Byla Ik-2248-365/2011
Dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Mefodijos Povilaitienės ir Veslavos Ruskan, sekretoriaujant Rasai Šimkuvienei, dalyvaujant pareiškėjai V. R., jos atstovui P. M., atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos atstovei Loretai Dovydauskienei, trečiųjų suinteresuotų asmenų AB ,,Lietuvos energija“ ir AB ,,Litgrid“ atstovei advokatei Nijolei Vaičiūnaitei, AB ,,Litgrid“ atstovei Redvitai Četkauskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. R. skundą atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai, Nacionalinės žemės tarnybos Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims AB ,,Lietuvos energija“, AB ,,Litgrid“ dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, ir

Nustatė

2Pareiškėja V. R. kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintu skundu prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 10 22 įsakymą Nr. Ž36-213 ,,Dėl servitutų nustatymo administraciniu aktu“, kuriuo nustatytas žemės servitutas V. R. žemės sklype (kadastro Nr. ( - )), esančio Plungės rajono savivaldybės ( - ) kaime; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2010 01 06 sprendimą Nr. lT-(8.5)-2 ,,Dėl V. R. skundo išnagrinėjimo“; 3) sustabdyti bylos nagrinėjimą iki įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje byloje Nr. Ik-615-365/2011, kurioje tiriamas specialiojo plano teisėtumas, kurio pagrindu priimtas skundžiamas įsakymas (t. 1, b. l. 1-5; t. 2, b. l. 73-77).

3Pareiškėja skunde nurodė, kad ji yra savininkė žemės sklypo, patenkančio į numatomos statyti 330 kV elektros perdavimo linijos Klaipėda-Telšiai , t.y. planuojamos ūkinės veiklos, teritoriją. Jai nuosavybės teise priklauso 3,10 ha ūkio paskirties žemės sklypas Plungės r., ( - ) kaime, kadastro Nr. ( - ). Šiam ūkio paskirties žemės sklypui Nacionalinės žemės tarnybos Plungės ir Rietavo Žemėtvarkos skyrius vedėjo 2010 10 22 įsakymu Nr. Ž36-213 nustatė žemės servitutus: teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas; teisė aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas. Šį įsakymą apskundė Nacionalinei žemės tarnybai. Pareiškėja nesutinka ir su Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2011 01 06 sprendimu Nr. 1T-(8.5)-2. Teigia, kad Tarnyba, nagrinėdama jos skundą pažeidė Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies nuostatą nes Tarnyboje jos skundas buvo gautas 2010 11 22, o atsakyta tik 2011 01 06, tai yra ne per 20 darbo dienų. Priimant sprendimą, buvo pažeistas Viešojo administravimo įstatymo 32 straipsnio 1, 2, 4, 5, 6 dalys, tai yra klaidų ištaisymo procedūros atliktos ginčijamo įsakymo ir 2010 06 22 VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto aktuose Nr. 157B, Nr. 157A nesustabdžius sprendimo galiojimą, neišklausius pareiškėjų ar kt. asmenų, nesiimant reikalingų priemonių klaidos ištaisymo sprendimui realiai įgyvendinti ir informuoti apie jį visus suinteresuotus asmenis. Faktinių duomenų įvertinimas ir teisinės klaidos ištaisytos be jos sutikimo, dėl kurio priimtas sprendimas. Tarnyba neįpareigojo VĮ Valstybinį žemėtvarkos institutą ištaisyti klaidą ir administracinio sprendimo nuoraše, kuris saugomas atitinkamoje institucijoje. Nesutinka jos žemės sklypui nustatyta nauja papildoma specialiąja naudojimo sąlyga. Tarnyba pažeidė VAĮ 34 str., t. y. nepateikė reikalaujamos dokumentacijos, neatsakė į keliamus klausimus, nepaisė reikalavimo paimant jos žemės sklypą visuomenės poreikiams, nenagrinėjo alternatyvos, paimant jos privatų žemės sklypą visuomenės poreikiams, suteikti jai lygiavertį žemės sklypą tos pačios apskrities teritorijoje. Sprendime nustatomas naujas servitutas, t. y. elektros linijų apsaugos zona, bet neįvardijamas servituto turėtojas ir nenurodoma servituto paskirtis. Dėl servituto ir sanitarinės apsaugos zonos nustatymo jos žemės sklypas nuvertėjo, ji prarado galimybę juo pilnai naudotis, t. y. kasti tvenkinius, kurti kaimo turizmo sodybas ir t. t. Pagal LVAT praktiką, SAZ nustatyti be žemės sklypų savininkų sutikimo draudžiama. Pareiškėjos teigimu skundžiamame įsakyme nenurodyta konkreti daikto dalis, neįvardintas servituto ploto įrašymo pagrindas, be to pagal Taisyklių 16.6, 16.8 ir 16 punktus jai turėjo būti pateiktas Tarnybos vadovo įgaliojimas teritorinio padalinio vadovui priimti sprendimą nustatyti žemės servitutą. Atkuriant nuosavybės teises į minėtą sklypą, žemėtvarkos skyrius, žinodamas, kad pagal bendrąjį planą yra numatyta preliminari 330 kV elektros perdavimo linija trasa, neinformavo jos apie tai ir šio fakto nenurodė sprendime dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

4Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba su pareiškėjos skundais nesutiko ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus. Atsiliepimuose į skundus (t. 1, b. l. 48-52; t. 2, b. l. 111-116) nurodė, kad sutinka, jog skundo nagrinėjimo terminas buvo praleistas, tačiau tai sprendimo turiniui įtakos neturi. Pareiškėjos skundas buvo nagrinėjamas pagal Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2007 08 22 nutarimu Nr. 875 (toliau – Taisyklės) reikalavimus, todėl Viešojo administravimo įstatymo ir Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių nuostatomis nebuvo vadovautasi. Todėl priimdamas sprendimą Tarnybos direktorius turėjo teisę pakeisti Skyriaus įsakymą ir nereikalauti, kad įsakymas būtų taisomas, tuo labiau nebuvo pagrindo pavesti VĮ Valstybiniam žemėtvarkos institutui taisyti 2010 06 22 aktuose Nr. 157B, Nr. 157A įrašytus duomenis. Atkreipia dėmesį, kad specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų nustatymą reglamentuoja Žemės įstatymo 22 straipsnis, o servitutų nustatymą administraciniu aktu Žemės įstatymo 23 straipsnis. Todėl servitutų teisinis statusas skiriasi nuo specialiųjų žemės naudojimo sąlygų statuso. Reikalavimas gauti žemės sklypo savininko sutikimą nustatant servitutus administraciniu aktu ar nustatant papildomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, patvirtinus naują teritorijų planavimo dokumentą, nėra nustatytas nei Žemės įstatymo 23 straipsnyje, nei 22 straipsnyje. Todėl pareiškėjos teiginys, kad sanitarinę apsaugos zoną draudžiama nustatyti be žemės sklypų savininkų sutikimo, yra nepagrįstas. Pažymėjo, kad pagal teisės aktų nuostatas Tarnybos direktorius ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas sprendimus dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat dėl servitutų ar specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų nustatymo turi teisę priimti vadovaudamasis teritorijų planavimo dokumentais. Specialiuoju planu nebuvo sprendžiamas klausimas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, todėl Tarnyba neturėjo ir neturi pagrindo ir galimybių įgyvendinti pareiškėjos reikalavimą paimti žemę visuomenės poreikiams. Pareiškėja savo reikalavimus dėl servitutų nustatymo ar žemės paėmimo visuomenės poreikiams turėjo teisę pareikšti specialiojo plano viešojo svarstymo metu. Šio plano rengimo metu buvo sprendžiamas klausimas dėl servitutų vietos nustatymo, dėl specialiųjų sąlygų nustatymo, taip pat jo rengimo metu buvo galima išsiaiškinti kokios pasekmes (ar bus leidžiama statyba, ar, pastačius elektros liniją, bus padaryta žala žmonių sveikatai ir t.t.) sukels specialiojo plano sprendiniai. Specialiajame plane yra pažymėtos servituto ribos ir nurodytas plotas, kuris akivaizdžiai matosi ir žemės sklypo plane, įteiktame pareiškėjai. Šių dokumentų pagrindu žemės sklypo dalies plotas, kurį užima servitutas yra nurodytas taip pat žemės sklypo dalies, kuriai nustatomas servitutas, plotas yra nurodytas įsakyme. Įsakymo įžanginėje dalyje yra aiškiai nurodyta, kad šis įsakymas priimtas atsižvelgus į Specialiojo plano sprendinius. Specialusis planas yra galiojantis, nenuginčytas teismine tvarka, todėl jo pagrindu priimti skyriaus vedėjo ir Tarnybos direktoriaus sprendimai yra teisėti. Minėtų Taisyklių 16.6, 16.8 ir 16 punktai nenumato viešojo administravimo subjekto pareigos pateikti pareiškėjai įgaliojimą. Per V. R. žemės sklypą numatoma tiesti elektros linija yra priskiriama centralizuotiems (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklams, todėl servitutai reikalingi viešajam interesui tenkinti ir jie gali būti nustatomi administraciniu aktu (Žemės įstatymo 23 str. 2 d. 3,4 ir 5 p.). Tokiais atvejais nereikalingas žemės savininko sutikimas servitutui nustatyti, tačiau įstatymas nustato tarnaujančiojo žemės sklypo savininkui kompensacinio pobūdžio teisines garantijas (nuostolių atlyginimą bei vienkartines ar periodines išmokas). Teisės aktai nenustato viešojo administravimo subjekto (tuo metu Telšių apskrities viršininko) pareigos, atkuriant nuosavybės teises į žemę, informuoti piliečius apie toje teritorijoje rengiamus teritorijų planavimo dokumentus. Tarnybos kompetencijai nepriskirta teisė spręsti kokios rūšies (požeminės ar antžeminės) inžinerinės komunikacijos turi būti tiesiamos. Pareiškėjos pateikti skundai tiek teismui, tiek Tarnybai bei juose išdėstyti argumentai, kuriais grindžia savo reikalavimus, yra nenuoseklūs, neaiškūs, parašyti nesilaikant lietuvių kalbos gramatikos, sintaksės ir logikos taisyklių. Todėl neįmanoma atsakyti į visus svarstymus ir pamąstymus, dalis teiginių nesusiję su bylos dalyku, neaiškiai suformuoti ir neturi teisinės reikšmės.

5Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyrius su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (t. 1, b. l. 67-73) nurodė, kad Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyrius tuo metu (2008 m. sausį) duomenų apie tiesiamą elektros liniją neturėjo. Elektros linijos rengimas prasidėjo ūkio ministro 2008 05 27 įsakymu Nr. 4-222, kai elektros oro linijos planavimo organizatoriumi paskirta AB „Lietuvos energija“, specialusis planas patvirtintas ūkio ministro 2010 06 19 įsakymu Nr. 4-462. Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyriuje 2010 07 28 gautas akcinės bendrovės „Lietuvos energija“ prašymas dėl žemės servitutų, suteikiančių teisę tiesti centralizuotus (bendro naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas) ir teisę nekliudomai prieiti, privažiuoti ar kitaip patekti prie servituto turėtojui priklausančių požeminių ar antžeminių komunikacijų, teisės aktų nustatyta tvarka atlikti jų paleidimo ir derinimo, remonto, rekonstravimo, techninės priežiūros ir eksploatavimo darbus, nustatymo. Vadovaujantis ūkio ministro 2010 06 19 įsakymu Nr. 4-462 „Dėl 330 kv elektros perdavimo oro linijos Klaipėda-Telšiai statybos Klaipėdos, Plungės ir Telšių rajonų savivaldybėse specialiojo plano patvirtinimo“ Nacionalinės žemės tarnybos Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 10 22 įsakymu Nr. Ž36-213 buvo nustatyti žemės servitutai, suteikiantys teisę tiesti centralizuotus (bendro naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas) ir teisę juos aptarnauti įsakyme nurodytiems žemės sklypams, tarp jų ir pareiškėjos nuosavybės teise valdomam sklypui (kadastro Nr. ( - ) Plungės rajono savivaldybės ( - ) kaime). AB „Lietuvos energija“ per 3 mėnesius buvo įpareigota įregistruoti servitutus Nekilnojamojo turto registre bei per 30 darbo dienų nuo administraciniu aktu nustatyto servituto įregistravimo Nekilnojamojo turto registre išmokėti vienkartines kompensacijas, iš jų: 1 950,44 Lt kompensaciją V. R.. Vadovaudamasi „Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika, patvirtinta Vyriausybės 2004 12 02 nutarimu Nr. 1541 (Žin., 2004, Nr. 175-6486), Nacionalinė žemės tarnyba direktoriaus 2011 01 06 sprendimu VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto apskaičiuotą kompensaciją padidino iki 3 490, 27 Lt. Kompensacijos suma pareiškėjai buvo apskaičiuota teisingai, laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad jos sklypo vertė dėl nustatyto servituto sumažėjo. Aplinkos ministerijos 2009 08 27 sprendime Nr. (l-15)-D8-7439 „Dėl 330 kv elektros perdavimo oro linijos Klaipėda-Telšiai statybos galimybių“ nurodyta, kad Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos svarstymai 2009 01 06 vyko Plungės rajono savivaldybėje (apie svarstymą skelbta 2008 12 16 Plungės rajono laikraštyje „Plungė“), 2009 01 07 - Klaipėdos rajono savivaldybėje (informacija apie svarstymą 2008 12 16 skelbta Klaipėdos rajono laikraštyje „Banga“ ir respublikiniame laikraštyje „Lietuvos rytas“). Skelbimai apie viešus svarstymus skelbti Klaipėdos, Telšių bei Plungės rajonų savivaldybių skelbimų lentose, taip pat vyko papildomai organizuoti vieši Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos aptarimai seniūnijose. Skelbimai apie viešus svarstymus skelbti Dovilų, Vėžaičių, Endriejavo, Kulių, ( - ), Babrungo, Paukštakių, Gadunavo ir Degaičių seniūnijų skelbimų lentose, 537 žemės savininkai ir naudotojai, kurių duomenys gauti iš Nekilnojamojo turto registro, informuoti asmeniškai registruotais laiškais. Informacija apie gautą poveikio vertinimo aplinkai ataskaitą buvo paskelbta Aplinkos ministerijos tinklalapyje 2009 07 23, todėl pareiškėja turėjo galimybę susipažinti su skelbta informacija. Nacionalinės žemės tarnybos Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 10 22 įsakymas Nr. Ž36-213 ,,Dėl žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu“ buvo priimtas nepažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių žemės servitutų nustatymą, reikalavimų, todėl yra teisėtas ir pagrįstas, o VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto specialistų skaičiavimo klaidos yra ištaisytos Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2011 01 06 sprendimu Nr. lT-(8.5)-2.

6Trečiasis suinteresuotas asmuo AB ,,Lietuvos energija“ su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (t. 2, b. l. 25-27) nurodė, kad 2010 10 28 AB „Lietuvos energija“ neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas patvirtino AB „Lietuvos energija“ atskyrimo sąlygas, kurios nustatė AB „Lietuvos energija“ reorganizavimo tvarką pagal kurią elektros energijos perdavimo tinklai kartu su kitomis elektros sistemomis valdymo, eksploatavimo, plėtros, techninės priežiūros ir remonto veikla, taip pat tam tikra kita dalis AB „Lietuvos energija“ veiklos, kaip turto, teisių, pareigų ir sandorių visuma, yra atskiriama ir jos pagrindu kuriama nauja įmonė - LITGRID turtas AB. Todėl 330 kV elektros perdavimo oro linija Klaipėda-Telšiai, taip pat su ja susijusios AB „Lietuvos energija“ teisės ir pareigos 2010 12 01, t. y. dar iki skundo padavimo teismui, buvo perduotos AB ,,Litgrid“. Nurodo, kad AB „Lietuvos energija“ nėra subjektas, priėmęs skundžiamus sprendimus, bei niekaip su jais nesusijęs, todėl nėra tinkamas tretysis asmuo byloje.

7Tretysis suinteresuotas asmuo AB ,,Litgrid“ su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (t. 1, b. l. 116-126) nurodė, kad pareiškėjos reikalavimas panaikinti skundžiamą įsakymą yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl to, kad pareiškėja prašo naikinti viso skundžiamo įsakymo galiojimą, nors su pareiškėjos teisėmis ir interesais susiję tik du iš skundžiamo įsakymo punktų. Toks pareiškėjos reikalavimas yra neadekvatus siekiamam tikslui, pažeidžia proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą ir viešuosius interesus. Specialusis planas yra galiojantis ir nenuginčytas, pareiškėja per įstatymų nustatytą terminą nesikreipė į teismą dėl Ūkio ministro įsakymo, kuriuo patvirtintas Specialusis planas, nuginčijimo. Todėl pareiškėjos niekuo nepagrįsti abstraktūs teiginiai dėl neva padarytų Teritorijų planavimo įstatymo, taip pat teritorijų planavimo dokumentų viešo svarstymo su visuomene procedūrų pažeidimų, neturi reikšmės. Per pareiškėjos sklypą numatoma tiesti elektros linija yra priskiriama centralizuotiems (bendro naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklams, todėl servitutai pareiškėjos sklype reikalingi viešajam interesui patenkinti ir tokiais atvejais nereikalingas žemės savininko sutikimas servitutui nustatyti, tačiau įstatymas nustato tarnaujančiojo žemės sklypo savininkui kompensacinio pobūdžio teisines garantijas (nuostolių atlyginimą, vienkartines ar periodines išmokas). Pagal įstatymą elektros linijos apsaugos zona yra prielaida servitutui nustatyti. Servitutas nustatomas tam, kad būtų užtikrinta elektros linijos apsaugos zona. Per pareiškėjos žemės sklypą specialiuoju planu buvo suplanuota aukštos įtampos elektros oro linija, kuriai buvo suplanuota elektros linijos apsaugos zona ir todėl jos ribose buvo suplanuotas servitutas bei sanitarinės apsaugos zona. Kadangi skundžiamu įsakymu buvo nustatytas servitutas, pagrįstai buvo nustatyta ir tokio paties dydžio elektros linijos apsaugos zona. Elektros linijų apsaugos zona ir servitutai pareiškėjos sklype nustatyti administraciniu aktu (be pareiškėjos sutikimo) teisėtai. Pareiškėjai administraciniu aktu numatyta kompensacija, kuria atlyginami pareiškėjos dėl servitutų nustatymo patiriami nuostoliai. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, servitutai neriboja pareiškėjos teisių daugiau nei leidžia teisės aktai. Pagal įstatymą servituto nustatymas visiškai nevaržo tarnaujančiojo daikto savininko teisių valdyti tą daiktą ar juo disponuoti. Servitutu tik iš dalies suvaržoma daikto naudojimo teisė. Bylos medžiagoje nėra duomenų ar įrodymų apie galimą žemės sklypo nuvertėjimą. Pagal teisės aktų reikalavimus elektros perdavimo oro linija bus tiesiama mažiausiai 9-10 m (ties atramomis – 12-15 m) aukštyje virš žemės. Galimybė naudotis žemės ūkio paskirties žemės sklypu faktiškai galėtų būti apribota tik ta dalimi, kurią užims atramos. Pagal parengtą techninį projektą pareiškėjos žemės sklype nenumatyta statyti nė vienos atramos. Todėl pareiškėja ir toliau galės visą žemės sklypo plotą naudoti žemės ūkiui. Pareiškėjos nuosavybės teise valdomo žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra žemės ūkio. Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 104:2000 „Gyventojų sauga nuo elektros linijų sukuriamų elektrinių laukų” 4.1.3 punktu, daržų ir sodų teritorijose, kuriuose elektrinio lauko stipriai neviršija 5 kV/m, žmonių buvimo trukmė neribojama. Planuojant elektros oro liniją, buvo atliktas planuojamos elektros linijos poveikio aplinkai vertinimas, kuriame konstatuota, kad net ir oro linijos sanitarinėje apsaugos zonoje (servituto zonoje) bus galima būti neribotą laiką, nes oro linijų elektrinio lauko stipriai po laidais bus mažesni nei 5 kV/m. Todėl pareiškėja ir toliau galės neribotą laiką būti savo žemės sklype ir vykdyti jame įstatymų leidžiamą veiklą. Pareiškėja visiškai nepagrįstai teigia, esą nustačius servitutą nebus galima kurti kaimo turizmo sodybą. Pagal oficialius Nekilnojamojo turto registro duomenis pareiškėjos žemės sklypui nėra nustatytas rekreacinio naudojimo būdas. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad savo lūkesčius išviešino (pvz., pradėjo rengti teritorijų planavimo dokumentą dėl žemės naudojimo būdo keitimo ir kaimo turizmo veiklos žemės sklype ir apie tai paskelbė viešai). Neišviešinti asmens ketinimai yra neapibrėžti ir kintantys, jie negali būti laikomi teisėtais lūkesčiais ir jų įstatymai negina. Skundžiamas įsakymas nepanaikina pareiškėjos galimybės naudotis žemės sklypu pagal pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, taip pat nepanaikina pareiškėjos teisės žemės ūkio paskirties žemės sklype užsiimti kaimo turizmu, jeigu bus įvykdyti kiti įstatymų nustatyti reikalavimai. Pareiškėja nenurodė nė vienos aplinkybės, kuri pagal CK 4.112 str. 5 d. būtų pakankamas pagrindas naikinti servitutus, juolab ,kad servitutai net nepradėti įgyvendinti. Dėl tų pačių priežasčių ginčo teisiniams santykiams negali būti taikomas ir CK 4.113 str. Elektros perdavimo linija esmingai neapribos pareiškėjos galimybių naudotis žemės sklypu. Todėl atsakovams nebuvo teisinio pagrindo spręsti, ar išpirkti privačią žemę iš pareiškėjos. Servituto nustatymas ir piniginės kompensacijos išmokėjimas atitinka teisinės valstybės, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus ir kriterijus.

8Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovas prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Nurodė, kad nesutinka su servituto rūšimi, apsaugos zona, kompensacijos suma. Prašė bylą sustabdyti iki įsiteisės teismo sprendimas LVAT nagrinėjamojoje administracinėje byloje Nr. I-615-365/2011, kurioje tiriamas specialiojo plano teisėtumas ir jo pagrindu priimtas skundžiamas įsakymas.

9Teisminio nagrinėjimo metu atsakovų ir trečiųjų asmenų atstovai su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepimuose nurodytais argumentais. Nesutiko su pareiškėjos prašymu dėl bylos sustabdymo ir argumentu, kad tarp šių bylų yra prejudicinis ryšys. Pareiškėjos atstovo nurodyta byla yra dėl specialiojo plano teisėtumo. Šiuo metu minėtas specialusis planas yra galiojantis, jo galiojimas nėra sustabdytas. Pareiškėjos skundas yra dėl Nacionalinės žemės tarnybos administracinių aktų priėmimo. Skunde neužsimenama apie specialųjį planą, skundo argumentai nesusiję su specialiuoju planu.

10Skundas netenkinamas.

11Pareiškėjos prašymas sustabdyti bylos nagrinėjimą iki įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje byloje Nr. Ik-615-365/2011, kurioje tiriamas specialiojo plano teisėtumas, kurio pagrindu priimtas skundžiamas įsakymas netenkinamas.

12Kaip nustatyta administracinėje byloje Nr. Ik-615-365/2011 pareiškėja ginčija specialiojo plano teisėtumą, o pareiškėja administracinių sprendimų atitikimą teisės aktams. Teismas daro išvadą, kad tarp minėtų bylų nėra prejudicinio ryšio, todėl nėra pagrindo tenkinti prašymą dėl bylos sustabdymo.

13Byloje nustatyta, kad ūkio ministras 2010 06 19 įsakymu Nr. 4-462 ,,Dėl 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda – Telšiai statybos Klaipėdos, Plungės ir Telšių rajonų savivaldybėse specialiojo plano patvirtinimo“ patvirtino 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda – Telšiai statybos Klaipėdos, Plungės ir Telšių rajonų savivaldybėse specialųjį planą (t. 1, b. l. 76).

14Pareiškėja yra savininkė žemės sklypo, patenkančio į numatomos statyti 330 kV elektros perdavimo linijos Klaipėda-Telšiai teritoriją. V. R. nuosavybės teise priklauso 3,1000 ha žemės sklypas Plungės r. sav., ( - ) kaime, kadastro Nr. ( - ) ( - ) k.v. (t. 1, b. l. 65-66).

15Nacionalinės žemės tarnybos Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2010 10 22 įsakymu Nr. Ž36-213 ,,Dėl servitutų nustatymo administraciniu aktu“, vadovaudamasis ūkio ministro 2010 06 19 įsakymu Nr. 4-462 ,,Dėl 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda – Telšiai statybos Klaipėdos, Plungės ir Telšių rajonų savivaldybėse specialiojo plano patvirtinimo“, nustatė žemės servitutus, suteikiančius teisę tiesti centralizuotus (bendro naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas) ir teisę juos aptarnauti V. R. nuosavybės teise valdomam žemės sklypui (kadastro Nr. ( - )), esančiam Plungės rajono savivaldybės ( - ) kaime, o AB „Lietuvos energija“ įpareigojo žemės savininkui atlyginti nuostolius dėl servituto išmokant 1 950,44 Lt kompensaciją (t. 1, b. l. 58).

16Pareiškėja nesutikdama su įsakymu dėl servituto nustatymo jį apskundė Nacionalinei žemės tarnybai, kuri 2011 01 06 sprendimu Nr. 1T-(8.5)-2 pakeitė Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 10 22 įsakymą Nr. Ž36-213 „Dėl žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu“: nustatė žemės sklypui (kadastro Nr. ( - )) papildomą specialiąją žemės naudojimo sąlygą - elektros linijų apsaugos zoną - 0.8814 ha ploto; vietoj „2.2.42. V. R. už žemės sklypą (kadastro Nr. ( - )) -1 950,44 Lt“ įrašė „2.2.3. V. R. už žemės sklypą (kadastro Nr. ( - )) -3 490,27 Lt“ (t. 1, b. l. 30-35).

17Pareiškėja prašo panaikinti įsakymą, kuriuo jos nuosavybės teise valdomam žemės sklypui nustatytas žemės servitutas bei AB „Lietuvos energija“ įpareigota žemės savininkui atlyginti nuostolius dėl servituto, išmokant vienkartinę kompensaciją. Pareiškėja nesutinka su tuo, kad jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype būtų nustatytas servitutas bei su paskaičiuotu nuostolių už servituto nustatymą dydžiu. Nustačius jos žemės sklypui servitutą ir sanitarinės saugos zonas, buvo apribotos jos nuosavybės valdymo, naudojimosi žeme teisės.

18Pagal Civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) 4.123 straipsnio nuostatą, žemės sklypui gali būti nustatomi servitutai, suteikiantys teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti jas bei jomis naudotis, o 4.128 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal servituto suteikiamas tarnaujančiojo daikto naudojimo teises galima vienodai gerai pasinaudoti tiek visu daiktu, tiek jo dalimi ir tuo būtų užtikrintas tinkamas viešpataujančiojo daikto naudojimas, tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę nustatyti daikto dalį, kurioje gali būti naudojamasi servituto nustatytomis teisėmis. Vadovaujantis Civilinio kodekso 4.124 straipsnio 1 dalimi, servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais - administracinis aktas.

19Analogiškos nuostatos nurodytos Žemės įstatymo (Žin., 2004, Nr. 28-868; 2010, Nr. 72-3616) 23 straipsnio 2 dalies 4 punkte, tai yra, kad administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius servitutai nustatomi išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti.

20Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka nustatyti Žemės įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje. Administraciniu aktu servitutus nustato Nacionalinė žemės tarnyba vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu. Šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius nustatomi servitutai išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sprendimas nustatyti servitutą negali būti priimtas, jeigu iki teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo neišreikšta viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia dėl servituto reikalingumo. Viešpataujančiuoju tampančio daikto savininkas savo valią išreiškia Nacionalinei žemės tarnybai pateikdamas prašymą dėl siūlomo servituto pagal parengtą teritorijų planavimo dokumentą nustatymo. Tais atvejais, kai žemės sklype numatoma tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus, prašymą dėl siūlomo servituto pagal teritorijų planavimo dokumentą nustatymo pateikia šių darbų užsakovas.

21Teismas daro išvadą, kad ginčijamas Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymas priimtas nepažeidžiant minėtų teisės aktų nuostatų ir vadovaujantis ūkio ministro 2010 06 19 įsakymu Nr. 4-462 „Dėl 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda - Telšiai statybos Klaipėdos, Plungės ir Telšių rajono savivaldybėse specialiojo plano patvirtinimo“ patvirtintu specialiuoju planu, kuris yra nenuginčytas ir galiojantis; servitutas V. R. nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui (kadastro Nr. ( - )) nustatytas pagrįstai.

22Teismas atkreipia dėmesį, kad administraciniu aktu gali būti nustatyti servitutai tais atvejais, kai jie reikalingi viešajam interesui, numatytam įstatyme, patenkinti. Tokiu atveju servitutas nustatomas be žemės savininkų sutikimo. Atvejai, kai servitutai gali būti nustatomi privačios žemės sklypams, negavus tos žemės savininkų sutikimo, nurodyti Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3, 4 ir 5 punktuose. Jie yra pagrįsti socialine nuosavybės funkcija ir viešojo intereso viršenybės virš privačios nuosavybės principu, įtvirtintais Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Tokiais atvejais įstatymas nustato tarnaujančiojo žemės sklypo savininkui kompensacinio pobūdžio teisines garantijas (nuostolių atlyginimą, vienkartines ar periodines išmokas). Todėl pareiškėjos teiginiai, kad be jos sutikimo žemės sklype negalėjo būti nustatytas servitutas yra nepagrįsti.

23Sprendimai dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams priimami vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais. Patvirtintu specialiuoju planu klausimas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams nebuvo sprendžiamas, todėl pagrindo ir galimybių paimti pareiškėjos žemę visuomenės poreikiams nėra.

24Pareiškėjos argumentas, kad jai raštu nebuvo pranešta apie svarstymo procedūras, todėl ji nežinojo, kad elektros perdavimo linija eis per jai priklausantį žemės sklypą, neatitinka faktinių aplinkybių . Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pranešimai visuomenei apie supažindinimą su PAV ataskaita ir specialiojo plano koncepcijos svarstymus buvo skelbti 2008 12 16 Plungės rajono laikraštyje „Plungė“, 2008 12 16 skelbta Klaipėdos rajono laikraštyje „Banga“ ir respublikiniame laikraštyje „Lietuvos rytas“, skelbimai apie viešus svarstymus skelbti Klaipėdos, Telšių bei Plungės rajonų savivaldybių skelbimų lentose. Taip pat vyko papildomai organizuoti vieši Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos aptarimai seniūnijose (informacija skelbta 2009 04 25 Klaipėdos rajono laikraštyje „Banga“, 2009 04 01 Plungės rajono laikraštyje „Plungė“, 2009 04 30 respublikiniame laikraštyje „Lietuvos rytas“). Skelbimai apie viešus svarstymus skelbti Dovilų, Vėžaičių, Endriejavo, Kulių, ( - ), Babrungo, Paukštakių, Gadunavo ir Degaičių seniūnijų skelbimų lentose, 537 žemės savininkai ir naudotojai, kurių duomenys gauti iš Nekilnojamojo turto registro, informuoti asmeniškai registruotais laiškais. Informacija apie gautą poveikio vertinimo aplinkai ataskaitą buvo paskelbta Aplinkos ministerijos tinklalapyje 2009 07 23, todėl pareiškėja turėjo galimybę susipažinti su skelbta informacija ir teikti svarstyti jai rūpimus klausimus (LVAT byla Nr. A-822-681-2011, t. 2, b. l. 87-104).

25Pareiškėja taip pat ginčija Nacionalinės žemės tarnybos sprendimą. Teigia, kad jis išnagrinėtas pažeidus 20 d. terminą, pažeista klaidų ištaisymo procedūra, nepagrįstai nustatyta papildoma specialioji žemės naudojimo sąlyga.

26Teismas daro išvadą, kad skundo nagrinėjimo termino praleidimas, sprendimo turiniui įtakos nedaro. Neesminiai procedūriniai pažeidimai negali būti laikomi pakankamu pagrindu naikinti administracinį aktą ar sprendimą. Tik pareiškėjo materialinių teisių ir teisėtų interesų pažeidimas gali būti laikomas tinkamu pagrindu naikinti skundžiamus aktus.

27Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad skundų nagrinėjimo tvarką tvirtina Tarnybos vadovas. Tarnybos direktoriaus 2010 09 07 įsakymu Nr. 1P-90 patvirtintų Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių (toliau - Taisyklės) 2 punkte nustatyta, kad Tarnybos darbuotojai, nagrinėjantys asmenų prašymus ir skundus, išskyrus tuos skundus, kurie nagrinėjami pagal Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisykles, turi vadovautis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 08 22 nutarimu Nr. 875 (Žin., 2007, Nr. 94-3779). Taisyklių 30 punkte nustatyta, kad atsižvelgiant į skundo turinį ir keliamus reikalavimus, Tarnybos direktorius priima vieną (ar kelis, jei skunde keliami du ar daugiau reikalavimų) iš sprendimų: skundą (ar dalį jame iškeltų reikalavimų) atmesti kaip nepagrįstą; panaikinti (visą ar iš dalies) teritorinio žemėtvarkos skyriaus priimtą sprendimą; panaikinti (visą ar iš dalies) teritorinio žemėtvarkos skyriaus priimtą sprendimą ir priimti naują sprendimą; pakeisti teritorinio žemėtvarkos skyriaus priimtą sprendimą; įpareigoti teritorinį žemėtvarkos skyrių atlikti tam tikrus veiksmus, susijusius su skunde keliamų reikalavimų įgyvendinimu.

28Pareiškėjos skundas buvo nagrinėjamas pagal Taisyklių reikalavimus, todėl Viešojo administravimo įstatymo ir Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių nuostatomis nebuvo vadovautasi. Pagal taisyklių nuostatas Tarnybos direktorius priimdamas sprendimą turėjo teisę pakeisti skyriaus įsakymą ir nereikalauti, kad būtų taisomas pats įsakymas, taip pat nebuvo pagrindo pavesti VĮ Valstybiniam žemėtvarkos institutui taisyti 2010 06 22 aktuose Nr. 157B, Nr. 157A įrašytus duomenis. Todėl teismas daro išvadą, kad Tarnybos direktorius tesėtai priėmė sprendimą ištaisyti klaidą, t. y. nustatyti žemės sklypui (kadastro Nr. ( - )) papildomą specialiąją žemės naudojimo sąlygą - elektros linijų apsaugos zoną (0,8814 ha ploto) ir perskaičiavo kompensaciją.

29Kaip minėta, servitutas yra teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Tuo tarpu sanitarinės apsaugos zona yra aplink stacionarų taršos šaltinį arba keletą šaltinių, taip pat šalia kelių esanti teritorija, kurioje dėl galimo neigiamo poveikio žmonių sveikatai galioja nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Sanitarinės apsaugos zona ir servitutas yra du skirtingi teisiniai institutai, ir sanitarinės apsaugos zona nėra servituto rūšis. Elektros linijų apsaugos zona nėra servitutas, todėl jos nustatymui netaikomos teisės normos, kurios reguliuoja servitutų nustatymą. Skundžiamame įsakyme buvo teisingai nurodytos servituto rūšys, kurios buvo nustatytos pareiškėjos žemės sklypui (Civilinio kodekso 4.123 str.): teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas ir teisė aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas, todėl pareiškėjos teiginys, kad jos žemės sklypui sprendimu buvo papildomai nustatytas naujas servitutas – elektros linijų apsaugos zona ir tokiu būdu pažeista CK 4.127 str. 1 d., kuria numatoma, jog naujas servitutas gali būti nustatomas, jeigu tuo nebus pažeidžiamas pirmiau nustatytas servitutas, nepagrįstas.

30Kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui atlyginama sunaikintų sodinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos vertė bei nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemė sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį praradimo. Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodiką patvirtina Vyriausybė.

31Pareiškėjai 2010 06 22 kompensacijos už sunaikinamus pasėlius ir sodinius apskaičiavimo akte Nr. 157A buvo apskaičiuota 813, 29 Lt kompensacijos suma už sunaikinamus pasėlius bei 448, 91 Lt už iškertamą mišką, o 2010 m. birželio 22 d. vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo aktu Nr. 157B buvo apskaičiuota bendra dėl žemės servituto nustatymo patiriama nuostolių suma: 1 950, 44 Lt. VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto specialistų skaičiavimo klaidos padarytos ginčijamame įsakyme buvo ištaisytos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 01 06 sprendimu Nr. lT-(8.5)-2.Pareiškėjaq nesutinka su kompensacijos dydžiu, tačiau niekuo konkrečiai savo nesutikimo nemotyvuoja, priežasčių nenurodo.

32Pareiškėjos teiginys, kad nustačius servitutą jos sklypas nuvertės ir nebus galima kurti kaimo turizmo sodybą, nepagrįsti. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjos sklypas yra žemės ūkio paskirties, žemės sklypui nėra nustatytas rekreacinio naudojimo būdas. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad savo lūkesčius išviešino t. y. pradėjo rengti teritorijų planavimo dokumentą dėl žemės naudojimo būdo keitimo ir kaimo turizmo veiklos žemės sklype. Skundžiamas įsakymas nepanaikina pareiškėjos galimybės naudotis žemės sklypu pagal pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, taip pat nepanaikina teisės žemės ūkio paskirties žemės sklype užsiimti kaimo turizmu, jeigu bus įvykdyti kiti įstatymų nustatyti reikalavimai. Pareiškėja nenurodė nė vienos aplinkybės, kuri pagal CK 4.112 str. 5 d. būtų pakankamas pagrindas naikinti servitutus. Teismas daro išvadą, kad nustatytas servitutas nevaržo pareiškėjos teisės valdyti žemės sklypą ar juo disponuoti.

33Įvertinęs minėtas aplinkybes, byloje pateiktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad Nacionalinės žemės tarnybos Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 10 22 įsakymas Nr. Ž36-213 ,,Dėl žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu“ buvo priimtas nepažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių žemės servitutų nustatymą, reikalavimų, todėl yra teisėtas ir pagrįstas. Nacionalinė žemės tarnyba nagrinėdama pareiškėjos skundą išanalizavo ir iš naujo įvertino Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyriaus vedėjo priimto įsakymo turinį, ištyrė reikšmingas faktines ir teisines aplinkybes, skundžiamame įsakyme rastos klaidos tinkamai ištaisytos, todėl nėra pagrindo naikinti Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2011 01 06 sprendimo Nr. lT-(8.5)-2 . Pareiškėjos skundas nepagrįstas, todėl netenkinamas.

34Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., teismas

Nutarė

35Pareiškėjos V. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

36Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Pareiškėja V. R. kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintu skundu... 3. Pareiškėja skunde nurodė, kad ji yra savininkė žemės sklypo, patenkančio... 4. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba su pareiškėjos skundais nesutiko ir... 5. Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos Plungės ir Rietavo žemėtvarkos... 6. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB ,,Lietuvos energija“ su pareiškėjos... 7. Tretysis suinteresuotas asmuo AB ,,Litgrid“ su pareiškėjos skundu nesutiko... 8. Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovas prašė skundą tenkinti... 9. Teisminio nagrinėjimo metu atsakovų ir trečiųjų asmenų atstovai su... 10. Skundas netenkinamas.... 11. Pareiškėjos prašymas sustabdyti bylos nagrinėjimą iki įsiteisės teismo... 12. Kaip nustatyta administracinėje byloje Nr. Ik-615-365/2011 pareiškėja... 13. Byloje nustatyta, kad ūkio ministras 2010 06 19 įsakymu Nr. 4-462 ,,Dėl 330... 14. Pareiškėja yra savininkė žemės sklypo, patenkančio į numatomos statyti... 15. Nacionalinės žemės tarnybos Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyriaus... 16. Pareiškėja nesutikdama su įsakymu dėl servituto nustatymo jį apskundė... 17. Pareiškėja prašo panaikinti įsakymą, kuriuo jos nuosavybės teise valdomam... 18. Pagal Civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) 4.123 straipsnio nuostatą,... 19. Analogiškos nuostatos nurodytos Žemės įstatymo (Žin., 2004, Nr. 28-868;... 20. Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka nustatyti... 21. Teismas daro išvadą, kad ginčijamas Plungės ir Rietavo žemėtvarkos... 22. Teismas atkreipia dėmesį, kad administraciniu aktu gali būti nustatyti... 23. Sprendimai dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams priimami vadovaujantis... 24. Pareiškėjos argumentas, kad jai raštu nebuvo pranešta apie svarstymo... 25. Pareiškėja taip pat ginčija Nacionalinės žemės tarnybos sprendimą.... 26. Teismas daro išvadą, kad skundo nagrinėjimo termino praleidimas, sprendimo... 27. Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad skundų... 28. Pareiškėjos skundas buvo nagrinėjamas pagal Taisyklių reikalavimus, todėl... 29. Kaip minėta, servitutas yra teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą,... 30. Kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, tarnaujančiojo daikto... 31. Pareiškėjai 2010 06 22 kompensacijos už sunaikinamus pasėlius ir sodinius... 32. Pareiškėjos teiginys, kad nustačius servitutą jos sklypas nuvertės ir... 33. Įvertinęs minėtas aplinkybes, byloje pateiktus įrodymus, teismas daro... 34. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 35. Pareiškėjos V. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 36. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti...