Byla P-444-196-08
Dėl sprendimo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Druskininkų savivaldybės prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A63-977/2008 pagal pareiškėjos A. V. visuomeninio maitinimo įmonės „Laima“ skundą atsakovui Druskininkų savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4A. V. visuomeninio maitinimo įmonė „Laima“ (toliau – pareiškėja) skundu (b. l. 2 – 4) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti atsakovo Druskininkų savivaldybės tarybos (toliau – ir atsakovas) 2007 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. Tl‑79 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais“. Nurodė, kad jai Druskininkų savivaldybės mero 1998 m. birželio 23 d. potvarkiu Nr. 370 buvo išduota licencija Nr. 50 nuo 1998 m. liepos 1 d. verstis mažmenine prekyba visais alkoholiniais gėrimais jai priklausančioje kavinėje, esančioje Draugystės g. 2, Druskininkuose. Tačiau Druskininkų savivaldybės taryba 2007 m. kovo 27 d. priėmė sprendimą Nr. Tl-79 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais“, kuriuo nusprendė apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais kavinėje laiką, leidžiant prekiauti alkoholiu tik nuo 10 iki 24 valandos. Manė, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes priimtas pažeidžiant imperatyvius teisės aktų reikalavimus. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618 patvirtintų Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 22 punkto nuostatą, išduota licencija galioja neterminuotai, o ją sustabdyti ar apriboti galima tik šiose taisyklėse nustatytais atvejais. Pareiškėja teigė, jog kadangi licencijoje buvo numatyta, kad prekiauti gėrimais galima visą parą, o ji tinkamai įgyvendino savo, kaip licencijos turėtojos, teises bei pareigas, sąžiningai laikėsi prekybą alkoholio produktais reguliuojančių teisės aktų reikalavimų, licencija buvo apribota nepagrįstai. Be to, skundžiamame sprendime nurodyta, jog jis priimtas atsižvelgiant į savivaldybės teritorijoje esančių ugdymo įstaigų vadovų pateiktus suderinimus bei į Druskininkų policijos komisariato siūlymus, tačiau jokie konkretūs suderinimai jai pateikti nebuvo. Manė, kad atsakovas be pagrindo rėmėsi 2007 m. sausio 12 d. ir 2007 m. kovo 19 d. Druskininkų policijos komisariato raštais, kadangi juose nurodytos ne iki galo ištirtos aplinkybės ir visiškai nepagrįstos prielaidos. Minėtuose raštuose nurodyti teiginiai, esą gyventojai yra pateikę telefoninių skundų dėl viešos tvarkos pažeidimo, yra nepagrįsti jokiais konkrečiais įrodymais. Pareiškėja akcentavo, kad ji negali būti atsakinga už visiškai su ja nesusijusių asmenų veiksmus, kurie galimai trikdė viešąją tvarką ar rimtį tol, kol tarp šių asmenų priešingų teisei veiksmų ir jos veiklos nėra nustatytas konkretus priežastinis ryšys bei pateikti tai patvirtinantys įrodymai ar faktai. Nurodė, kad skundžiamas sprendimas buvo priimtas be teisinio pagrindo ir ne iki galo ištyrus visas faktines aplinkybes. Taip pat pareiškėja pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 259 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo privalo būti surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame turi būti nurodyti protokolą surašę bei administracinį teisės pažeidimą padarę asmenys, bei kita reikšminga informacija. Be to, kaip nurodyta Taisyklių 21.3 punkte, pagrįstais laikomi tik tokie skundai, kuriuos ištyrus paskirtos administracinės nuobaudos. Pažymėjo, kad dėl minėtų telefoninių nusiskundimų jokia administracinė procedūra ar konkretūs tiriamieji veiksmai nustatyta tvarka nebuvo atlikti ir jokie konkretūs asmenys už viešosios tvarkos pažeidimus nebuvo patraukti administracinėn atsakomybėn ar paskirtos administracinės nuobaudos. Todėl manė, kad telefoniniai nusiskundimai neturi jokios teisinės reikšmės ir negalėjo būti pagrindu licencijos apribojimui. Pareiškėja nurodė, kad Druskininkų policijos komisariato 2007 m. sausio 12 d. rašte Nr. 70‑S‑424 teikiami siūlymai yra nemotyvuoti ir neargumentuoti. Minėtame rašte konkrečiai nurodomas tik prekybos tabako gaminiais pažeidimas, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda kavinės barmenei. Tačiau prekyba tabako gaminiais ir prekyba alkoholiniais gėrimais nėra susijusi, t. y. šias veiklas reguliuoja skirtingi teisės aktai, joms reikia gauti atskiras licencijas, taigi tai yra dvi viena nuo kitos nepriklausančios veiklos rūšys. Teigė, kad skundžiamas sprendimas priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, nurodančias, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Be to, sprendime nėra nurodyta jo apskundimo tvarka, taigi buvo pažeistas ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies reikalavimas.

5Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 23 – 24) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6Atsakovas nurodė, kad skundžiamu sprendimu nesustabdė ir nepanaikino pareiškėjos licencijos verstis mažmenine prekyba visais alkoholiniais gėrimais, o, atsižvelgus į Druskininkų policijos komisariato pasiūlymus, ribojo laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais. Druskininkų policijos komisariatas 2007 m. sausio 12 d. raštu ir pakartotinai 2007 m. kovo 19 d. informavo Druskininkų savivaldybę apie prekybos ir viešojo maitinimo įmonių vykdytus patikrinimus, užfiksuotus pažeidimus bei gautus gyventojų telefoninius pranešimus dėl viešosios rimties ir tvarkos pažeidimų, dažniausiai vykdomų tamsiu paros metu ir neblaivių asmenų. Pažymėjo, kad šiais raštais Druskininkų policijos komisariatas siūlė riboti pareiškėjai prekybos alkoholiniais gaminiais prekybos laiką. Atsakovas paaiškino, kad atsižvelgęs į siūlymus ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalies nuostata, kad savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, nusprendė riboti laiką, kuriuo pareiškėjai leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais. Pažymėjo, kad 2007 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. Tl-79 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais“ 1 punkto nuostatos („atsižvelgiant į Savivaldybės teritorijoje esančių ugdymo įstaigų vadovų pateiktus suderinimus, drausti prekiauti alkoholiniais gėrimais įmonėms, esančioms mažesniu kaip 50 metrų atstumu iki Druskininkų savivaldybės teritorijoje esančių ugdymo įstaigų“) pareiškėjai netaikomas ir derinimas nereikalingas. Teigė, kad Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta nuostata yra imperatyvi ir minėtame įstatyme nenustatoma kokius papildomus veiksmus turėtų atlikti savivaldybių tarybos, gavusios policijos komisariatų pasiūlymus dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo atitinkamoms įmonėms. Atsakovas akcentavo, kad priimdamas sprendimą dėl laiko, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, ribojimo pareiškėjai rėmėsi Druskininkų policijos komisariato siūlymu (kuris paremtas užfiksuotais prekybos alkoholiniais gėrimais bei viešosios rimties ir tvarkos pažeidimais) ir vadovavosi Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalimi, suteikiančia teisę savivaldybių taryboms riboti prekybos alkoholiu laiką.

7II.

8Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimu (b. l. 71 – 74) pareiškėjos skundą tenkino. Teismas nustatė, kad nors pareiškėja skundu prašo panaikinti visą Druskininkų savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 27 d. sprendimą, iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad juo išspręsti ne tik pareiškėjos prekybos alkoholiniais gėrimais apribojimo, bet ir kiti klausimai, susiję su prekyba alkoholiniais gėrimais savivaldybės teritorijoje, todėl byloje sprendė ginčą tik dėl Druskininkų savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. T1-79 2.1 punkto, t. y. tos ginčijamo sprendimo dalies, kuria pareiškėjai apribotos prekybos alkoholiniais gėrimais teisės, pagrįstumo bei teisėtumo. Įvertinęs Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalį, teismas nurodė, kad savivaldybės taryba, prieš priimdama sprendimą apriboti prekybą alkoholiniais gėrimais, privalo įvertinti pateikto siūlymo pagrįstumą. Pažymėjo, kad byloje esantys Druskininkų policijos komisariato 2007 m. sausio 12 d. bei 2007 kovo 19 d. siūlymai Druskininkų miesto savivaldybės tarybai grindžiami gyventojų telefoninių pranešimų analize dėl viešosios tvarkos ir rimties pažeidimų, kurie dažniausiai įvykdomi prie pareiškėjos kavinės tamsiu paros metu. Teismas, įvertinęs Taisyklių 21.3 punktą, kad pagrįstais laikytini tik tokie skundai, kuriuos ištyrus paskirtos administracinės nuobaudos už viešosios tvarkos pažeidimus, padarė išvadą, jog vien tik gyventojų telefoniniai skambučiai apie galimus viešosios tvarkos bei rimties pažeidimus nelaikytini pagrįstais skundais Taisyklių 21.3 punkto prasme. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad byloje nėra jokių objektyviais laikytinų įrodymų, patvirtinančių, jog prie pareiškėjos kavinės buvo įvykdyti bei fiksuoti viešosios rimties ir tvarkos administracinės teisės pažeidimai, bei tai jog, galimi pažeidimai susiję su pareiškėjos vykdoma prekyba alkoholiniais gėrimais. Teismas pažymėjo, kad tos Druskininkų policijos komisariato 2007 m sausio 12 d. pranešime nurodytos aplinkybės, jog kavinės barmenė pardavė nepilnamečiam asmeniui cigarečių pakelį, nesusijusios su prekybos alkoholiniais gėrimais taisyklių pažeidimu. Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas nusprendė, kad jokiais byloje esančiais įrodymais nepatvirtinta tai, jog pareiškėja savo veikloje būtų pažeidusi Taisyklėse numatytus reikalavimus bei tai, jog gyventojų nusiskundimai dėl viešosios rimties ir tvarkos pažeidimų yra pagrįsti ir susiję su pareiškėjos veikla. Įvertinęs atsakovo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir aplinkybę, kad pareiškėjai nebuvo pranešta apie posėdį, kuriame priimtas skundžiamas sprendimas, o tuo pačiu nesuteikta galimybė pasisakyti ją liečiančiu klausimu, teismas padarė išvadą, kad priimant skundžiamą nutarimą buvo pažeistos ir pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Pažymėjo, kad pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės bei argumentai turėjo ir galėjo būti įvertinti iki skundžiamo Druskininkų savivaldybės tarybos sprendimo priėmimo. Išnagrinėjęs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, teismas konstatavo, kad Druskininkų savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. T1-79 2.1 punktas, kuriuo pareiškėjai apribota prekyba alkoholiniais gėrimais, nepagrįstas objektyviais duomenimis, priimtas pažeidžiant teisės aktų nuostatas, nustatančias sprendimų priėmimo tvarką, todėl yra neteisėtas ir naikintinas.

9III.

10Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs atsakovo Druskininkų savivaldybės tarybos apeliacinį skundą, 2008 m. birželio 13 d. nutartimi jį atmetė, o Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimą paliko nepakeistą.

11Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad skundžiamas Druskininkų miesto savivaldybės tarybos 2007-03-27 sprendimas priimtas atsižvelgus į Druskininkų policijos komisariato 2007-01-12 ir 2007-03-19 siūlymus riboti pareiškėjo įmonei prekybos alkoholiniais gėrimais laiką. Teismas pažymėjo, kad iš minėtų policijos komisariato 2007-01-12 bei 2007‑03‑19 siūlymų Druskininkų miesto savivaldybės tarybai turinio matyti, kad jie grindžiami gyventojų telefoninių pranešimų analize dėl viešosios tvarkos ir rimties pažeidimų. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalis suteikia savivaldybių taryboms teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, atsižvelgiant į prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę bei policijos komisariatų pasiūlymus. Skundžiamas sprendimas priimtas policijos komisariato siūlymo apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką pareiškėjo įmonei pagrindu. Druskininkų policijos komisariato 2007 m. sausio 12 d. ir 2007 m. kovo 19 d. raštuose nurodoma, kad išvada apie viešosios tvarkos pažeidimus greta pareiškėjo įmonės, padaryta remiantis gyventojų telefoninių pranešimų analize. Šiuose raštuose nėra duomenų, kaip telefonu gauta informacija yra susijusi su pažeidėjo vykdoma veikla, nenurodyta, ar telefonu gauti pranešimai pasitvirtino ir ar tokie viešosios tvarkos pažeidimai sietini su pareiškėjo vykdoma alkoholinių gėrimų prekyba ir šios prekybos taisyklių nesilaikymu.

12Teismas konstatavo, kad Druskininkų savivaldybės taryba yra viešojo administravimo subjektas, todėl jos priimamiems sprendimams taikomi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimai. Druskininkų savivaldybės taryba savo veikloje turi vadovautis minėto įstatymo nustatytais viešojo administravimo principais, tame tarpe ir objektyvumo, reiškiančio, kad sprendimo priėmimas ir kiti viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs. Teismo manymu, pirmos instancijos teismas, įvertinęs bylos įrodymus, pagrįstai sprendime nurodė, kad skundžiamas aktas nepagrįstas objektyviais duomenimis, patvirtinančiais, jog pareiškėjo įmonė pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618 patvirtintų Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių reikalavimus. Skundžiamas sprendimas priimtas vadovaujantis prielaidomis, nesant konkrečių faktų apie padarytus pažeidimus, nenustačius priežastinio ryšio tarp galimai padarytų viešosios tvarkos pažeidimų šalia pareiškėjo įmonės ir pareiškėjo prekybos alkoholiniais gėrimais.

13Teismas pažymėjo, kad viešojo administravimo subjekto sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis, jis turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Teismas padarė išvadą, kad skundžiamas Druskininkų savivaldybės sprendimas šių Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų neatitinka, todėl pagrįstai buvo panaikintas.

14IV.

152008 m. rugpjūčio 18 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas atsakovo Druskininkų savivaldybės prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A63‑977/2008 Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 7, 8, 10 bei 12 punktuose nurodytais pagrindais, panaikinti 2008 m. birželio 13 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – atsakovo Druskininkų savivaldybės tarybos apeliacinį skundą patenkinti visiškai, panaikinti 2007 m. rugsėjo 20 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, pareiškėjo A. V. visuomeninio maitinimo įmonės „Laima“ skundą atmesti. Prašymą atnaujinti procesą Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytu pagrindu atsakovas grindžia tuo, kad tiek skundžiamoje nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiek 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendime Vilniaus apygardos administracinis teismas pasisakė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų, o būtent, Druskininkų policijos komisariato, teisių bei pareigų, kadangi konstatavo, jog kompetentinga valstybės institucija inicijavo Lietuvos Respublikos Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje numatytą administravimo procedūrą neturėdama tam įstatyme nustatyto pagrindo. Teigia, kad Druskininkų policijos komisariatas, parengęs bei patvirtinęs pasiūlymus, kurių pagrindu buvo inicijuota Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje numatyta administracinė procedūra, turėjo būti įtrauktas į administracinės bylos nagrinėjimą teisme kaip tretysis suinteresuotas asmuo. Prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A63-977/2008 Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytu pagrindu atsakovas grindžia tuo, kad skundžiamoje nutartyje nėra aptartas nė vienas atsakovo Druskininkų savivaldybės 2007 m. spalio 4 d. apeliacinio skundo pagrindą sudarantis argumentas. Prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A63-977/2008 Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu atsakovas grindžia tuo, kad, atsakovo manymu, skundžiamoje nutartyje padarytas esminis materialinės teisės normų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje pažeidimas jas taikant, įtakojęs neteisėtos nutarties priėmimą. Atsakovas, aiškindamas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalies turinį pabrėžia, jog ši teisės norma nesieja savivaldybės tarybos teisės priimti sprendimą dėl laiko, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais ribojimo, su teisės pažeidimo (jo sudėties elementų) nustatymu. Sistemiškai aiškindamas minėtos normos turinį atsakovas remiasi 2008 m. sausio 21 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo nutarimu, pažymėdamas, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta teisės norma suteikia savivaldybės tarybai kompetenciją priimti sprendimus dėl laiko, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimai, ribojimo. Mano, kad į Konstitucinio teismo išaiškinimą sprendžiant Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 8 dalies atitikties Konstitucijai klausimą, turi būti atsižvelgta ir sistemiškai aiškinant Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje įtvirtintą teisės normą. Prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A63-977/2008 Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytu pagrindu atsakovas grindžia tuo, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalies tinkamas aiškinimas bei taikymas yra itin svarbus siekiant Alkoholio kontrolės įstatyme įtvirtintų teisinio reguliavimo tikslų, o, išskyrus skundžiamą nutartį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nėra suformulavęs šios teisės normos aiškinimo taisyklių. Teisėjų kolegija

konstatuoja:

16V.

17Prašymas dėl proceso atnaujinimo tenkinamas. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 159 straipsnio 1 dalis nustato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti patenkintas jei prašymas paduotas nepraleidus įstatymo nustatytų terminų ir yra pagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais. Proceso byloje, užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, atnaujinimo pagrindai nustatyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnyje. Administracinių bylų teisenos įstatymo 158 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus 156 straipsnyje nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas šio įstatymo 153 straipsnio 2 dalyje numatytais proceso atnaujinimo pagrindais. Administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A63‑977/2008 yra priimta 2008 m. birželio 13 d., atsakovo prašymas dėl proceso šioje byloje atnaujinimo teismui pateiktas 2008 m. rugpjūčio 18 d. Taigi prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas nepraleidus įstatymu nustatyto termino. Atsakovas prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A63-977/2008 Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 7, 8, 10 bei 12 punktuose nurodytais pagrindais. Todėl teisėjų kolegija dėl kiekvieno iš šių pagrindų pasisako atskirai.

18VI.

19Prašydamas atnaujinti procesą Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytu pagrindu atsakovas nurodo, kad tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinis teismas pasisakė dėl Druskininkų policijos komisariato teisių bei pareigų, kadangi konstatavo, jog kompetentinga valstybės institucija inicijavo Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje numatytą administravimo procedūrą neturėdama tam įstatyme nustatyto pagrindo. Teisėjų kolegija pažymi, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytu pagrindu procesas atnaujinamas tada, kai teismo sprendimu nusprendžiama dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų. Teismas nusprendžia dėl kito asmens teisių ir pareigų, kai priimtas sprendimas pripažįsta, sukuria, pakeičia ar panaikina tokio asmens teises ar pareigas arba kitaip turi tiesioginės įtakos šio asmens teisinei padėčiai. Dėl to, ar buvo nuspręsta dėl asmens teisių ir pareigų, visų pirma sprendžiama pagal teismo sprendimo rezoliucinę dalį. Taigi ne bet koks asmens paminėjimas teismo sprendime sudaro pagrindą vertinti, kad dėl asmens teisių ir pareigų yra pasisakyta. Vien tik tam tikro asmens, kuris yra tam tikrų teisinių santykių subjektas, nurodymas teismo sprendime, nekeičiant jo teisinės padėties, nesukuriant šiuo konstatavimu jam teisių ir pareigų, kaip taisyklė, negali būti pagrindu procesui atnaujinti. Kad procesas galėtų būti atnaujintas nagrinėjamu pagrindu, taip pat nepakanka nustatyti, jog asmuo galėjo būti įtrauktas į procesą trečiuoju suinteresuotu asmeniu, bet būtina nustatyti ir tai, kad teismas sprendime nusprendė dėl jo teisių ar pareigų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad skundžiamas Druskininkų miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 27 d. sprendimas priimtas atsižvelgus į Druskininkų policijos komisariato 2007 m. sausio 12 d. ir 2007 m. kovo 19 d. siūlymus riboti pareiškėjo įmonei prekybos alkoholiniais gėrimais laiką. Tačiau teismas savo sprendimą grindė ne tuo, kad Druskininkų policijos komisariato pasiūlymas kaip toks buvo neteisėtas, bet tuo, kad atsakovo priimtas skundžiamas aktas grindžiamas prielaidomis apie padarytus pažeidimus, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų. Druskininkų policijos komisariato siūlymas nebuvo šio administracinio ginčo objektu. Druskininkų policijos komisariato pasiūlymai šioje byloje buvo rašytiniai įrodymai, kuriais atsakovas grindė savo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, todėl teismas vertino juose, kaip rašytiniuose įrodymuose, pateiktų duomenų pakankamumą Druskininkų miesto savivaldybės tarybos sprendimui pagrįsti. Vien tik teismo pasisakymas dėl rašytinių įrodymų (Druskininkų policijos komisariato pasiūlymų) turinio jokių teisių ar pareigų Druskininkų policijos komisariatui nesukūrė. Pastebėtina ir tai, kad pats Druskininkų policijos komisariatas prašymo dėl proceso atnaujinimo nepateikė, nors ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatytas proceso atnaujinimo pagrindas yra visų pirma skirtas į bylą neįtraukto asmens, kurio teisės teismo sprendimu buvo pažeistos, teisių ir teisėtų interesų gynimui. Tai sudaro pagrindą manyti, kad pats Druskininkų policijos komisariatas nemano, kad teismo sprendimas kaip nors pažeidė jo teises, sukūrė jam atitinkamas teises ar pareigas. Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija atsakovo prašymą dėl proceso atnaujinimo Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytu pagrindu tenkinti atsisako (ABTĮ 159 straipsnio 1 dalis).

20VII.

21Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 8 punktu, procesas administracinėje byloje gali būti atnaujintas, jei sprendimas ar nutartis yra be motyvų. Prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A63-977/2008 Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytu pagrindu atsakovas grindė tuo, kad skundžiamoje nutartyje nėra aptartas nė vienas atsakovo Druskininkų savivaldybės 2007 m. spalio 4 d. apeliacinio skundo pagrindą sudarantis argumentas. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 1 dalį, teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Tiek teismo sprendime, tiek nutartyje privalo būti išdėstyti motyvai, kuriais prieinama atitinkama išvada, ir nurodyti teisės aktai, kuriais teismas vadovaujasi (Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 str. 4 d., 106 str. 1 d. 5 p.). Tačiau pažymėtina, kad įpareigojimas motyvuoti teismo sprendimą (nutartį) nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvių argumentą ar bylos nagrinėjimo metu iškeltą klausimą. Vertinant Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą, konstatuotina, kad proceso atnaujinimo pagrindu yra pripažįstamas teismo sprendimo (nutarties) motyvų nebuvimas, o ne jų neišsamumas. Motyvų nebuvimas teismo sprendime (nutartyje) reiškia, kad teismo sprendimas (nutartis) apskritai neturi motyvuojamosios dalies arba iš konkretaus procesinio dokumento negalima susidaryti įspūdžio, kuo vadovaudamasis teismas priėjo išvados, suformuluotos teismo sprendimo (nutarties) rezoliucinėje dalyje. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvuojamoji dalis (b. l. 118 – 119) iš esmės atitinka ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies nuostatas (ABTĮ 133 str.). Tai, be kita ko, patvirtina ir tas faktas, jog prašyme dėl proceso atnaujinimo atsakovas pateikia išsamius argumentus dėl, jo manymu, teismo netinkamai išaiškintų materialinių teisės normų. Tačiau atsakovo netenkinantys ar, jo manymu, nepakankamai išsamūs motyvai pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punkto prasmę negali būti prilyginami motyvų nebuvimui. Taigi, pagrindo proceso atnaujinimui pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 8 punktą nėra.

22VIII.

23Prašymą atnaujinti procesą Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu atsakovas grindė tuo, kad, atsakovo manymu, skundžiamoje nutartyje padarytas esminis materialinės teisės normų, įtvirtintų Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje, pažeidimas jas taikant, įtakojęs neteisėtos nutarties priėmimą. Procesas byloje, užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, gali būti atnaujintas Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį.

24Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 13 d. nutartyje pažymėta, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos įrodymus, pagrįstai sprendime nurodė, kad skundžiamas aktas nepagrįstas objektyviais duomenimis, patvirtinančiais, jog pareiškėjo įmonė pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618 patvirtintų Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių reikalavimus. Skundžiamas sprendimas priimtas vadovaujantis prielaidomis, nesant konkrečių faktų apie padarytus pažeidimus, nenustačius priežastinio ryšio tarp galimai padarytų viešosios tvarkos pažeidimų šalia pareiškėjo įmonės ir pareiškėjo prekybos alkoholiniais gėrimais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje taip pat pažymėta, kad Druskininkų policijos komisariato 2007 m. sausio 12 d. ir 2007 m. kovo 19 d. raštuose nurodoma, kad išvada apie viešosios tvarkos pažeidimus greta pareiškėjo įmonės, padaryta remiantis gyventojų telefoninių pranešimų analize. Tačiau šiuose raštuose nėra duomenų, kaip telefonu gauta informacija yra susijusi su pažeidėjo vykdoma veikla, nenurodyta, ar telefonu gauti pranešimai pasitvirtino ir ar tokie viešosios tvarkos pažeidimai sietini su pareiškėjo vykdoma alkoholinių gėrimų prekyba ir šios prekybos taisyklių nesilaikymu.

25Taigi, atsižvelgiant į aukščiau paminėtą, galima daryti išvadą, kad teisėjų kolegija, nagrinėdama administracinę bylą Nr. A63-977/2008, vertino, jog prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalies pagrindu galimas tik nustačius pareiškėjo padarytus prekybos alkoholiniais gėrimais tvarkos pažeidimus arba kitus teisės pažeidimus, kurie priežastiniu ryšiu yra susiję su įmonės vykdoma prekyba alkoholiniais gėrimais. Tačiau tokia pozicija kelia abejonių.

26Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalis nustato, kad savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais. Iš lingvistinės šios teisės normos konstrukcijos ir turinio matyti, kad ši teisės norma expressis verbis nenustato atitinkamų teisės pažeidimų nustatymo, kaip būtinos prielaidos prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimui. Tokia išvada, teisėjų kolegijos manymu, neseka ir iš teleologinio, istorinio, sisteminio bei loginio teisės aiškinimo.

27Pirma, Alkoholio kontrolės įstatymo tikslas – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui. Galimybė riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką šį tikslą neabejotinai atitinka. Šio tikslo įgyvendinimas ir realus užtikrinimas, teisėjų kolegijos nuomone, nereikalauja prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo besąlygiškai susieti tik su padarytais teisės pažeidimais. Apskritai pastebėtina, kad konstitucinėje doktrinoje teisių ribojimas yra galimas ne tik kaip padaryto teisės pažeidimo padarinys. Siekiant konstituciškai pagrįstų tikslų, kitų konstitucinių vertybių apsaugos ir teisingos konkuruojančių vertybių pusiausvyros, pačios subjektinės teisės ir jos įgyvendinimo ribos gali (ir turi) būti nustatytos iš anksto (ex ante), t. y. nelaukiant kol bus padarytas atitinkamas teisės pažeidimas ar kils kitos negatyvios pasekmės. Savo ruožtu alkoholio prekybos laiko apribojimas tik po padarytų pažeidimų būtų ex post priemonė, t. y. tokia priemonė, kuri taikoma po to, kai atsirado neigiamų padarinių, kuri yra labiau orientuota kovoti su jau kilusiomis neigiamomis pasekmėmis. Tuo tarpu įstatymų leidėjo nurodytas bendrasis konstituciškai pagrįstas siekis mažinti alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, teisėjų kolegijos nuomone, suponuoja ir išankstinės (ex ante) šios veiklos teisinio reguliavimo ir kontrolės būtinybę, pateisina tam tikrus šios veiklos apribojimus, besąlygiškai nesiejant jų su padarytais teisės pažeidimais.

28Antra, kaip teisingai nurodo Druskininkų savivaldybė, Alkoholio kontrolės įstatymo papildymo 18 straipsnio 9 dalimi svarstymo Lietuvos Respublikos Seime metu buvo reiškiamos abejonės dėl to, kad pagal siūlomą teisės normos formuluotę savivaldybių tarybų teisė riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nebus susieta su objektyviais kriterijais, tame tarpe ir, pavyzdžiui, padarytais teisės pažeidimais (žr. Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos komiteto (pagrindinio komiteto) išvadą Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio papildymo ir 34 straipsnio 3 bei 11 dalies pakeitimo įstatymo projektui (XP-891) (2006 m. rugsėjo 13 d. Nr. 30; http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=282587); konkrečiai Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymus, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir kitų institucijų pasiūlymus, kuriuose keliamos abejonės dėl pernelyg aptakios teisės normos konstrukcijos, savivaldybių teisės riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nesusiejimo su objektyviais kriterijais). Tačiau tokiems priekaištams pagrindiniame įstatymo projektą svarsčiusiame Ekonomikos komitete nebuvo pritarta. Dar daugiau, Lietuvos Respublikos Seimas priėmė siūlytą Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalį jos iš esmės nepakeitęs, lyginant su Ekonomikos komitete svarstytu projektu, tokiu būdu, teisėjų kolegijos vertinimu, netiesiogiai patvirtindamas, kad teisės pažeidimų padarymas nėra būtina prielaida Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje įtvirtinai savivaldybių tarybų teisei realizuoti.

29Trečia, vertinant sistemiškai, pastebėtina, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalis yra trečiojo Alkoholio kontrolės įstatymo skyriaus „Alkoholio prieinamumo ribojimas“ trečiojo skirsnio „Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais valstybinis reglamentavimas“ 18 straipsnyje, pavadintame „Prekybos alkoholiniais gėrimais mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse tvarka“. Atsakomybės už teisės pažeidimus reglamentavimui šiame įstatyme skirtas atskiras VI skyrius „Atsakomybės už šio įstatymo pažeidimus taikymo tvarka ir bylų nagrinėjimo procesas“. Taigi Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta teisė riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, sprendžiant pagal jos vietą nagrinėjamame teisės akte, visų pirma yra skirta riboti alkoholio prieinamumą, reguliuoti prekybos alkoholiniais gėrimais tvarką, o ne nustatyti teisinę atsakomybę už padarytus teisės pažeidimus, kurią taikant, be jokios abejonės, turėtų būti nustatyta atitinkamo teisės pažeidimo sudėtis.

30Ketvirta, teisėjų kolegijos nuomone, Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje vardijamos aplinkybės, į kurias atsižvelgdama savivaldybės taryba priima sprendimą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo, nėra kumuliatyvios, t. y. savivaldybės taryba, priimdama sprendimą, gali atsižvelgti ir tik į vieną iš nurodytų aplinkybių. Apskritai pastebėtina, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalis neįtvirtina jokių konkrečių ir objektyvių kriterijų (išskyrus prekybos alkoholiniais gėrimais vietą), kurių pagrindu savivaldybės taryba turi teisę priimti sprendimą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje yra iš esmės vardijami tik atitinkamos informacijos, kuri turėtų tapti pagrindu sprendimui dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo priimti, šaltiniai, t. y. tam tikrų asmenų raštu pareikšta nuomonė, policijos komisariatų pasiūlymai. Taigi vertinant Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalies turinį, taip pat atsižvelgiant į aukščiau paminėtą šios teisės normos tikslą, yra pagrindo manyti, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalis savivaldybių taryboms suteikia plačią diskrecijos teisę. Pagal gramatinę Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalies konstrukciją, sprendimą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo jos gali priimti atsižvelgdamos vien tik į prekybos vietą. Tai savo ruožtu lemia, kad teisminė tokios diskrecijos teisės realizavimo kontrolė taip pat yra specifinė ir ribota. Būtent savivaldybių tarybos turi geriausią galimybę įvertinti, kokiose vietose prekyba alkoholiniais gėrimais turėtų būti apribota siekiant pozityvių, teisėtų ir visuomeniškai pagrįstų tikslų, kitų konstitucinių vertybių (visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos, žmogaus sveikatos ir kt.) apsaugos. Žinoma, tai nereiškia, kad paminėta diskrecijos teisė yra absoliuti. Įgyvendinant diskrecijos teisę inter alia turi būti laikomasi pagrindinių viešojo administravimo principų (pavyzdžiui, objektyvumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir kt.), administracinių sprendimų priėmimo tvarkos procedūrinių reikalavimų, negali būti piktnaudžiaujama suteiktais įgaliojimais. Tačiau imperatyvus teisės riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką susiejimas tik su teisės pažeidimų ir priežastinio ryšio tarp šių teisės pažeidimų ir prekybos alkoholiniais gėrimais tam tikroje vietoje nustatymu, teisėjų kolegijos nuomone, neatitiktų aukščiau pateikto Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalies lingvistinio, teleologinio, istorinio ir sisteminio aiškinimo, o įstatymų leidėjo savivaldybių taryboms suteiktą diskrecijos teisę nepagrįstai suvaržytų.

31Tad, apibendrinusi aukščiau paminėtą, teisėjų kolegija turi pagrindo abejoti dėl nagrinėjamoje byloje suformuluotos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės, dėl tinkamo materialinių teisės normų taikymo teismui padarant atitinkamas išvadas šioje byloje.

32Teisėjų kolegija pastebi, kad byloje nagrinėti klausimai yra aktualūs dideliai visuomenės daliai, yra susiję su socialiai jautriais ir patalogiškais visuomeniniais reiškiniais, teismo suformuluotos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės gali turėti reikšmės bei būti taikomos sprendžiant ir kitas panašaus pobūdžio bylas. Todėl, atsižvelgdama į šios bylos reikšmingumą bei į visumą aukščiau paminėtų aplinkybių ir argumentų, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas atnaujinti procesą šioje byloje ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu.

33IX.

34Prašymą atnaujinti procesą Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytu pagrindu atsakovas grindžia tuo, jog Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalies tinkamas aiškinimas bei taikymas yra itin svarbus siekiant Alkoholio kontrolės įstatyme įtvirtintų teisinio reguliavimo tikslų, o, išskyrus skundžiamą nutartį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nėra suformulavęs šios teisės normos aiškinimo taisyklių. Byloje nėra nustatyta, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 13 d. nutartis tiesiogiai prieštarautų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamai praktikai. Pareiškėjo nurodomas argumentas, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nėra suformulavęs Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalies teisės normos aiškinimo taisyklių šiuo atveju taip pat nesudaro pakankamo pagrindo atnaujinti procesą. Proceso atnaujinimo institutas yra ne įprastinė, o išimtinė teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma. Proceso atnaujinimas nėra ir negali tapti pakartotine apeliacija, trečia įprastine sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo prašymas dėl proceso atnaujinimo Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte nurodytu pagrindu yra nepagrįstas.

35Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 159 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

36Druskininkų savivaldybės prašymą dėl proceso atnaujinimo tenkinti.

37Atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A63-977/2008 ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

38Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. A. V. visuomeninio maitinimo įmonė „Laima“ (toliau... 5. Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 23 – 24) prašė skundą atmesti kaip... 6. Atsakovas nurodė, kad skundžiamu sprendimu nesustabdė ir nepanaikino... 7. II.... 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimu (b.... 9. III.... 10. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs atsakovo... 11. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad skundžiamas Druskininkų miesto... 12. Teismas konstatavo, kad Druskininkų savivaldybės taryba yra viešojo... 13. Teismas pažymėjo, kad viešojo administravimo subjekto sprendimas negali... 14. IV.... 15. 2008 m. rugpjūčio 18 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme... 16. V.... 17. Prašymas dėl proceso atnaujinimo tenkinamas. Administracinių bylų teisenos... 18. VI.... 19. Prašydamas atnaujinti procesą Administracinių bylų teisenos įstatymo 153... 20. VII.... 21. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies... 22. VIII.... 23. Prašymą atnaujinti procesą Administracinių bylų teisenos įstatymo 153... 24. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 13 d. nutartyje... 25. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau paminėtą, galima daryti išvadą, kad... 26. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalis nustato, kad savivaldybių... 27. Pirma, Alkoholio kontrolės įstatymo tikslas – mažinti bendrąjį alkoholio... 28. Antra, kaip teisingai nurodo Druskininkų savivaldybė, Alkoholio kontrolės... 29. Trečia, vertinant sistemiškai, pastebėtina, kad Alkoholio kontrolės... 30. Ketvirta, teisėjų kolegijos nuomone, Alkoholio kontrolės įstatymo 18... 31. Tad, apibendrinusi aukščiau paminėtą, teisėjų kolegija turi pagrindo... 32. Teisėjų kolegija pastebi, kad byloje nagrinėti klausimai yra aktualūs... 33. IX.... 34. Prašymą atnaujinti procesą Administracinių bylų teisenos įstatymo 153... 35. Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių... 36. Druskininkų savivaldybės prašymą dėl proceso atnaujinimo tenkinti.... 37. Atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo... 38. Nutartis neskundžiama....