustatyta, kad priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama į ūkio subjekto, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę arba uždraudžiama važiuoti, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia KET ar kitų teisės aktų reikalavimus. Išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui atlygina transporto priemonės savininkas ir valdytojas solidariai (SEAKĮ 33 straipsnio 6 dalis). Išlaidos turi būti atlygintos iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės.

156.

16Teismas pripažino, jog Saugotojas turėjo pareigą informuoti automobilio savininką, kad jam priklausanti transporto priemonė yra priverstinai nuvežta ir saugoma Saugotojui priklausančioje transporto priemonių saugojimo aikštelėje. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 15 patvirtintose Transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo instrukcijose 15 punkte yra numatyta, kad priverstinai nuvežus transporto priemonę, budėtojas imasi priemonių, kad apie tai būtų informuotas jos savininkas. Be to, įstatymas numato, kad viską, ką yra atlikęs asmuo, tvarkantis kito asmens reikalus, privalo pastarajam kaip įmanoma greičiau pranešti, kai tai tampa galima, ir pateikti raštu išsamią gautų pajamų, išlaidų bei nuostolių ataskaitą (CK 6.229 straipsnio 3 dalis).

177.

18Teismas pažymėjo, kad nors pagal SEAKĮ atsakovas ir turi pareigą sumokėti už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą, nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekste šios įstatymo nuostatos beatodairiškas taikymas keltų pagrįstų abejonių ieškovės reikalavimų teisėtumu. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad 2007 m. spalio 28 d. transporto priemonės paėmimo protokole ir priverstinio nuvežimo akte nenurodyta asmens (savininko) vardas ir pavardė. Todėl negalima tinkamai identifikuoti pasirašiusio asmens ir kategoriškai teigti, jog atsakovas patvirtino žinojęs apie automobilio nuvežimą. Byloje esantys duomenys (raginimai, vokai) rodo, kad pranešimai apie automobilio saugojimą buvo siųsti adresais, visiškai nesusijusiais su atsakovu. Nurodytos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių, kad Saugotojas ėmėsi reikalingų priemonių tinkamai informuoti atsakovą. Saugotojui prieinami „Sodros“ duomenys patvirtina, jog atsakovas dirbo. Saugotojas pirmą kartą pradėjo ieškoti transporto priemonės savininko tik 2009 m. sausio mėnesį, tai yra suėjus terminui, už kurį ieškiniu reikalaujama apmokėti. Susiklostė situacija, kuomet Saugotojas, priverstinai nuvežęs atsakovui priklausančią transporto priemonę, ją saugojo 456 dienas, nesistengdamas išsiaiškinti kam transporto priemonė priklauso. Todėl ieškovės argumentas, kad Saugotojas visomis įmanomomis priemonėmis bandė surasti atsakovą, yra laikomas nepagrįstu ir atmetamas.

198.

20Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškinys yra paduotas praėjus beveik dešimčiai metų nuo transporto priemonės nutempimo, todėl turi pagrindo atsakovo manymas, kad Saugotojui buvo svarbiau didinti įsiskolinimo sumą, o ne stengtis surasti transporto priemonės savininką. Saugotojas, būdamas savo srities profesionalas, besiverčiantis transporto priemonių nuvežimu ir saugojimu, privalėjo ir turėjo visas galimybes per kuo trumpesnį laiką tinkamai identifikuoti saugomos transporto priemonės savininką ir jį informuoti. Saugotojas atsakovo tinkamai neinformavo ir apie transporto priemonės utilizavimą, nors tai buvo jo pareiga (CK 6.843 straipsnio 2 dalis), todėl ieškovės teiginius apie parduotos (utilizuotos) transporto priemonės kainą, jos skaičiavimus ir dėl to susidariusį įsiskolinimą, teismas atmetė, kaip neapgrįstus. Teismas, atkreipė dėmesį ir į atsakovo pakankamai lengvabūdišką elgesį, kai asmuo labai ilgą laiką nesidomi jam priklausančiu daiktu, tačiau pripažino, jog nagrinėjamu atveju toks atsakovo elgesys nesudaro pagrindo kitaip, nei išdėstyta, vertinti ieškovės poziciją. Teismas padarė išvadą, kad ieškovei leistinais įrodymais nepateikus pagrindimo ieškinio reikalavimams dėl skolos ir palūkanų priteisimo, ieškinys laikomas nepagrįstu ir yra netenkinamas.

21III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

229.

23Ieškovė UAB „Legal Balance“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 15d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, apeliacinės instancijos teismui nusprendus ieškinį tenkinti iš dalies, atsižvelgti į atsakovo ir ieškovės veiksmų (neveikimo) įtaką saugojimo išlaidų sumai bei trukmei. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

249.1.

25Teismas sprendime padarė rašymo apsirikimo klaidą, nes nurodė, jog išnagrinėjo civilinę bylą dalyvaujant ieškovės atstovei, advokatei E. M., taip pat, jog teismo posėdžio metu ieškovės atstovė iš esmės palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį tenkinti. Iš tikrųjų ieškovė 2018 m. sausio 12 d. vykusiame teismo posėdyje nedalyvavo, nes buvo pateikusi prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Šią aplinkybę patvirtina ir 2018 m. sausio 12 d. vykusio teismo posėdžio garso įrašas.

269.2.

27Pagal Sutarties 1.2. punktą už pradinio kreditoriaus suteiktas paslaugas sumoka motorinių transporto priemonių savininkai arba teisėti turto valdytojai, jas atsiimdami pagal šioje sutartyje nustatytą tvarką ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus. Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas ir Transporto priemonės pridavimo-priėmimo aktas patvirtina, jog Kauno rajono policijos komisariatas iškvietė Saugotoją privertinai nuvežti transporto priemonę dėl to, kad ji buvo po eismo įvykio ir stovėjo neprižiūrima draudžiamoje vietoje, buvo pažeisti Kelių eismo taisyklių 169 punkto reikalavimai, keliama grėsmė eismo saugumui. Visas transporto priemonės kėbulas buvo apgadintas, ypač stipriai buvo sudaužytas transporto priemonės priekis, išdužę langai, išimtas vairas, o transporto priemonės ratai buvo be varžtų ir t.t.

289.3.

29Pagal suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose šalis siejo teisiniai santykiai, atitinkantys pasaugos pagal įstatymą prasmę, kadangi Saugotojas transporto priemonę saugojo ne savo iniciatyva, o vykdydamas Saugojimo sutartį, kuri sudaryta siekiant užtikrinti tiek atsakovo, teik viešuosius interesus (saugų eismą). Todėl teismo argumentas, jog įstatymas numato, kad viską, ką yra atlikęs asmuo, tvarkantis kito asmens reikalus, privalo pastarajam kaip įmanoma greičiau pranešti, kai tai tampa galima, ir pateikti raštu išsamią gautų pajamų, išlaidų bei nuostolių ataskaitą (CK 6.229 straipsnio 3 dalis), laikytinas nepagrįstu, kadangi netaikytinas ginčo teisiniams santykiams. Pagal VĮ „Regitra“ duomenis automobilio savininkas buvo atsakovas. Jam priklausantis automobilis stovėjo neprižiūrimas draudžiamoje vietoje, kėlė grėsmę eismo saugumui. Taigi atsakovas nevykdė eismo dalyvių pareigų ir pažeidė KET. Todėl policijos pareigūnai turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą priverstinai paimti transporto priemonę ir užtikrinti saugų eismą bei transporto priemonės saugojimą.

309.4.

31Pagal eismo įvykio metu galiojusios redakcijos SEAKĮ 26 straipsnį asmenys, pažeidę šį įstatymą, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Ši nuostata pagal teismų praktiką lemia ir administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens pareigą atlyginti pažeidimo padarinių pašalinimo išlaidas. Priverstinis transporto priemonės paėmimas ir saugojimas kvalifikuotinas kaip pasauga trečiojo asmens naudai, sukurianti pareigas tiek saugotojui, tiek ir transporto priemonės valdytojui ir savininkui. Pagal Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymo dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo 5 straipsnio 37 punktą administracinių nusižengimų nagrinėjimo dokumentai (protokolai, nutarimai ir kita) saugomi 5 metus. Todėl ieškovė negali teismui pateikti administracinio teisės nusižengimo bylos ir įrodymų, kas – atsakovas ar jo brolis – buvo nubaustas administracine tvarka už transporto priemonės palikimą draudžiamoje vietoje.

329.5.

33Nepriklausomai nuo to, ar atsakovas buvo baustas administracine tvarka, pareiga atlyginti transporto priemonės transportavimo bei saugojimo išlaidas jam kyla ir iš privatinės teisės normų pažeidimo. Pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalį transporto priemonės savininkas privalo valdyti, naudoti ir disponuoti nuosavybės teisės objektu nepažeisdamas įstatymų, kitų asmenų teisių ir interesų. Teismas netinkamai įvertino ieškovės pateiktus: 2007 m. spalio 28 d. transporto priemonės pridavimo-priėmimo aktą, 2007 m. spalio 28 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą ir 2009 m. sausio 23 d. VĮ „Regitra“ transporto priemonių registro duomenų bazės išrašą.

349.6.

35Teismas nurodė, kad transporto priemonės paėmimo protokole ir priverstinio nuvežimo akte nenurodyta asmens (savininko) vardas ir pavardė, todėl negalima tinkamai identifikuoti pasirašiusio asmens ir teigti, jog atsakovas patvirtino žinojęs apie automobilio nuvežimą. Tačiau Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakyme dėl Transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo instrukcijos patvirtinimo (toliau – Įsakymas) nedetalizuojama situacija, kai transporto priemonės valdytojas ar savininkas nedalyvauja arba atsisako pasirašyti transporto priemonės pridavimo-priėmimo arba transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktus. Ši situacija detalizuota tik Įsakymo suvestinėje redakcijoje, įsigaliojusioje nuo 2009 m. gruodžio 29 d. Šios redakcijos Įsakymo 9 dalyje nurodoma, jog tvarkos aprašo 1 priede nustatytos formos aktas pildomas keturiais egzemplioriais, iš kurių vienas įteikiamas priverstinai nuvežamos transporto priemonės savininkui (valdytojui). Tais atvejais, kai priverstinai nuvežamos transporto priemonės savininko (valdytojo) vietoje nėra ar jis atsisako paimti aktą, antras akto egzempliorius kartu su pirmuoju saugomas policijos įstaigoje ir savininkui (valdytojui) įteikiamas jam atvykus į policijos įstaigą. Teismas visiškai neatsižvelgė į šias nuostatas ir į tai, kad viena iš transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto kopijų buvo būtent pas Saugotoją.

369.7.

37Pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Todėl transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas laikytinas oficialiuoju rašytiniu įrodymu ir šiame dokumente nurodytos aplinkybės turėjo būti pripažintos visiškai įrodytomis, tai yra, jog atsakovas pažeidė tiek viešosios, tiek ir privatinės teisės normas, todėl yra atsakingas už automobilio priverstinio nuvežimo bei saugojimo išlaidas. Pagal teismų praktiką teisinio reglamentavimo aiškinimas, kad viešosios teisės pažeidėjas neprivalo atlyginti su transporto priemonės transportavimu ir saugojimu susijusių išlaidų, prieštarautų ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintam protingumo principui. Pagal SEAKĮ 33 straipsnio 6 dalį išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę ir jos saugojimu, atlygina transporto priemonės savininkas ir valdytojas solidariai.

389.8.

39Pagal SEAKĮ 33 straipsnio 4 dalį bei Sutarties nuostatas Saugotojas neturėjo pareigos informuoti atsakovą apie priverstinį transporto priemonės nuvežimą. Pagal Sutarties 4.3. punktą Kauno rajono policijos komisariatas įsipareigojo nustatyti sulaikomų ir transportavimui rengiamų motorinių transporto priemonių savininkus arba teisėtus valdytojus. Šis įsipareigojimas apėmė ir transporto priemonių valdytojų ir savininkų informavimo pareigą. Visi įrodymai, susiję su atsakovo informavimu, turėjo būti užfiksuoti Kauno rajono policijos komisariate. Tačiau visi šie įrodymai yra sunaikinti kartu su administracinio teisės nusižengimo byla. Be to, atsakovas neginčijo aplinkybės, jog jis dėl transporto priemonės į policiją niekada nesikreipė, jam priklausiusia transporto priemone niekada nesidomėjo. Sutarties 4.3 punkte įtvirtinta policijos pareiga nustatyti transporto priemonės savininką, o jo nenustačius – apie tai informuoti saugotoją, nustatyta saugotojo naudai. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog elgdamasis kaip rūpestingas didesnio pavojaus šaltinio valdytojas bei naudotojas, atsakovas privalėjo pasidomėti transporto priemonės likimu, turėjo visas sąlygas išsiaiškinti jos buvimo vietą, tačiau elgėsi pasyviai ir neapdairiai.

409.9.

41Teismas analizavo tik Kauno rajono policijos komisariato, ieškovės ir Saugotojo veiksmus (neveikimą), tačiau visiškai neanalizavo atsakovo veiksmų įtakos transporto priemonės transportavimui, saugojimui, jo trukmei bei saugojimo išlaidų dydžiui. Transporto priemonė yra didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams, todėl transporto priemonės valdytojui ir savininkui yra keliami didesni atidumo ir rūpestingumo standartai. Atsakovas turėjo suvokti apie sudaužytos ir techniškai netvarkingos transporto priemonės palikimo draudžiamoje vietoje riziką ir iš to kilsiančias neigiamas pasekmes asmeniškai jam. Teismų praktikoje pripažįstamas mišrios kaltės principas, pagal kurį saugotojo veiksmai dėl transporto priemonės savininko informavimo ir transporto priemonės savininko pasyvumas vertintini kartu. Saugotojo veiksmai, kurie nebuvo nukreipti į bendradarbiavimą ir kooperavimąsi, pripažįstami pagrindu priteistą sumą mažinti, tačiau nesuteikia pagrindo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Saugotojas, nors Saugojimo sutartis bei SEAKĮ to ir neįpareigojo daryti, 2009 m. siuntė raginimus dėl įsiskolinimo padengimo. Raginimai buvo siunčiami tokiu adresu, kuris buvo nurodytas VĮ „Regitra“ duomenų bazės išraše. Atsakovas pats patvirtino, jog kitu adresu pradėjo gyventi 2006-2007 metais, tačiau gyvenamąją vietą deklaravo kur kas vėliau.

429.10.

43Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškinio pateikimas po dešimties metų nuo transporto priemonės nutempimo, patvirtina, kad Saugotojui buvo svarbiau didinti įsiskolinimo sumą, o ne stengtis surasti transporto priemonės savininką. Pagal CK 1.125 straipsnio 1 dalį bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Transporto priemonė buvo saugoma nuo 2007 m. spalio 28 d. iki 2009 m. sausio 28 d. Nei Lietuvos Respublikos teisės aktai, nei teismų praktika nenurodė, kiek laiko turi būti saugoma priverstinai nuvežta transporto priemonė, jeigu jos niekas neatsiima. Pagal Sutarties 2.6 punktą Saugotojas turėjo teisę transporto priemonę saugoti tol, kol jos savininkas ar teisėtas valdytojas pateikia nustatytos formos dokumentą, gautą Kauno rajono policijos komisariate. Todėl pripažintina, jog Saugotojas turėjo transporto priemonę iki šios dienos. Taigi iš viso būtų susidarę 10 889,50 Eur saugojimo išlaidų. Todėl Saugotojas, siekdamas, kad saugomos transporto priemonės išlaidos dar daugiau nepadidėtų, 2009 m. sausio 28 d. priėmė sprendimą utilizuoti transporto priemonę.

449.11.

45Teismui buvo pateikti utilizaciją patvirtinantys įrodymai. Transporto priemonė buvo labai apgadinta, todėl buvo tinkama tik utilizacijai, parduodant ją į metalo laužą. Todėl atsakovo argumentai, jog Saugotojas transporto priemonės pardavimui turėjo skelbti viešą konkursą, atmestini kaip nepagrįsti. Saugotojui nepavyko išsaugoti dokumentų, kurie patvirtintų atsakovo informavimą apie transporto priemonės utilizavimą, tačiau tai yra pagrindas mažinti priteistinas skolos sumas, o ne ieškiniui atmesti.

4610.

47Atsiliepimu į ieškovės UAB „Legal Balance“ apeliacinį skundą atsakovas M. Ž. prašo skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

4810.1.

49Ieškovės argumentas, kad teismas nepagrįstai ginčo teisiniams santykiams taikė CK 6.229 straipsnio 3 dalį, yra atmestinas, kaip prieštaraujantis teismų praktikai. Teisės aktai pareigą informuoti transporto priemonės savininką apie transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą numato tiek policijai, tiek Saugotojui. Policijai tokią pareigą numato Sutarties 4.3 punktas, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 15 patvirtintos Transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo instrukcijos 15 punktas, SEAKĮ 33 straipsnio 4 dalis. Saugotojui tokią pareigą numato CK 6.229 straipsnio 3 dalis ir bendrieji teisės principai.

5010.2.

51Ieškovė neįrodė, kad administracinė byla buvo sunaikinta, taip pat, kad įrodymai apie atsakovo informavimą iš viso kada nors egzistavo ir kad jie iš tikrųjų buvo administracinėje byloje, kuri buvo sunaikinta. Ieškovė šių įrodymų nepateikė ne dėl objektyvių priežasčių, o dėl savo (ir Saugotojo) kaltės, kadangi laiku nesikreipė į Policiją dėl minėtų įrodymų pateikimo. Ieškovė nenurodė, kokios priežastys kliudė jai ar Saugotojui anksčiau pasirūpinti reikiamais įrodymais, o jų nepavykus gauti, anksčiau kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo ir įrodymų išreikalavimo. Todėl teismas, nustatęs, kad Saugotojas visą transporto priemonės saugojimo laikotarpį, už kurį reikalauja sumokėti, nesiėmė priemonių informuoti atsakovą apie transporto priemonės saugojimą, pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovės reikalavimą.

5210.3.

53Saugotojas neišsaugojo transporto priemonės, todėl neturi teisės į atlygį už jos saugojimą. Saugotojas neteisėtai utilizavo transporto priemonę. Pagal CK 6.843 straipsnį pasibaigus pasaugos sutarties terminui, taip pat saugotojo nustatytam terminui, per kurį daiktas turi būti atsiimtas, davėjas privalo nedelsdamas atsiimti saugoti perduotą daiktą. Jeigu davėjas neatsiima daikto, saugotojas turi teisę, jeigu ko kita nenustato pasaugos sutartis, raštu įspėjęs davėją savarankiškai parduoti saugomą daiktą už saugojimo vietovės rinkos kainą. Jeigu saugomo daikto vertė didesnė kaip šeši šimtai eurų, saugotojas turi teisę jį parduoti tik aukciono būdu. Taigi Saugotojas galėjo teisėtai parduoti saugomą transporto priemonę tik tuo atveju, jeigu atsakovas nebūtų jos atsiėmęs per pasaugos sutarties ar Saugotojo nustatytą terminą. Tačiau Sutartyje transporto priemonės atsiėmimo terminas nenustatytas, o Saugotojas ir nereikalavo, kad atsakovas ją atsiimtų.

5410.4.

55Saugotojas pardavė transporto priemonę už pernelyg mažą kainą. Ieškovė teigia, kad transporto priemonė buvo tinkama tik utilizacijai, parduodant ją į metalo laužą. Tokiu atveju nesuprantama, kodėl tokia transporto priemonė buvo saugoma daugiau kaip metus. Jeigu Saugotojas priėmė saugoti transporto priemonę ir ją saugojo, vadinasi, ji turėjo tam tikrą vertę ir Saugotojas neturėjo teisės jos parduoti į metalo laužą be atsakovo žinios ir sutikimo. Ir atvirkščiai, jeigu transporto priemonė buvo tinkama tik utilizacijai, Saugotojas neturėjo teisės jos saugoti ir didinti saugojimo išlaidas, o privalėjo ją iš karto utilizuoti bei iš gautų pinigų kompensuoti savo patirtas transportavimo išlaidas. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių transporto priemonės vertę (84,57 Eur), tai yra neįrodė, kad pardavė transporto priemonę už jos rinkos kainą.

5610.5.

57Atsakovas nėra transporto priemonės savininkas. Atsakovas dar atsiliepime į ieškinį ir vėliau duodamas paaiškinimus teisme nurodė, kad transporto priemonę jis pirko 2003 metais savo broliui, L. Ž., todėl ją įsigijęs per 2 savaites išsiuntė savo broliui į ( - ), kur pastarasis nuolat gyveno. Atsakovas transporto priemone nesinaudojo, nes turėjo kitą automobilį, todėl perleidęs broliui, nežinojo ir nesidomėjo, kur yra transporto priemonė. Ieškovės reikalaujamas užmokesčio už transporto priemonės tariamą saugojimą dydis yra neprotingai didelis. Pagal teismų praktiką pripažintina, kad Saugotojas nepagrįstai už transporto priemonės saugojimą taikė paros, o ne mėnesio įkainį.

58IV.Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

5911.

60Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovės reikalavimas priteisti iš transporto priemonės savininko atlyginimą už šios transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat exofficio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.

6112.

62Byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovo vardu registruota transporto priemonė 2007 m. spalio 28 d. buvo priverstinai nuvežta, kadangi buvo palikta vietoje, kurioje yra draudžiama stovėti (KET 169 punktas). Tą pačią dieną transporto priemonė buvo perduota Saugotojui saugoti pagal Sutartį. Saugotojas transporto priemonę saugojo iki 2009 m. vasario 3 d., kada Saugotojo iniciatyva transporto priemonė buvo parduota, kaip netinkama eksploatuoti, už 292 Lt (84,57 Eur). Saugotojas 2009 m. vasario 4 d., 2009 m. kovo 6 d. ir 2009 m. kovo 23 d. siuntė atsakovui raginimus sumokėti skolą už transporto priemonės saugojimą, tačiau raginimai grįžo neįteikti. Saugotojas 2017 m. sausio 17 d. perleido reikalavimo teises į 1 440,28 Eur atsakovo skolą už transporto priemonės pasaugą ieškovei, kuri 2017 m. balandžio 5 d. kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo iš atsakovo. Dėl įrodinėjimo pareigos ir ieškovės pateiktų įrodymų vertinimo

6313.

64Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims, todėl ieškovė, reikalaudama iš atsakovo atlyginimo už Saugotojo suteiktas transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugas, turi pateikti teismui duomenis, patvirtinančius atsakovo prievolę, atsižvelgiant į įstatymų nuostatas ir teismų praktikos pateiktus išaiškinimus.

6514.

66Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, aiškinant ir taikant SEAKĮ bei CK nuostatas, susijusias su transporto priemonės savininko pareiga atlyginti už priverstinio transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo paslaugas yra suformuota. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog priverstiniam transporto priemonių nuvežimui ir saugojimui taikomos nuostatos, reglamentuojančios pasaugą (CK 6.830 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2011). Sutarties dėl priverstinio nuvežimo ir saugojimo nuostatos turi būti vertinamos kartu su viešojoje teisėje įtvirtintomis transporto priemonių savininkų ar valdytojų pareigomis. SEAKĮ 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairuotojai privalo žinoti ir vykdyti eismo dalyvių pareigas, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis, vykdyti policijos, muitinės ir kitų reguliuotojų nurodymus dėl eismo tvarkos. Ši bendroji pareiga detalizuojama tiek SEAKĮ, tiek KET, kurių 53 punkte reglamentuota, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, negadinti kelio, eismo reguliavimo priemonių, avarinio ryšio linijų ir želdinių. Tais atvejais, kai transporto priemonės valdytojas nesilaiko nurodytų įpareigojimų, jam gali kilti tiek administracinė atsakomybė, tiek turtinė prievolė atlyginti savo veiksmais ar neveikimu padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2013).

6715.

68SEAKĮ 33 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Išlaidos turi būti atlygintos iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės. Taigi šioje įstatymo normoje nustatyti du subjektai – transporto priemonės savininkas ir valdytojas, kurie privalo solidariai atlyginti transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas. Taigi teismas turi pareigą nustatyti asmenis, kurie privalo atlyginti nurodytas išlaidas. SEAKĮ 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad policijos pareigūnai, priėmę sprendimą dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo, praneša transporto priemonės savininkui (valdytojui) teisės aktų nustatyta tvarka apie priimtą sprendimą dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo. Taigi pagal šią įstatymo normą KET pažeidęs asmuo ar automobilio savininkas turi žinoti, kad automobilis yra priverstinai nuvežtas ir kur jis yra saugomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010).

6916.

70Pagal aptartą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką šalis, reikalaujanti atlyginimo už priverstinio transporto priemonės nuvežimo ir jos saugojimo paslaugas, turi pateikti teismui duomenis, jog transporto priemonės savininkui yra pranešta apie transporto priemonės priverstinį nuvežimą bei saugojimą. Kadangi atsakomybė už transporto priemonės priverstinio nuvežimo bei saugojimo paslaugas yra siejama su viešosios teisės normų laikymusi ir administracine atsakomybe, taip pat turi būti pateikti duomenys, susiję su transporto priemonės priverstinio nuvežimo priežastimis, tai yra – ar buvo padarytas KET pažeidimas, ar už šį pažeidimą atsakomybė yra taikyta transporto priemonės savininkui ar jo valdytojui.

7117.

72Visus duomenis, susijusius su galimu administracinės teisės pažeidimu bei priverstinio transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo teisėtumu, patvirtina administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga. Todėl nagrinėjamoje byloje ieškovė turėjo pareigą pateikti šiuos duomenis arba prašyti teismo juos išreikalauti. Byloje nustatyta, jog transporto priemonė buvo priverstinai nuvežta 2007 m. spalio 28 d. ir saugota iki 2009 m. vasario 3 d., todėl Saugotojas turėjo visas galimybes pagal Sutarties sąlygas bendradarbiauti su policijos pareigūnais ir išsireikalauti visus duomenis apie administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybes ir už jį atsakingą asmenį. Tiek Saugotojas, iki 2017 m. reikalavimo perleidimo nesurinkęs reikalavimo pagrįstumui reikšmingų duomenų, tiek ieškovė, perimdama reikalavimą neįsitikinusi jo pagrįstumu, veikė savo rizika. Todėl administracinių teisės nusižengimų nagrinėjimo dokumentų sunaikinimo pagal Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymu patvirtintus bendrųjų dokumentų saugojimo terminus aplinkybė nesuteikia teismui teisės atsakovo pareigą atlyginti už saugojimo paslaugas grįsti vien tik ieškovės nurodytomis prielaidomis apie galimai paties atsakovo padarytą administracinės teisės pažeidimą.

7318.

74Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017).

7519.

76Iš dalies sutiktina su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, jog 2007 m. spalio 28 d. transporto priemonės pridavimo-priėmimo aktas ir transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį atitinka oficialiųjų rašytinių įrodymų apibrėžimą. Tačiau šioje teisės normoje yra nustatyta, jog dokumentai, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais, turi atitikti tiems dokumentams keliamus formos reikalavimus. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje esančioje transporto priemonės pridavimo-priėmimo akto formoje yra nuorodos, jog turi būti nurodytas transporto priemonės savininko vardas ir pavardė, tačiau šios dokumento vietos yra neužpildytos, o vien tik asmens parašas neleidžia identifikuoti šį dokumentą pasirašiusio asmens, taip pat neužpildytos vietos, kuriose turėtų būti nurodyti transporto priemonę vairavusio asmens duomenys. Taigi transporto priemonės pridavimo-priėmimo aktas nėra tinkamai užpildytas, todėl jis neturi didesnės įrodomosios galios pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį. Atitinkamai nėra jokių duomenų apie transporto priemonę vairavusį asmenį arba jos savininką ir transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte. Todėl pripažintina, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas žinojo apie transporto priemonės nuvežimą.

7720.

78Taip pat negalima daryti išvados, jog pats atsakovas galimo KET pažeidimo metu buvo ir transporto priemonės valdytojas. Pažymėtina, jog VĮ „Regitra“ nurodyta, jog transporto priemonė įgyta 2003 m. spalio 18 d., o 2003 m. lapkričio 8 d. dar kartą registruota kaip užsienyje eksploatuotos transporto priemonės pastovus įregistravimas. Šie duomenys iš dalies patvirtina paties atsakovo nurodytas aplinkybes, jog automobilį 2003 m. jis pirko savo broliui, L. Ž., todėl per 2 savaites išsiuntė jį į ( - ) ir daugiau automobiliu nesidomėjo, nes turėjo kitą transporto priemonę. Dėl atsakovo pareigos atlyginti už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą

7921.

80Pagal CK 6.830 straipsnio 1 dalį pasaugos sutartimi viena šalis (saugotojas) įsipareigoja saugoti kitos šalies (davėjo) perduotą kilnojamąjį daiktą ir grąžinti jį išsaugotą, o davėjas įsipareigoja sumokėti atlyginimą, jeigu tai nustatyta sutartyje. Taigi viena iš pagrindinių saugotojo pareigų yra grąžinti savininkui išsaugotą daiktą. Nagrinėjamoje byloje viena iš esminių aplinkybių yra tai, kad transporto priemonė nebuvo išsaugota, o buvo parduota už 292 Lt.

8122.

82Pagal CK 6.843 straipsnio 1 dalį pasibaigus sutarties terminui, taip pat saugotojo nustatytam terminui, per kurį daiktas turi būti atsiimtas, davėjas privalo nedelsdamas atsiimti saugoti perduotą daiktą. Jeigu davėjas neatsiima daikto, saugotojas turi teisę, jeigu ko kita nenustato pasaugos sutartis, raštu įspėjęs davėją savarankiškai parduoti saugomą daiktą už saugojimo vietovės rinkos kainą. Jeigu saugomo daikto vertė didesnė nei 2 000 Lt (600 Eur), saugotojas turi teisę jį parduoti tik aukciono būdu (CK 6.843 straipsnio 2 dalis). Pardavus daiktą gauta suma, atskaičius saugotojui priklausančias sumas, perduodama davėjui (CK 6.843 straipsnio 3 dalis).

8323.

84Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina, jog Saugotojas pardavė transporto priemonę, neįspėjęs jos savininko. Saugotojas raginimą atsakovui sumokėti skolą išsiuntė tik 2009 m. vasario 4 d., tai yra jau po transporto priemonės pardavimo. Byloje esantis 2009 m. kovo 8 d. raginimo dėl įsiskolinimo sumokėjimo tekstas patvirtina, jog atsakovas tik informuojamas apie skolos už transporto priemonės saugojimą sumokėjimą ir šios skolos dydį, tačiau nėra nurodyta, jog transporto priemonė yra parduota ar ketinama ją parduoti. Pažymėtina, jog reikalavimo perleidimu Saugotojas perleido ieškovei reikalavimą už transporto priemonės pardavimą gauta suma nesumažinęs prašomos saugojimo sumos. Pati ieškovė reikalavimą už transporto priemonės saugojimą sumažino nuo 1 320,67 Eur iki 1 236,10 Eur tik tada, kai bylos nagrinėjimo metu atsakovas nurodė, jog transporto priemonė jam nėra perduota. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą apie Saugotojo nesąžiningumą ir patvirtina pirmos instancijos teismo konstatuotą aplinkybę, jog Saugotojui buvo svarbiau didinti įsiskolinimo sumą, o ne stengtis surasti transporto priemonės savininką.

8524.

86Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog byloje nustatytų aplinkybių visuma, jog jau transporto priemonės pristatymo metu buvo akivaizdu, jog ji yra apgadinta ir netinkama naudojimui, Saugotojas turėjo visas galimybes nustatyti transporto priemonės savininką ir jį informuoti apie pristatytą transporto priemonę pačioje saugojimo pradžioje, kadangi atsakovas turėjo darbo vietą, į kurią buvo galima siųsti dokumentus, iš transporto priemonės pardavimo gautų lėšų būtų užtekę padengti transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir pristatymo išlaidas, leidžia daryti išvadą, jog transporto priemonės saugojimas daugiau nei vienerius metus, neinformuojant apie tai jos savininko, buvo nepagrįstas. Todėl ieškovė neturi teisės reikalauti iš atsakovo atlyginimo už transporto priemonės saugojimą.

8725.

88Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

8926.

90Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentai nesudaro pagrindo daryti kitokias išvadas dėl ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl detaliau šių argumentų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako

9127.

92Atsakovas prašė priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimą į apeliacinį skundą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Atsakovas pateikė duomenis, jog už atsiliepimą į apeliacinį skundą advokatui sumokėjo500,00 Eur. Šios bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkte numatyto 1 062,88 Eur maksimalaus dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Todėl atsakovui iš ieškovės priteistinos 500 Eur bylinėjimosi išlaidos. Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

Nutarė

93Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

94Priteisti atsakovui M. Ž. iš ieškovės UAB „Legal Balance“ 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima... 2. I.... 3. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 119,61 Eur už suteiktą transporto... 6. 2.... 7. Saugotojas, siekdamas, kad atsakovas pasiimtų saugomą transporto priemonę... 8. 3.... 9. Atsakovas nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog ieškovė... 10. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 11. 4.... 12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 15 d. sprendimu ieškinį... 13. 5.... 14. Teismas nustatė, jog tarp Saugotojo ir atsakovo susiklostė pasaugos teisiniai... 15. 6.... 16. Teismas pripažino, jog Saugotojas turėjo pareigą informuoti automobilio... 17. 7.... 18. Teismas pažymėjo, kad nors pagal SEAKĮ atsakovas ir turi pareigą sumokėti... 19. 8.... 20. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškinys yra paduotas praėjus beveik... 21. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 22. 9.... 23. Ieškovė UAB „Legal Balance“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus... 24. 9.1.... 25. Teismas sprendime padarė rašymo apsirikimo klaidą, nes nurodė, jog... 26. 9.2.... 27. Pagal Sutarties 1.2. punktą už pradinio kreditoriaus suteiktas paslaugas... 28. 9.3.... 29. Pagal suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose šalis siejo teisiniai... 30. 9.4.... 31. Pagal eismo įvykio metu galiojusios redakcijos SEAKĮ 26 straipsnį asmenys,... 32. 9.5.... 33. Nepriklausomai nuo to, ar atsakovas buvo baustas administracine tvarka, pareiga... 34. 9.6.... 35. Teismas nurodė, kad transporto priemonės paėmimo protokole ir priverstinio... 36. 9.7.... 37. Pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį dokumentai, išduoti valstybės ir... 38. 9.8.... 39. Pagal SEAKĮ 33 straipsnio 4 dalį bei Sutarties nuostatas Saugotojas neturėjo... 40. 9.9.... 41. Teismas analizavo tik Kauno rajono policijos komisariato, ieškovės ir... 42. 9.10.... 43. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškinio pateikimas po dešimties... 44. 9.11.... 45. Teismui buvo pateikti utilizaciją patvirtinantys įrodymai. Transporto... 46. 10.... 47. Atsiliepimu į ieškovės UAB „Legal Balance“ apeliacinį skundą atsakovas... 48. 10.1.... 49. Ieškovės argumentas, kad teismas nepagrįstai ginčo teisiniams santykiams... 50. 10.2.... 51. Ieškovė neįrodė, kad administracinė byla buvo sunaikinta, taip pat, kad... 52. 10.3.... 53. Saugotojas neišsaugojo transporto priemonės, todėl neturi teisės į atlygį... 54. 10.4.... 55. Saugotojas pardavė transporto priemonę už pernelyg mažą kainą. Ieškovė... 56. 10.5.... 57. Atsakovas nėra transporto priemonės savininkas. Atsakovas dar atsiliepime į... 58. IV.Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai... 59. 11.... 60. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovės... 61. 12.... 62. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovo vardu registruota transporto... 63. 13.... 64. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia... 65. 14.... 66. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, aiškinant ir... 67. 15.... 68. SEAKĮ 33 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad išlaidas, susijusias su... 69. 16.... 70. Pagal aptartą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką šalis, reikalaujanti... 71. 17.... 72. Visus duomenis, susijusius su galimu administracinės teisės pažeidimu bei... 73. 18.... 74. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą... 75. 19.... 76. Iš dalies sutiktina su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, jog 2007 m.... 77. 20.... 78. Taip pat negalima daryti išvados, jog pats atsakovas galimo KET pažeidimo... 79. 21.... 80. Pagal CK 6.830 straipsnio 1 dalį pasaugos sutartimi viena šalis (saugotojas)... 81. 22.... 82. Pagal CK 6.843 straipsnio 1 dalį pasibaigus sutarties terminui, taip pat... 83. 23.... 84. Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina, jog Saugotojas pardavė... 85. 24.... 86. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog byloje nustatytų aplinkybių... 87. 25.... 88. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas... 89. 26.... 90. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti... 91. 27.... 92. Atsakovas prašė priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas už... 93. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 15 d. sprendimą palikti... 94. Priteisti atsakovui M. Ž. iš ieškovės UAB „Legal Balance“ 500 Eur...