Byla 2-2114/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens E. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. N2-4070-653/2013, kuria patenkintas pareiškėjo D. B. prašymas dėl išdavimo teismo leidimo grąžinti nepilnametį vaiką į jo nuolatinės gyvenamosios vietos šalį (išvadą duodančios institucijos byloje – Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės ir darbo ministerijos),

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Pareiškėjas D. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu, kuriuo, vadovaudamasis 1980 m. Hagos konvencija „Dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų“ (toliau – Konvencija, Hagos konvencija) ir 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančiu Reglamentą (EB) Nr.1347/2000“ (toliau – Reglamentas), prašė išduoti leidimą grąžinti neteisėtai laikomą Lietuvos Respublikoje nepilnametę dukrą S. B. į jos nuolatinę gyvenamąją vietą – Markwaldstrasse 28, Offenbach prie Maino, Vokietijoje (1-7 b. l.).

4Nurodė, jog 2011-03-26 su E. B. sudarė santuoką Joniškio rajono civilinės metrikacijos skyriuje, o 2011-07-14 sutuoktiniams gyvenant Vokietijos Federacinėje Respublikoje, Offenbacho prie Maino mieste, gimė jų dukra S. B., kuri yra Vokietijos pilietė, jos nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ir tebėra nustatyta Vokietijoje, Offenbach prie Maino. Pareiškėjo teigimu, sutuoktinė E. B. 2013-01-07 su mažamete dukra išvyko į Lietuvos Respubliką, Joniškio rajoną, Švedlaukio kaimą, tikslu aplankyti jos tėvus, tačiau numatytą dieną (2013-01-26) negrįžo į nuolatinę gyvenamąją vietą. Pasak pareiškėjo, 2013-01-27 jis buvo informuotas apie tai, kad sutuoktinė neketina grįžti į Vokietiją ir lieka kartu su nepilnamečiu vaiku nuolat gyventi Lietuvoje, dėl ko pareiškėjas padavė 2013-02-05 prašymą dėl vaiko grąžinimo pagal 1980 m. Hagos konvenciją Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuri informavo, kad pagal jo prašymą pradėta neteisėtai išvežto ir laikomo nepilnamečio vaiko savanoriško grąžinimo į Vokietiją procedūra, kad E. B. informuota apie jo reikalavimą dėl vaiko grąžinimo.

5Pareiškėjo teigimu, pagal Konvenciją yra visos vaiko tarptautinio grobimo sąlygos: pareiškėjui kartu su sutuoktine priklauso nepilnametės dukters S. B. globos teisės, vaiko tėvai yra susituokę, kartu gyveno ir globojo vaiką, įgyvendindami vaiko globos teises, nepilnametė duktė Lietuvoje laikoma neteisėtai (pasibaigus teisėtam buvimo Lietuvoje laikui), pažeidžiant jo (tėvo) teises, su kuo pareiškėjas nesutiko. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog Vokietijoje gyvena dviejų kambarių bute, deramai elgiasi vaiko akivaizdoje, nepiktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, nenaudoja smurto, turi nuolatinį darbą, ojo artimi giminaičiai, gyvenantys netoliese, reikalui esant, gali padėti pareiškėjui prižiūrėti dukrą; tarp jo ir nepilnametės dukters buvo stiprus ryšys, jis bendraudavo su ja vakarais, savaitgaliais, o dirbdamas popietinėje pamainoje, bendravo su dukra iki pietų. Pareiškėjo teigimu, Lietuvoje nepilnametė dukra gyvena dviejų kambarių netvarkingame name (be patogumų) kartu su savo motina E. B., jos dviem broliais, motina, seneliu bei gyvenimo draugu; mažametė S. B. neprižiūrėta.

6Pareiškėjo nuomone, mažametės dukters dabartinės gyvenimo sąlygos nėra tinkamos, ji turi būti skubiai grąžinta į jai pažįstamą gyvenamą aplinką, nes tik skubus dukros grąžinimas į jos kilmės šalį nepakenks jos psichologinei būsenai, nesukels didelių išgyvenimų.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 11 d. nutartimi patenkino pareiškėjo D. B. prašymą: nutarė išduoti leidimą grąžinti neteisėtai laikomą pareiškėjo nepilnametę dukrą S. B., gim 2011-07-14, į jos nuolatinę gyvenamąją vietą Vokietijoje, Offenbache prie Maino, Markwaldstrasse 28 (100-103 b. l.).

9Teismas sprendė, kad byla turi būti nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme (Konvencijos 12 str.; Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 7 str. 2 d.).

10Apygardos teismas nustatė, jog mažametė S. B. yra Vokietijos pilietė, kurios nuolatinė gyvenamoji vieta – Vokietijoje, pareiškėjo (tėvo) sutikimu, suinteresuoto asmens E. B. (motinos) laikinai išvežta į Lietuvą, tačiau laiku negrįžo į nuolatinę gyvenamąją vietą, laikoma Lietuvoje be pareiškėjo, turinčio lygias teises su suinteresuotu asmeniu E. B. globoti vaiką, sutikimo, jog iki vaiko laikino išvykimo juo rūpinosi abu tėvai, todėl toks vaiko laikymas Lietuvoje vertinamas neteisėtu pagal Konvencijos 3 straipsnį.

11Teismas nurodė, kad pagal Konvencijos 13 straipsnio 1 dalį pareiga įrodyti, jog yra didelė rizika, kad grąžinus vaiką jam būtų padaryta fizinė ar psichinė žala arba kad vaikas paklius į kitą netoleruotiną situaciją, tenka asmeniui, prieštaraujančiam dėl vaiko grąžinimo. Pasak teismo, vertinama, ar vaikui nebus padaryta fizinė ar psichinė žala, ar vaikas nepaklius į netoleruotiną situaciją (Konvencijos 13 str. 1 d.), be to, atsižvelgiama į tai, jog vaikui reikalinga motinos globa, jog visą laiką iki suinteresuoto asmens išvykimo su dukra iš Vokietijos, S. B. gyveno su abiem tėvais. Teismo teigimu, remiantis Vokietijos Federalinės teisingumo tarnybos 2013-05-23 raštu (pagal kurį vaikas, grįždamas į Vokietiją, nepatirs dvasinės ar fizinės žalos, o pareiškėjo namų aplinka, infrastruktūra yra puikiai pritaikytos vaikui augti ir pareiškėjo dukrai pažįstamos nuo gimimo) bei pareiškėjo paaiškinimais nustatyta, jog S. B. grįžus į Vokietiją, bus pasirūpinta jos priežiūra ir finansiniu saugumu, jog pareiškėjas neprieštarauja, kad vaiko motina grįžtų į Vokietiją spręsti vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimo bei apsistotų jo namuose, kol susiras kur gyventi; jog pareiškėjas, vaiko motinai neatvykus į Lietuvą, įsipareigojo užtikrinti jų bendravimą galimomis elektroninėmis priemonėmis. Teismas taip pat nurodė, kad vertina ir tai, jog pareiškėjas turi darbą Vokietijoje ir gauna nuolatines pajamas, nuomoja tinkamą vaikui gyventi butą, o Vokietijoje gaunamą išlaikymą (vaiko pinigus) perveda į dukters motinos sąskaitą.

12Pasak teismo, nenustatyta, kad, grąžinus vaiką, jam būtų padaryta fizinė ar psichinė žala arba kad vaikas paklius į netoleruotiną situaciją, viršijančią normalius trukdžius, kuriuos gali sukelti mažo vaiko grąžinimas į kilmės šalį, ir dėl to būtų pagrindas taikyti Konvencijos išimtį dėl vaiko negrąžinimo.

13III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

14Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo E. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti pareiškėjo prašymo išduoti leidimą grąžinti neteisėtai laikomą dukrą S. B., gim 2011-07-14, į Vokietiją (112-115 b. l.).

15Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

161. Apygardos teismas pareiškėjo prašymą išnagrinėjo suinteresuotam asmeniui E. B. nesuspėjus pateikti atsiliepimo į pareiškimą. Gavusi teismo siųstus procesinius dokumentus, kreipėsi teisinės pagalbos į Valstybės garantuojamą teisinės pagalbos tarnybą, kadangi neturi teisinių žinių bei supratimo apie vykstantį procesą, o paskirta advokatė nurodė, jog negalės dalyvauti 2013-06-03 teismo posėdyje dėl užimtumo kitose bylose, todėl suinteresuotas asmuo suprato, jog advokatė pasirūpins 2013-06-03 teismo posėdžio atidėjimu ir byla nebus nagrinėjama jai bei atstovei nedalyvaujant;

172. Nesutinka, jog nepilnametės S. B. nuolatinė gyvenamoji vieta yra Vokietijoje, o vaikas Lietuvoje laikomas neteisėtai. Vaikas turi ne tik Vokietijos, bet ir Lietuvos pilietybę (Pilietybės įstatymo 8 str., 14 str. 1 d.), ji su sutuoktiniu į Vokietiją išvyko gyventi laikinai, kadangi toje valstybėje dirbo pareiškėjas, tačiau niekada neplanavo likti gyventi nuolat ir nenutraukė ryšių su Lietuva. Nurodė, jog su dukra grįžo gyventi į gimtinę, dirba, turi nedideles, bet nuolatines pajamas, todėl yra pajėgi pasirūpinti dukra ir sudaryti jai saugias gyvenimo sąlygas;

183. Joniškio rajono apylinkės teisme pagal E. B. ieškinį pradėta civilinė byla dėl jos su pareiškėju sudarytos santuokos nutraukimo, kurioje nagrinėjamas ir prašymas nustatyti dukros gyvenamąją vietą su motina. Neišsprendus minėtos civilinės bylos, teismo sprendimas išduoti leidimą grąžinti vaiką į Vokietiją yra neracionalus, skubotas, gali padaryti didelę psichologinę žalą vaikui.

19Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, suinteresuotas asmuo E. B. pateikė papildomus įrodymus: pareiškėjo asmens dokumentų (pasų), išduotų Lietuvos Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos, kopijas, nepilnametės S. B. asmens dokumentų (Lietuvos Respublikos piliečio paso bei gimimo liudijimo) kopijas, 2013-02-28 pažymos apie mažametės S. B. deklaruotą gyvenamąją vietą Joniškio r. sav., Žagarės sen., Švedlaukio k., kopiją, Šiaulių apskrities VPK Joniškio rajono PK 2013-08-01 rašto kopiją bei pareiškėjo ir suinteresuoto asmens 2011-03-26 santuokos sudarymo įrašo kopiją (157-166 l), kuriuos prašo prijungti prie bylos.

20Pareiškėjas D. B. atsiliepime į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą su juo nesutiko (123-129 b. l.). Nurodė, jog, vadovaujantis CPK 582 straipsnio 6 dalimi, teismo nutartis išduoti leidimą apeliacine tvarka neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos, todėl Vilniaus apygardos teismo 2013-06-11 nutartis negalėjo būti skundžiama atskiruoju skundu. Pareiškėjo teigimu, taikant Konvenciją, nėra svarbu, kurios valstybės pilietybę turi vaikas, tačiau turi būti vertinama vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta. Nurodė, jog suinteresuotas asmuo neįrodė aplinkybių, kad Vidaus reikalų ministerijos įgaliotai institucijai pateikė abiejų vaiko tėvų pasirašytą prašymą suteikti mažametei S. B. Lietuvos pilietybę arba kad vaiko teisėti atstovai atsisakė Vokietijos pilietybės. Pareiškėjo teigimu, suinteresuotas asmuo naudojasi Vokietijos valstybės teikiama materialine parama savo nepilnamečiams piliečiams, todėl ji pripažįsta dukros Vokietijos pilietybę bei jos nuolatinę gyvenamąją vietą Vokietijoje; be to, jie buvo nusprendę nuolat gyventi Vokietijoje: sudarė būsto nuomos sutartį, abu deklaravo gyvenamąją vietą Vokietijoje, pareiškėjas susirado Vokietijoje darbą bei mokėjo mokesčius Vokietijos valstybei. Pareiškėjo teigimu, vaiko gyvenimo sąlygos yra tik viena iš vertinamųjų aplinkybių, kurias teismas turi ištirti, spręsdamas, ar vaiko grąžinimas į ankstesnę gyvenamąją vietą nepažeis vaiko interesų.

21IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22Atskirasis skundas netenkintinas.

23Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, teismas priima į bylą nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina ar paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 str.). Apeliantės pateikti papildomi įrodymai susiję su nagrinėjamu atskiruoju skundu, juolab kad pirmosios instancijos teisme byla išnagrinėta, nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui, todėl priimtini į bylą (CPK 180 str., 314 str., 338 str.).

24Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d., 338 str.).

25Bylos duomenimis nustatyta, jog suinteresuotas asmuo E. B., 2013-04-20 gavusi pareiškėjo teisme paduotą prašymą dėl išdavimo leidimo grąžinti neteisėtai Lietuvoje laikomą nepilnametį vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą Vokietijoje, iki teismo posėdžio nepateikė atsiliepimo teismui į šį prašymą ir neatvyko į 2013 m. birželio 3 d. apygardos teismo posėdį, apie kurį jai buvo tinkamai pranešta, įteikiant teismo šaukimą; į šį posėdį neatvyko ir suinteresuoto asmens atstovė advokatė V. L., kuri Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-05-16 sprendimu Nr. SP-1621-(7.1468) buvo paskirta teikti antrinę teisinę pagalbą E. B. nagrinėjamoje civilinėje byloje (49 b. l., 80 b. l., 95-99 b. l., 120 b. l.). Be to, E. B. atstovė buvo pateikusi apygardos teismui nepatvirtintą ir blogai įskaitomą ranka rašyto 2013-06-03 prašymo atidėti civilinės bylos nagrinėjimą, nenurodydama negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje priežasčių, kopiją, nepateikdama teismui suinteresuoto asmens atstovavimą pagrindžiančių įrodymų (84 b. l.).

26Pagal CPK 1622 straipsnio 1 dalį teismas atideda bylos nagrinėjimą tais atvejais, kai negalima nagrinėti bylos tame teismo posėdyje dėl svarbių priežasčių (svarbia neatvykimo priežastimi paprastai nelaikomas atstovo užimtumas kitose bylose). Be to, CPK 246 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas atsakovo ar jo atstovo prašymu, jeigu atsakovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Abiejuose minėtuose straipsniuose nurodyta, kad svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl atstovo užimtumo kitose bylose. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino suinteresuoto asmens E. B. atstovės prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, bei išnagrinėdamas bylą, nedalyvaujant nurodytiems asmenims, nepažeidė įstatymo (CPK 1622 str., 246 str. 2 d., 329 str. 3 d. 1 p.). Juolab kad, nagrinėdamas pareiškimą dėl vaiko grąžinimo, teismas turi laikytis 2003 m. Reglamento 11 straipsnio 3 dalyje numatyto termino (išnagrinėti prašymą ne vėliau kaip per šešias savaites nuo jo pateikimo).

27Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs bylos aplinkybes ir įrodymus, padarė teisingas išvadas ir turėjo pagrindo išduoti leidimą grąžinti mažametę S. B. į jos nuolatinę gyvenamąją vietą, pagrįstai nustatęs, jog mažametės S. B. nuolatinė gyvenamoji vieta yra Vokietijoje, Offenbach prie Maino mieste, iš kur ši išvežta bei neteisėtai laikoma Lietuvos Respublikoje pagal Hagos konvencijos 3 straipsnį, t. y. mažametis vaikas negrąžintas į nuolatinę gyvenamąją vietą Vokietijos Federacinėje Respublikoje, pasibaigus teisėto išvežimo laikui.

28Reglamento 2 straipsnio 11 punkte nurodyta, jog neteisėtas vaiko išvežimas ar negrąžinimas yra tais atvejais, kai pažeidžiamos globos teisės, įgytos teismo sprendimu, įstatymų nustatyta tvarka ar juridinę galią turinčiu susitarimu pagal valstybės narės, kurioje yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta iki išvežimo ar negrąžinimo, ir jei išvežimo ar negrąžinimo metu globos teisėmis buvo faktiškai naudojamasi drauge ar jų su niekuo nesidalijant arba jomis taip būtų naudojamasi išvežimui ar negrąžinimui; laikoma, jog globa yra įgyvendinama kartu, kai pagal teismo sprendimą ar įstatymo nustatyta tvarka vienas iš tėvų negali nuspręsti dėl vaiko gyvenamosios vietos be kito iš tėvų sutikimo. Be to, neteisėtas vaiko išvežimas ar laikymas reglamentuojamas ir Hagos konvencijos 3 straipsnyje, pagal kurį vaiko išvežimas ar laikymas yra neteisėtas, jei pažeidžiamos globos teisės, suteiktos asmeniui pagal valstybės, kurioje vaikas nuolat gyveno prieš jį išvežant ar laikant, įstatymus, ir išvežimo metu tomis teisėmis buvo naudojamasi ar būtų buvę naudojamasi, jei vaikas nebūtų išvežtas ar laikomas.

29Pagal Europos Teisingumo Teismo praktiką, sąvokos „nuolatinė gyvenamoji vieta“ turinys Europos bendrijoje paprastai turi būti aiškinamas autonomiškai ir vienodai, atsižvelgiant į nuostatos kontekstą ir nagrinėjamu teisės aktu siekiamą tikslą; ji turi būti nustatoma remiantis visomis kiekvienam konkrečiam atvejui būdingomis faktinėmis aplinkybėmis, ir, be fizinio vaiko buvimo tam tikroje valstybėje narėje, reikia atsižvelgti į kitus veiksnius: į gyvenimo valstybės narės teritorijoje ir šeimos persikėlimo į šią valstybę trukmę, teisėtumą, sąlygas ir priežastis, vaiko pilietybę, kalbos žinias, šeiminius bei socialinius vaiko ryšius toje valstybėje, į tai, ar toks buvimas nėra laikinas ar atsitiktinis, o vaikas tam tikra dalimi yra integravęsis į socialinę ir šeiminę aplinką (Europos Teisingumo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. sprendimo byloje C-523/07 35, 37-39 p.).

30Bylos duomenimis, mažametė S. B. gimė 2011-07-14 Vokietijoje, turi Vokietijos pilietybę ir Vokietijoje, Offenbacho prie Maino mieste gyveno nuo gimimo iki 2013 m. sausio mėn. su savo tėvais (pareiškėju bei suinteresuotu asmeniu) (12-13, 39-40 b. l.). Aplinkybės, jog šeima su vaiku gyveno Vokietijoje, o 2013 m. sausio mėn. motina E. B. su mažamečiu vaiku išvyko į Lietuvą, neneigia ir suinteresuotas asmuo (CPK 178 str.). Pagal rašytinius dokumentus, tiek pareiškėjas D. B., tiek suinteresuotas asmuo E. B. nuo 2011-04-09, o mažametė S. B. nuo 2011-07-14 turi leidimus gyventi Vokietijoje; leidimų skiltyse „Gyvenamosios vietos statusas“ nurodyta, kad jų registracijos vieta – Markwaldstrasse 28, Offenbache prie Maino, Vokietijoje, kad tai pastovi gyvenamoji vieta; nurodytu adresu jie gyveno nuomojamame dviejų kambarių bute pareiškėjas dirbo (23-24 b. l., 28-30 b. l., 33-38 b. l.). Be to, iš pareiškėjo paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, jog laisvu nuo darbo metu pareiškėjo šeima (kartu su nepilnamečiu vaiku) laisvalaikį leisdavo Vokietijoje, bendraudavo su Vokietijoje gyvenančiais giminaičiais (pareiškėjo motina, krikšto tėvais), o vaiką prižiūrėjo ir auklėjo abu tėvai - pareiškėjas kartu su sutuoktine E. B., kartu naudodamiesi vaiko globos teisėmis (3-4 b. l.); to neneigia ir apeliantė E. B.. Taigi, nuo gimimo nuolat gyvendama šeimoje su tėvais Vokietijoje mažametė S. B. (Vokietijos pilietė) buvo integravusis į socialinę ir šeiminę aplinką, o apeliantės E. B. atskirojo skundo argumentas, kad jų šeima Vokietijoje gyveno laikinai, nepagrįstas byloje esančiais įrodymais (CPK 178 str.). Suinteresuotas asmuo ir apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, paneigiančių teismo nustatytą aplinkybę, jog mažamečio vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Vokietijos Federacinėje Respublikoje, 2013 m. sausio mėn. E. B. išvežant jį į Lietuvą (CPK 178 str., 314 str.).

31Neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui ir atskirojo skundo argumentas, kad Joniškio rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-328-874/2013 pagal E. B. ieškinį dėl jos su pareiškėju sudarytos santuokos nutraukimo, kurioje nagrinėjamas ir prašymas nustatyti dukros gyvenamąją vietą su motina. Juolab kad Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 10 d. įsiteisėjusia nutartimi netenkintas suinteresuoto asmens E. B. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki galutinio teismo sprendimo priėmimo nustatyti mažametės S. B. laikinąją gyvenamąją vietą su motina (duomenys iš vieningos teismų sistemos LITEKO; civilinė byla Nr. N2-4070-653/2013; CPK 144 str., 147 str.).

32Nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamos apygardos teismo nutarties ir atskirojo skundo argumentai bei papildomi dokumentai, jog mažametės S. B. nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje pagrindžia mažametės gimimo liudijimas, jos Lietuvos Respublikos piliečio pasas bei deklaruota gyvenamoji vieta Lietuvoje; tiek nurodyti dokumentai išduoti, tiek mažametės S. B. gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvoje po vaiko išvežimo iš nuolatinės gyvenamosios vietos Vokietijoje bei neteisėto negrąžinimo į nurodytą nuolatinę gyvenamąją vietą, t. y. 2013 m. vasario mėn. (164-166 b. l.), ir nepagrindžia aplinkybės, jog S. B. nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos valstybėje.

33Apygardos teismas taip pat pagrįstai nustatė, jog nėra pagrindo vertinti, kad, vaiką grąžinus į jo nuolatinę gyvenamąją vietą, jam bus padaryta fizinė ar psichinė žala arba kad jis paklius į kitą netoleruotiną situaciją (Hagos konvencijos 13 str. 1 d.). Bylos duomenimis nenustatyta, kad pareiškėjas nevykdo ar nederamai atlieka tėvų teises ir pareigas ar kad pareiškėjui apribota tėvo valdžia arba kad vaikas negalės normaliai vystytis (CK 3.180 str.). Tokių aplinkybių, arba kad pas pareiškėją namuose Vokietijoje buvo netinkama ar nesaugi augti vaikui aplinka, kad vaikas dėl pareiškėjo elgesio galėtų papulti į netoleruotiną situaciją, nenurodė ir apeliantė E. B. (CPK 178 str., 314 str.). Byloje taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjas negali pasirūpinti mažamečiu vaiku ar neturi vaiko priežiūros įgūdžių, juolab kad iki vaiko išvežimo pareiškėjas rūpinosi dukra kartu su sutuoktine E. B., o teismo posėdžio metu paaiškino, jog vaiką prižiūrėti jam padės ir nedirbanti jo motina (97-98 b. l.); be to, pareiškėjas Vokietijoje turi nuolatines pajamas, nuomojasi butą (28-30 b. l.), todėl dukra S. B. bus ir materialiai aprūpinama.

34Sutiktina su apygardos teismo išvada, jog mažametei reikalinga motinos globa, juolab kad nuo vaiko išvežimo į Lietuvą mažametė daugiau laiko praleido su motina E. B., tačiau bylos duomenimis, pareiškėjas neprieštarauja, jog kartu su mažamete į Vokietiją nuvažiuotų bei apsistotų jo namuose ir suinteresuotas asmuo, o jai neatvažiavus – įsipareigojo užtikrinti mažametės dukros bendravimą su motina elektroninėmis priemonėmis (97-98 b. l.). Taigi apeliantė ir apeliacinės instancijos teisme neįrodė Hagos konvencijos 13 straipsnyje numatytų pagrindų, dėl kurių neprivaloma nurodyti grąžinti vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą (CPK 178 str., 314 str.).

35Dėl nurodyto nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti apygardos teismo nutartį (CPK 329 str., 338 str.).

36Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

37Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Pareiškėjas D. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu,... 4. Nurodė, jog 2011-03-26 su E. B. sudarė santuoką Joniškio rajono civilinės... 5. Pareiškėjo teigimu, pagal Konvenciją yra visos vaiko tarptautinio grobimo... 6. Pareiškėjo nuomone, mažametės dukters dabartinės gyvenimo sąlygos nėra... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 11 d. nutartimi patenkino... 9. Teismas sprendė, kad byla turi būti nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme... 10. Apygardos teismas nustatė, jog mažametė S. B. yra Vokietijos pilietė,... 11. Teismas nurodė, kad pagal Konvencijos 13 straipsnio 1 dalį pareiga įrodyti,... 12. Pasak teismo, nenustatyta, kad, grąžinus vaiką, jam būtų padaryta fizinė... 13. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 14. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo E. B. prašo panaikinti Vilniaus... 15. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 16. 1. Apygardos teismas pareiškėjo prašymą išnagrinėjo suinteresuotam... 17. 2. Nesutinka, jog nepilnametės S. B. nuolatinė gyvenamoji vieta yra... 18. 3. Joniškio rajono apylinkės teisme pagal E. B. ieškinį pradėta civilinė... 19. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, suinteresuotas asmuo E. B.... 20. Pareiškėjas D. B. atsiliepime į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą su... 21. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 22. Atskirasis skundas netenkintinas.... 23. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti... 24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 25. Bylos duomenimis nustatyta, jog suinteresuotas asmuo E. B., 2013-04-20 gavusi... 26. Pagal CPK 1622 straipsnio 1 dalį teismas atideda bylos nagrinėjimą tais... 27. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs bylos aplinkybes ir... 28. Reglamento 2 straipsnio 11 punkte nurodyta, jog neteisėtas vaiko išvežimas... 29. Pagal Europos Teisingumo Teismo praktiką, sąvokos „nuolatinė gyvenamoji... 30. Bylos duomenimis, mažametė S. B. gimė 2011-07-14 Vokietijoje, turi... 31. Neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui ir... 32. Nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamos apygardos teismo nutarties ir... 33. Apygardos teismas taip pat pagrįstai nustatė, jog nėra pagrindo vertinti,... 34. Sutiktina su apygardos teismo išvada, jog mažametei reikalinga motinos globa,... 35. Dėl nurodyto nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti apygardos... 36. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 37. Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį....