Byla 2A-254-102/2007

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ramunės Čeknienės (kolegijos pirmininkė), Romualdo Januškos (pranešėjas) ir Birutės Valiulienės, sekretoriaujant V. Daukšienei, dalyvaujant ieškovei A. K., jos atstovei adv. V. Kopūstienei, trečiojo asmens L. V. atstovui adv. V. Sebeckiui, apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės A. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-506-223/2007 pagal A. K. ieškinį atsakovui G. K., tretiesiems asmenims VĮ Registrų centras Panevėžio filialui ir L. V. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia,

Nustatė

3

4Ieškovė A. K. Panevėžio miesto apylinkės teismui padavė ieškinį, kuriame nurodė, kad 1998 m. gegužės 18 d. padovanojo savo sūnui G. K. 16,71 ha žemės sklypą, esantį ( - ). Žemę ji buvo paveldėjusi iš savo dėdės Z. Z., kuris testamentu žemę paliko tikslu, kad ji ir trys jos vaikai galėtų žeme naudotis lygiomis dalimis ir gauti pajamas. Po dovanojimo sutarties sudarymo aštuonerius metus ji su vyru ir toliau dirbo žemę, atsakovas padėdavo. Gautas pajamas pasidalindavo su atsakovu, kuris gyveno ant dovanotos žemės ( - ) esančiame jai nuosavybės teise priklausančiame pastate. Su atsakovu vedė bendrą ūkį. G. K. pripažino, kad žemė yra A. K., o dovanojimo sutartis buvo sudaryta tam, kad jos sūnus būtų įregistruotas kaip jaunasis ūkininkas ir gautų valstybės paramą. Praėjus keletui metų, atsakovas pradėjo girtauti, mažai rūpintis žemės dirbimu ir, būdamas priklausomas nuo alkoholio, nieko nesakęs penkerių metų laikotarpiui žemę išnuomojo trečiajam asmeniui L. V. 2006 m. rugpjūčio 20 d. sužinojo, kad atsakovas 16,71 ha žemę L. V. pardavė 2006 m. birželio 14 d. L. V. tapo nesąžiningu žemės savininku, nes prieš septynias dienas tvirtino, kad žemės nepirks. Dėl 2006 m. birželio 14 d. žemės pirkimo–pardavimo sutarties taikytinas CK 1.89 str. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad atsakovas, sudarydamas žemės pirkimo–pardavimo sutartį, negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Todėl ieškovė prašė teismą pripažinti negaliojančia 1998 m. gegužės 18 d. žemės dovanojimo sutartį, išreikalauti iš Panevėžio rajono PK duomenis apie G. K. taikytas poveikio priemones laikotarpiu nuo 2006 m. sausio mėn. iki 2006 m. rugsėjo mėn.

5Panevėžio miesto apylinkės teismas 2007 m. kovo 13 d. sprendimu A. K. ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės 500 Lt advokato atstovavimo išlaidų L. V. naudai ir 46 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas konstatavo, kad ieškovė savo reikalavimą grindžia CK 1.85 str., prašo pripažinti negaliojančia 1998 m. gegužės 18 d. dovanojimo sutartį, kuri sudaryta alkoholiniais gėrimais piktnaudžiaujančio asmens. Dovanojimo sutartis yra dvišalis sandoris, kurį gali sudaryti tik asmeniškai pats asmuo, būdamas veiksnus ir suvokdamas savo veiksmų reikšmę ir dovanojimo sutarties pasekmes (CK 1.63 str., 6.470 str.). Fizinio asmens sudarytas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu teismo, tik esant įstatymo numatytiems sandorių negaliojimo pagrindams. Iš ieškovės paaiškinimų, liudytojų parodymų nustatyta, kad atsakovas G. K. dovanojimo sutarties sudarymo momentu alkoholiu nepiktnaudžiavo, sveikatos ir psichinių problemų neturėjo, studijavo aukštojoje mokykloje. Tik praėjus kuriam laikui po dovanojimo sutarties sudarymo, jis ėmė piktnaudžiauti alkoholiu ir tik sudarius žemės pirkimo–pardavimo sutartį, ieškovė ėmė įtarti atsakovą neadekvačiu elgesiu. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas ar ieškovė dovanojimo sutarties sudarymo momentu buvo neveiksnūs arba jų atžvilgiu būtų panaudota apgaulė ar smurtas, arba šalys suklydo. Dovanojimo sutartis sudaryta pas notarą, kuris taip pat įsitikina sandorio šalių veiksnumu ir jų valia. Neabejotina, kad sudarydami dovanojimo sutartį ieškovė ir atsakovas suprato savo veiksmų pobūdį ir jų pasekmes, ieškovė siekė perleisti atsakovui nuosavybės teises į žemės sklypą, o atsakovas siekė nuosavybės teises įgyti. Be to, nėra jokių duomenų, kad būtų pažeisti geros moralės reikalavimai. Atsakovas, įgijęs nuosavybės teises į žemės sklypą, gali disponuoti juo savo nuožiūra. L. V. už jam parduotą žemės sklypą su G. K. atsiskaitė, atsakovas neveikė prieš ieškovę, geros moralės principų nepažeidė, todėl nėra ir CK 6.472 str. numatytų sąlygų dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia.

6Apeliaciniu skundu A. K. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 13 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – pripažinti negaliojančia 1998 m. gegužės 18 d. žemės sklypo, esančio ( - ), dovanojimo sutartį. Apeliacinį skundą grindžia tuo, kad 1998 metų pradžioje sūnus G. K. paprašė, kad ji padovanotų jam 16,71 ha žemės sklypą. Tuo atveju jis galėtų įsiregistruoti kaip jaunas ūkininkas ir gautų valstybės paramą. Sutarė, kad ir toliau šią žemę dirbs bendrai ir jis į žemę jokių teisių neturės. Sudarydama dovanojimo sutartį ji aiškiai suprato, kad žemė ir toliau jai priklausys. Teismo sprendime nepagrįstai teigiama, kad, sudarydama sutartį, ieškovė suprato, kad žemė priklausys atsakovui. Atsakovas dovanotą žemę pardavė jai nežinant. Teismas turėjo analizuoti dovanojimo sutarties teisėtumą. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad ji suprato savo veiksmų pobūdį ir jų pasekmes. Priešingai, teisme ji įrodinėjo, jog nesuprato dovanojimo sandorio pasekmių ir sudarydama dovanojimo sutartį, tikėjo, kad žemė ir toliau liks jos nuosavybėje. Atsakovas pripažįsta, kad žemės pirkimo–pardavimo sutartį pasirašė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau nesikreipia į teismą dėl šios sutarties pripažinimo negaliojančia. Teismas privalėjo įsitikinti atsakovo būsena, išnagrinėjo bylą atsakovui nedalyvaujant, neišreikalavo duomenų iš Panevėžio rajono PK apie atsakovui taikytas poveikio priemones, nors ieškinyje buvo prašyta šiuos duomenis išreikalauti. Dėl to skundžiamame sprendime nepasisakyta. Tuo pažeista CPK 265 str. 2 d. Teismas turėjo vadovautis CK 6.472 str. nuostatomis, įvertinti dovanos gavėjo G. K. asmenines savybes, tai, kad jis prieš ieškovę atliko veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu.

7Tretysis asmuo L. V. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą. Atsiliepime į apeliacinį skundą L. V. nesutinka su ieškovės išdėstytais teiginiais ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai neparemti įstatymais ir dokumentais. Žemės sklypo dovanojimo sutartis yra teisėta, patvirtinta notaro, kuris patikrina šalių veiksnumą, sutartyje jokios sąlygos nenumatytos. Teismo posėdžio metu ieškovė ir liudytojai parodė, kad G. K. dovanojimo sutarties sudarymo metu alkoholiniais gėrimais nepiktnaudžiavo, mokėsi aukštojoje mokykloje. Ieškovė nurodė, kad, sudarydama dovanojimo sutartį, ji suprato, kad perleidžia žemės nuosavybės teises atsakovui. Apeliaciniame skunde A. K. teigia, kad ji supratusi, jog žemė ir po dovanojimo sutarties sudarymo priklausys jai, bet tai prieštarauja žemės dovanojimo sutarties sąlygoms. Apeliaciniame skunde apeliantė bando remtis CK 6.472 str., kurio 4 d. nustatyta, kad šiame straipsnyje numatytais pagrindais reikalauti panaikinti dovanojimą dovanotojas ar jo įpėdiniai gali per vienerių metų ieškinio senaties terminą, skaičiuojamą nuo tos dienos, kurią jie sužinojo arba turėjo sužinoti apie tokio pagrindo atsiradimą. Apeliantė šį terminą praleido. Dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ji galėjo kreiptis iki 1999 m. gegužės 18 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 39 8.3 p.). Apeliantė nurodo, Tačiau G. K. teisme nedalyvavo ir tokių parodymų nedavė. Apeliantės argumentai, kad G. K. pripažįsta, jog žemės pirkimo–pardavimo sutartį jis pasirašė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, visiškai neliečia ieškinio esmės. Apeliantės teiginys, kad minimą žemės sklypą dirbo visa šeima yra nepagrįstas. Panevėžio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus 2006 m. spalio 19 d. pažyma Nr. SD-683 patvirtina, kad apeliantė turi savo ūkį ir vykdo ūkinę veiklą atskirai nuo sūnaus G. K.

8Apeliacinis skundas netenkintinas.

9CK 6.465 str. 1 d. nustatyta, kad pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui. Pagal CK 6.472 str. 1 d. dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu.

10Byloje nustatyta, kad 1998 m. gegužės 18 d. Privačios žemės (miško) sutartimi (b. l. 10–11) A. K. savo sūnui G. K., byloje patrauktu atsakovu, padovanojo 16,71 ha žemės sklypą, esantį ( - ). Sutartį patvirtino notarė A. Šarmavičienė, kuri tvirtinamajame tekste nurodė, kad šalys sutartį pasirašė savarankiškai, jos akivaizdoje, šalių veiksnumas patikrintas. Iš pateiktos Lietuvos žemės ūkio universiteto 1998 m. kovo 27 d. pažymos Nr. 025-095 (b. l. 79) matyti, kad G. K. 1998 m. mokėsi šio universiteto Agronomijos fakulteto penktajame kurse. Ieškovė bei liudytojų parodymai patvirtina, kad ieškovė, sudarydama dovanojimo sutartį, suprato, kad nuosavybė į žemę pereina jos sūnui G. K., kuris sutarties sudarymo metu buvo veiksnus, mokėsi aukštojoje mokykloje, alkoholiu nepiktnaudžiavo. Alkoholiu pradėjo piktnaudžiauti po sutarties pasirašymo (b. l. 102–107). Tai rodo, kad A. K. ir G. K. dovanojimo sutartį sudarė būdami veiksnūs, suvokdami savo veiksmų reikšmę ir dovanojimo sutarties sudarymo pasekmes. Įrodymų, kad dovanojimo sutarties pasirašymo momentu G. K. buvo neveiksnus, byloje nėra. Apeliantė nurodo, kad žodžiu su atsakovu buvo sutarta, jog šis be jos sutikimo dovanoto sklypo neparduos ar kitokiu būdu jo neperleis tretiesiems asmenims. Tačiau sutinkamai su CK 6.467 str. 1 ir 2 d. bei 6.469 str. 2 d. nuostatomis visos sąlygos dėl dovanojamo turto naudojimo, jo perleidimo turėjo būti aptartos notariškai patvirtintoje nekilnojamojo turto dovanojimo sutartyje. Dovanojimo sutartyje jokių sąlygų nenurodyta. Todėl atsakovas, parduodamas dovanotą žemės sklypą, neturėjo gauti dovanotojos leidimo ir nėra pagrindo dėl to dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia.

11Apeliantė vienu iš argumentų, dėl ko dovanojimo sutartis turėtų būti pripažinta negaliojančia, apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovo veiksmai jos atžvilgiu griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Byloje nėra įrodymų, kad G. K. dovanotojos atžvilgiu būtų atlikęs veiksmus, atitinkančius CK 6.472 str. 1 d. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad dovanoto žemės sklypo, į kurį atsakovas įgijo asmeninės nuosavybės teises pagal dovanojimo sutartį, pardavimas nelaikytinas veiksmu griežtai smerktinu geros moralės požiūriu. A. K. nenurodo, kad, jos nuomone, atsakovas būtų atlikęs kitus veiksmus, laikytinus griežtai smerktinais geros moralės požiūriu.

12Apeliaciniame skunde A. K. nepagrįstai teigia, kad teismas neišreikalavo iš Panevėžio rajono PK apie G. K. taikytas poveikio priemones laikotarpiu nuo 2006 m. sausio mėn. iki 2006 m. rugsėjo mėn. Tačiau iš bylos matyti, kad teismas šių duomenų pareikalavo, o Panevėžio rajono Policijos komisariatas informavo, kad nurodytu laikotarpiu G. K. už alkoholinių gėrimų gėrimą viešoje vietoje buvo paskirta 50 Lt bauda (b. l. 33–34). Tačiau tai negali turėti įtakos, vertinant atsakovo būseną, dovanojimo sutarties sudarymo momentu.

13Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai ir teisingai įvertino tiek rašytinius įrodymus, tiek liudytojų parodymus (CPK 185 str.) ir, atsižvelgdamas į aplinkybes dovanojimo sutarties sudarymo momentu bei dovanojimo sutarties turinį, padarė teisingą išvadą, kad nėra pagrindo dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia.

14Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, teisingai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl naikinti sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Teisėjų kolegija, vadovaudamasis CPK 92 str., 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

15Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

16Priteisti iš A. K. 9,40 Lt apeliacinės instancijos teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei ir 200 Lt atstovavimo išlaidų trečiajam asmeniui L. V.

Proceso dalyviai