Byla 2-1307/2014
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo L. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-883-154/2014 pagal ieškovo L. K. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjas, išnagrinėjęs bylą pagal atskirąjį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas L. K. pareiškė ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Šiaulių apygardos teismui pateiktu ieškiniu ieškovas prašė priteisti iš Lietuvos valstybės 45 246,41 Lt turtinės ir 100 000 Lt neturtinės žalai atlyginimą.

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5Šiaulių apygardos teismas 2014 m. gegužės 27 d. nutartimi ieškovo L. K. ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą Šiaulių apygardos teismui.

6Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovas nepareiškė teismui pareiškimo dėl bankroto ir restruktūrizavimo, ar ieškinio dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, todėl sprendžiant teismingumo klausimą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 27 straipsnio 4 ir 7 dalys nagrinėjamu atveju netaikytinos. Be to, įvertinęs ieškinio sumą teismas sprendė, jog byla apygardos teismui nėra teisminga ir pagal CPK 27 straipsnio 1 punkto nuostatą. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog proceso įstatyme yra numatyti konkretūs atvejai, kuomet teismingumas nustatomas ieškovo pasirinkimu. Teismas nurodė, kad iš L. K. ieškinio turinio nėra aišku, ar jis nagrinėjamu atveju yra reiškiamas dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėtos administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nustačius paminėtą aplinkybę ieškinys galėtų būti pareikštas pagal ieškovo gyvenamąją vietą – Mažeikių rajono apylinkės teisme. Kitu atveju (nenustačius CPK 30 straipsnyje nurodytų pagrindų) ieškinys teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui – pagal Lietuvos valstybę atstovaujančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės buveinę.

  1. Atskirojo skundo argumentai

7Atskiruoju skundu ieškovas L. K. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartį ir nustatyti, jog ieškinys teismingas Šiaulių apygardos teismui.

  1. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo L. K. ieškinį, pareikštą Lietuvos valstybei, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

9Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą, kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, realizuojama tam tikra tvarka, kurią numato CPK ir kiti įstatymai, bei juose numatyti priskirtinumo ir teismingumo institutai, reglamentuojantys jurisdikcinę teismų kompetenciją. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Civilinio proceso kodekso normos nustato, kad tuo atveju, kai byla teismui neteisminga, teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

10Apylinkės ir apygardos teismų kompetencija apibrėžta CPK 26-28 straipsniuose. Remiantis CPK 26 straipsnio 1 dalimi galioja bendroji taisyklė, kad visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus paties CPK numatytas išimtis. Šios išimtys yra įtvirtintos CPK 27-28 straipsniuose. CPK 27 straipsnyje nurodyta, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas dėl autorių neturtinių teisinių santykių, dėl civilinio viešo konkurso teisinių santykių, dėl bankroto ir restruktūrizavimo, pagal ieškinius dėl priverstinio akcijų pardavimo, kai viena bylos šalis yra užsienio valstybė, bylas pagal ieškinius dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, bei kitas įstatymų numatytas bylas. Apygardos teismams pateikiami nagrinėti ieškiniai, kai jų suma viršija 150 000 Lt, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas bei bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo (CPK 27 straipsnio 1 punktas).

11Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovo pateikto ieškinio suma yra 145 246,41 Lt (100 000 Lt neturtinė žala ir 45 246,41 Lt turtinė žala). Minėta, jog pagal CPK 27 straipsnio 1 dalį apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip 150 000 Lt, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Iš šios normos seka, kad ieškiniu reikalaujamos atlyginti neturtinės žalos dydis neturi įtakos rūšiniam bylos teismingumui – tokia byla teisminga apylinkės teismui (CPK 26 straipsnis). Tuo atveju, kai reikalaujama atlyginti ir neturtinę, ir turtinę žalą, rūšinį bylos teismingumą lemia tik turtinės žalos dydis, t. y. neturtinės ir turtinės žalos dydžiai nėra sumuojami sprendžiant teismingumo klausimą (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-987/2012). Apeliacinis teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog aptariamu atveju ieškinys nėra teismingas apygardos teismui (CPK 27 straipsnio 1 punktas). Tokios situacijos nekeičia ir atskirajame skunde akcentuojama aplinkybė, jog ieškovas pakeitė ieškinio dalyką padidindamas prašomos priteisti neturtinės žalos sumą iki 151 000 Lt. Kita vertus, apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į aplinkybę, jog ieškovas pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo (papildymo) pateikė jau po apskųstos nutarties priėmimo, sprendžia, jog ši aplinkybė neturi įtakos vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą, kadangi minėta aplinkybė (ieškinio dalyko pakeitimas) neegzistavo teismui sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą.

12Apeliacinis teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog nagrinėjamu atveju teismingumas nustatytinas pagal CPK 27 straipsnio 4 ir 7 punktų nuostatas (dėl bankroto ir restruktūrizavimo bei juridinio asmens veiklos tyrimo). Apeliacinis teismas akcentuoja, jog ieškovo ieškinio turinys iš tiesų yra neaiškus, o tai savaime apsunkina teismingumo nustatymo procesą. Tačiau, kaip matyti iš ieškinio pareiškimo formuluočių, ieškinys grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio (atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų) pagrindu. Todėl aptariamu atveju nėra pagrindo teismingumą nustatyti pagal CPK 27 straipsnio 4 ir 7 punktuose išdėstytas sąlygas. Apeliacinis teismas sprendžia, jog vien ta aplinkybė, jog valdžios institucijų (jų pareigūnų, tarnautojų) veikimo neteisėtumas, apelianto vertinimu, pasireiškė pasyvumu (nesiimant būtinų veiksmų), taip pat veiksmais, pasireiškusiais priimant neteisėtus sprendimus bankroto procese ar netiriant juridinio asmens valdymo organų veiksmų, nesudaro pagrindo bylos teismingumą kvalifikuoti pagal CPK 27 straipsnio 4 ir 7 punktų sąlygas. Apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog negalimumą taikyti CPK 27 straipsnio 4 ir 7 punktų nuostatas sprendžiant dėl bylos teismingumo, lemia tai, jog ieškovas nepareiškė pareiškimo (ieškinio), kuriuo būtų prašoma bankroto, restruktūrizavimo teisminės bylos iškėlimo ir nagrinėjimo ar juridinio asmens veiklos ištyrimo (Įmonių bankroto įstatymo 5 str. 3 d., Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 6 str. 2 d. 2 p., Civilinio kodekso 2.126 str. 1 d.). Apeliacinis teismas ieškovo pateiktą paminėtų proceso įstatymo normų plečiamąjį aiškinimą vertina kaip teisiškai nepagrįstą.

13Apeliacinis teismas pažymi, jog ta aplinkybė, kad analogiško turinio ieškinius yra padavę ir kiti asmenys, apskųstosios nutarties teisėtumui įtakos neturi, todėl teismas šių apelianto argumentų nevertina.

14

Proceso dalyviai
Ryšiai