Byla 2A-764-661/2013

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Neringos Švedienės ir Rūtos Veniulytės –Jankūnienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. B. patikslintą ieškinį atsakovams M. F., L. F., Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo, termino įregistruoti sutartį atnaujinimo, įpareigojimo nugriauti gyvenamąjį namą, tretieji asmenys VĮ „Registrų centras“, Sodininkų bendrija „Vokė“, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, VĮ „Registrų centras“, teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

2I Ginčo esmė

3Ieškovas G. B. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pripažinti 2003 m. balandžio 30 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorį niekiniu, t.y. negaliojančiu dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms ir taikyti niekinio sandorio teisines pasekmes - restituciją natūra — grąžinant sklypą Nr. 270 Sodininkų bendrijoje „Vokė“, ( - ), nuosavybėn; 2) atnaujinti ieškovui G. B. terminą įregistruoti VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo Nekilnojamojo turto registre tarp jo ir Vilniaus rajono valdybos sudarytą 1994 m. vasario 12 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį dėl sklypų Nr. 268 ir 270 Sodininkų bendrijoje „Vokė“, ( - ), pirkimo; 3) įpareigoti atsakovus M. F. ir L. F. dėl statybos normatyvinių techninių dokumentų bei procedūrų pažeidimų pašalinti gyvenamąjį statinį SB „Vokė“ sklype Nr. 270, esantį prie sklypo Nr. 268 ribos; 4) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškovas nurodė, kad Vilniaus rajono valdybos 1993-04-22 potvarkio pagrindu Nr. 570 jis su Vilniaus rajono valdyba 1994-02-12 sudarė valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, kuria ieškovas įsigijo nuosavybės teise žemės sklypus Nr. 268 ir 270 sodininkų bendrijoje „Vokė“, Vilniaus rajone. Žemės sklypai buvo įkainoti 169,26 Lt, ieškovas už juos sumokėjo 8,06 Lt investiciniais čekiais, tačiau minėta sutartis dėl Vilniaus rajono valdybos netvarkos ir biurokratizmo nebuvo įregistruota viešame registre. Įsigijus sklypus, ieškovui buvo išduotas sodininkų bendrijos bilietas, kuriame nurodyta, kad ieškovui priklauso sklypai Nr. 268 ir 270, ieškovas visus metus sąžiningai mokėjo nario mokesčius, padengdavo išlaidas elektros įrengimo, kitoms reikmėms. 2008 metų pabaigoje ieškovui tapo žinoma, kad vienas iš jo 1994-02-12 sutartimi įsigytų sklypų, tai yra sklypas Nr. 270 buvo perduotas atsakovo M. F. nuosavybėn ir ant jam priklausančių abiejų žemės sklypų (Nr. 270 ir 268) ribos vykdomos nelegalios statybos. Ieškovas teigė, kad 2003-04-30 sutartis, kuria žemės sklypas Nr.270 buvo perleistas atsakovui M. F. yra niekinė ir negaliojanti, nes pagal Žemės įstatymo, Žemės reformos įstatymo, Vyriausybės nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio veiklai“ sodų sklypai yra parduodami tik tiems asmenims, kuriais jie naudojasi, kurių vardu jie įforminti, todėl juridinis pagrindas, kuriuo remiantis valstybinės žemės sklypas buvo suteiktas ieškovui yra Vilniaus rajono valdybos potvarkis, tuo tarpu atsakovai nepateikė į bylą ne tik šio potvarkio, bet ir prašymo įsigyti sklypą, naudojamo sklypo plano, duomenų iš techninės bylos bei kitų dokumentų, kurie imperatyviai yra valstybinės žemės sklypo įsigijimo prielaida ir teisinis pagrindas. Ieškovas taip pat nurodė, kad valstybei atstovavusi institucija negalėjo antrą kartą perleisti valstybinės žemės. Pažymėjo, kad atsakovų M. F. ir L. F. bylos nagrinėjimo metu atlikti kadastriniai matavimai neatitinka pradinių žemės sklypo planų, SB „Vokė“ patvirtintų planų, pačių atsakovų kartu su atsiliepimu pateikto plano, teisės aktų reikalavimų, nes buvo pakeistos žemės sklypų ribos. Teigė, kad atsakovams M. F. ir L. F. buvo žinoma, jog ieškovas buvo įsigijęs žemės sklypus Nr.268, 270 dar 1994 metais, atsakovai būdami SB „Vokė“ bendrijos nariai bendravo su bendrijos pirmininku ir administracija, todėl žinodami apie ieškovo nuosavybę turėjo pareigą įvertinti visus sudaromo sandorio aspektus. Vilniaus rajono valdyba 1993-04-22 potvarkiu suteikė ieškovui leidimą įsigyti žemės sklypą, ieškovas kaip pirkėjas savo prievolę įvykdė, sklypai ieškovui buvo perduoti, tuo tarpu Vilniaus rajono valdyba ir žemėtvarkos tarnyba, atsakinga už valstybinės žemės pardavimą ir dokumentų sutvarkymą, neužtikrino sutarties įregistravimo Vilniaus rajono valdybos Žemėtvarkos tarnyboje per 1 mėnesį. Ieškovas nurodė, kad kad terminą įregistruoti sandorį praleido dėl svarbių priežasčių, nes buvo teisiškai neišprusęs, anksčiau nebuvo susidūręs su panašių veiksmų atlikimu, sutartį sudariusi tarnyba gavo vieną sutarties egzempliorių, tuo tarpu ieškovas, būdamas sklypo savininku, per visą laikotarpį tinkamai įgyvendino savininko teises – mokėjimo įmokas, mokesčius už žemės sklypą. Teigė, kad atsakovai nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių statinių statybos žemės sklype momento ir teisėtumo, tuo tarpu pagal Vyriausybės nutarimo Nr.13.4 punktą įsigyjant žemės sklypą yra būtina pateikti statinių ir įrenginių, esančių sklype, teisinio registravimo dokumentus. Ieškovas nurodė, kad atsakovų pastatytas pastatas pažeidžia statybos techninių reglamentų leidžiamus atstumtus iki žemės sklypo ribos. Patikslinęs ieškinio reikalavimus ieškovas prašė pripažinti 2003-04-30 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandorį niekiniu ir taikyti restituciją natūra grąžinant žemės sklypą Nr. 270, esantį sodininkų bendrijoje „Vokė“ ( - ), ieškovo G. B. nuosavybėn, atnaujinti ieškovui G. B. terminą įregistruoti VĮ „Registrų centras“ ieškovo ir Vilniaus rajono valdybos sudarytą 1994-02-12 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį dėl sklypų Nr. 268 ir Nr. 270, esančių sodininkų bendrijoje „Vokė“ ( - ), pirkimo, įpareigoti atsakovus M. F. ir L. F. pašalinti gyvenamąjį statinį SB „Vokė“ sklype Nr. 270, esantį prie sklypo Nr. 268 ribos bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (1 t. b.l.150-157).

5Parengiamajame teismo posėdyje patikslinęs ieškinio reikalavimus ieškovas prašė taikyti restituciją natūra grąžinant žemės sklypą ieškovo G. B. nuosavybėn, o sumokėtus pinigus už įsigytą žemės sklypą priteisti atsakovams M. F. ir L. F. (1 t. b.l. 94-98).

6Atsakovai M. F. ir L. F. atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas M. F. yra sodininkų bendrijos narys „Vokė“ narys nuo 1989 metų, pagrįstai ir nepertraukiamai naudojasi ginčo sklypu Nr. 270, kurį 2003-04-30 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-paradavimo sutartimi įgijo nuosavybės teise. Teigė, kad sklypo įsigijimo momentu 2003-04-02 Vilniaus apskrities viršininko įsakymo pagrindu žemės sklypas unikalus Nr. 4167-1304-0270, buvo įregistruotas kaip Lietuvos valstybės nuosavybė, Vilniaus apskrities viršininko administracijos valdomas patikėjimo teise, minėtas įsakymas nėra nuginčytas. Tuo tarpu ieškovas G. B. Vilniaus rajono valdybos 1993-04-22 potvarkio Nr. 570 pagrindu sudaręs pirkimo-pardavimo sutartį dėl žemės sklypų Nr. 268 ir 270 įsigijimo, jos neįregistravo Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje, kaip tai buvo numatyta sutartyje. Pagal 1964 m. Civilinis kodekso 255 straipsnio nuostatas, tokios pareigos neįvykdymas sutartį daro negaliojančią, todėl ieškovas negali ieškinio grįsti aplinkybe, jog jam priklauso žemės sklypas Nr. 270. Nurodė, kad atsakovas M. F. įgijo naudojamą žemės sklypą, tuo tarpu ieškovas ginčo sklypu faktiškai niekada nesinaudojo, nors mokėjo už jį sodo nario įmokas (1 t. b.l. 170-175).

7Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2011-03-28 atsiliepime nurodė, kad sutinka su reikalavimu dėl 2003-04-30 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimu negaliojančia. Nurodė, kad sklypas Nr. 270 buvo parduotas pažeidžiant pardavimo procedūras, tai yra Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 13.2 punktą, pagal kurį pirkėjas kartu su prašymu turėjo pateikti dokumentą, kurio pagrindu asmuo naudojasi žemės sklypu (jei žemės sklype nėra pastatų ir statinių), tuo tarpu Vilniaus rajono valdyba nepriėmė jokio potvarkio, kuriuo atsakovams M. F. ir L. F. būtų skirtas minėtas sodo sklypas naudojimuisi. Vilniaus rajono valdybos 1993-04-22 potvarkiu minėtas sodo sklypas buvo suteiktas naudojimui tik ieškovui G. B., tuo tarpu nei sodo bendrijos valdybos leidimas nei nario pažymėjimas nesuteikia teisės būti sodo teisėtu sklypo naudotoju, išskyrus minėtą potvarkį. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 550 patvirtintos Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos 2 nurodoma, kad teritorijose, kurios nustatyta tvarka perduotos miestų (rajono) valdybų žinion esančius žemės sklypus parduoda ir išnuomoja atitinkamo miesto (rajono) valdyba, kitose miestų plėtimo teritorijose – atitinkamo rajono valdyba, suderinusi su miesto, kurį numatoma plėsti šioje teritorijoje, valdyba. Taip pat pažymėjo, jog nebuvo priimtas joks Vilniaus rajono valdybos potvarkis, kuriuo būtų atšaukta G. B. suteikta teisė naudotis sklypu Nr. 270, be to, atsakovas M. F. nepateikė jokio teisinio dokumento, kuriuo remiantis būtų galima nustatyti naudojimosi sodo sklypu Nr. 270 pagrindą pagal galiojančias Žemės įstatymo 10 str. 5 d. 2 p nuostatas. Prašė reikalavimą dėl termino atnaujinimo spręsti teismo nuožiūra, nesutiko su teiginiu, kad Vilniaus rajono valdybos Žemėtvarkos tarnyba yra atsakinga už pirkimo-pardavimo sutarties įregistravimą, nes pirkimo-pardavimo sutarties 6 punkte nurodyta, kad sutartis turi būti įregistruota, tuo tarpu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-07-21 nutarimu Nr. 550 patvirtintų Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos ne aukciono tvarka taisyklių 10 punktas numatė, kad pirkimo-pardavimo sutartis turi būti patvirtinta notariškai ir pirkėjo įregistruota miesto (rajono) žemėtvarkos skyriuje (1 t. b.l. 184-186).

8Tretysis asmuo VĮ „Registrų centras“ 2011-03-02 atsiliepime nurodė, kad Nekilnojamo turto registro tvarkytojas nėra ginčo materialinių santykių subjektas ir neturi suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl prašė bylą spręsti teismo nuožiūra (1 t. b.l. 166-167). Į teismo posėdį trečiojo asmens VĮ „Registrų centras“ atstovas neatvyko, prašė nagrinėti bylą jam nedalyvaujant (2 t. b.l. 164).

9Tretysis asmuo valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2012-03-05 atsiliepime nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo teiginius apie atsakovų pastatyto statinio neteisėtumą, iš ieškovo nurodytų aplinkybių visumos nėra pagrindo konstatuoti, ar yra pagrindas atsakovų statinį pripažinti neteisėtu dalyje dėl statinio statybos normatyvinių techninių dokumentų, todėl ieškovui nepateikus papildomų įrodymų, patvirtinančių reikalavimą, ieškinys toje dalyje atmestinas (2 t. b.l. 105-107). Teismo posėdyje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė nurodė, kad atsakovo pastatytas statinys peržengia kito žemės sklypo ribas, nėra išlaikyta privalomo atstumo iki kito sklypo ribos, todėl ieškinio reikalavimas dėl statinio nugriovimo tenkintinas (2 t. b.l. 176).

10Tretysis asmuo SB „Vokė“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje trečiojo asmens SB „Vokė“ atstovas paaiškino, kad buvęs sodų bendrijos pirmininkas nesilaikė sodo sklypų teikimo procedūrų, todėl nėra aišku, kodėl iš vieno asmens sklypas buvo paimtas ir atiduotas kitam asmeniui, kokiu pagrindu ieškovui buvo skirtas sklypas Nr. 282 bei kuo remiantis jis buvo pakeistas į kitą sklypą (2.t. b.l. 175).

11II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškinį atmetė ir konstatavo, kad ieškovas G. B., už kurį pagal įgaliojimą sutartį pasirašė R. B., 1994-02-12 sudarė valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį dėl 12 arų žemės sklypų (Nr. 268 ir 270), esančių sodininkų bendrijoje „Vokė“ ( - ), už 169,26 Lt, įsigijimo. Byloje yra įrodymai, kad ieškovas už perkamus žemės sklypus sumokėjo valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis ir tikslinėmis kompensacijomis 8,06 Lt (1 t. b.l.8,11). Minėtoje sutartyje buvo nurodyta, kad sutartis turi būti įregistruota per vieną mėnesį Vilniaus rajono Žemėtvarkos skyriuje (6 punktas).

13Ieškovas iš esmės neginčijo aplinkybės, jog atsakovas M. F. nuo 1989 m. naudojasi sklypu Nr. 270. Byloje esančioje 2002-12-18 pažymoje Nr. 37 nurodyta, kad M. F. yra sodininkų bendrijos „Vokė“ narys yra nuo 1989 metų jam priklauso sodo sklypas Nr. 270, yra sumokėjęs nario ir tikslinius mokesčius iki 2002-12-31 ir įsiskolinimų neturi (1 t. b.l. 193). Ir nors pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos argumentu, jog 2002-09-21 sodininkų bendrijos valdyba „Vokė“ neturėjo įgaliojimų spręsti dėl sklypo Nr. 270 suteikimo atsakovui, nes tokių galių sodininkų bendrijos valdybai nenumatė tuo metu galioję 2000-04-10 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 404 patvirtinti Sodininkų bendrijos tipiniai įstatai, vis dėlto, teismas sprendė, jog minėti rašytiniai įrodymai netiesiogiai patvirtina, kad atsakovas nuo 1989 m. buvo teisėtas sklypo Nr. 270 naudotojas (1 t. b.l. 192-193). Taigi, nors į bylą nėra pateikta tiesioginių rašytinų įrodymų dėl žemės sklypo Nr. 270 paskyrimo atsakovui M. F. 1989 m., teismas tokią aplinkybę, remiantis atsakovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, netiesioginiais rašytiniais įrodymais, laiko nustatyta (CPK 178 str.). Teismas nustatė, kad G. B. mokėjo įmokas už žemės sklypą Nr. 270 laikotarpiu už 1994-1997 metus, vėliau mokėjo įmokas tik už sklypą Nr. 268 (1 t. b.l. 18-20, 53), tuo tarpu atsakovas M. F. mokėjo įmokas už žemės sklypą Nr. 270 už laikotarpį nuo 1988 m. iki 1991 metus, vėliau 2002 m. sumokėjo įmokas už laikotarpį nuo 1992 m. iki 2002 metus už sklypą Nr. 270 (1 t. b.l. 53). Teismo posėdyje teikdamas paaiškinimus ieškovas G. B. neginčijo, jog faktiškai sklypu Nr. 270 niekada nesinaudojo.

14Teismas, spręsdamas klausimą dėl statybos įstatymo pažeidimo, konstatavo, jog teisę pareikšti reikalavimą dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, turi teisę asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami. Šioje byloje konstatuota, kad ieškovas, 1994-02-12 sudaręs žemės sklypų Nr.270 ir 268, esančių Vilniaus rajone, sodininkų bendrijoje „Vokė“ pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau jų neįregistravęs teisės aktų nustatyta tvarka, neįgijo nuosavybės teisių į minėtus žemės sklypus. Tokiu, būdu, ieškovo reikalavimas nugriauti atsakovo pastatytą pastatą remiantis CK 4.103 str. 2 d. atmestinas kaip pareikštas neturinčio reikalavimo teisės asmens, nes ieškovas nelaikytinas asmeniu, kurio teisės ir interesai būtų pažeisti.

15III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

16Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 16 d. sprendimą ir priimti nauja sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliantas skundą grindžia šiais argumentais:

171) teismas pažeidė 1964 m. CK 149, 255 str. bei LR CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir Įgyvendinimo įstatymo 8 str. 3 d. normų aiškinimo ir taikymo taisykles; 5)

18Atsakovai M. F. ir L. F. bei tretysis asmuo SB „Vokė“ pateikė atsiliepimus į pareikštą apeliacinį skundą, kuriuose nurodė, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadoms, prašė palikti nepakeistą pirmosios isnatncijos teismo sprendimą, o apeliacinį skundą atmesti.

19Tretysis asmuo valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pateikė atsiliepimą į pareikštą apeliacinį skundą, kuriame nurodė, jog dėl skundo tenkinimo palieka spręsti teismo nuožiūra.

20Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius pateikė atsiliepimą į pareikštą apeliacinį skundą, kuriame nurodė, jog

21IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

22teisiniai argumentai ir išvados

23Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

24Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo apeliacinio skundo ribose.

25Dėl termino įregistruoti 1994-02-12 žemės sklypo pirkimo sutartį atnaujinimo

26Nuosavybės teisė į ginčo nekilnojamą turtą, atsiradusi pagal sandorį ir neįregistruota įstatyme nustatytu terminu, gali būti teisine tvarka registruojama, atnaujinus šį terminą. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad iš esmės naujo turinio nuosavybės santykių teisinis reglamentavimas, kuris inter alia užtikrino ir nesikišimo į privačius santykius principo veikimą (CK 1.2 straipsnis), įpareigoja teismą kiekvienu konkrečiu atveju individualiai įvertinti teisines situacijas, kuriose taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl įregistravimo termino (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2010).

27Ieškovo 1994-02-12 sudarytoje žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartyje buvo numatyta, kad sutartis turi būti įregistruota per vieną mėnesį Vilniaus rajono Žemėtvarkos skyriuje (sutarties 6 punktas), tai yra iki 1994-03-12 (1 t. b.l. 8). Sutarties sudarymo metu galiojęs 1964 m. Civilinis kodekso 149 straipsnis numatė, kad turto įgijėjui pagal sutartį nuosavybės teisė atsiranda nuo daikto perdavimo momento, jeigu ko kita nenumato įstatymas arba sutartis. Jeigu sutartis, kuria perleidžiamas daiktas, turi būti įregistruojama, tai nuosavybės teisė atsiranda įregistravimo momentu (1964 m. Civilinio kodekso 1994-01-18 redakcija). Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymo (1993-07-15 redakcija) 8 straipsnio 6 dalis numatė, kad ne žemės ūkio veiklai kaimo vietovėje ir visais atvejais miestuose bei miesto tipo gyvenvietėse žemė parduodama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Sandorio sudarymo metu galiojusio 1992-04-30 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 316 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio žemės (su nekilnojamu turto elementais) kadastro nuostatų tvirtinimo“ 1.4 punktas numatė, kad sutartis dėl žemės perleidimo privačion nuosavybėn turi būti įregistruota per 1 mėnesį nuo jos sudarymo dienos. Nustatytu laiku neįregistruotos sutartys dėl žemės perleidimo privačion nuosavybėn arba valdžios organų sprendimai dėl jos išpirkimo iš privačių savininkų, taip pat sutartys dėl žemės įkeitimo (hipotekos), ilgalaikės nuomos bei žemės paveldėjimo teisės liudijimai juridinės galios neturi. Sandorio sudarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-07-21 nutarimo Nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai padavimo ir nuomos“ 10 punktas taip pat numatė, kad pirkėjas, gavęs miesto (rajono) valdybos pranešimą, iki žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dienos sumoka pranešime nurodytą sumą (arba privalomąją jos dalį, jeigu žemės sklypas perkamas išsimokėtinai) ir su apmokėjimą patvirtinančiu banko įstaigos dokumentu atvyksta nustatytuoju laiku pasirašyti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties. Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis tvirtinama notariškai ir turi būti pirkėjo įregistruota miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyboje. Šių sąlygų nesilaikymas daro pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančią. Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymas ir jos teisinis įregistravimas gali būti atliekamas vienu metu. Teisiškai įregistravus žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, miesto (rajono) valdyba išduoda pirkėjui pažymą apie žemės nuosavybės įregistravimą Valstybinio žemės kadastro duomenų registre. Ši pažyma yra dokumentas, patvirtinantis teisę įstatymo nustatyta tvarka disponuoti įsigytu žemės sklypu (nutarimo 11 punktas). Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog 1994-02-12 žemės sklypų pirkimo sutarties sudarymo metu galiojusios Civilinio kodekso bei kitų aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatos nuosavybės teisės atsiradimą siejo ne su sutarties sudarymu ar daikto perdavimu, o su sutarties teisine registracija. Taip pat minėtų teisės aktų nuostatuose buvo numatyta pirkėjo pareiga sutartį įregistruoti miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyboje.

28CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įrodinėjimo tikslas byloje – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.). Be to, pagal vieną iš svarbiausių civiliniame procese galiojančių rungimosi principą, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis jos remiasi (CPK 178, 12 str.), tuo tarpu teismas, vertindamas pateiktus įrodymus, remiasi civiliniame procese taikoma įrodymų pakankamumo taisykle, pagal kurią, vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, išvadai apie fakto buvimą ar nebuvimą, pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu, kad jo nebuvo. Dėl šios įrodymų vertinimo taisyklės taikymo konkrečiose bylose ne kartą yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2008, 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001, 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2002 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-862/2002, 2003 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2003 ir kt.).

29Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į apelianto argumentus, tyrė jo nurodytas termino įregistruoti ginčo pirkimo-pardavimo sutartį priežastis – apklausė liudytojus, ištyrė rašytinius įrodymus ir motyvuotai išdėstė argumentus jog vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgiant teisės aktų nustatytą terminą, per kurį sutartis turėjo būti įregistruota (1 mėnesį) bei į tai, kiek šis terminas buvo praleistas praėjus daugiau nei 15 metų nuo termino įregistruoti sutartį pabaigos, ginčo esmę, į ieškovo elgesį po sutarties sudarymo, dėl ieškovo nerūpestingumo sekusias pasekmes – būtent aplinkybę, jog neužregistruotas sklypas Vilniaus apskrities viršininko 2003-06-02 įsakymu Nr. 1575-41 buvo užregistruotas valstybės vardu ir vėliau perleistas atsakovui, darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas dėl termino įregistruoti 1994-02-12 žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartį atnaujinimo negali būti tenkinamas nenustačius, jog jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.5 str.). Kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog ieškovas nebuvo pakankamai rūpestingas ir be pateisinamų priežasčių praleido įstatymo nustatytą terminą įregistruoti privatizuotą ginčo sklypą.

30Dėl 2003 m. balandžio 30 d. pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia

31Ieškovas teigia, kad minėtas sandoris yra negaliojantis, nes sudarant sutartį buvo pažeisti imperatyvios Žemės įstatymo, Žemės reformos įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio veiklai“ tvarkos nuostatos, be to, sandorio sudarymo metu žemės sklypas Nr. 270 nepriklausė valstybei nuosavybės teise, nes 1994-02-12 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu jį buvo įsigijęs ieškovas, todėl toks sklypas negalėjo būti perleistas pagal CK 6.307 str. nuostatas.

32Remiantis CK 1.80 str. imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Iš kitos pusės, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Todėl sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų.

33Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2003-04-30 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Vilniaus apskrities viršininko administracija už 121 Lt pardavė atsakovui M. F. bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine L. F. 600 kv.m. ploto žemės sklypą, kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), sodininkų bendrijoje „Vokė“ (1 t. b.l. 49-50). Sutartyje nurodyta, kad parduodamas žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei, valdomas Vilniaus apskrities viršininko administracijos valdymo teise pagal VĮ Registrų centro Vilniaus filialo Vilniaus rajono skyriuje išduotus 2003-04-18 pažymą Nr. 20031548 ir 2003-04-02 Vilniaus apskrities viršininko įsakymą Nr. 1575-41. VĮ „Registrų centre“ įregistruotos nuosavybės teisės atsakovų M. F. ir L. F. vardu į 0,06 ha žemės sklypą, esantį ( - ), nuosavybės įregistravimo pagrindas – 2003-04-30 Valstybinė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 1-4266 (1 t. b.l.30-31, 47-48).

34Ieškovas iš esmės neginčijo aplinkybės, jog atsakovas M. F. nuo 1989 m. naudojasi sklypu Nr. 270. Byloje esančioje 2002-12-18 pažymoje Nr. 37 nurodyta, kad M. F. yra sodininkų bendrijos „Vokė“ narys yra nuo 1989 metų jam priklauso sodo sklypas Nr. 270, yra sumokėjęs nario ir tikslinius mokesčius iki 2002-12-31 ir įsiskolinimų neturi (1 t. b.l. 193). Ir nors sutiktina su atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos argumentu, jog 2002-09-21 sodininkų bendrijos valdyba „Vokė“ neturėjo įgaliojimų spręsti dėl sklypo Nr. 270 suteikimo atsakovui, nes tokių galių sodininkų bendrijos valdybai nenumatė tuo metu galioję 2000-04-10 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 404 patvirtinti Sodininkų bendrijos tipiniai įstatai, vis dėlto, minėti rašytiniai įrodymai netiesiogiai patvirtina, kad atsakovas nuo 1989 m. buvo teisėtas sklypo Nr. 270 naudotojas (1 t. b.l. 192-193). Taigi, nors į bylą nebuvo pateikta tiesioginių rašytinų įrodymų dėl žemės sklypo Nr. 270 paskyrimo atsakovui M. F. 1989 m., teismas padarė pagrįstą išvadą, kad tokią aplinkybę patvirtina, atsakovų paaiškinimai, liudytojų parodymai, netiesioginiai rašytiniai įrodymai (CPK 178 str.).

35Kolegija, išanalizavusi bylos duomenis surinka su pirmos instancijos teismo išįvada, jog atsakovas M. F. nuo 1989 metų naudojosi ginčo sklypu, 1992 m. pasistatė jame namą, nepertraukiamai buvo ginčo sklypo Nr. 270 faktinis naudotojas, iki ginčijamos sutarties sudarymo buvo sumokėjęs visas įmokas už perkamą sklypą, tuo tarpu ieškovas tinkamai neįgyvendino jam suteiktos subjektinės teisės įsigyti valstybinės žemės sklypą bei niekada nebuvo bei nereiškė intereso būti faktiniu sklypo Nr. 270 naudotoju, įvykdė kitus teisės aktuose numatytus reikalavimus valstybinės žemės sklypui įsigyti, esant nenuginčytam Vilniaus apskrities viršininko 2003-06-02 įsakymui Nr. 1575-41, pripažinti 2003-04-30 pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia nėra pagrindo, todėl ieškovo reikalavimas dėl 2003-04-30 pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.5 str., 1.80 str.).

36Dėl statybos įstatymo pažeidimo padarinių pašalinimo

37Trečiojo asmens Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė nurodė, kad atsakovui pastatytas statinys peržengia kito žemės sklypo ribas, nėra išlaikyta privalomo atstumo iki kito sklypo ribos, todėl ieškinio reikalavimas turi būti tenkintinas. Byloje pateikti nevienareikšmiai įrodymai dėl to, ar atsakovo pastatytas statinys žemės sklype Nr. 270 peržengia sklypo ribas (1 t. b.l. 75, 2 t. 122), tačiau teismo posėdyje atsakovų atstovė neginčijo, jog atsakovo pastatyto statinio atstumas iki gretimo sklypo ribos neatitinka teisės aktų reikalavimų (2 t. b.l. 176-178).

38Civilinio kodekso 4.103 str. 1 d., nustato, jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai. Asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą (4.103 str. 2 d.). Taigi, teisę pareikšti reikalavimą dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, turi teisę asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami. Kadangi šioje byloje konstatuota, jog ieškovas, 1994-02-12 sudaręs žemės sklypų Nr.270 ir 268, esančių Vilniaus rajone, sodininkų bendrijoje „Vokė“ pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau jų neįregistravęs teisės aktų nustatyta tvarka, neįgijo nuosavybės teisių į minėtus žemės sklypus neturi reikalavimo teisės, nes apeliantas nelaikytinas asmeniu, kurio teisės ir interesai būtų pažeisti.

39Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

40Atsakovai M. F. ir L. F. prašo priteisti iš apelianto 847,00 Lt išlaidų teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Kadangi apelianto skundas atmetamas, todėl vadovaujantis LR CPK 93 str., 98 str. atsakovams iš apelianto priteistinos šių patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

41Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

42Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

43Priteisti M. F. ir L. F. iš G. B. 847,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I Ginčo esmė... 3. Ieškovas G. B. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pripažinti 2003 m.... 4. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus rajono valdybos 1993-04-22 potvarkio pagrindu... 5. Parengiamajame teismo posėdyje patikslinęs ieškinio reikalavimus ieškovas... 6. Atsakovai M. F. ir L. F. atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį... 7. Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 8. Tretysis asmuo VĮ „Registrų centras“ 2011-03-02 atsiliepime nurodė, kad... 9. Tretysis asmuo valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija... 10. Tretysis asmuo SB „Vokė“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo... 11. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškinį... 13. Ieškovas iš esmės neginčijo aplinkybės, jog atsakovas M. F. nuo 1989 m.... 14. Teismas, spręsdamas klausimą dėl statybos įstatymo pažeidimo, konstatavo,... 15. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 16. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės... 17. 1) teismas pažeidė 1964 m. CK 149, 255 str. bei LR CK patvirtinimo,... 18. Atsakovai M. F. ir L. F. bei tretysis asmuo SB „Vokė“ pateikė... 19. Tretysis asmuo valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija... 20. Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 21. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,... 22. teisiniai argumentai ir išvados... 23. Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas... 24. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 25. Dėl termino įregistruoti 1994-02-12 žemės sklypo pirkimo sutartį... 26. Nuosavybės teisė į ginčo nekilnojamą turtą, atsiradusi pagal sandorį ir... 27. Ieškovo 1994-02-12 sudarytoje žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartyje... 28. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris... 29. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į apelianto argumentus, tyrė... 30. Dėl 2003 m. balandžio 30 d. pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo... 31. Ieškovas teigia, kad minėtas sandoris yra negaliojantis, nes sudarant... 32. Remiantis CK 1.80 str. imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis... 33. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2003-04-30 Valstybinės žemės sklypo... 34. Ieškovas iš esmės neginčijo aplinkybės, jog atsakovas M. F. nuo 1989 m.... 35. Kolegija, išanalizavusi bylos duomenis surinka su pirmos instancijos teismo... 36. Dėl statybos įstatymo pažeidimo padarinių pašalinimo... 37. Trečiojo asmens Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos... 38. Civilinio kodekso 4.103 str. 1 d., nustato, jeigu statinys (jo dalis) yra... 39. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad pirmosios... 40. Atsakovai M. F. ir L. F. prašo priteisti iš apelianto 847,00 Lt išlaidų... 41. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 42. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti... 43. Priteisti M. F. ir L. F. iš G. B. 847,00 Lt bylinėjimosi išlaidų....