Byla 3K-3-44/2006

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Čaikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virgilijaus Grabinsko ir Teodoros Staugaitienės, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. Medelian IĮ „Etma“ savininko J. M. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. Medelian IĮ „Etma“ savininko J. M. skundą dėl neteisėtų antstolio veiksmų, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims antstoliui Gintarui Matkevičiui, AB Vilniaus centrinei universalinei parduotuvei, Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, V. M., D. V.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Skundo esmė

4Pareiškėjas J. Medelian IĮ „Etma“ savininkas J. M. 2005 m. vasario 21 d. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti neteisėtu 2005 m. vasario 10 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą ir jo netvirtinti. Pareiškėjas nurodė, kad 2005 m. vasario 15 d. jis sužinojo, jog jam ir jo sutuoktinei V. M. priklausantį dviejų kambarių butą (duomenys neskelbtini) antstolis Gintaras Matkevičius 2005 m. vasario 10 d. pardavė skolininko J. Medelian paslaugų įmonės „Etma“ dalyvės V. M. pasiūlytai pirkėjai D. V. Šis turto pardavimo aktas pripažintinas neteisėtu, nes antstolis, vykdydamas teismo sprendimą dėl skolos išieškojimo iš skolininko J. Medelian IĮ „Etma“, pažeidė pareiškėjo teises: pareiškėjui nebuvo įteiktas raginimas įvykdyti sprendimą geruoju, nepranešta apie antstolio patvarkymus nukreipti išieškojimą į sutuoktiniams V. M. ir J. M. priklausantį butą, skirti turto vertinimo ekspertizę, parduoti turtą iš pirmųjų varžytynių. Dėl tokių pažeidimų pareiškėjas negalėjo ginčyti antstolio priimtų aktų, pasiūlyti savo pirkėją. 2005 m. sausio 12 d. pareiškėjas buvo nuvykęs į antstolio kontorą, kur pasirašytinai susipažino su visais vykdomosios bylos dokumentais, taip pat ir su patvarkymu dėl skolininko teisės pasiūlyti savo pirkėją. J. M. nurodė, kad jis iki 2005 m. vasario 10 d. pats ieškojo pirkėjo, tačiau paieškos užsitęsė, nes sutuoktinė jo neįsileido į butą. Antstolio surašytas turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas, pagal kurį butas parduotas V. M. pasiūlytai pirkėjai D. V. už 72 454,23 Lt, yra neteisėtas ir negali būti teismo patvirtintas, nes V. M., nebūdama skolininko IĮ „Etma“ savininkė ir neturėdama savininko įgaliojimo, neturėjo teisės pasiūlyti parduodamo turto pirkėją. Be to, svarbu ir tai, kad pareiškėjo santykiai su sutuoktine yra blogi, todėl ji gali veikti priešingai pareiškėjo interesams.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

6Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2005 m. balandžio 27 d. nutartimi pareiškėjo J. M. skundą dėl 2005 m. vasario 10 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pripažinimo neteisėtu atmetė, patvirtino 2005 m. vasario 10 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 0003/02/02164, kitą bylos dalį nutraukė. Teismas nustatė, kad pareiškėjas su visais vykdomosios bylos dokumentais antstolių kontoroje susipažino 2005 m. sausio 12 d., tačiau skundą dėl antstolio veiksmų padavė tik 2005 m. vasario 21 d., t. y. daugiau kaip po 10 dienų nuo sužinojimo apie skundžiamus veiksmus ir daugiau kaip po 30 dienų nuo skundžiamų veiksmų atlikimo. Pagal CPK 512 straipsnį 30 dienų terminas apskųsti antstolio veiksmus yra naikinamasis, jam pasibaigus suinteresuotas asmuo netenka teisės paduoti skundą teismui. Remdamasis tokiais argumentais, teismas bylos dalį dėl skundžiamų antstolio veiksmų, išskyrus reikalavimą pripažinti neteisėtu 2005 m. vasario 10 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, nutraukė (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Teismas taip pat nustatė, kad butas (duomenys neskelbtini) yra įgytas santuokos metu. IĮ „Etma“ taip pat buvo įsteigta pareiškėjui J. M. ir suinteresuotam asmeniui V. M. gyvenant santuokoje. Remdamasis šiomis aplinkybėmis ir CK 3.88 straipsniu, pagal kurio nuostatas preziumuojama, kad įmonė, įsteigta santuokos metu, priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, teismas konstatavo, kad abu sutuoktiniai yra individualios įmonės dalyviai ir atsako pagal įmonės prievoles, todėl tiek pareiškėjas, tiek suinteresuotas asmuo V. M. turėjo teisę pasiūlyti savo pirkėją.

7Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjo J. M. atskirąjį skundą, 2005 m. birželio 10 d. nutartimi skundą atmetė ir pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija nurodė, kad apylinkės teismas pagrįstai nutraukė bylos dalį, ir sutiko su teismo motyvais dėl pareiškėjo reikalavimo pripažinti neteisėtu turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą nepagrįstumo. Teisėjų kolegija papildomai nurodė, kad pagal CK 2.50 straipsnį individuali įmonė yra neribotos atsakomybės juridinis asmuo, todėl pagal tokio asmens prievoles atsako jo dalyviai – V. M. ir J. M. Kiekvienas iš šių asmenų turėjo teisę pasiūlyti savo pirkėją antstolio parduodamam turtui. Teisėjų kolegija nurodė, kad, vienam sutuoktiniui pasinaudojant teise pasiūlyti pirkėją, nereikia kito sutuoktinio sutikimo ar įgaliojimo, nes abu sutuoktiniai yra skolininkai ir jų teisės vykdymo procese yra lygios. Be to, parduodant sutuoktinių turtą teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka taip pat negalima vadovautis CK normomis, apribojančiomis sutuoktinio teisę disponuoti bendrąja jungtine nuosavybe be kito sutuoktinio sutikimo (CK 3.92-3.94 straipsniai). Pagal CPK 704 ir 725 straipsnius teismo patvirtintas turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas, kaip ir pagal CK normas sudaryta pirkimo-pardavimo ar kitokia sutartis, tačiau teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka priimti aktai yra specifinio pobūdžio, nes šiuo atveju parduodamo turto savininko valia yra apribota priverstinio vykdymo priemonėmis. CPK 700 straipsnyje nustatyta, kad turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui be varžytynių bei turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui CPK VI dalyje nustatyta tvarka yra speciali procesinė turto realizavimo forma. Realizuojant turtą pagal CPK nuostatas, dalyvauja ne tik antstolis, kuriam įstatymų yra suteikiami tam tikri įgalinimai šiame procese, bet ir teismas, kuriam antstolis pateikia tvirtinti turto pardavimo aktą. Tai yra įstatymų reglamentuota procedūra, kurios paskirtis yra apsaugoti ne tik išieškotojo, bet ir skolininko interesus, užtikrinti vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyros laikymąsi. Be to, antstolis pagal CPK 700 straipsnį neturi teisės atsisakyti parduoti realizuojamą turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui. Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad apie teisę pasiūlyti pirkėją iki varžytynių pareiškėjas J. M. buvo informuotas dar 2004 m. gegužės 25 d., kai pats pasiūlė nukreipti išieškojimą į butą (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjas nepasinaudojo CPK 704 straipsnyje suteikta teise.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

9Kasaciniu skundu pareiškėjas J. Medelian IĮ „Etma“ savininkas J. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 10 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pripažinti neteisėtu 2005 m. vasario 10 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą ir atsisakyti jį tvirtinti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

101. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CPK 704 straipsnio 1 dalį. Pagal šio straipsnio nuostatas tik pats skolininkas gali pasiūlyti turto pirkėją arba pavesti tai padaryti kitiems asmenims. Teismai, konstatuodami, kad V. M. turėjo teisę pasiūlyti buto pirkėją, pažeidė CPK 55 ir 57 straipsnius, reglamentuojančius atstovavimą civiliniame procese. Skolininkas J. Medelian IĮ „Etma“ neįgaliojo V. M. pasiūlyti buto pirkėją. Antstolis galėjo parduoti butą suinteresuoto asmens V. M. pasiūlytam pirkėjui tik esant įmonės savininko J. M. sutikimui.

112. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas patenkinti pareiškėjo prašymą iškviesti liudytoją, pažeidė CPK 42 straipsnį ir įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas, taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo „Dėl civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“). Liudytojas teisme būtų patvirtinęs, kad jis už butą buvo sutikęs mokėti ne mažiau kaip 100 000 Lt.

12Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašo skundą atmesti ir nurodo, kad teismai teisingai nustatė, jog skolininkai yra abu sutuoktiniai V. M. ir J. M., jie turi lygias teises bendrą turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti CK 3.92 straipsnio nustatyta tvarka, todėl V. M., kaip ir pareiškėjas J. M., galėjo pasiūlyti parduodamo iš varžytynių turto pirkėją. Kasatoriaus nurodyto liudytojo parodymai nebūtų reikšmingi šioje byloje, nes, kaip nustatė apeliacinės instancijos teismas, pareiškėjas jau nuo 2004 m. gegužės 25 d. turėjo galimybę surasti buto pirkėją, tačiau šia teise nepasinaudojo.

13Atsiliepimu į kasacinį skundą antstolis Gintaras Matkevičius taip pat prašo skundą atmesti. Antstolis nurodo, kad skolininkai V. M. ir J. M. vykdymo procese turi savarankiškas, lygias teises ir pareigas, taip pat ir teisę siūlyti skolininko turto pirkėją iki varžytynių pradžios (CK 3.26 straipsnio 2 dalis, CPK 643, 644 straipsniai), todėl darytina išvada, kad vykdymo procese CK 3.92 straipsnio taisyklės yra netaikomos (CK 6.419 straipsnio 2 dalis), o taikomos specialiosios normos, nustatančios turto realizavimo vykdymo proceso metu tvarką (CPK 1 straipsnio 1 dalis, XLIX skyrius, CK 1.1 straipsnio 2 dalis). Šią išvadą yra patvirtinęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2005, 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2005). Taigi kasatoriaus argumentas dėl CPK 704 straipsnio 1 dalies netinkamo taikymo atmestinas kaip nepagrįstas, o argumentas dėl CPK 42 straipsnio pažeidimo tokiu atveju nebetenka reikšmės.

14Teisėjų kolegija

konstatuoja:

15IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

16Atlikdamas vykdymo veiksmus (išieškojimą iš skolininko – pareiškėjui ir jo sutuoktinei priklausančios individualios įmonės – turto), antstolis 2002 m. gegužės 17 d. išsiuntė skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą geruoju. Skolininko (individualios įmonės) savininkas J. M. nurodė, kad apie sprendimo vykdymo veiksmus jam nebuvo pranešta, tačiau 2004 m. gegužės 25 d. jis pats parašė antstoliui prašymą nukreipti išieškojimą į jam ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini), o 2005 m. sausio 12 d. buvo nuvykęs į antstolio kontorą, kur pasirašytinai susipažino su visais vykdomosios bylos dokumentais, taip pat su patvarkymu dėl skolininko teisės pasiūlyti savo pirkėją. Pareiškėjui ir jo žmonai priklausantį dviejų kambarių butą (duomenys neskelbtini) antstolis Gintaras Matkevičius 2005 m. vasario 10 d. pardavė pareiškėjo žmonos pasiūlytai pirkėjai už mažesnę, negu turtas buvo įkainotas, kainą, tačiau pakankamą, kad būtų atlyginta skola ir vykdymo išlaidos.

17V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

18Kasacinis skundas netenkintinas, nes jame nurodyti pagrindai dėl civilinio proceso teisės normų pažeidimo nepasitvirtino kasacine tvarka išnagrinėjus civilinę bylą (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

19Kasatorius skunde nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė CPK 42 straipsnio ir 704 straipsnio 1 dalies nuostatas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos.

20CPK 704 straipsnyje įtvirtinta skolininko teisė iki varžytynių pradžios pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją. Tai padaryti gali jis pats arba pavesti kitiems asmenims esant CPK 704 straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms: iki varžytynių pradžios į antstolio depozitinę sąskaitą pirkėjai turi sumokėti ne mažesnę pinigų sumą negu turto arešto akte nurodyta realizuojamo turto vertė, arba mažesnę sumą, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms. Kasatorius aiškina, kad pasiūlyti pirkėją galėjo tik jis pats arba jo nurodyti atstovai. Parduoti bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį antstolio areštuotą butą (duomenys neskelbtini) pirkėjai D. V. pasiūlė jo žmona V. M., kuri neturėjo skolininko įgaliojimo atlikti šiuos veiksmus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks CPK 704 straipsnio 1 dalies aiškinimas nagrinėjamoje byloje netinkamas, nes buvo parduodamas individualios įmonės turtas už jos skolas. Tai priverstinis pardavimas, kuriam taikoma speciali turto realizavimo tvarka, nustatyta CPK 704 straipsnyje. CK įtvirtintos turto pirkimo-pardavimo taisyklės tokiais atvejais netaikomos (CPK 700 straipsnis).

21Skolininkas šioje vykdomojoje byloje buvo juridinis asmuo J. Medelian IĮ „Etma“. Jos buveinė vykdymo proceso metu buvo sutuoktinių J. M. ir V. M. bute (duomenys neskelbtini). Vykdomieji veiksmai šioje vykdomojoje byloje buvo pradėti 2002 m. gegužės 17 d. Individualiai įmonei šio buto adresu buvo išsiųstas raginimas sprendimą įvykdyti geruoju. J. Medelian individuali įmonė įsteigta 1992 m. birželio 10 d., J. M. ir V. M. santuokos metu, todėl pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalį šios įmonės turtą teismai pagrįstai pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Sutuoktinių vedybų ar kitokios sutarties, kurioje būtų susitarta kitaip, nėra (CK 3.104 straipsnis, 2003 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo Nr. IX-1805 8 straipsnis). Įmonės buveinė – butas – taip pat buvo bendroji jungtinė J. M. ir V. M. nuosavybė. Pagal CK 3.109 straipsnį prievolės, kylančios iš sutuoktinių bendro turto tvarkymo ir šeimos poreikių tenkinimo, yra bendros sutuoktinių prievolės, vykdomos iš jų bendro turto. Teismai nustatė, kad J. Medelian individualios įmonės veiklos lėšos buvo naudojamos šeimai išlaikyti. Taigi ir J. M., ir V. M. pagrįstai pripažinti J. Medelian individualios įmonės „Etma“ dalyviais, nes jie yra šios įmonės bendraturčiai. Individualios įmonės dalyviui nereikia įgaliojimo jai atstovauti. Jis yra atstovas pagal įstatymą. Pagal CPK 55 straipsnio 1 dalį juridinių asmenų įstatyminiais atstovais pripažįstami jų organai ar dalyviai, veikiantys pagal įstatymus ar steigimo dokumentus. Kol individualios įmonės bendraturčio dalis neperduota vienam asmeniui, bendraturtis pripažintinas individualios įmonės dalyviu. Taigi teismai šioje byloje tinkamai taikė CPK 704 straipsnio 1 dalį, nes V. M. turėjo teisę pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją, sumokėjusį pinigų sumą, kurios užteko visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms. Teismai, remdamiesi vykdomojoje byloje esančiais įrodymais, pagrįstai pažymėjo, kad nukreipti išieškojimą į įmonės buveinę (sutuoktinių bendrosios nuosavybės teisėmis priklausantį butą) pasiūlė pats J. M. Tokiomis aplinkybėmis antstolis neturėjo pagrindo atsisakyti parduoti realizuojamą turtą bendraskolio pasiūlytam pirkėjui.

22Esant įrodymams, kad J. M. žmona V. M. piktnaudžiavo savo teisėmis, siekdama sumažinti J. M. dalį bendrame turte, į tai galima bus atsižvelgti dalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.116, 3.118 straipsniai).

23Kasacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija sprendžia, kad teismai taip pat nepažeidė CPK 42 straipsnio nuostatų ir nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Kasatorius teiginį dėl CPK 42 straipsnio pažeidimo motyvuoja teismo atsisakymu iškviesti ir apklausti kaip liudytoją M., kuris būtų patvirtinęs, kad buvo susitarta su šiuo asmeniu dėl ginčijamo buto pirkimo už 100 000 Lt. Pirmosios instancijos teismas šį pareiškėjo prašymą atmetė, nurodydamas, kad tie duomenys yra nereikšmingi ginčui išspręsti. Teismas pagrįstai pripažino, kad pirmiau nurodytos aplinkybės neturės esminės reikšmės bylai, nes byloje šiuo klausimu yra pakankamai duomenų, nustatytų iš rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų. Kasacinio teismo teisėjų kolegija su šia nuomone sutinka. J. M., 2005 m. sausio 12 d. susipažinęs su vykdomosios bylos dokumentais, taigi žinodamas, kad yra paskelbtas įmonės buveinės – buto (duomenys neskelbtini) – pardavimas iš varžytynių, nepareiškė antstoliui dėl savo ketinimų pasiūlyti pirkėją CPK 704 straipsnio tvarka (CPK 643 straipsnio 6 punktas, 644 straipsnio 2, 4 punktai). Tokiomis aplinkybėmis, pardavus areštuotą turtą CPK 704 straipsnio tvarka, skolininko nurodytos aplinkybės, kurioms patvirtinti buvo prašoma apklausti liudytoją, pagrįstai pripažintos nereikšmingomis. Pažymėtina dar ir tai, kad skolininkas pats pasiūlė išieškojimą nukreipti į ginčijamą butą, įstatymų nustatyta tvarka neginčijo buto įkainojimo, areštuoto buto vertė nustatyta ekspertizės išvada.

24Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 51 aprobuotoje apžvalgoje dėl Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, pažymėta, kad neturėtų būti tenkinami dalyvaujančių byloje asmenų prašymai dėl įrodymų, neturinčių ryšio su įrodinėjimo dalyku, išreikalavimo ir tyrimo, jeigu reikšmingas aplinkybes patvirtina byloje esantys įrodymai.

25Kasacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija neperžengia kasacinio skundo ribų, todėl nepasisako dėl apylinkės teismo nutarties dalies, kuria byla nutraukta CPK 293 straipsnio 1 dalies pagrindu.

26Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

27Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistas.

28Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.