Byla AS-146-125-09
Dėl vilkinimo atlikti veiksmus, įpareigojimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. Š. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. Š. skundą atsakovei Utenos apskrities viršininko administracijai dėl vilkinimo atlikti veiksmus, įpareigojimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

42008 m. gruodžio 17 d. Panevėžio apygardos administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjos D. Š. skundas, kuriuo ji prašė įpareigoti atsakovę Utenos apskrities viršininko administraciją ne vėliau kaip per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsigaliojimo pateikti atsakymą į jos 2008 m. spalio 27 d. pateiktą pasiūlymą.

5Pareiškėja nurodė, kad atsakovė Utenos apskrities viršininko administracija, vykdydama Utenos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos viešumą užtikrinančias procedūras, vilkina atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus. Paaiškino, kad Utenos rajono savivaldybė 2008 m. rugpjūčio 11 d. paskelbė apie 2008 m. rugsėjo 29 d. – 2008 m. spalio 29 d. planuojamą svarstyti su visuomene rajono lygmens specialųjį planą – Utenos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemą. Nustatyta tvarka pareiškėja 2008 m. spalio 28 d. pateikė pasiūlymą planavimo organizatoriui – Utenos apskrities viršininkui bei Utenos rajono savivaldybei. Taip pat 2008 m. spalio 29 d. vykusio svarstymo su visuomene metu pareiškėja pateikė savo pasiūlymą svarstymo su visuomene susirinkimą organizavusiam asmeniui – A. K.. Tačiau iki skundo padavimo dienos pareiškėja nustatyta tvarka ir terminais negavo planavimo procedūrų organizatoriaus atsakymo į jos pateiktus pasiūlymus, todėl, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsniu, su skundu kreipėsi į teismą dėl administravimo subjekto vilkinimo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus.

6Pareiškėja taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir uždrausti atsakovei Utenos apskrities viršininko administracijai atlikti Utenos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos tolimesnius derinimo, teikimo tvirtinti ir kitus teritorijų planavimo procedūras reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus veiksmus.

7Prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo motyvavo tuo, kad nurodytą schemą suderinus kompetentingose institucijose bei patvirtinus, gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas teismo sprendimo vykdymas.

8II.

9Panevėžio apygardos administracinis teismas, 2008 m. gruodžio 23 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo atmetė. Teismas pažymėjo, kad įstatymas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą sieja su siekimu užtikrinti galimybę įvykdyti priimtą teismo sprendimą, t. y. turint tikslą pasiekti, kad jo įvykdymas netaptų negalimas ar nepasunkėtų. Teismo vertinimu, byloje tėra nagrinėjamas reikalavimas įpareigoti atsakovą pateikti motyvuotą atsakymą į pareiškėjos pasiūlymą, bet ne atsakovo sprendimo dėl šio pasiūlymo teisėtumas ir pagrįstumas. Tuo tarpu pareiškėjos nurodyti prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę motyvai yra susiję ne su nurodytu įstatyminiu pagrindu, o su siekimu išvengti galimų, pareiškėjos manymu, jai galinčių kilti žalingų padarinių, kuriuos sukeltų viešojo administravimo subjekto veiksmai ar priimti sprendimai dėl Utenos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos derinimo ir tvirtinimo. Teismo nuomone, ir nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, sprendimo dėl įpareigojimo pateikti atsakymą įvykdymas netaptų negalimas ar pasunkėtų.

10III.

11Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio mėn. 23 d. nutartį ir taikyti prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones – uždrausti atsakovei Utenos apskrities viršininko administracijai atlikti nurodytos Utenos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos tolimesnius derinimo, teikimo tvirtinti ir kitus teritorijų planavimo procedūras reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus veiksmus. Pareiškėja mano, kad nagrinėjamu atveju atsakovei - kaip planavimo organizatoriui, nepateikus atsakymo į pareiškėjos pateiktą pasiūlymą dėl Utenos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos, yra neužtikrintas tinkamas, įstatymais reglamentuotas teritorijų planavimo procedūrų laikymasis. Pažymi, kad tokiu būdu atsakovei pažeidžiant teisės aktų griežtai reglamentuojamas procedūras – nepateikiant atsakymo į viešojo susirinkimo metu pateiktus pasiūlymus, bei užbaigiant specialiojo plano tvirtinimo procedūrą – t. y. priėmus sprendimą bei teritorijų planavimo derintus ir svarstytus dokumentus patvirtinus kompetentingai institucijai, gali būti pažeistas viešas interesas arba konkrečių asmenų (svarstomos teritorijos žemės sklypų ir kitokio joje esančio turto savininkų, nurodytos teritorijos gyventojų, kitų asmenų, kurie gali būti priskirti suinteresuotai visuomenei) teisės ar teisėti interesai. Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą motyvuoja tuo, kad planavimo organizatoriui užbaigus numatytas teritorijų planavimo procedūras, t.y. patvirtinus specialųjį planą - Utenos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemą, atsakovo (kaip planavimo organizatoriaus) atsakymas, gautas tik po to kai įsiteisės ar bus pradėtas vykdyti teismo sprendimas teisinių pasekmių jau nebesukels, kadangi nebus jokių galimybių taikyti ir laikytis nustatytų Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo teritorijų planavimo procedūrų bei ginčyti pateiktą atsakymą, taigi, iš esmės jo įvykdymas pasidarys negalimas. Pareiškėjos nuomone, dėl išvadintų priežasčių ir kadangi siekiama skubos tvarka nurodytą žemėtvarkos schemą patvirtinti, teismo sprendimo pagal pareiškėjos pateiktą skundą įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, todėl yra būtina taikyti prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones - uždrausti atsakovui Utenos apskrities viršininko administracijai atlikti nurodytos Utenos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos tolimesnius derinimo, teikimo tvirtinti ir kitus teritorijų planavimo procedūras reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus veiksmus. Atsakovė Utenos apskrities viršininko administracija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pareiškėjos nurodyti prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę motyvai yra susiję ne su Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalyje nurodytu įstatyminiu pagrindu, o su pareiškėjos siekimu išvengti galinčių jos atžvilgiu kilti žalingų padarinių, kuriuos sukeltų viešojo administravimo subjekto veiksmai ar priimti sprendimai dėl Utenos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos derinimo ir tvirtinimo. Mano, jog ir nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, sprendimo dėl įpareigojimo pateikti atsakymą įvykdymas netaptų negalimas ar pasunkėtų. Trečiasis suinteresuotas asmuo Utenos rajono savivaldybė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime palaiko atsakovės poziciją ir nurodo iš esmės tokius pačius nesutikimo su pareiškėjos atskiruoju skundu argumentus. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Valstybinis žemėtvarkos institutas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti. Paaiškina, kad Utenos rajono savivaldybės vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos viešo aptarimo su visuomene susirinkimo, vykusio 2008 m. spalio 29 d. 10 val., metu pareiškėja pateikė pasiūlymą dėl žemėtvarkos schemos patikslinimo. To paties susirinkimo metu pareiškėja buvo informuota, kad nėra galimybės tenkinti jos pasiūlymo ir jai nurodyti atsisakymo motyvai. Po viešo susirinkimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 patvirtintų Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų 8 dalimi, kartu su planavimo organizatoriumi atliktas D. Š. pasiūlymų nagrinėjimas. Nagrinėjimo metu buvo priimtas sprendimas D. Š. pasiūlymą atmesti. Detalūs atmetimo motyvai buvo nurodyti pareiškėjai pateiktame Valstybinės įmonės Valstybinio žemėtvarkos instituto Kraštotvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus 2008 m. lapkričio 19 d. rašte Nr.T5/08-567. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teigia, kad D. Š. buvo žinomos jos pasiūlymo nagrinėjimo išvados ir nėra pagrindo naikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutarties. Teisėjų kolegija

konstatuoja:

12IV.

13Atskirasis skundas netenkinamas. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvio prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu nesiėmus užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Šiuo atveju, kaip matyti iš pareiškėjos teismui pateikto prašymo, pareiškėja prašė Panevėžio apygardos administracinio teismo taikyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti atsakovei Utenos apskrities viršininko administracijai atlikti nurodytos Utenos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos tolimesnius derinimo, teikimo tvirtinti ir kitus teritorijų planavimo procedūras reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus veiksmus. Sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimą, būtina įvertinti pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymo galimybes, nesiėmus prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tikslingumo, proporcingumo, proceso šalių interesų balanso, viešųjų interesų apsaugos bei kitus principus. Priimant sprendimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, taip pat atsižvelgtina į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas, spręsdamas proceso dalyvio prašymą dėl Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo (tarp jų ir dėl pareiškėjos prašomos taikyti, numatytos ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 1 punkte) kiekvienu konkrečiu atveju turi nustatyti, ar yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, taip pat turi atsižvelgti į tai, ar prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais, kuriuos teismas nutartimi priėmė nagrinėti, ar jis neperžengia kilusio administracinio ginčo ribų. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones šiuo atveju išeina iš administracinio ginčo ribų, nes byloje keliamas ginčas dėl vilkinimo – pareiškėja prašo įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsigaliojimo įpareigoti priimti sprendimą ir pateikti atsakymą dėl jos 2008 m. spalio 27 d. pateikto pasiūlymo – bet ne dėl atsakovės jau priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje byloje kilusio administracinio ginčo turinį ir ribas, vertina, kad nagrinėjamu atveju nėra realios grėsmės, jog pareiškėjai palankaus teismo sprendimo atveju, tokio sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas. Kolegija tai pat pažymi, kad taikant Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi būti konkrečiai nurodyta kokius veiksmus, kurių atlikimas teismo sprendimo įvykdymą apsunkintų arba pasidarytų negalimu, draudžiama atsakovei atlikti ir neturi būti nustatoma daugiau suvaržymų, negu yra būtina šio straipsnio 1 dalyje numatytam tikslui pasiekti. Priešingu atveju būtų pažeisti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tikslingumo, proporcingumo principai. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo uždrausti atsakovei atlikti Utenos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos tolimesnius derinimo, teikimo tvirtinti ir kitus teritorijų planavimo procedūras reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus veiksmus, t. y. ne tik iš esmės konkrečiai neapibrėžia draudžiamų atlikti veiksmų apimties, bet ir motyvuotai nepagrindžia, jog šių priemonių taikymas yra tikslingas ir proporcingas siekiant nagrinėjamoje byloje pareikštam reikalavimui užtikrinti. Atskirojo skundo argumentus, kad atsakovė, atlikdama kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos derinimo, teikimo tvirtinti ir kitas specialiojo plano rengimo procedūras gali pažeisti įstatymus, pareiškėjos bei kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, teisėjų kolegija vertina kaip su nagrinėjamo ginčo ribomis nesusijusias pareiškėjos prielaidas. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjos prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės užtikrinimo taikymo yra nepagrįstas. Tenkinti pareiškėjos atskirąjį skundą ir naikinti pirmosios instancijos teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartį nėra pagrindo. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

14Pareiškėjos D. Š. atskirąjį skundą atmesti.

15Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

16Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai