Byla 2A-1328-431/2013

Dėl Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimo panaikinimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko, Jūratės Varanauskaitės,

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens N.A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, trečiajam asmeniui N.A. dėl Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimo panaikinimo.

3Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimą Nr. 56-55 „Dėl N.A. pareiškimo“. Nurodė, kad 2010-06-23 gavo trečiojo asmens N.A. atstovo raštą, kuriuo buvo pateiktas N.A. reikalavimas ieškovui atlyginti patirtą neturtinę žalą, įvertintą 150000 Lt, neteisėtai suteikus sveikatos priežiūros paslaugas. Ieškovas 2010-07-26 raštu atsisakė tenkinti trečiojo asmens prašymą. N.A., gavusi iš ieškovo sprendimą dėl žalos atlyginimo, kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją dėl teisių pažeidimo ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo. Komisija 2010-09-22 sprendime konstatavo, kad ieškovo Klaipėdos skyriuje teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas N.A. buvo pažeista pastarosios teisė į kokybišką sveikatos priežiūrą, teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą. Šiuo sprendimu Komisija nustatė N.A. padarytos neturtinės žalos dydį – 3000 Lt ir įpareigojo ieškovą atlyginti minėtam asmeniui padarytą 3000 Lt dydžio neturtinę žalą. Ieškovas mano, kad Komisijos sprendimas yra priimtas nevisapusiškai, neišsamiai ir neobjektyviai ištyrus esmines faktines aplinkybes, nesivadovaujant įstatymais, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turėtų būti panaikintas.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas nusprendė panaikinti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2010-09-22 sprendimą Nr. 56-55 „Dėl N.A. pareiškimo“.

8Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vadovaujantis 2008-11-13 Vilniaus apygardos teismo nutartimi (b.l. 36-37), Valstybinė teismo medicinos tarnyba (tuo metu buvęs Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos institutas) Klaipėdos skyriaus ekspertai V. A., D. V. ir R. P. P. atliko komisijinę ekspertizę ir pateikė teismui ekspertizės aktą (b.l. 18-24). 2010-09-22 sprendimu Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Komisija) nusprendė, kad N.A. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriuje teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, t.y. atliekant teismo medicinos ekspertizę, buvo pažeista N.A. teisė į kokybišką sveikatos priežiūrą, teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą – įstaiga, neturėdama teisės, disponavo konfidencialia Pareiškėjos informacija bei ją neteisėtai išplatino, pateikdama neteisėtai atliktos ekspertizės aktą kitoms institucijoms, tuo padarydama Pareiškėjai neturtinę žalą, kuri Komisijos įvertinta 3000 Lt, o Valstybinė teismo medicinos tarnyba prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos įpareigota šią žalą N.A. atlyginti.

9Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, priimdama sprendimą, nustatė, kad teismo medicinos ekspertizės paslaugos Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriuje, atliekant ekspertizę Vilniaus apygardos teismo pavedimu (b.l. 36-37), buvo teikiamos neturint reikiamos licencijos teikti teismo medicinos ekspertizės paslaugas Klaipėdos padaliniuose, bei konstatavo, kad tuo pažeisti Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 2 str. 5 d., Medicinos praktikos įstatymo 4 str., Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 5 str., Sveikatos sistemos įstatymo 16 str. reikalavimai (b.l. 34). Byloje nekilo ginčo dėl to, kad ekspertizės atlikimo metu Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyrius neturėjo galiojančios licencijos teikti sveikatos priežiūros paslaugas, todėl teismas sutinka, kad nagrinėjamu atveju, teikiant teismo ekspertizės paslaugas, buvo pažeisti minėtų teisės normų reikalavimai. Byloje nekilo ginčo ir dėl to, kad licencija teikti sveikatos priežiūros paslaugas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriuje nebuvo pratęsta dėl šio skyriaus patalpų būklės neatitikimo higienos reikalavimams.

10Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2005-01-01 iki 2010-03-01) 13 str. 1 d. nustatyta, kad sveikatos priežiūros įstaiga privalo atlyginti žalą, padarytą pacientams dėl šios įstaigos ar jos darbuotojų kaltės teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, taip pat dėl biomedicininių tyrimų etikos reikalavimų neatitinkančios tyrėjo ir kitų šiuos tyrimus atliekančių asmenų veiklos. Akivaizdu, kad ši norma taikytina tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimo atvejams. Taigi įstatymas nurodo, kad sprendžiant dėl pacientui padarytos žalos atlyginimo, būtina konstatuoti sveikatos priežiūros įstaigos ar jos darbuotojų kaltę. To paties įstatymo 14 str. išaiškinama, kas yra laikoma sveikatos priežiūros įstaigos ir jos darbuotojų kaltė. įstatyme gydymo įstaigos ar jos darbuotojų kaltė tiesiogiai siejama su atsiradusiais neigiamais padariniais pacientui jo sveikatos pablogėjimu ar mirtimi, todėl sprendžiant dėl teisinės atsakomybės nepakanka konstatuoti faktą, kad teikiant sveikatos priežiūros paslaugas buvo pažeisti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, tačiau reikia įvertinti ir aplinkybes, ar tai nulėmė paciento sveikatos pablogėjimą arba mirtį. Būtent tokie padariniai ir laikytini žala, kuri įstatymo nustatyta tvarka pacientui turi būti atlyginta.

11Komisija, priimdama sprendimą, nenustatė, kokia žala N.A. buvo padaryta, t.y. nekonstatavo žalos turinio, nenustatė ir priežastinio ryšio tarp Valstybinės teismo medicinos tarnybos padarytų teisės aktų pažeidimų ir galimai pacientės patirtos žalos. Nagrinėjant N.A. pareiškimą Komisijoje nebuvo nustatyta ir sąlygų, būtinų siekiant konstatuoti sveikatos priežiūros įstaigos kaltę visuma, t.y. nenustatyta, kad ieškovo padaryti teisės aktų reikalavimų pažeidimas sukėlė paciento sveikatos pablogėjimą.

12Komisija sprendime nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovas, disponuodamas konfidencialia N.A. informacija bei ją neteisėtai išplatinęs, pateikdamas ekspertizės aktą kitoms institucijoms, pažeidė pacientės teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą. Konfidencialius N.A. duomenis Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriui pateikė teismas ar jo įpareigoti proceso dalyviai (Vilniaus apygardos teismo nutartis, b.l. 36-37), t.y. šiuos duomenis ekspertizę atlikę ekspertai gavo vadovaujantis Teismo ekspertizės įstatymo 23 str. nuostatomis. Ekspertizę atliko galiojančias medicinos praktikos licencijas turėję gydytojai V.A., R.P.P. ir D.V. (b.l. 38-40), 2003 m. rugsėjo 11 d. teisingumo ministro įsakymu Nr. 233 įrašyti į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą. Todėl konstatuotina, kad šie asmenys konfidencialiais N.A. duomenimis disponavo teisėtai. Atlikus ekspertizę, komisijinės ekspertizės aktas (b.l. 18-23) bei ekspertizei atlikti pateikti duomenys buvo perduoti ekspertizę atlikti pavedusiam teismui. Byloje nėra duomenų apie tai, kad konfidencialūs N.A. duomenys būtų perduoti kokiai kitai įstaigai ar asmeniui. Tuo tarpu šių duomenų perdavimas ekspertizę atlikti pavedusiam teismui negali būti laikomas neteisėtu tokių duomenų išplatinimu. Atliekant šią paslaugą iš dokumentų, jokia žala paciento sveikatai objektyviai negalima. Tuo tarpu N.A. dvasiniai išgyvenimai, patirti tik dėl to, jog įstaiga pažeidė formalius teisės aktų reikalavimus, negali būti laikomi atlygintina neturtine žala Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo bei CK 6.250 str. kontekste.

13Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje nenustačius civilinės atsakomybės sąlygų visumos, bei vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimas laikytinas nepagrįstu, todėl naikintinas.

14III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

15Trečiasis asmuo N.A. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį atmesti.

16Apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:

1. Teismas, atnaujindamas ieškinio senaties terminą, pasirėmė tik ieškovo nurodytais argumentais ir nevertino aplinkybių, patvirtinančių svarbių termino praleidimo priežasčių nebuvimą, ignoruodamas teismų formuojamą praktiką.
2. Apeliantė sutiko su teismo ekspertizės atlikimu Klaipėdos skyriuje, tačiau ji tuo metu negalėjo žinoti, kad Klaipėdos skyrius neturi licencijos atlikti ekspertizės. Teismas nepagrįstai sprendė, kad licencija ekspertizę atlikusiai įstaigai ir nebuvo būtina, kadangi licencijas turėjo gydytojai. Toks aiškinimas paneigia teisinės valstybės principus, kadangi nepaisoma nurodytų teisės aktų reikalavimų, o ieškovo ekspertinės įstaigos padalinys Klaipėdos skyrius veikė nelegaliai. Todėl Klaipėdos skyriaus neteisėtos veiklos rezultatas –ekspertizės aktas negali būti pripažintas teisėtu, o apeliantės teisių pažeidimas turi būti pripažintas, nes atitinkamai buvo neteisėtai renkama ir naudojama konfidenciali informacija apie pacientą.

17Atsakovas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija prisidėjo prie trečiojo asmens skundo, palaikė jame išdėstytus argumentus ir prašė panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį atmesti.

18Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašė apeliacinius skundus atmesti. Nurodė, kad ieškovas kreipėsi į teismą nepraleidęs senaties termino, o ieškinio padavimas ne pagal teismingumo taisykles sudaro pagrindą atnaujinti praleistą terminą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė civilinės atsakomybės pagrindus ir sąlygas, tinkamai įvertino žalos nepadarymo aplinkybes. Priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nurodomos padarytos žalos nebuvo nustatytas pagrįstai.

19IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.).

21Ieškinio dalykas nagrinėjamoje byloje buvo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2010-09-22 sprendimo Nr. 56-55 „Dėl N.A. pareiškimo“, kuriuo buvo iš dalies patenkintas N.A. prašymas atlyginti neturtinę žalą, nustatytas 3000 Lt neturtinės žalos dydis ir Valstybinė teismo medicinos tarnyba prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos įpareigota atlyginti nustatytą neturtinę žalą pareiškėjai, teisėtumo klausimas.

22Apeliaciniu skundu apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, formalizuodamas teisės normų aiškinimą ir jų taikymą, akivaizdžiai ignoravo apeliantės teisių pažeidimus, kuriuos suponavo ieškovo nelegalūs veiksmai.

23Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės argumentai yra nepagrįsti.

24Sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo, būtina nustatyti civilinės atsakomybės sąlygas, kurios yra numatytos įstatymuose. Civilinio kodekso 6.246 -6.249 straipsniai reglamentuoja minėtąsias civilinės atsakomybės sąlygas, pagal kurias būtina nustatyti neteisėtus veiksmus, kaltę, žalos dydį ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos.

25Pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2005-01-01 iki 2010-03-01) 13 str. 1 d. nustatyta, kad sveikatos priežiūros įstaiga privalo atlyginti žalą, padarytą pacientams dėl šios įstaigos ar jos darbuotojų kaltės teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, taip pat dėl biomedicininių tyrimų etikos reikalavimų neatitinkančios tyrėjo ir kitų šiuos tyrimus atliekančių asmenų veiklos. Šio įstatymo 14 str. išaiškinama, kas yra laikoma sveikatos priežiūros įstaigos ir jos darbuotojų kaltė. Vadovaujantis šia įstatymo nuostata, siekiant konstatuoti sveikatos priežiūros įstaigos kaltę, būtina dviejų sąlygų visuma: 1) teikiant sveikatos priežiūros paslaugas buvo pažeisti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojantys teisės aktų reikalavimai, patvirtintos diagnostikos bei gydymo metodikos, ir 2) tie pažeidimai sukėlė paciento sveikatos pablogėjimą ar mirtį.

26Vadovaudamasis paminėtomis teisės aktų normomis, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad teismo medicinos ekspertizės paslaugos Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriuje, atliekant ekspertizę Vilniaus apygardos teismo pavedimu, buvo teikiamos neturint reikiamos licencijos teikti teismo medicinos ekspertizės paslaugas Klaipėdos padaliniuose, todėl buvo pažeisti Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 2 str. 5 d., Medicinos praktikos įstatymo 4 str., Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 5 str., Sveikatos sistemos įstatymo 16 str. reikalavimai. Pažeidimo konstatavimui jokios įtakos neturi aplinkybė, ar apeliantė žinojo, ar nežinojo apie tai, kad Klaipėdos skyrius neturi atitinkamos licencijos. Padarytoji išvada dėl minėto pažeidimo vertintina kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų nustatymas, t.y. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 14 straipsnyje numatytos sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas. Tačiau konstatuoti kaltę žalos atlyginimo santykiuose būtina nustatyti ir antrąją šio straipsnio sąlygą, kad nustatytieji pažeidimai sukėlė paciento sveikatos pablogėjimą.

27Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad skundžiamame Komisijos sprendime visiškai nėra pasisakoma dėl pareiškėjos N.A. pareiškime nurodytųjų neteisėtų veiksmų, susijusių su konfidencialia informacija, jos panaudojimu ir platinimu, nes iš esmės Komisijos sprendime buvo analizuojamos tik aplinkybės, susijusios su licencijos neturėjimu, bet niekaip neįvertintas nei tuo padarytos žalos turinys, nei dėl to priežastiniame ryšyje atsiradusios pasekmės, nei jų sukeltas pareiškėjos sveikatos pablogėjimas, t.y. Komisijoje nebuvo nustatyta visuma sąlygų, būtinų siekiant konstatuoti sveikatos priežiūros įstaigos kaltę pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 14 straipsnio reikalavimus. Todėl vertintina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog netyrusi ir nenustačiusi visų esminių kaltės aplinkybių, Komisija padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas, disponuodamas konfidencialia N.A. informacija bei ją neteisėtai išplatinęs, pateikdamas ekspertizės aktą kitoms institucijoms, pažeidė pacientės teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą.

28Pasisakant dėl Komisijos sprendimo, kad buvo pažeista pareiškėjos teisė į kokybišką sveikatos priežiūrą bei teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą – įstaiga, neturėdama teisės, disponavo konfidencialia pareiškėjos informacija bei ją neteisėtai išplatino, pateikdama neteisėtai atliktos ekspertizės aktą kitoms institucijoms, pažymėtina, kad būtent šios nurodomos aplinkybės yra viena iš civilinės atsakomybės sąlygų, kurias būtina įvertinti nustatant, ar buvo neteisėti veiksmai. Kaip jau minėta, Komisija neanalizavo aplinkybių, kuriomis būtų galėjusi pagrįstai padaryti tokias išvadas, tačiau bylos medžiaga pagrindžia, kad tokioms išvadoms pagrindo nėra. Teismo medicinos ekspertizė buvo atlikta teismo nutarties pagrindu pagal jai pateiktus dokumentus. Civilinio proceso dalyviai privalo pateikti medžiagą, būtiną ekspertizės atlikimui. Ekspertizę atliko galiojančias medicinos praktikos licencijas turėję gydytojai V.A., R.P.P. ir D.V., 2003 m. rugsėjo 11 d. teisingumo ministro įsakymu Nr. 233 įrašyti į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą. Ekspertizės aktas buvo grąžintas civilinę bylą nagrinėjančiam teismui. Visi asmenys, kurie naudojo ekspertizei skirtą medžiagą ir susipažino su ja bei ekspertizės išvadomis, tokią teisę turėjo pagal Civilinio proceso kodekso normas. Neteisėto informacijos naudojimo ar jos platinimo faktų nenustatyta. Ekspertizės aktas nebuvo nuginčytas, buvo vertinamas kaip įrodymas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-94-656/2011, kurioje ekspertizė ir buvo paskirta. Teismo 2011 m. gegužės 13 d. sprendime konstatuota, kad ekspertizę atliko teismo medicinos ekspertai pagal vidinį savo įsitikinimą, o ne įstaigos padalinys, todėl ieškovo padalinio pastato būklės neatitikimas higienos reikalavimams negali būti laikomas pakankamu pagrindu vertinti konkrečių teismo medicinos ekspertų, turinčių teismo medicinos gydytojų profesinę kvalifikaciją, veiksmus kaip neteisėtus ir negali sąlygoti ekspertizės akto kaip informacijos šaltinio patikimumo. Teismas šį teismo medicinos ekspertizės aktą pripažino prima facie įrodymu. Visos šios aplinkybės pagrindžia, kad iš esmės ekspertizės darymo metu buvo atlikti tik tokie veiksmai, kurie būtų buvę atlikti ir tuo atveju, jeigu įstaiga būtų turėjusi nustatyta tvarka išduotą licenciją. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ekspertams atliekant šią paslaugą iš dokumentų, jokia žala paciento sveikatai objektyviai negalima. Tuo tarpu N.A. dvasiniai išgyvenimai, patirti tik dėl to, jog įstaiga pažeidė formalius teisės aktų reikalavimus, negali būti laikomi atlygintina neturtine žala Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo bei CK 6.250 str. kontekste.

29Teisėjų kolegija vertina nepagrįstais apeliantės argumentus dėl nurodomo neteisėto ir nepagrįsto termino atnaujinimo, visiškai sutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais, todėl jų nekartoja. Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo formuojamos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, kadangi teismų praktikoje pripažįstama, jog nežymus ieškinio senaties termino praleidimas negali būti kliūtis teismui išspręsti teisinio ginčo klausimą iš esmės, ieškinio senaties terminas savaime negali paneigti siekiamo tikslo įgyvendinti teisingumą atitinkamuose teisiniuose santykiuose.

30Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl nepripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

31Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Nutarė

32Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.