Byla ATP-425-582/2013
Dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. nutarties M. V. administracinio teisės pažeidimo byloje

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dmitrijus Korsakovas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. nutarties M. V. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Nustatė

2Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinio poskyrio vyriausiojo specialisto 2012 m. spalio 4 d. nutarimu M. V. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 68 straipsnį paskirta 125 Lt dydžio bauda. M. V. administracinė nuobauda paskirta už tai, kad jis 2012 m. gegužės - birželio mėn. ( - ) eksperimentinės mokomosios miškų urėdijos, ( - ) girininkijos 606 kvartale privačiame miško žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ), esančioje 0,239 ha (2390 kvadratinių metrų) ploto kirtavietės dalyje, netinkamai organizavo miško tvarkymo darbus: technikos pagalba nustumdė paviršinį miško žemės sluoksnį su augančia augmenija ir tokiu būdu miško žemėje sunaikino 2390 kvadratinių metrų miško paklotės. Šiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 2 ir 3 dalis ir Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 31.1. ir 31.5. punktų reikalavimus.

3M. V., nesutikdamas su šiuo nutarimu, Kauno apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

4Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs M. V. skundą, 2013-03-08 nutartimi paliko 2012-10-04 Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinio poskyrio nutarimą nepakeistą ir M. V. skundo netenkino.

5M. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2013-03-08 Kauno apylinkės teismo nutartį, jo skundą tenkinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliantas teigia, kad ATPK 68 straipsnis ir kiti teisės aktai neįvardija tikslios sąvokos „miško paklotė“, todėl negalima tiksliai nustatyti, kokio tipo žala turi būti padaryta, kad būtų galima konstatuoti miško paklotės sunaikinimą. Gyvoji dirvožemio danga gali būti sudedamoji miško paklotės dalis, tačiau jos sutrypimas, suspaudimas, sustūmimas negali būti traktuojamas kaip miško paklotės sugadinimas, kol neįrodyta, kad miško paklotės struktūra atlikus šiuos veiksmus pakito. Byloje nėra specialistų išvados, kad miško paklotė buvo sunaikinta ir neliko sąlygų augti samanoms, žoliniams augalams, grybams, puskrūmiams, kerpėms ir t. t. nenustatyta ar neliko mikroorganizmų būdingų paklotėms ir ar neliko sąlygų jiems egzistuoti. Be to, byloje nėra nustatyta, kokia augmenija augo iki galimo miško paklotės suniokojimo, kokia augmenija buvo sunaikinta ir kokios neigiamos pasekmės buvo sukeltos aplinkai. Teismas selektyviai (tik kaltinančiai pusei naudinga linkme) akcentavo nekonkrečius A. R. parodymus padarydamas nepagrįstą išvadą, jog 2012 m. pavasaryje šlaito dirvožemis buvo tvarkingas, nes buvo pradėjusi želti žolė. Vien tai, jog buvo pradėjusi želti žolė, savaime nereiškia, jog miško paklotė dar nebuvo sunaikinta, nes žolė gali augti ir paprastoje dirvoje neesant miško paklotės. Byloje nustatyta, jog buvusiems žemės sklypo savininkams 2011-03-18 buvo leista vykdyti plyną sanitarinį kirtimą. Apelianto nuomone, turėjo būti pateiktos specialisto ar eksperto išvados, kokią įtaką kirtimvietės organizmams, miško paklotei galėjo padaryti pati gamta (sniegas, saulės spinduliai, vėjas ir pan.) ir būtent kokia žala miško paklotei buvo padaryta administracinio teisės pažeidėjo. Apelianto įsitikinimu, miškų savininkams tarsi suteikiama teisė kontroliuoti miško paklotės plitimą, siekiant LR miškų įstatymo 9 str. 2 d. numatytų tikslų. Siekiant tinkamai atkurti mišką, dirva galėjo būti ruošiama ištisai ir žemės lyginimas galėjo būti vienas iš etapų ruošiant žemę miško atsodinimui. Tačiau šio argumento teismas netyrė, dėl jo nepasisakė.

6Teismas, priimdamas nutartį, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas. Iš byloje esančių duomenų negalima daryti vienareikšmiškos išvados nei dėl to, kas konkrečiai sugadino miško paklotę, nei ar ji nebuvo sugadinta iki 2012-02-01. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Apeliantas nurodo, kad nei vienas iš liudytojais apklaustų asmenų nematė ir nepatvirtino, jog būtent jis atliko kokius nors veiksmus naikindamas miško paklotę ir kad miško paklotė buvo naikinama 2012 m. gegužės - birželio mėnesiais. Byloje nėra jokių duomenų, jog jis būtų samdęs kokią nors techniką ar organizavęs darbus, dėl kurių galimai buvo sunaikinta miško paklotė. Teismas netyrė ir nesiaiškino ar kas nors kitas galėjo be jo žinios ar valios organizuoti netinkamą naudojimą ar priežiūrą. Liudytojas V. P. patvirtino, jog jam ir jo seserims priklausančiame sklype buvo atliktas valymas, buvo samdyta firma, kuri išvalė ir išvežė išvartas. Tačiau jis nenurodė, jog dalyvavo atliekant visus miško valymo darbus ir kontroliavo kiekvieną firmos atliekamą veiksmą. Tad V. P. galėjo ir nematyti, kaip firma tempia medžius ar žaloja miško paklotę. Nors V. P. neigia, jog jo samdyta firma rovė kelmus ir vilko medžius, tačiau liudytojas A. R. teigė, jog jis matė, jog 2011 metais atliekant miško valymo darbus, buvo raunami medžiai, su technika traukiami rąstai bei kad po šių darbų buvo sujaukta žemė. Tačiau šių prieštaravimų tarp liudytojų parodymų teismas nepašalino ir nevertino. Apelianto nuomone, miško paklotės suniokojimas galėjo būti padarytas būtent buvusių savininkų samdytos firmos darbininkų. Tačiau teismas atsisakė imtis priemonių minėtai firmai nustatyti ir apklausti jos darbuotojus, o to nepadaręs neišsamiai ir šališkai išnagrinėjo bylą, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisingą sprendimą. Be to, teismas padarė visiškai nepagrįstą išvadą, jog iš pareigūnų pateikto elektroninio laiško matyti, jog nuotraukos darytos 2012-06-11.

7Protokolą surašiusi institucija ir teismas visiškai nesiaiškino E. D. – V. pozicijos dėl miško tvarkymo ir priežiūros darbų. Ji net nebuvo apklausta kaip liudytoja. Teismas visiškai nesiaiškino, kokius veiksmus atliko jo žmona tvarkydama mišką. Jo žmonai administracinio teisės pažeidimo protokolas net nebuvo surašytas, nebuvo tiriamas jos vaidmuo dėl jiems bendrąją jungtine nuosavybe priklausančio žemės sklypo, miško paklotės sunaikinimo. Apelianto tvirtinimu, jis negali būti traukiamas atsakomybėn už miško paklotės sunaikinimą vien už tai, kad yra ginčo miško bendrasavininkas. Jis teigia jokių veiksmų, susijusių su miško priežiūra ar tvarkymu iki 2012 metų liepos mėnesio neatlikęs, neorganizavęs ir paviršinio žemės sluoksnio nestumdęs. Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija netyrė ir nesiaiškino ar administracinio teisės pažeidimo negalėjo padaryti kitas asmuo (asmenys). Šių trūkumų nepastebėjo ir pirmosios instancijos teismas bei nesiėmė visų būtinų veiksmų siekiant identifikuoti administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį.

8Valstybinė miškų tarnyba atsiliepimu į M. V. apeliacinį skundą prašo palikti 2013-03-08 nutartį nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

9M. V. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

10Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena grindžiama teisėtumo, objektyvumo bei kitais teisės principais. Teisėtumo principas įpareigoją įstatymu įgaliotas institucijas, jų pareigūnus išaiškinti kiekvieną administracinį teisės pažeidimą, jį padariusį asmenį nubausti pagal įstatymą ir nepatraukti atsakomybėn nei vieno nekalto asmens. Objektyvumo principas reikalauja, kad bylą tirianti ir nagrinėjanti institucija (pareigūnas) pilnai, visapusiškai išaiškintų visas bylos aplinkybes, tame tarpe asmenį kaltinančias bei teisinančias, surinktų ir nešališkai įvertintų visus įrodymus. Joks viešo administravimo aktas, tame tarpe ir nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, negali būti grindžiamas prielaidomis.

11Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, nors teismo posėdyje ir apklausė liudytojais G. V., V. P., A. R., G. J., institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovus V. L. ir D. B., administracinėn atsakomybėn patrauktą M. V., įvertino rašytinius įrodymus, tačiau visgi visų byloje esančių prieštaravimų nepašalino, dėl ko priimtą nutartį negalima laikyti teisėta ir pagrįsta.

12M. V. neigia, kad netinkamai organizavo miško tvarkymo darbus: technikos pagalba nustumdė paviršinį miško žemės sluoksnį su augančia augmenija ir tokiu būdu miško žemėje sunaikino 2390 kvadratinių metrų miško paklotės, teigia, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas vien dėl to, kad yra miško bendrasavininkas. Faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ) k., nuo 2012-02-01 nuosavybės teise priklauso E. D. V. ir M. V., o iki 2012-02-01 jis nuosavybės teise priklausė V. O. M., A. K., M. D. ir V. P. (b. l. 12-13). Valstybinė miškų tarnyba surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir nubaudė M. V. nesiaiškinusi M. V. sutuoktinės – miško bendrasavininkės E. D. V. pozicijos dėl miško tvarkymo ir priežiūros darbų. Teismas šios aplinkybės taip pat nesiaiškino. E. D. V. nebuvo apklausta teismo posėdyje, nors M. V. teigė, kad ji nuvažiuodavo prie miško ir jį tvarkė. Liudytojas V. P. nurodė, kad jam ir jo seserims priklausančiame miške, kuris vėliau buvo parduotas M. V. ir E. D. V., buvo atliktas valymas. Iš įvykdytų kirtimų žinialapio savininkams matyti, kad 2010-10-22 V. O. M., 2011-03-18 V. P. buvo išduoti leidimai sanitariniam (plynam) kvartalui /sklypui 606/6,8 kirtimui (b. l. 11). V. P. nurodė, kad darbus atliko firma. Liudytojai A. R. ir G. J. parodė, kad matė, kaip 2011 m. prieš žiemą matė, jog buvo dirbama ant kalno, tvarkomas miškas. Liudytojai tvirtino matę sunkiasvorę techniką. Todėl lieka neatsakyta į klausimą ar miško paklotė negalėjo būti sugadinta darbus atlikusios firmos. Šiai aplinkybei išsiaiškinti tikslinga nustatyti darbus atlikusios firmos darbuotojus. Liudytojas V. P. nurodė, kad namie turi šios firmos kontaktus. Tačiau teismas to nesiaiškino.

13Apeliantas teisus, kad teismo išvada, jog iš pareigūnų pateikto elektroninio laiško matyti, jog nuotraukos darytos 2012-06-11, nepagrįsta. Iš minėto elektroninio laiško galima tik daryti išvadą, jog nuotraukos 2012-06-11 buvo išsiųstos, tačiau šis laiškas nepatvirtina nuotraukų padarymo dienos.

14Tik išsamiai ištyrus visus byloje esančius įrodymus, galima daryti išvadas dėl asmens kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą, tačiau šiuo atveju apylinkės teismas išsamaus įrodymų tyrimo neatliko, todėl nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta. Atsižvelgus į šias aplinkybes, apylinkės teismo nutartis naikintina, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

15Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

16panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

17Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Proceso dalyviai