Byla 2A-1375-413/2019
Dėl nuosavybės teisės dalių bendrame turte nustatymo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Edvardo Palioko,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. J. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-535-305/2019 pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovei E. J., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, A. S. dėl nuosavybės teisės dalių bendrame turte nustatymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovas R. S. 2018 m. liepos 16 d. kreipėsi į teismą ir patikslinęs savo reikalavimus prašė pripažinti, kad ½ dalis gyvenamojo namo su statiniais, esančiais ( - ) (toliau ir ginčo turtas), yra asmeninė M. S., mirusios ( - ), nuosavybė, o kita ½ dalis šio turto, esančio ( - ), yra V. S., mirusio ( - ), asmeninė nuosavybė.

82.

9Ieškovas nurodė, kad M. S. ir V. S. yra jo tėvai, kurie susituokė 1952 m. rugpjūčio 9 d. ir kartu gyveno iki ( - ), t. y. iki M. S. mirties. Po M. S. mirties jos palikimą – 4,6100 ha žemės sklypą ir 8667 pajų priėmė ieškovas, kuriam 1994 m. lapkričio 14 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. M. S. ir V. S. iki 1977 metų gyveno vienkiemyje, jiems priklausančiame name, dirbo tuometiniame ( - ) kolūkyje, ( - ). Išsikėlus iš vienkiemio, ieškovas su tėvais apsigyveno ( - ) kooperatyvui priklausančiame gyvenamajame name, esančiame ( - ). Už kooperatinį gyvenamąjį būstą tėvai kas ketvirtį mokėdavo apie 160 rublių dydžio įnašus ir paskutinę įmoką sumokėjo iki M. S. mirties, t. y. kai Lietuvoje oficiali atsiskaitymo valiuta buvo rubliai. 1977 metais šalia gyvenamojo namo už savo asmenines lėšas tėvai pasistatė ūkinį pastatą, 1990 metais įrengė šulinį, 1993 metais pastatė kluoną. Teisinė šių statinių registracija iki motinos mirties nebuvo atlikta, gyvenamasis namas ir kiti pastatai iki 2006 m. gruodžio 13 d. registruoti tėvo V. S. vardu tik ( - ) ūkinėse knygose. Kadangi M. S. mirties dieną – ( - ) šie pastatai nebuvo registruoti Nekilnojamojo turto registre nei M. S., nei V. S. vardu, todėl 1994 m. lapkričio 14 d. Vilkaviškio rajono notarų biuro notarės R. V. išduotame paveldėjimo teisės liudijime šio turto dalis, priklausiusi M. S., ir nebuvo nurodyta. 2006 m. gruodžio 13 d. minėti pastatai Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos ( - ) seniūnijos 2006 m. lapkričio 29 d. pažymos Nr. (27) (3.15) Pž-917 apie pastatų priklausymą pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti V. S. vardu.

103.

11V. S. ( - ) mirė, testamentu visą savo turtą palikdamas atsakovei E. J., kuri yra ieškovo įdukra. Atsakovė per įstatymų nustatytą terminą kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau iki šiol paveldėjimo liudijimas jai neišduotas. Ieškovas taip pat kreipėsi į Vilkaviškio rajono 1-ojo notarų biuro notarę R. V. dėl papildomo paveldėjimo teisės liudijimo į M. S. turto dalį, tačiau paveldėjimo liudijimas nebuvo išduotas, kadangi Nekilnojamojo turto registre mirusios M. S. vardu nėra įregistruoto nekilnojamojo turto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 52 straipsniu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintomis Nuosavybės teisės liudijimo išdavimo formomis, notaras gali išduoti nuosavybės teisės liudijimą ir nustatyti vieno iš sutuoktinių dalį bendroje nuosavybėje, kad ši dalis būtų įregistruota Nekilnojamojo turto registre, tačiau tokiu atveju reikalingas V. S. įpėdinės E. J. sutikimas, tačiau ji tokio sutikimo notarui nepateikė. Kadangi sutuoktiniai M. S. ir V. S. gyvendami santuokoje turtą įgijo ir sukūrė bendromis lėšomis bei darbu, ieškovo nuomone, teismas turėtų nustatyti kiekvienam iš jų po ½ dalį nuosavybės teisių į santuokoje įgytą turtą.

124.

13Atsakovė prašė ieškovo reikalavimams taikyti ieškinio senaties terminą ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovo tėvas V. S., vykdydamas tiek savo, tiek ir mirusios sutuoktinės valią, apie 2005-2006 metus surašė testamentą, kuriuo jam priklausantį nekilnojamąjį turtą po savo mirties paliko atsakovei. 2006 metais V. S. iniciatyva nekilnojamasis turtas, t. y. gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, kluonas, kiemo statiniai (šulinys), esantys ( - ), kur tuo metu gyveno ieškovas su sutuoktine – atsakovės motina, taip pat ieškovo tėvas, buvo įregistruoti Registrų centre V. S. vardu kaip asmeninė jo nuosavybė. Šis faktas ieškovui buvo žinomas, nes jis dalyvavo atliekant statinių kadastrinius matavimus, ne kartą vežiojo savo tėvą pas matininkus, kurie formavo kadastrinę nekilnojamojo turto bylą, taip pat į Registrų centrą, kur buvo pateikti dokumentai nuosavybės teisių įregistravimui. Ieškovas žinojo, kad vieninteliu minėto nekilnojamojo turto savininku yra jo tėvas V. S., suprato, jog po tėvo mirties visas turtas atiteks ieškovo įdukrai – atsakovei. Ieškovui 2018 m. liepos 16 d. pateikus ieškinį teismui dėl turto pripažinimo bendra jungtine nuosavybe, jis turėtų būti atmestas kaip praleidus įstatyme nustatytą terminą.

14II.

15Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

165.

17Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. balandžio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, pripažino, kad ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), ½ dalis kluono, unikalus Nr. ( - ) ir ½ dalis kiemo statinio (šulinio), unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), yra M. S., a. k. ( - ) (mirusios ( - )), asmeninė nuosavybė. Taip pat pripažino, kad ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), ½ dalis kluono, unikalus Nr. ( - ), ½ dalis kiemo statinio (šulinio), unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), yra V. S., a. k. ( - ) (mirusio ( - )), asmeninė nuosavybė; priteisė valstybei iš atsakovės E. J. 178 Eur žyminio mokesčio, 25,06 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 285,80 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų paruošimu bei atstovavimu teisme, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą ieškovui.

18Dėl ieškinio senaties terminų taikymo

196.

20Teismas pažymėjo, kad atsakovės nurodytos teisės normos, kuriomis nustatomas 3 metų ieškinio senaties terminas kreiptis dėl dalies kolūkiečių kiemo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo ar jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalinimo ar atidalinimo, yra neaktualios ir šiuo atveju netaikytinos, nes ieškovas nereiškia ieškinio Lietuvos Respublikos 1990 m. lapkričio 27 d. įstatymo „Dėl kaimo vietovėje nuosavybės teise turinčių namus savininkų žemėnaudos ir bendrosios jungtinės nuosavybės teisės“ 4 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu. Po Lietuvos Respublikos 1990 m. lapkričio 27 d. įstatymo „Dėl kaimo vietovėje nuosavybės teise turinčių namus savininkų žemėnaudos ir bendrosios jungtinės nuosavybės teisės“ įsigaliojimo (1990 m. lapkričio 27 d.), ieškovo tėvų nuosavybės teise turimam turtui, įgytam jų santuokos metu iš bendrų lėšų, taikytinos sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisės normos.

217.

22Pasisakydamas dėl atsakovės argumentų, kad pagal CK 1.125 straipsnio 1 dalį yra pasibaigęs 10 metų ieškinio senaties terminas kreiptis dėl turto dalies bendrame turte nustatymo, teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2018 m. pradžios, kuomet ieškovas iš notaro sužinojo, kad papildomas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą jam nebus išduotas. Vadovaudamasis nurodytu, teismas sprendė, jog 10 metų ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs, taigi atmesti ieškinį atsakovės nurodytais argumentais nėra pagrindo.

23Dėl turto dalies bendrame turte nustatymo

248.

25Remdamasis šalių ir byloje apklaustų liudytojų paaiškinimais, rašytiniais bylos įrodymais, teismas nustatė, kad ginčo turtas buvo pastatytas (įrengtas)/išpirktas ieškovo tėvų M. S. ir V. S. bendromis lėšomis santuokos metu, laikotarpyje nuo 1977 m. iki 1980 m.

269.

27Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 21 straipsnio 1 dalis nustatė, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir šiuo metu galiojančiame CK (CK 3.87, 3.88 straipsniai). Nors šio klausimo teisinis reguliavimas tiek pagal SŠK, tiek pagal CK iš esmės nesiskiria, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Todėl teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju turi būti vadovaujamasi CK atitinkamomis nuostatomis.

2810.

29Vadovaujantis CK 3.87 straipsnio, 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, pripažintina, kad ginčo turtas priklausė ieškovo tėvams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dali preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Vilkaviškio rajono 1-ojo notaro biuro notarės R. V. 2018 m. birželio 8 d. rašte Nr. 30 nurodyta, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybės pasibaigia mirus vienam iš sutuoktinių (CK 3.100 straipsnio 1 punktas), tačiau turtas išlieka bendroji nuosavybė, kol nenustatytos sutuoktinių dalys.

3011.

31Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo ieškinys yra pagrįstas.

32III.

33Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

3412.

35Apeliaciniu skundu atsakovė E. J. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, priteisti iš jo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

361.1.

37Gyvenamajame name su priklausiniais gyveno ieškovo tėvai, pats ieškovas ir jo sutuoktinė A. S. su dukra (ieškovo įdukra) atsakove E. J.. Ieškovas gyvenamajame name su priklausiniais negyvena nuo 2008 metų, o apeliantė jame gyvena iki šiol. Ieškovo tėvas V. S. testamentu, patvirtintu 2003 m. kovo 26 d. Vilkaviškio rajono 2-ojo notaro biuro notarės, registro Nr. 1956, visą savo turtą, tame tarpe ir gyvenamąjį namą su priklausiniais paliko apeliantei. Ieškovas apie apeliantės naudai sudarytą testamentą buvo informuotas testamento sudarymo dieną.

381.2.

39Apeliantės įsitikinimu, pirmos instancijos teismas nepagrįstai ieškinio senaties terminą skaičiavo nuo 2018 metų pradžios, t. y. nuo tada, kai ieškovas kreipėsi į notarę dėl papildomo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir tariamai sužinojo, kad papildomas paveldėjimo teisės liudijimas jam nebus išduotas, nes apeliantė, kaip V. S. įpėdinė, neduoda sutikimo, kad būtų išduotas mirusiojo sutuoktinio dalį nustatantis liudijimas. Ieškovas sužinojo arba turėjo žinoti apie savo teisių galimą pažeidimą dar 2006 metais, kai jis organizavo ir padėjo savo tėvui įregistruoti gyvenamąjį namą su priklausiniais VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre. 2006 m. gruodžio 13 d. įregistravus gyvenamąjį namą su priklausiniais viešajame registre, ieškovui neabejotinai buvo žinoma, kad šis turtas yra įregistruotas tik V. S. vardu. Kadangi dalis gyvenamojo namo su priklausiniais nebuvo įregistruota 1994 m. mirusios M. S. vardu, kurios įpėdinis buvo ieškovas, ieškovas kaip protingas, rūpestingas ir atidus žmogus privalėjo imtis aktyvių veiksmų dėl pažeistų teisių gynybos.

401.3.

41Apeliantės įsitikinimu, ieškovas neabejotinai turėjo suvokti savo teisių pažeidimą taip pat ir 2008 metų pradžioje, t. y. iš karto po V. S. mirties ( - ). Taikant protingo, rūpestingo bei atidaus asmens standartą ieškovas, įvertinęs tuo metu žinomas aplinkybes, kad gyvenamasis namas su priklausiniais yra registruotas tik V. S. vardu, kad V. S. yra sudaręs testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko apeliantei, negalėjo nesuvokti, kad po V. S. mirties nesiėmus jokių veiksmų, gyvenamasis namas su priklausiniais atiteks apeliantei.

421.4.

43Ieškovo, apeliantės ir apeliantės mamos (ieškovo buvusios sutuoktinės) santykiai yra konfliktiški, ieškovas ginčo gyvenamajame name su priklausiniais negyvena nuo 2008 metų ir jokių ryšių nepalaiko. Dėl minėtos priežasties, net ir tuo atveju, jeigu ieškovas būtų žinojęs apie minėtą tvarką dėl mirusiojo sutuoktinio turto dalies nustatymo notarine tvarka, ieškovas turėjo suprasti, kad apeliantės sutikimo dėl palikimo priėmimo negaus.

441.5.

45Vadovaudamasi nurodytu, apeliantė prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti.

4613.

47Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas R. S. prašo apeliacinį skundą atmesti, Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

482.1.

49Ieškinio senaties termino pradžia sietina su asmens sužinojimu apie savo teisės pažeidimą. Ieškovas R. S. 2018 metų pradžioje kreipėsi į Vilkaviškio rajono 2-ojo notaro biuro notarę, kad jam būtų išduotas papildomas paveldėjimo teisės liudijimas į M. S. palikimo dalį. Kadangi notarė atsisakė išduoti papildomą paveldėjimo teisės liudiją, todėl ieškovas R. S. kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl advokato paskyrimo, kad advokatas parengtų procesinius dokumentus teismui dėl pažeistų teisių gynimo.

502.2.

51Būtent po to, kai 2018 metais ieškovas kreipėsi į notarę ir buvo atsisakyta išduoti papildomą paveldėjimo teisės liudiją, šis momentas laikytinas ieškinio senaties pradžia, o ne 2006 m. gruodžio 13 d. ar 2008 m. sausio 7 d., kaip apeliaciniame skunde nurodė apeliantė.

52Teisėjų kolegija

konstatuoja:

53IV.

54Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5514.

56Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas.

5715.

58Asmens teisė į teisminę gynybą įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniai).

5916.

60Šią teisę suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą.

6117.

62CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: teisės įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tokiu atveju civilinių teisinių santykių subjektai gali pasirinkti civilinių teisių gynimo būdą savo nuožiūra. Pasirinkdama konkretų civilinių teisių gynimo būdą, šalis tam tikra prasme rizikuoja, nes ne visada jos pasirinktas teisių gynimo būdas užtikrina efektyvią jos pažeistos teisės apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008).

6318.

64Šalių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį materialųjį ginčą.

6519.

66Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą turėdamas tikslą priimti palikimą po motinos M. S. mirties ( - ), arba, kitaip tariant, nustatyti iki motinos mirties jai tenkančią turto dalį (1/2 dalį) bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje ir vėliau šį turtą priimti kaip palikimą pagal įstatymą.

6720.

68Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas ir jo tėvai iki M. S. mirties buvo ( - ) kolūkio nariai.

6921.

70Kolūkiečių kiemo turtas priklausė jo nariams ir buvo valdomas bendrosios jungtinės nuosavybės teise (1964 m. CK 132 straipsnis). Kolūkiečių kiemo nario dalies dydis buvo nustatomas vadovaujantis tuo, kad visų kiemo narių, įskaitant nepilnamečius bei nedarbingus, dalys buvo lygios (1964 m. CK 136 straipsnio 2 dalis). 1990 m. lapkričio 27 d. įstatyme Nr. 1-806 „Dėl kaimo vietovėje nuosavybės teise turinčių namus savininkų žemėnaudos ir bendrosios jungtinės nuosavybės teisės“ įtvirtinta, kad, panaikinus kolūkiečių kiemo bendrosios jungtinės nuosavybės teisės formą, nuosavybės santykiams taikomos atitinkamai privatinės (asmeninės) arba sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisės normos. Tačiau kolūkiečių kiemo nariams, kol nepasibaigęs bendrasis ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo įstatymo įsigaliojimo dienos (1990 m. lapkričio 27 d.), įtvirtinta teisė reikalauti nustatyti jų dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, taip pat padalyti ar atidalyti jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą remiantis 1964 m. CK 132–141 straipsniais, galiojusiais iki šio įstatymo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2008). Tai reiškia, kad nuosavybė kaip tokia neišnyko ir sutuoktiniui į ją nuosavybės teisė išliko, bet ne kaip kolūkiečių kiemo nario, o kaip sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Kiti šeimos nariai galėjo reikalauti padalyti ar atidalyti iš kolūkiečių kiemo, kol nesibaigęs bendras ieškininės senaties terminas, t. y. per 3 metus (1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2004).

7122.

72Byloje nėra ginčo, kad kolūkio nuosavybei pasibaigus ir perėjus į privatinę, nė vienas iš suinteresuotų asmenų (ieškovas ir jo tėvai) per įstatyme nurodytą 3 metų senaties terminą nepateikė ieškinio dėl turto dalies nustatymo.

7323.

74Bylos duomenimis nustatyta, kad po M. S. mirties (( - )) jos palikimą, susidedantį iš 4,61 ha ir 8667 Lt pajaus, esančio žemės ūkio bendrovėje „( - )“, priėmė jos sūnus – ieškovas R. S., kuriam 1994 m. lapkričio 14 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą (b. l. 13).

7524.

76Pagal CK 5.1 straipsnio 2 dalį paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos. Paveldėtojas įgyja tokias teises ir tokia apimtimi, kokias turėjo palikėjas. Įpėdiniui, priėmusiam palikimą, pereina visos palikėjo teisės ir pareigos, nepriklausomai nuo to, ar įpėdiniui buvo žinomi palikimą sudarantys objektai (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis, CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įpėdinis, pareiškęs, kad priima palikimą, laikomas priėmusiu visą turtą, t. y. ne tik jam žinomą turtą, bet ir turtą, kuris jam palikimo metu nebuvo žinomas, taip pat ir turtą, kuris dėl tam tikrų priežasčių išduodant paveldėjimo teisės liudijimą nebuvo įtrauktas į paveldimo turto apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2013).

7725.

78Bylos duomenys patvirtina, kad ginčo turtas į paveldimo turto apimtį nebuvo įtrauktas, taip pat nebuvo atlikta ir šio turto teisinė registracija. Taigi ieškovas, priėmęs po motinos mirties palikimą (dalį palikimo), vadovaujantis šio sprendimo 21, 24 punktuose paminėtu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, turėjo teisę per įstatymu nustatytą 3 metų terminą nuo palikimo atsiradimo dienos (1994 m. gegužės 3 d.) įgyvendinti palikėjos teisę ir prašyti nustatyti jos dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, tačiau tokia teise nustatytu terminu nepasinaudojo ir ieškinį pareiškė praėjus daugiau kaip 24 metams po palikimo atsiradimo dienos.

7926.

80Kita vertus, Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad šis turtas 2006 m. gruodžio 13 d. buvo įregistruotas kaip asmeninė ieškovo tėvo V. S., mirusio ( - ), nuosavybė (b. l. 12, 15-16). Vadovaujantis Testamentų registro išrašu (CPK 179 straipsnio 3 dalis) ir byloje nustatytais duomenimis apie testamentinį įpėdinį, mirusiojo V. S. palikimą pagal testamentą 2008 m. kovo 3 d. priėmė atsakovė E. J.. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apie ginčo turto nuosavybės teisių įregistravimą ieškovo tėvo V. S. vardu ir apie testamento sudarymą, kuriuo pastarasis paliko visą savo turtą atsakovei, ieškovas sužinojo atitinkamai 2006 m. gruodžio 13 d. ir 2008 m. sausio 7 d. (teismo sprendimo 9.5. ir 9.6. punktai). Todėl nėra pagrindo sutikti su teismo išvada, kad pagal ieškovo suformuluotą reikalavimą teismui ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2018 m. pradžios, kuomet ieškovas iš notaro sužinojo, kad papildomas paveldėjimo teisės liudijimas nebus išduotas, ne tik vadovaujantis šio sprendimo 25 punkte aptartų aplinkybių pagrindu, bet ir CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostata, kad teisė į ieškinį atsiranda ne tik nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo apie savo teisės pažeidimą, bet ir tos dienos, kurią asmuo turėjo sužinoti apie tokį pažeidimą.

8127.

82Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys teismui buvo pateiktas 2018 m. liepos 16 d., o apie savo teisių įgyvendinimą arba pažeidimą ieškovas turėjo sužinoti atitinkamai 1994 m. gegužės 3 d. ir 2006 m. gruodžio 13 d. / 2008 m. sausio 7 d., esant atsakovės prašymui taikyti ieškovo reikalavimams ieškinio senatį, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, buvo pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.125 straipsnio 1 dalis, 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis, 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalis, 90 straipsnio 1 dalis).

8328.

84Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Teisės doktrinoje testamentas apibrėžiamas kaip asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka visiškai veiksnaus fizinio asmens – testatoriaus laisva valia sudarytas sandoris, kuriuo testatorius nusprendžia jam priklausančio turto likimą ir kurio teisiniai padariniai atsiranda tik jam mirus (Vileita A. Paveldėjimo teisė. Vilnius: Justitia, 2011, p. 45). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad testamentas yra vienašalis sandoris, kuriame išreiškiamas jį sudariusio asmens (testatoriaus) patvarkymas dėl jam priklausančio turto paveldėjimo, t. y. įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Testamentų, kaip vienašalių sandorių, sudarymui ir galiojimui taikytini bendrieji – sandoriams (CK pirmosios knygos II dalis ,,Sandoriai“) ir specialieji – paveldėjimui (CK 5.15–5.18 straipsniai, 5.28, 5.30, 5.35 straipsniai, kt.) – teisės normose nustatyti reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-969/2016). Testamentą galima ginčyti teismo tvarka tik testatoriui mirus, nes tik nuo šio momento testamentas, kaip vienašalis sandoris, įgyja teisinę galią (CK 5.17 straipsnio 1 dalis). Toks ieškinys palikimą priėmusiam asmeniui gali būti pareikštas per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai asmuo, pretenduojantis į palikimą, sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo (CK 5.8 straipsnis). Nagrinėjamu atveju tokio pobūdžio reikalavimas nebuvo pareikštas, testamentas ir nekilnojamojo turto registre esantys duomenys šiai dienai nėra nuginčyti, kas leidžia daryti išvadą, kad ieškovo prašomu būdu jo pažeistos teisės negalėtų būti apgintos.

8529.

86Be to, bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ginčo turtas (5 kambarių gyvenamasis namas) iki 1997 metų, taigi ir po M. S. mirties, buvo kooperatinė (2018-04-27 pažymoje Nr. M7-441 apie turėtus pastatus – „koop“) nuosavybė (b. l. 14). Notarė, atsisakydama išduoti ieškovui papildomą paveldėjimo teisės liudijimą, 2018 m. birželio 8 d. rašte nurodė, kad ieškovo teiginiai, jog ieškovo tėvai, gyvendami santuokoje, įsigijo gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus, ir tai yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, neatitinka ieškovo pateiktos 2018 m. balandžio 27 d. pažymos Nr. M7-441, kaip nuosavybės teisę įrodančio dokumento, turinio. Nors pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ieškovo paaiškinimais, bylos rašytiniais įrodymais ir liudytojais parodymais, sprendė, kad ieškovo tėvai pajinius įnašus už ginčo kooperatinį turtą sumokėjo iki M. S. mirties (teismo sprendimo 9.2. punktas), tačiau šių įrodymų turinio ir įrodomosios reikšmės nedetalizavo (neatskleidė). Pažymėtina, kad Kauno regiono valstybės archyvo Marijampolės filialo 2018 m. balandžio 27 d. pažyma Nr. M7-441 apie vieno iš ginčo turtinio vieneto – gyvenamojo namo – 1991-1997 metais nurodytą teisinį statusą – „koop“, įvertinus visą pažymos turinį, tame tarpe jos paskutinę pastraipą, kad pagal 1998-2002 m. duomenis statinių „koop“ nuosavybė jau nenurodoma, taip pat atsižvelgiant į tai, kad pažymoje nurodytos aplinkybės nebuvo paneigtos kitais bylos rašytiniais įrodymais, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vadovautis suinteresuotos bylos baigtimi šalies ir liudytojų parodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis).

8730.

88Taigi, šio sprendimo 29 punkte aptartos aplinkybės teikia pagrindo išvadai, kad ieškovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad tėvai pajinius įnašus už ginčo kooperatinį gyvenamąjį namą sumokėjo iki M. S. mirties, t. y. ( - ).

8931.

90Apibendrinant tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ginčo teisinį santykį reglamentuojančias materialinės ir procesinės teisės normas, susijusias su ieškinio senaties taikymu bei aiškinimu ir įrodymų vertinimu. Dėl minėtų pažeidimų bylą buvo išnagrinėta neteisingai, dėl ko yra pagrindas teismo sprendimą panaikinti ir priimti byloje naują sprendimą – ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

9132.

92Panaikinus teismo sprendimą ir byloje priėmus naują sprendimą, pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

9333.

94Pagal bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleistą nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

9534.

96Pagal pateiktus įrodymus, atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 700 Eur, apeliacinės instancijos teisme – 450 Eur atstovavimo išlaidų (b. l. 98, 124-125). Ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą yra atleistas (b. l. 85-86). Ieškovo ieškinį atmetus, atsakovės pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtos atstovavimo išlaidos (1150 Eur) priteistinos iš ieškovo (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).

97Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

98Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

99Priteisti atsakovei E. J. (asmens kodas ( - ) iš ieškovo R. S. (asmens kodas ( - ) 1150 Eur (vieną tūkstantį šimtą penkiasdešimt eurų) atstovavimų išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

100Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovas R. S. 2018 m. liepos 16 d. kreipėsi į teismą ir patikslinęs savo... 8. 2.... 9. Ieškovas nurodė, kad M. S. ir V. S. yra jo tėvai, kurie susituokė 1952 m.... 10. 3.... 11. V. S. ( - ) mirė, testamentu visą savo turtą palikdamas atsakovei E. J.,... 12. 4.... 13. Atsakovė prašė ieškovo reikalavimams taikyti ieškinio senaties terminą ir... 14. II.... 15. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 16. 5.... 17. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. balandžio 17 d. sprendimu ieškinį... 18. Dėl ieškinio senaties terminų taikymo... 19. 6.... 20. Teismas pažymėjo, kad atsakovės nurodytos teisės normos, kuriomis... 21. 7.... 22. Pasisakydamas dėl atsakovės argumentų, kad pagal CK 1.125 straipsnio 1 dalį... 23. Dėl turto dalies bendrame turte nustatymo... 24. 8.... 25. Remdamasis šalių ir byloje apklaustų liudytojų paaiškinimais, rašytiniais... 26. 9.... 27. Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 21... 28. 10.... 29. Vadovaujantis CK 3.87 straipsnio, 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkto... 30. 11.... 31. Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas... 32. III.... 33. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 34. 12.... 35. Apeliaciniu skundu atsakovė E. J. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės... 36. 1.1.... 37. Gyvenamajame name su priklausiniais gyveno ieškovo tėvai, pats ieškovas ir... 38. 1.2.... 39. Apeliantės įsitikinimu, pirmos instancijos teismas nepagrįstai ieškinio... 40. 1.3.... 41. Apeliantės įsitikinimu, ieškovas neabejotinai turėjo suvokti savo teisių... 42. 1.4.... 43. Ieškovo, apeliantės ir apeliantės mamos (ieškovo buvusios sutuoktinės)... 44. 1.5.... 45. Vadovaudamasi nurodytu, apeliantė prašo taikyti ieškinio senatį ir... 46. 13.... 47. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas R. S. prašo apeliacinį skundą... 48. 2.1.... 49. Ieškinio senaties termino pradžia sietina su asmens sužinojimu apie savo... 50. 2.2.... 51. Būtent po to, kai 2018 metais ieškovas kreipėsi į notarę ir buvo... 52. Teisėjų kolegija... 53. IV.... 54. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 55. 14.... 56. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 57. 15.... 58. Asmens teisė į teisminę gynybą įtvirtintas Lietuvos Respublikos... 59. 16.... 60. Šią teisę suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį. Tinkamas... 61. 17.... 62. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai... 63. 18.... 64. Šalių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų... 65. 19.... 66. Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą turėdamas tikslą priimti... 67. 20.... 68. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas ir... 69. 21.... 70. Kolūkiečių kiemo turtas priklausė jo nariams ir buvo valdomas bendrosios... 71. 22.... 72. Byloje nėra ginčo, kad kolūkio nuosavybei pasibaigus ir perėjus į... 73. 23.... 74. Bylos duomenimis nustatyta, kad po M. S. mirties (( - )) jos palikimą,... 75. 24.... 76. Pagal CK 5.1 straipsnio 2 dalį paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji... 77. 25.... 78. Bylos duomenys patvirtina, kad ginčo turtas į paveldimo turto apimtį nebuvo... 79. 26.... 80. Kita vertus, Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad šis turtas... 81. 27.... 82. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys teismui buvo pateiktas 2018 m. liepos 16... 83. 28.... 84. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pagal Nekilnojamojo turto registro... 85. 29.... 86. Be to, bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ginčo turtas (5 kambarių... 87. 30.... 88. Taigi, šio sprendimo 29 punkte aptartos aplinkybės teikia pagrindo išvadai,... 89. 31.... 90. Apibendrinant tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą... 91. 32.... 92. Panaikinus teismo sprendimą ir byloje priėmus naują sprendimą, pakeičiamas... 93. 33.... 94. Pagal bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę šaliai, kurios... 95. 34.... 96. Pagal pateiktus įrodymus, atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 700... 97. Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos... 98. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 17 d. sprendimą panaikinti... 99. Priteisti atsakovei E. J. (asmens kodas ( - ) iš ieškovo R. S. (asmens kodas... 100. Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos....