Byla 2A-878-227/2010

2Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimanto Misiūno, kolegijos teisėjų: Margaritos Dzelzienės (pranešėja), Zinos Mickevičiūtės, sekretoriaujant Rimutei Markelevičienei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Vytautui Garlai, atsakovui ir jo atstovui advokatui Rolandui Vaitekūnui

3viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3319-837/2010 pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui V. V., trečiajam asmeniui Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

4Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

5Ieškovė A. P. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui po 400 Lt kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu 2007-04-19 susilaukė sūnaus A. V.. Nuo 2009 m. rugsėjo mėnesio išsiskyrė su atsakovu ir gyvena atskirai. Nuo to laiko atsakovas vaiką remia nedidelėmis sumomis ir nereguliariai. Toks vaiko išlaikymas yra nepakankamas.

6Atsakovas V. V. priešieškiniu prašė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo, priteisti iš ieškovės išlaikymą vaikui po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo 2010 m. kovo mėnesio sūnus gyvena su juo(atsakovu), o ieškovė yra išvykusi į Angliją. Atsakovas vienas išlaiko vaiką, todėl ieškovės ieškinys dėl išlaikymo vaikui priteisimo yra nepagrįstas, nes šiuo atveju yra ieškovės pareiga teikti išlaikymą jų sūnui. Sūnaus išlaikymui per mėnesį išleidžia ne mažiau 600 Lt per mėnesį.

7Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010-10-14 sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino ir nustatė A. V., gim. 2007 m. balandžio 19 d., gyvenamąją vietą su tėvu V. V.; priteisė iš ieškovės išlaikymą vaikui po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010-04-01 iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis paskyrė atsakovą ir priteisė iš ieškovės atsakovui 1 500 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų ir 130 Lt sumokėto žyminio mokesčio.

8Teismas nurodė, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio A. V., gim. 2007-04-19, tėvai. Nuo 2010 m. kovo mėnesio nepilnametis A. V., ieškovės sesers E. N. P. ir jos vyro A. P. pastangomis Miežiškių kaime buvo paimtas iš pašalinių asmenų ir perduotas tėvui V. V. po to, kai ieškovė išvyko į Angliją. Remiantis Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, nepilnamečio A. V. gyvenimo sąlygos pas tėvą yra geros. A. V. lanko Panevėžio lopšelį-darželį „Žibutė“. Atsakovas darbovietėje charakterizuojamas kaip drausmingas, draugiškas, iniciatyvus ir taktiškas darbuotojas, neteistas. Remiantis rašytiniais įrodymais, liudytojų parodymais, bei atsakovo paaiškinimais, darė išvadą, kad nepilnamečio vaiko interesus atitinka gyvenamosios vietos nustatymas kartu su tėvu. Byloje nėra jokių duomenų, be pačios ieškovės paaiškinimų raštu, kurie galėtų kelti abejones dėl atsakovo gebėjimo rūpintis nepilnamečiu sūnumi, dėl netinkamos vaikui gyvenamosios aplinkos pas atsakovą, ar netinkamų atsakovo moralinių savybių, girtavimo. Ieškovės paaiškinimai apie netinkamą atsakovo elgesį vertintini kritiškai, nes jų nepatvirtino byloje surinkti įrodymai.

9Ieškovė savo vardu nekilnojamojo turto neturi, jos vardu registruota transporto priemonė ( - ) identifikacijos numeris ( - ) . Ieškovė nedirba ir Darbo biržoje registruota nuo 2009-03-24, nuo 2008-06-05- iki 2010-06-06 jai nustatytas 50 procentų darbingumo lygis, jos pajamas sudaro Panevėžio rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus gaunama netekto darbingumo pensija 200,90 Lt. Atsakovo vardu registruotas 1/6 dalis namo ir 69/414 dalis 0,0414 ha žemės sklypo, esančių ( - ) ir transporto priemonė BMW valst. Nr. ( - ) Atsakovas dirba UAB „Prie Lėvens“, gauna vidutiniškai 686 Lt darbo užmokestį atskaičius mokesčius. Atsižvelgiant į tai, kad vaikas yra ikimokyklinio amžiaus, teismas manė, kad jo poreikiai nėra dideli ir išlaikymo suma 700 Lt per mėnesį būtų protinga ir pakankama užtikrinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas. Įvertinęs abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį, atsižvelgęs į vaiko poreikius, į tai, kad ieškovės darbingumas yra ribotas, o atsakovas dirba ir gauna pastovias su darbo santykiais susijusias pajamas, teismas nustatė didesnę atsakovo dalį vaiko išlaikymo prievolėje – 400 Lt, o ieškovės – 300 Lt. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė būtų sąžiningai siekusi užtikrinti A. V. turtines teises į išlaikymą, pagal išgales prisidėtų prie vaiko kasdieninių poreikių tenkinimo. Kadangi byloje nėra duomenų, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu skyrė vaiko išlaikymui lėšas, todėl išlaikymą iš atsakovės priteisė nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos 201-04-01. Ieškovė atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo pagal Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010-03-02 sprendimą Nr. (1.2)-SP1-01415, todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidos ir žyminis mokestis padengiami iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 str.), o iš ieškovės priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ji nėra atleista – atsakovo patirtos advokato teisinės pagalbos teikimo išlaidos byloje 1500 Lt ir sumokėtas valstybei žyminis mokestis 130 Lt (CPK 88 str. 1d. 6p., 93 str. 1d., 98 str. 1d.).

10Apeliaciniu skundu ieškovė A. P. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-10-14 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Mano, kad teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, tuo pažeidė procesinės teisės normas bei pažeidė materialinės teisės normas, t.y. nesivadovavo ir netaikė ginčo dalykui CK 3.164 str. 1 d. reikalavimų. Teismas visiškai nesiaiškino tikrųjų vaiko norų taip kaip reikalauja įstatymas. Pirma, teismas neišklausė vaiko tiesiogiai ar per atstovą, kad išsiaiškintų vaiko nuomonę su kuriuo iš tėvų vaikas norėtų gyventi, jo motyvus. Antra, tirdamas bei vertindamas įrodymus apie aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant šalių ginčą, teismas tik formaliai vadovavosi vaiko interesais, iš esmės vaikas nebuvo išklausytas, nebuvo imtasi priemonių ir sudarytos sąlygos išklausyti. Trečia - išvada, kad vaikas „neišreiškė nuomonės" nepagrįsta jokiais įrodymais, todėl kyla abejonių ar ji objektyvi ir teisinga, ar tai nėra skubota išvada. Ketvirta - 3,5 metų vaikas puikiai kalba, todėl netraumuojant vaiko galėjo būti išklausytas pasitelkus psichologą, pedagogą neformalioje aplinkoje. Teismas apsiribojo vieninteliu valstybės tarnautojo surašytu aktu, keliančiu dideles abejones ar tikrai vaikas negali išreikšti savo nuomonės. Tačiau nei vienas iš nurodytų veiksmų, kad išsiaiškinti tikrąją vaiko nuomonę, byloje nebuvo atliktas. Bendraujant ieškovei su vaiku telefonu, internetu, vaikas nuolatos kartoja, kad nori gyventi su ja. Vaikas aiškiai išreiškia savo nuomonę kur ir su kuo norėtų gyventi. Vaiko teisės ir interesai turi būti svarbiausi ir į juos turi būti atsižvelgta iš esmės sprendžiant tokį svarbu vaikui klausimą kaip gyvenamosios vietos nustatymo klausymą. Šios aplinkybės svarbios, nes tai galėjo turėti teismui lemiamos įtakos priimant sprendimą, o jų nesant, teismo sprendimas yra neišsamus, keliantis abejones.

11Mano, kad atsakovo naudai liudijusių asmenų parodymai turėjo būti vertinami kritiškai, nes jie yra artimi giminaičiai bei suinteresuoti bylos baigtimi atsakovo naudai. Tarp ieškovės ir sesers ilgą laiką yra priešiški tarpusavio santykiai ir mažametis vaikas tapo priemone pasiekti savanaudiškus tikslus. Teismas šių aplinkybių netyrė ir nelaikė svarbiomis. Byloje yra duomenys, kad iki ieškovei kreipiantis į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, atsakovas vaiku nesirūpino, jo neprižiūrėjo, neauklėjo, o "geru tėvu" tapo tik po to, kai ieškovė iškėlė bylą teisme dėl išlaikymo priteisimo. Teismas privalėjo išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių atsakovas nevykdė savo tėviškų pareigų, ar atsakovo noras auklėti vaiką iš tikrųjų atitinka tikrus jo ketinimus. Atsakovas turi nepilnametį vaiką iš ankstesnės santuokos, kurios taip pat materialiai neišlaikė. Įrodymų priešingai byloje nėra pateikta. Šios aplinkybės yra svarbios ir turėjo būti tiriamos, tačiau nebuvo tiriamos. Atsakovui buvo žinoma, kad 2010 m. kovo mėnesį laikinai ieškovė žada išvykti į užsienį užsidirbti pinigų pragyvenimui, todėl su atsakovu susitarė, kad kurį laiką, kol susitvarkys formalumus išvykusi, vaikas pagyvens pas jį. Tačiau atsakovas ieškovę apgavo, kai reikėjo išvykti - susitarimo atsisakė. Nesilaikydamas susitarimo, atsakovas elgėsi nesąžiningai tiek ieškovės, tiek vaiko atžvilgiu. Mažametis vaikas visą laiką gyveno su ieškove, buvo prie jos pripratęs ir prisirišęs, todėl pakeitus jo gyvenamąją vietą, vaikas traumuojamas psichologiškai. Vykstant teismo procesui atsakovas ribojo ieškovės bendravimą su sūnumi, taip darydamas dar didesnę psichologinę žalą vaikui. Valstybinės institucijos, byloje teikiančios išvadą pateiktoje išvadoje nurodyti faktai iš esmės liečia tik vieną pusę - materialinę padėtį, kuri nustatant vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų turi įtakos, tačiau nėra ir negali būti lemiamas faktorius. Mano, kad teismas privalėjo pasitelkti vaikų psichologą, pedagogą.

12Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinio skundo netenkinti ir priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas.

13Apeliacinis skundas atmestinas(CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

14Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti , kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentais ir motyvais, kuriais grindžiamas sprendimas ieškinį atmesti ir priešieškinį patenkinti, todėl visų jų išsamiai nekartoja. Apeliacinio skundo vertintini nepagrįstais dėl šių motyvų.

15Dėl pareigos išklausyti vaiką

16C K 3. 174 straipsnio 2 dalyje nurodytas pagrindas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, kai kilęs tėvų tarpusavio ginčas, -tai vaiko interesai, atsižvelgiant į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama, kai jis prieštarauja vaiko interesams. Todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą lygūs, bet į vaiko interesus, o būtent su kuriuo iš tėvų gyvendamas vaikas bus geriau prižiūrimas ir auklėjamas, kurio pakankamai geros materialinės sąlygos, kad kito iš tėvų atitinkamai remiamas jis galėtų deramai augti it tobulėti. Nebūtina, kad pats vaikas suprastų ir įvertintų savo interesus. Dėl amžiaus jis gali ne visada teisingai suvokti savo interesus. Pati interesų samprata, visuomenei tobulėjant, nuolat kinta, be to, ir tėvai vaiko interesus gali suprasti skirtingai, nes tai priklauso ir nuo jų gyvenimo būdo, požiūrio, išsilavinimo bei vaiko protinių ir fizinių galimybių, išauklėjimo ir išsilavinimo. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu suformuota teismų praktika orientuoja teismus nagrinėjant bylą, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti. Sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Aplinkos keitimas padaro tam tikrą socialinę, psichologinę žalą, sukelia emocinių išgyvenimų. Tarptautinės ir nacionalinės teisės normos užtikrina vaiko šeimos aplinkos apsaugą ir nesant būtino reikalingumo bei aiškaus, pakankamo pagrindo, nenumato vaiko šeimos aplinkos keitimo net ir tais atvejais, kai vaikui aplinka buvo sukurta pažeidžiant tam tikrus teisės normų reikalavimus (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006 m. sausio 12 sprendimas byloje Michailova v. Bulgarija ). Kriterijai, lemiantys sprendimą nekeisti vaiko aplinkos: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą, būsto sąlygos, vaiko poreikių tenkinimas, bendravimo ryšių suformavimas; susiformavęs pastovus emocinis ryšis su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis; kitos aplinkybės, kurių pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje.

17Ieškinio pateikimo metu šalių sūnus buvo trijų metų amžiaus. Pagrindo netikėti Vaikų teisių apsaugos tarnybos teigimu, jog vaikas neišreiškė savo nuomonės su kuriuo iš tėvų norėtų gyventi, nėra. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nustatė vaiko gyvenamąją vietą su tėvu vadovaudamasis išimtinai vaiko interesais. Aplinkybių, leidžiančių padaryti priešingą išvadą, nėra. Iš bylos medžiagos matyti, kad šalys kartu gyveno iki 2009 m. rugsėjo mėnesio. Nepaneigta, jog tuo metu vaiku rūpinosi abu jo tėvai. Ieškovė su sūnumi pragyveno skyrium nuo atsakovo nuo 2009m. rugsėjo mėnesio iki 2010 m. kovo mėnesio, kuomet ji išvyko į užsienį, o mažametį sūnų paliko svetimo vaikui asmens priežiūrai (savo draugui). Iš pastarojo vaiką pasiėmė ieškovės sesuo ir po savaitės perdavė vaiką jo tėvui- atsakovui, su kuriuo vaikas ir dabar gyvena. Ieškovė į teismą dėl išlaikymo priteisimo iš vaiko tėvo kreipėsi į teismą 2010 m. balandžio mėnesį, t.y tuo metu, kai ji pati jau negyveno Lietuvoje, sūnaus neišlaiko. Nors atsakovas prižiūri, išlaiko ir auklėja sūnų, ieškovė reikalavimo priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui, neatsisakė. Taip pat ji neprašė, kad Panevėžio miesto socialinės paramos skyrius sustabdytų jai mokamą socialinės paramos pašalpą. Analogiška situacija su ieškovės pirmu sūnumi, kurį du metus laiko išlaikė vaiko tėvas R. P., o ieškovė visą tą laiką savo reikmėms naudojo R. P. teikiamą išlaikymą. Tai rodo jos negarbingą siekį finansinės naudos. Nėra ginčo dėl to, kad šalių sūnus gyvendamas su motina buvo prie jos pripratęs. Tačiau šiuo metu situacija pasikeitusi. Daugiau kaip pusę metų laiko vaikas gyvena tik su tėvu , yra jo prižiūrimas ir teisėjų kolegijos nuomone, vaiko gyvenamoji vieta pagrįstai nustatyta su tėvu. Apeliacinio skundo teiginys, jog pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, vaikas traumuojamas psichologiškai, neišlaiko kritikos. Pirma, šalys kartu gyveno iki 2009 m. rugsėjo mėnesio, vadinasi abu vaiką išlaikė ir juo rūpinosi ir vaikas buvo pripratęs prie abiejų tėvų. Antra, ieškovė su sūnumi pragyveno skyrium nuo atsakovo pusę metų laiko. Trečia, ieškovė 2010 m. kovo mėnesio išvyko į užsienį, o mažametį sūnų paliko svetimo asmens priežiūrai. Ketvirta, šalių sūnus grįžo į jam įprastą aplinką: gyvena tame pačiame bute, kuriame kartu su tėvais gyveno iki 2009 m. rugsėjo mėnesio, lanko tą patį darželį, bendrauja su broliu, seneliais, giminėmis.

18Ieškovės nesirūpinimą sūnumi, abejingumą parodo ne tik jos elgesys, kuomet ji išvyko į užsienį , o trejų metų sūnų paliko su jam svetimu asmeniu, bet ir kiti jos veiksmai. Ieškovė dalyvavo tik viename teismo posėdyje. Ji nurodė, kad liepos mėnesį buvo atvykusi 4 dienoms į Lietuvą, tačiau atsakovas neleido pasimatyti su sūnumi dėl ko ji buvo priversta kreiptis į vaikų teisių apsaugos tarnybą. Tačiau pastarąjį jos teiginį paneigė Vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojai. Todėl, ieškovei nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jos negalėjimą matytis su sūnumi dėl atsakovo kaltės, šis teiginys atmestinas kaip nepagrįstas. Sprendimo priėmimo metu šalių sūnus jau pusę metų gyveno pas atsakovą. Įrodymų, jog jis netinkamai prižiūrimas ir auklėjamas, išskyrus ieškovės niekuo neparemtus teiginius, nėra. Kaip nurodė atsakovas vaikas bendrauja su jo ir su ieškovės giminėmis. Šią aplinkybę patvirtino apklausti liudytojai.

19Dėl liudytojų parodymų

20Ieškovė teigdama, jog liudytojų parodymai turi būti vertinami kritiškai, nes tarp jos ir sesers yra priešiški tarpusavio santykiai, kiti liudytojai artimi giminaičiai ir suinteresuoti bylos baigtimi atsakovo naudai, konkrečių aplinkybių, leidžiančių abejoti liudytojų šališkumu, nenurodė. Liudytojų, kurie paliudytų jos naudai, nenurodė ir neprašė tokių apklausti. Teismo apklausti liudytojai parodė, kokiomis aplinkybėmis vaikas atsidūrė pas atsakovą. Visų liudytojų parodymai tarpusavyje sutampa, atitinka atsakovo paaiškinimą, vaikų teisių apsaugos tarnybos išvadą. Aplinkybių, leidžiančių abejoti jų parodymų teisingumu, nenustatyta. Taip ieškovės sesers E. N.- Paplaukės parodymais, ieškovė, išvykusi į užsienį tvirtino, kad kartu pasiėmė sūnų ir tik vėliau pripažino, kad paliko pas žmogų, su kuriuo gyveno. Ši liudytoja taip pat parodė, kad vaikas surastas name, kuriame tik vienas kambarys apšiltintas, jame gyvena kartu trys teisti vyrai, kambarys prirūkytas, nešvarus, netvarkingas. Ieškovės motina A. A. nurodė, kad ieškovė -jos dukra, išlaikymo vaikui neteikia. Visi apklausti liudytojai patvirtino, kad atsakovas tinkamai rūpinasi vaiku. Be to, apklaustas liudytoju R. P.- pirmasis ieškovės vyras, parodė, kad jis du metus laiko vienas augino sūnų Dominijų, tačiau per tą laiką jis visą laiką teikė išlaikymą ieškovei A. P.. Patvirtino, kad Airidą prižiūri atsakovas, broliai bendrauja.

21Apeliantė ginčydama teismo sprendimą, kuriuo vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su vaiko tėvu- atsakovu, nenurodė ir neįrodinėjo, jog vaiko gyvenimo sąlygos pas ją tinkamesnės nei pas atsakovą, net nenurodė kur vaikas gyventų, jeigu būtų priimtas priešingas sprendimas. Jos teiginiai yra niekuo neparemti, deklaratyvūs. Minėta, kad vaikas daugiau kaip šešis mėnesius gyvena pas tėvą. Duomenų, jog per laikotarpį nuo 2010 m. balandžio iki 2010 m. gruodžio mėnesio ieškovė matėsi su vaiku, bendravo su juo ir to siekė, išskyrus pašnekesius Skaipu ir telefonu, nenustatyta. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad vaikui augti ir vystytis visos sąlygos yra gyvenant pas tėvą- atsakovą. Atsakovas ir vaikas gyvena 2 kambarių bute. Vaikas lanko darželį, atsakovas charakterizuojamas teigiamai. Vaiku atsakovas visą laiką rūpinasi, jį prižiūri, auklėja. Atsakovo globa ir rūpinimasis vaiku patvirtina, kad vaiko interesai ir gerovė jam yra labai svarbūs ir esminiai ir dėl to jis daug dėmesio skiria jo vystymuisi.

22Įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas neatskiria vaiko motinos ir vaiko tėvo teisių ir pareigų. Todėl nustačius vaiko gyvenamą vietą su tėvu, pagrįstai iš ieškovės priteistas išlaikymas vaikui iki jo pilnametystės. Išlaikymo dydis atitinka ieškovės galimybes ir vaiko poreikius (CK 3.194 str.).

23Aptartais motyvais apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p). Šioje byloje atsakovas turėjo atstovavimo išlaidas, kurių dydį (1000Lt) patvirtina pateiktas pinigų priėmimo kvitas. Priteisiant atstovavimo išlaidas atsižvelgiama į bylos sudėtingumą, apimtį, reikalavimų skaičių, į tai, jog atsakovo atstovas paruošė išsamų atsiliepimą į apeliacinį skundą, dalyvavo teismo posėdyje. Atsakovo turėtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) priteistino maksimalaus dydžio patvirtinimo. Todėl atmetus apeliacinį skundą iš ieškovės priteistinos atsakovo turėtos atstovavimo išlaidos (CPK 88 str. 1d. 6p, 93 str., 98 str.) ir teismo turėtos išlaidos, susijusius su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p).

24Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Nutarė

25Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

26Priteisti iš A. P., a.k( - )

271000,00Lt (vieną tūkstantį litų) atstovavimo išlaidų V. V., a.k. ( - )

286,00Lt(šešis litus) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą, priteistą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodu 5660 ir pateikiant įrodymą Panevėžio miesto apylinkės teismui.

Proceso dalyviai
2. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 3. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 4. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 5. Ieškovė A. P. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui po... 6. Atsakovas V. V. priešieškiniu prašė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su... 7. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010-10-14 sprendimu ieškinį atmetė, o... 8. Teismas nurodė, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio A. V., gim.... 9. Ieškovė savo vardu nekilnojamojo turto neturi, jos vardu registruota... 10. Apeliaciniu skundu ieškovė A. P. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo... 11. Mano, kad atsakovo naudai liudijusių asmenų parodymai turėjo būti vertinami... 12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinio skundo... 13. Apeliacinis skundas atmestinas(CPK 326 str. 1 d. 1 p.).... 14. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam... 15. Dėl pareigos išklausyti vaiką ... 16. C K 3. 174 straipsnio 2 dalyje nurodytas pagrindas nustatyti vaiko gyvenamąją... 17. Ieškinio pateikimo metu šalių sūnus buvo trijų metų amžiaus. Pagrindo... 18. Ieškovės nesirūpinimą sūnumi, abejingumą parodo ne tik jos elgesys,... 19. Dėl liudytojų parodymų... 20. Ieškovė teigdama, jog liudytojų parodymai turi būti vertinami kritiškai,... 21. Apeliantė ginčydama teismo sprendimą, kuriuo vaiko gyvenamoji vieta... 22. Įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas neatskiria vaiko motinos ir... 23. Aptartais motyvais apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p).... 24. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 25. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 14 d. sprendimą palikti... 26. Priteisti iš A. P., a.k( - )... 27. 1000,00Lt (vieną tūkstantį litų) atstovavimo išlaidų V. V., a.k. ( - )... 28. 6,00Lt(šešis litus) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių...