Byla 2S-209-485/2009

2Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, kolegijos teisėjų: Birutės Bobrel ir Evaldo Burzdiko, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Stogusta“ atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-20487-775/2008 pagal ieškovo R. Z. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Stogusta“ dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, ir

Nustatė

3Kauno miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-20487-775/2008 nagrinėjamas ieškovo R. Z. ieškinys (b. l. 3-4), kuriuo prašo išreikalauti jam nuosavybės teise priklausančią pavėsinę su stalais ir suolais iš atsakovo UAB „Stogusta“ neteisėto valdymo ir grąžinti ją natūra. Ieškiniui užtikrinti ieškovas pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui perleisti pavėsinę tretiesiems asmenims arba imtis kitų veiksmų, galinčių užkirsti kelią ieškovo nuosavybės teisės į pavėsinę įgyvendinimui. Nurodo, kad 2005-09-19 pavėsinę įgijo iš varžytinių. Tapačią dieną buvo surašytas turto pardavimo aktas, kurio pagrindu varžytinių vykdytojas UAB "Statybos verslo ir paslaugų korporacija" administratorius A. G. už 3000 Lt kainą perdavė, o ieškovas priėmė pavėsinę asmenine nuosavybės teise. Turto pardavimo akto 4 punkte yra pabrėžiama, jog šis aktas yra nuosavybės teisę į pavėsinę patvirtinantis dokumentas. Pavėsinė, tiek jos pardavimo dieną tiek ir šiuo metu randasi adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu stovintis pastatas bei aplink jį esanti teritorija šiuo metu priklauso atsakovui. Tokiu būdu ieškovui nuosavybės teise priklausanti pavėsinė stovi ant atsakovui priklausančios žemės. Esant tokiai situacijai, ieškovas, kaip turto savininkas, yra praradęs vieną iš pagrindinių teisių - valdyti nuosavybės teise priklausantį daiktą. Taip pat, yra labai apribota ir naudojimosi daiktu teisė, kadangi neturi priėjimo iki jam priklausančio daikto, o be atsakovo leidimo negali patekti į pavėsinę supančią teritoriją. Siekdamas nevaržomai naudotis ir valdyti jam priklausantį daiktą kreipėsi į atsakovą su prašymu leisti patekti į atsakovo teritoriją ir pasiimti ieškovui priklausančią pavėsinę. Atsakovas atsakydamas į tokį prašymą nurodė, jog pavėsinė ieškovui nepriklausanti, kadangi, pasak atsakovo, jis įsigydamas pastatą su žeme (esančius (duomenys neskelbtini)), kartu įsigijo - ant tos žemės stovinčią pavėsinę. Ieškovo pateiktino turto pardavimo akto, kurio pagrindu įgijo nuosavybės teisę į pavėsinę, atsakovas nelaiko tinkamu nuosavybės teisę patvirtinančiu įrodymu, o pareikalavus atsakovo pateikti dokumentus, įrodančios jo nuosavybės teisę į pavėsinę, kategoriškai atsisako juos parodyti. Iš viso to darytina išvada, jog atsakovas yra neteisėtai užvaldęs ieškovui nepriklausantį turtą ir visiškai be pagrindo atsisako jį atiduoti teisėtam turto šeimininkui. Atsakovas prašo atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį (CK 1.138 str. 2 d.) ir išreikalauti pavėsinę iš atsakovo neteisėto valdymo (CK 4.95 str.). Pasak ieškovo, tam yra visos reikalingos sąlygos: pavėsinė ieškovui priklauso asmenine nuosavybės teise (šį faktą įrodo turto pardavimo iš varžytinių aktas); ieškovas yra praradęs pavėsinės faktinio valdymo teisę (pavėsinė randasi atsakovui priklausančioje teritorijoje, dėl ko neturi galimybės ją valdyti); tiek ieškovo nuosavybės teisė, tiek atskiros ją sudarančios teisės, tokios kaip valdymas, naudojimasis daiktu, yra pažeistos, kadangi šiuo metu ieškovui priklausančią pavėsinę atsakovas valdo neteisėtai (tai įrodo ieškovo turimas nuosavybės teisę į pavėsinę patvirtinantis dokumentas bei jokio teisinio pagrindo, kuriuo remiantis ieškovas būtų perleidęs atsakovui laikinai ar kitaip valdyti pavėsinę, nebuvimas; be to, atsakovas taip pat atsisako pateikti dokumentus, galinčius įrodyti jo nuosavybės teisę į pavėsinę). Iki šiol iš atsakovo ieškovas negauna nei žodinio, nei raštiško patvirtinimo, kad pastarasis ketina geranoriškai atiduoti neteisėtai valdomą pavėsinę. Atsakovas mano, jog pavėsinė ieškovui nepriklauso ir visiškai nepripažįsta ieškovo turimo dokumento, įrodančio nuosavybės teisę pavėsinę. Dėl šių priežasčių yra didelė tikimybė, jog atsakovas, gavęs ieškinio pareiškimą, norės išvengti jam nepriklausančio daikto grąžinimo ir sieks perduoti pavėsinę tretiesiems asmenimis ar atlikti kitus veiksmus, galinčius užkirsti kelią ieškovo nuosavybės teisės į pavėsinę įgyvendinimui. Todėl, neužtikrinus ieškinio reikalavimo laikinomis apsaugos priemonėmis, ateityje priimto teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba iš visai taps neįmanomu.

4Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 10 d. nutartimi (b. l. 12) ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui areštavo statinį - pavėsinę, esančią (duomenys neskelbtini), uždraudžiant statinį parduoti, įkeisti ar kitokiu būdu perleisti tretiesiems asmenims, imtis kitų veiksmų, galinčių užkirsti kelią ieškovo nuosavybės teisės į pavėsinę įgyvendinimui. Nurodė, kad pareikštas ieškinys yra turtinio pobūdžio, todėl ieškovas turi pagrindo prašyti areštuoti statinį, kuris yra ginčo objektas byloje, kadangi nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas statinį gali perleisti tretiesiems asmenims ir atlikti kitus veiksmus, galinčius užkirsti ieškovo nuosavybės teisės į pavėsinę įgyvendinimui, dėl ko būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti nebeįmanomu.

5Atskiruoju skundu (b. l. 18-20) atsakovas UAB “Stogusta“ prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartį. Nurodo, kad teismo nutartis neteisėta ir nepagrįsta. Kaip matyti iš VĮ Registrų centro Kauno filialo pateikto (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b. l. 21-29), UAB „Stogusta" nėra nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), savininku. Šį turtą UAB „Stogusta" nuomoja pagal 2007-03-20 ir 2007-06-11 nuomos sutartis iš turto savininko UAB „SEB lizingas". Akivaizdu, kad UAB „Stogusta" negali ginčo statinį perleisti tretiesiems asmenims ir atlikti kitus veiksmus, galinčius užkirsti ieškovo nuosavybės teisės į pavėsinę įgyvendinimui, kadangi nėra turto savininke. Be to, nuomininkui UAB „Stogusta" uždraudus perleisti tretiesiems asmenims turtą ar atlikti kitus veiksmus, galinčius užkirsti ieškovo nuosavybės teisės į pavėsinę įgyvendinimui, to neuždraudžiama atlikti turto savininkui UAB „SEB lizingas". Todėl tik nuomininkui taikyti nurodytas laikinąsias apsaugos priemones yra netikslinga. Nutartyje nėra aiškiai nurodyto ir apibrėžto ginčo objekto. Adresu (duomenys neskelbtini), šiuo metu randasi trys pavėsinės: dvi iš medinių konstrukcijų ir viena iš metalinių, tad neįmanoma nustatyti, kuriai iš trijų pavėsinių taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Teismas priimdamas sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nuostolių atlyginimo užtikrinimo klausimo neišsprendė, ir taip neišlaikė interesų pusiausvyros tarp šalių (CPK 147 str. 1 d.). Vykdydama sprendimą UAB „Stogusta", saugodama turtą (vieną ar tris pavėsines), jį prižiūrėdama, laikydama savo nuomojamoje teritorijoje patirs išlaidų, kurių ieškovas gali nepadengti, nes nėra nuostolių atlyginimo užtikrinimo pagal LR CPK 147 str. l d. Be to, UAB „Stogusta" įsivels į ginčus su tikraisiais pavėsinių savininkais, kas taip pat gali pridaryti išlaidų. Patirtų nuostolių užtikrinimo pareikalavimas iš ieškovo (ko teismas nepareikalavo) taikant tokio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones būtų interesų pusiausvyros, kuri yra svarbi tarp abiejų šalių, išlaikymas. Ieškovas niekada dėl pavėsinės į UAB „Stogusta" nei žodžiu, nei raštu nesikreipė, niekada įmonei nepateikė jokio dokumento ar dokumentų, įrodančių jo teisę į turtą. Apie ieškovo pretenzijas atsakovas sužinojo tik gavę ieškinį. Pagrindžiančių savo teiginius įrodymų, kad kreipėsi į UAB „Stogusta", ieškovas teismui nepateikė, todėl jie laikytini neįrodytais. Jei vienintelė aplinkybė, dėl kurios prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, yra neįrodyta, tai pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikintos.

6Atskirasis skundas tenkintinas.

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties nagrinėjimo pagrindų patikrinimas ( CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

8Teismas, remdamasis Civilinio kodekso 144 str. pirmąją dalimi , dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių , jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Teismui pakanka įsitikinti, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno m. apylinkės teisme yra užvesta civilinė byla pagal ieškovo R. Z. ieškinį atsakovui UAB „ Stogusta“ dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Kartu ieškovas prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui perleisti pavėsinę tretiesiems asmenims arba imtis kitų veiksmų, galinčių užkirsti kelią ieškovo nuosavybės teisės į pavėsinę įgyvendinimui. 2008-11-10 nutartimi Kauno m. apylinkės teismas ieškovo prašymą tenkino ir pritaikė prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Kaip matyti iš pridedamo VĮ Registrų centro Kauno filialo pateikto (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto centrinio banko išrašo UAB „ Stogusta“ nėra nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), savininku. Turtą, esantį (duomenys neskelbtini) UAB „ Stogusta“ nuomoja pagal 2007-03-20 ir 2007-06-11 nuomos sutartis iš turto savininko UAB „ SEB lizingas“. Todėl teisėjų kolegijos nuomone laikinosios apsaugos priemonės atsakovo kaip turto nuomotojo atžvilgiu buvo pritaikytos be pagrindo.

9Be to, teisėjų kolegija sutinka su apelianto atskirajame skunde nurodyta aplinkybe, kad skundžiamoje nutartyje nėra aiškiai nurodyto ir apibrėžto ginčo objekto. Apeliantas nurodo, kad adresu (duomenys neskelbtini) yra trys pavėsinės: dvi iš medinių konstrukcijų ir viena iš metalinių. Kadangi skundžiamoje nutartyje nėra aiškiai nurodytas ir apibrėžtas ginčo objektas, įmanoma nustatyti, kuriai iš trijų pavėsinių taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Taikant laikinąsias apsaugos priemones pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių netyrė ir nesiaiškino. Taip pat kaip jau minėta, nesiaiškino ir kas yra tikrasis ginčo turto savininkas.

10Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad 2008-11-10 Kauno m. apylinkės teismo nutartį pripažinti pagrįsta ir teisėta nėra pagrindo. Todėl ji panaikintina. Atsižvelgiant į tai ,kad taikant laikinąsias apsaugos priemones nebuvo pilnai išsiaiškintos visos turinčios reikšmės aplinkybės, todėl šis klausimas perduotinas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

11Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d., 3 p,

Nutarė

12Atskirąjį skundą patenkinti.

13Kauno m. apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartį panaikinti ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai