Byla 1A-215-174-2012
Dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 135 straipsnio 1 dalį trejų metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės, teisėjų Eduardo Maškevičiaus, Savinijaus Katausko, sekretoriaujant Jurgitai Dilienei, dalyvaujant prokurorei Alicijai Petkevičiūtei, nuteistajam A. J., gynėjui advokatui Vitalijui Gunčiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo A. J., asmens kodas ( - ), pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 135 straipsnio 1 dalį trejų metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

2Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme būtas laikas nuo 2010-08-02 iki 2010-08-04.

3A. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento – asmens tapatybės kortelės – paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.

4Patenkintas civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys ir priteista iš A. J. 1 569,40 Lt Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

5Pagalvės užvalkalą, saugomą Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK saugykloje, peilį, sportinį švarkelį ir sportinius marškinėlius, esančius Lietuvos teismo ekspertizės centre, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta sunaikinti.

6Voką Nr. 1, voką Nr. 2 su dėmių, panašių į kraują, nuoskutomis, paimtomis 2010-08-04, ( - ), saugomus baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta palikti baudžiamojoje byloje.

7Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

8A. J. nuteistas už tai, kad jis sunkiai sutrikdė sveikatą, tai yra jis 2010-08-02, apie 22.10 val., savo namuose, adresu ( - ), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išgertuvių metu, kilus konfliktui dėl asmeninių nesutarimų, tyčia vieną kartą peiliu dūrė G. R. į dešinę pilvo pusę, vieną kartą į kairiąją krūtinės pusę, vieną kartą į krūtinkaulio apatiniąją dalį, vieną kartą į dešinįjį petį nugariniame paviršiuje, du kartus į kairės rankos dilbį ir padarė kiaurinę durtinę–pjautinę žaizdą pilvo dešinėje, durtines pjautines žaizdas krūtinės ląstos kairėje, krūtinkaulio apatinės dalies projekcijoje, dešiniojo peties nugariniame paviršiuje, dvi kairiojo dilbio apatiniame trečdalyje, tai nukentėjusiajam G. R. sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą.

9Apeliaciniu skundu nuteistasis A. J. prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-12-13 nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Apelianto teigimu, teismas neišsamiai, šališkai ištyrė bylos aplinkybes, padarė klaidingas, skubotas išvadas dėl jo kaltės, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teigia, jog jis G. R. nesužalojo, todėl už nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, padarymą yra nuteistas nepagrįstai. Nuteistojo teigimu, G. R. išgertuvių metu, apsivilkęs striukę, buvo išėjęs į lauką, greičiausiai tuo metu jis buvo sužalotas kitų asmenų, nes prie namo laukinių durų, laiptinėje, koridoriuje buvo rasta kraujo dėmių. Apelianto nuomone, bute jį pažadinęs nukentėjusysis G. R. greičiausiai juokais pasakė, kada neva jis – A. J. – jį sužalojo peiliu.

10Apeliantas aiškina, kad jis, pamatęs G. R. kruviną, iš karto iškvietė greitąją medicinos pagalbą, pats nuėjo į ligoninę. Nors apklausos metu jis prisipažino sužalojęs G. R., tačiau, apelianto teigimu, jis taip pasielgė išsigandęs, tuo metu save tiesiog apkalbėjo. Tik teisme jis suprato, kad negali prisiimti svetimos kaltės už sunkų nusikaltimą, todėl ne kartą prašė teismo apklausti nukentėjusįjį G. R., tačiau teismas pastarojo neapklausė. Apeliantas pažymi, kad įstatymai įpareigoja nukentėjusįjį teisme duoti teisingus parodymus, tuo tarpu kaltinamasis gali atsisakyti tai padaryti. Nuteistojo teigimu, būtent nukentėjusysis G. R. teisme turėjo aiškiai ir nedviprasmiškai paaiškinti, kad jis – A. J., būdamas ramaus ir sugyvenamo būdo, anksčiau neteistas, negalėjo sunkiai sužaloti savo draugo, tačiau teisme nukentėjusysis apklaustas nebuvo. Be to, apeliantas pažymi, jog teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog nukentėjusysis niekada tiesiogiai nenurodė jo – A. J. – kaip šio nusikaltimo vykdytojo. Būtent todėl nukentėjusiojo G. R. dalyvavimas teismo posėdyje, apelianto teigimu, buvo būtinas. Kadangi nukentėjusysis teisme nebuvo apklaustas, teismas neturėjo jokio pagrindo nuosprendyje pasisakyti, kad G. R. jau anksčiau jam atleido, pretenzijų neturi. Be to, apeliantas nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu buvo gauti duomenys apie tai, kad nukentėjusysis G. R. atlieka bausmę Latvijoje už kitus nusikaltimus.

11Nuteistasis nurodo, kad jis, dalyvaujant advokatui, niekada nepripažino savo kaltės dėl nusikaltimo padarymo, nors buvo teisiamas pirmą kartą ir niekada nežinojo tokio prisipažinimo pasekmių. Dėl savo prieštaringų parodymų šioje byloje jis sutiko būti patikrintas melo detektoriumi arba ekspertų įstatymuose nustatyta tvarka, tačiau teismui pakako šalutinių įrodymų, turint tvirtą išankstinį įsitikinimą dėl jo kaltės, tai, nuteistojo teigimu, rodo teismo šališkumą. Be to, apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad neva jis teisme atsisakė duoti parodymus dėl pareikšto kaltinimo esmės.

12Apeliantas nurodo, kad G. R. ekspertai nustatė sunkų sveikatos sutrikdymą dėl vieno kiaurinio pilvo sužalojimo. Specialisto išvadoje taip pat nurodyta, jog visi penki sužalojimai nukentėjusiajam padaryti jam būnant su striuke, nurodyta, jog neįmanoma nustatyti, kad sužalojimai G. R. padaryti būtent jo – A. J. – pateiktu peiliu, kuris buvo pateiktas ekspertams. Nuteistasis teigia, kad jo bute ant stalo jokio peilio nebuvo. Teisme kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas V. Č. apie šį įrodymą nieko neminėjo, tik vėliau patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuos teismas perskaitė. Apelianto nuomone, šioje byloje būtina atlikti pakartotinę ekspertizę, kurią turėtų atlikti keli ekspertai, kurie galėtų tiksliau paaiškinti įvykio aplinkybes bei pašalinti abejones.

13Apeliantas nurodo, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog įvykio dieną tiek jis, tiek nukentėjusysis G. R. buvo stipriai girti (b. l. 127, 129), tačiau nuteistasis pabrėžia, kad jis niekada niekam dėl jokių konfliktų nėra dūręs peiliu taip žiauriai ir tvirtina, kad savo bute nukentėjusiojo peiliu nesužalojo, tam nebuvo ir negalėjo būti jokios priežasties, nes jis su nukentėjusiuoju G. R. jokių bendrų reikalų (pvz., verslo arba dėl moterų) neturėjo, apkalbų, senų nuoskaudų, kaip nurodoma nuosprendyje, taip pat nebuvo. G. R. gyvena Gargžduose, dėl kokių priežasčių, kokiu tikslu ir su kuo jis įvykio dieną atvažiavo į Kretingą, neaišku, jis, kaip minėta, teisme nebuvo apklaustas, neaiški jo nuomonė apie jų tarpusavio santykius. Nepašalinus abejonių dėl minėtų ir kitų byloje esančių aplinkybių, apkaltinamojo nuosprendžio palikimas galioti būtų teisminė klaida, tai, apelianto teigimu, jam sukeltų sunkius padarinius. Be to, nuteistasis nurodo nepripažįstantis byloje pareikšto civilinio ieškinio.

14Nuteistasis ir jo gynėjas prašo nuteistojo A. J. apeliacinį skundą tenkinti.

15Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

16Apeliacinis skundas atmestinas.

17Nors nuteistasis A. J. apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir jo pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija, patikrinusi apeliacinio skundo argumentus, nenustatė pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatytomis įvykio aplinkybėmis ir išvada, kad A. J. tyčia peiliu sužalojo G. R., taip padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą, kvalifikuojamą pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

18Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino įstatymo nustatyta tvarka gautus duomenis, tinkamai įgyvendino Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 20 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Teismas išsamiai išanalizavo nuteistojo, liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio bylos tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisminio bylos nagrinėjimo metu perskaitė nukentėjusiojo G. R., taip pat teisme apklaustų kaltinamojo A. J. bei liudytojo V. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, gretino juos tarpusavyje bei su kitais įrodymais, tinkamai juos įvertino ir motyvuotai nurodė, kuriais jų rėmėsi ir kuriuos ir dėl ko juos atmetė. Nuteistojo A. J. versija, kad G. R. galėjo sužaloti kiti asmenys, nes, nuteistojo teigimu, nukentėjusysis išgertuvių metu buvo išėjęs į lauką, tuo metu buvo apsivilkęs striukę, o sužalojimai padaryti jam esant su striuke, prie namo laukinių durų, laiptinėje ir koridoriuje buvo rasta kraujo dėmių, nukentėjusysis pajuokavo, vėliau jam pasakydamas, kad jis peiliu jį sužalojo, neatitinka tikrovės, yra motyvuotai, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos, paneigta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos analize, jų viseto įvertinimu.

19Nors nuteistasis A. J. savo apeliaciniame skunde ir bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu neigė sužalojęs nukentėjusįjį G. R., tačiau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu visiškai prisipažino peiliu sužalojęs draugą G. R., nurodydamas, kad tai padarė savo bute išgertuvių su G. R. metu (t. 1, b. l. 86–88, 91–92). Šiuos savo parodymus apie įvykdytą nusikalstamą veiką A. J. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 104–107, 109–118) bei apklausiamas pas ikiteisminio teisėją, dalyvaujant gynėjai advokatei Stefanijai Taluntienei (t. 1, b. l. 95–97). Teismas pagrįstai rėmėsi nuteistojo A. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais apie tai, kad būtent jis sužalojo draugą G. R. savo bute išgertuvių metu, ir motyvuotai paneigė nuteistojo teisme iškeltą versiją, kad ne jis, o kiti asmenys galėjo sužaloti nukentėjusįjį. Nuteistasis parodymų pakeitimo teisme įtikinamų argumentų nepateikė, teismui negalėjo paaiškinti, kodėl skiriasi jo ikiteisminio bylos tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai apie nusikaltimo padarymo aplinkybes, be to, bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu nurodė, kad iki šiol gailisi dėl įvykio. Nors nuteistasis teisminio bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu, priešingai nei teigė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tvirtino, kad nukentėjusįjį sužalojo kiti asmenys, šią savo versiją grįsdamas tuo, kad neva G. R. buvo išėjęs iš buto, o jis buvo užmigęs, vėliau, jam išėjus iš ligoninės, pasakė, jog pajuokavo sakydamas, kad jį peiliu sužalojo jis, šios nuteistojo versijos nepatvirtina jokie kiti duomenys, todėl teismas A. J. teisme duotus parodymus pagrįstai vertino kaip pastarojo pasirinktą gynybos versiją, siekiant išvengti atsakomybės. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. J. nenurodė, kad išgertuvių jo bute metu G. R. būtų išėjęs iš buto, priešingai, patvirtino, kad po to, kai jis peiliu sužalojo G. R., pastarasis iš buto išėjęs nebuvo. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad prie namo laukinių durų, laiptinėje ir koridoriuje buvo kraujo, priešingai nei teigia apeliantas, nepatvirtina pastarojo versijos, kad nukentėjusįjį galėjo sužaloti kiti asmenys, nes iš karto po sužalojimo nukentėjusysis buvo išvežtas į ligoninę, po sužalojimų peiliu G. R. kraujavo, todėl natūralu, kad išvežant pastarąjį iš A. J. buto į ligoninę, namo laiptinėje, koridoriuje ir prie laukinių durų galėjo likti kraujo pėdsakų. Be to, A. J., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, aiškiai parodė, kad tuo metu, kai jis peiliu sužalojo G. R., pastarasis iš buto išėjęs nebuvo (t. 1, b. l. 87, 91). Tiek A. J., tiek nukentėjusysis G. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. J. bute, kuriame jie girtavo, kitų žmonių nebuvo. Visiškai nelogiškas ir nesuprantamas nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, kad jis ikiteisminio tyrimo metu save apkalbėjo, prisiimdamas kaltę dėl G. R. sužalojimo. Pažymėtina, kad nuteistasis net tris kartus apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu patvirtino peiliu sužalojęs G. R. savo bute, jiems išgertuvių metu susikivirčijus. Šiuos savo parodymus A. J. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, kur išsamiai parodė nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybes (t. 1, b. l. 104–118). Tuoj po įvykio į ligoninę, kur po sužalojimo buvo nuvežtas nukentėjusysis, atvykusiems policijos pareigūnams A. J., tuo metu buvęs ligoninės Priėmimo skyriuje, nurodė, kad jis savo bute peiliu sužalojo draugą, bei nurodė, kad pastarasis pretenzijų nereiškia, nes jie susitaikė. Vėliau A. J. kartu su policijos pareigūnais nuvyko į pastarojo butą, kur A. J. pareigūnams papasakojo nusikaltimo padarymo aplinkybes, parodė G. R. sužalojimo mechanizmą, nurodė, kad peilį, kuriuo sužalojo nukentėjusįjį, iš karto po G. R. sužalojimo nuplovė virtuvėje po tekančiu vandeniu ir padėjo prie stalo įrankių. Taigi, kaip pagrįstai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, paties A. J. elgesys iš karto po įvykio nepatvirtina pastarojo teisminio bylos nagrinėjimo metu iškeltos versijos, kad nukentėjusįjį sužalojo kiti asmenys. A. J. iš karto po įvykio sužalotam nukentėjusiajam iškvietė greitąją medicinos pagalbą, jo bute buvo rastos į kraują panašios dėmės, pastarasis tuoj po įvykio į jo butą atvykusiems policijos pareigūnams papasakojo nusikaltimo padarymo aplinkybes bei parodė nukentėjusiojo sužalojimo mechanizmą, paaiškino, kad peilį, kuriuo sužalojo G. R., jis iš karto po nukentėjusiojo sužalojimo nuplovė virtuvėje po tekančiu vandeniu ir padėjo prie stalo įrankių, šį nusikaltimo įrankį parodė pareigūnams. Tai, kad specialisto išvadoje Nr. 11-2653 (10) nurodyta, kad negalima nustatyti, ar pažeidimai tirti pateiktuose marškinėliuose ir striukėje padaryti tirti pateiktu peiliu, nepaneigia aptartų A. J. kaltės įrodymų, nesudaro pagrindo kitaip spręsti kaltės klausimą, neturi jokios įtakos sužalojimo aplinkybių nustatymui. Be to, kaip minėta, pats nuteistasis iš karto po įvykio policijos pareigūnams savo bute papasakojo, kad virtuviniu peiliu sužalojo G. R., paaiškino, kad iš karto po įvykio peilį nuplovė bei padėjo virtuvėje prie kitų stalo įrankių, pats parodė ir pateikė šį nusikaltimo įrankį policijos pareigūnams.

20Nors nukentėjusysis G. R. ikiteisminio tyrimo apklausos metu teigė nežinantis, kas jį sužalojo, atsisakė duoti parodymus dėl įvykio bei nurodyti aplinkybes, kurioms esant jis buvo sužalotas, pažymėjo, kad dėl sužalojimų jokių pretenzijų niekam neturi, tačiau, remiantis kaip liudytojo apklausto policijos pareigūno V. Č. parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, nustatyta, kad nukentėjusysis G. R. iš karto po įvykio ligoninėje jam papasakojo, kad jį peiliu sužalojo draugas, nurodė, kad jis yra atėjęs į ligoninės Priėmimo skyrių, tačiau teigė, kad draugo neišduos, ir nurodė, kad pretenzijų niekam nereiškia. Nors nukentėjusiojo parodymai apie tai, kad jį peiliu sužalojo A. J., nėra užfiksuoti ikiteisminio tyrimo metu, tačiau gretindamas kaip liudytojo apklausto policijos pareigūno V. Č. parodymus su nukentėjusiojo G. R. parodymais apie tai, kad nukentėjusysis atsisakė nurodyti, kas jį sužalojo, bei atsižvelgdamas į A. J. kitą dieną po įvykio – 2010-08-03 – apklausos metu duotus parodymus apie tai, jog dar iki atvykstant medikams jis su nukentėjusiuoju G. R. dėl pastarajam padarytų sužalojimų susitaikė (t. 1, b. l. 86), apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nukentėjusysis iš karto po įvykio ligoninėje policijos pareigūnui pasakydamas, kad jį sužalojo draugas, kuris yra Priėmimo skyriuje, kaip vėliau paaiškėjo – A. J., sakė tiesą. Netikėti liudytojo, policijos pareigūno V. Č. parodymais teismas neturėjo pagrindo, nes byloje nenustatytos aplinkybės, kad jis būtų turėjęs pagrindą apkalbėti nukentėjusįjį. Be to, liudytojas V. Č., apklausiamas teisme, bei jo kolegos policijos pareigūnai K. B. (K.) ir M. N., apklausti kaip liudytojai ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jiems atvykus į ligoninę, ligoninės Priėmimo skyriuje buvusio A. J. paklausus, kas atsitiko, šis paaiškino, kad jis savo bute išgertuvių metu susipyko su G. R. ir peiliu jį sužalojo, nurodė, kad G. R. peiliu dūrė keletą kartų, po to iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Be to, kaip minėta, A. J. ir policijos pareigūnams tą pačią dieną netrukus po įvykio nuvykus į jo butą, A. J. pats atidarė savo buto duris bei papasakojo visas nusikaltimo padarymo aplinkybes, nurodė, kad su nukentėjusiuoju G. R. susikivirčijo, dėl to jis pastarajam keletą kartų dūrė virtuviniu peiliu. A. J., apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų bei duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui, parodė, kad jis peiliu sužalojo G. R. jiems išgertuvių metu susiginčijus dėl praeities nuoskaudų ir G. R. nesutikus su jo nuomone, todėl nuteistasis be pagrindo apeliuoja į tai, kad neva teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nurodė, kad jis nukentėjusįjį sužalojo dėl asmeninių nesutarimų.

21Nors nuteistasis teigia, jog teismas be pagrindo neapklausė nukentėjusiojo G. R., tačiau iš bylos duomenų matyti, kad teismas neturėjo tokios galimybės, nes nukentėjusiajam įteikti teismo šaukimų nepavyko, atvesdinti į teismo posėdį pareigūnams taip pat nepavyko, nes nukentėjusiojo artimieji nurodė, kad G. R. išvykęs į užsienį, tačiau nenurodė jo buvimo vietos. Kita vertus, anksčiau paminėti nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai patvirtina, jog G. R. nuo pat tyrimo pradžios atsisakė nurodyti, kas jį sužalojo, todėl tai, kad nukentėjusysis nebuvo apklaustas teisme, nes nebuvo tokios galimybės, ir teismui bylos nagrinėjimo metu perskaičius nukentėjusiojo parodymus, nuteistojo teisės į gynybą pažeistos nebuvo.

22Atmestinas kaip nepagrįstas nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, kad šioje byloje būtina paskirti pakartotinę medicininę ekspertizę. Nukentėjusiojo sužalojimo mechanizmas yra aiškus, nuteistasis ikiteisminio tyrimo apklausų metu neneigė, kad dūrė peiliu nukentėjusiajam į pilvą ir į kitas kūno vietas, būtent dėl kiaurinio durtinio–pjautinio pilvo sužalojimo G. R. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, tai konstatuota 2010-08-31 specialisto išvadoje Nr. G 1276/10 (03) ir 2011-01-04 papildomojoje specialisto išvadoje Nr. G 01/11 (03). Pagrindo skirti pakartotinę ekspertizę nėra.

23Esant šių aptartų duomenų visumai, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad A. J. peiliu durdamas tyčia sunkiai sutrikdė G. R. sveikatą.

24Nors nuteistasis savo apeliaciniame skunde teigia, jog jis nesutinka su priteistu civiliniu ieškiniu, tačiau dėl to nenurodė nė vieno argumento. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusysis G. R. dėl A. J. nusikalstamos veikos buvo sunkiai sužalotas ir gydomas sveikatos priežiūros įstaigoje, todėl teismas pagrįstai priteisė iš A. J. Valstybinei ligonių kasai nukentėjusiojo G. R. 1 569,40 Lt gydymo išlaidų. Be to, A. J. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nurodė sutinkantis su gydymo išlaidų priteisimu.

25Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ir pagrįstai skundžiamame nuosprendyje rėmėsi nukentėjusiojo bei nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, pagrįstai atmetė nuteistojo teisme iškeltą įvykio versiją, kuria jis siekė paneigti savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad būtent jis tyčia peiliu sužalojo nukentėjusįjį, nes A. J. teisme iškeltos versijos nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys, taip pat teismas pagrįstai rėmėsi kaip liudytojų apklaustų policijos pareigūnų parodymais, byloje surinktais bei ištirtais rašytiniais įrodymais, juose užfiksuota informacija. Vadovaudamasis ištirtų įrodymų visuma, jų sisteminiu vertinimu, teismas padarė teisingą, nustatytas faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl A. J. kaltės padarius BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Esant neginčijamai įrodytai jo kaltei, naikinti pirmosios instancijos teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

26Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

27nuteistojo A. J. apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas... 3. A. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą... 4. Patenkintas civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos... 5. Pagalvės užvalkalą, saugomą Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK... 6. Voką Nr. 1, voką Nr. 2 su dėmių, panašių į kraują, nuoskutomis,... 7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 8. A. J. nuteistas už tai, kad jis sunkiai sutrikdė sveikatą, tai yra jis... 9. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. J. prašo panaikinti Kretingos rajono... 10. Apeliantas aiškina, kad jis, pamatęs G. R. kruviną, iš karto iškvietė... 11. Nuteistasis nurodo, kad jis, dalyvaujant advokatui, niekada nepripažino savo... 12. Apeliantas nurodo, kad G. R. ekspertai nustatė sunkų sveikatos sutrikdymą... 13. Apeliantas nurodo, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog įvykio dieną... 14. Nuteistasis ir jo gynėjas prašo nuteistojo A. J. apeliacinį skundą... 15. Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.... 16. Apeliacinis skundas atmestinas.... 17. Nors nuteistasis A. J. apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo... 18. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas... 19. Nors nuteistasis A. J. savo apeliaciniame skunde ir bylos nagrinėjimo... 20. Nors nukentėjusysis G. R. ikiteisminio tyrimo apklausos metu teigė... 21. Nors nuteistasis teigia, jog teismas be pagrindo neapklausė nukentėjusiojo G.... 22. Atmestinas kaip nepagrįstas nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, kad... 23. Esant šių aptartų duomenų visumai, apylinkės teismas padarė pagrįstą... 24. Nors nuteistasis savo apeliaciniame skunde teigia, jog jis nesutinka su... 25. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ir pagrįstai skundžiamame... 26. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 27. nuteistojo A. J. apeliacinį skundą atmesti....