Byla Iv-2951-142/2011
Dėl sprendimo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan, sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. G. skundą atsakovui Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, dėl sprendimo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėja D. G. (toliau - ir pareiškėja) padavė teismui skundą, kuriame prašė priteisti iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) sumokėti pareiškėjai už mokymosi metu (nuo 2011 m. vasario 4 d. iki 2011 m. vasario 19 d.) neapmokėtas mokymosi atostogas, priteisti iš atsakovo visas teismo ir atstovavimo išlaidas. Teisme 2011 m. birželio 10 d. buvo gautas patikslintas skundas, kuriame pareiškėja papildomai prašė panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 2011 m. balandžio 8 d. raštą Nr. 22-386.

5Skunduose pareiškėja paaiškino, kad 2011 m. kovo 15 d. Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriui pateikė prašymą apmokėti mokymosi atostogas ir 2011 m. balandžio 8 d. raštu gavo atsakymą Nr. 22-386, kad mokamos mokymosi atostogos pareiškėjai nepriklauso. Pareiškėjos nuomone, atsisakymas apmokėti mokymosi atostogas yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas. Pareiškėja rėmėsi Darbo kodekso 210 straipsnio 2 dalimi ir paaiškino, jog dėl šios priežasties su ja turėjo būti iš anksto derinamos apmokėjimo sąlygos. Be to, pareiškėja rėmėsi Darbo kodekso 209 straipsnio 2 dalimi ir imperatyvia nuostata, kad darbuotojų, kurie mokosi mokymosi įstaigose, mėnesinis uždarbis visais atvejais negali būti mažesnis už Vyriausybės nustatytą minimalią algą. Pareiškėjos nuomone, jai turėjo būti sumokėta už 16 dienų minimalios mėnesinės algos tarifu, iš viso 457 litai.

6Atsakovas Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracija atsiliepime į skundą nurodė, kad su pareiškėjos reikalavimais nesutinka.

7Atsakovas paaiškino, kad atsižvelgus į pareiškėjos prašymą ir vadovaujantis Darbo kodekso 210 straipsnio 2 dalimi, buvo leista jai pasinaudoti nemokamomis mokymosi atostogomis nuo 2011 m. vasario 4 d. iki 2011 m. vasario 19 d. Kartu su prašymu pareiškėja pateikė pažymą iš Mykolo Romerio universiteto (2010 m. lapkričio 10 d. pažyma Nr. 8), kurioje buvo nurodyta 2010/2011 studijų metų žiemos sesijos data ir tai, kad D. G. yra šio universiteto Tesės fakulteto Teisės ir valdymo programos papildomųjų studijų klausytoja. Atsakovas rėmėsi Darbo kodekso 210 straipsniu. Paaiškino, kad D. G. mokėsi savo iniciatyva, ji neturėjo darbdavio siuntimo, todėl darbdavys nėra įpareigotas apmokėti mokymosi atostogas ir jokių teisės aktų reikalavimų ar pareiškėjos teisių nepažeidė. Atsakovo nuomone, nėra pagrindo panaikinti atsakovo 2011 m. balandžio 8 d. raštą Nr. 22-386, nes atsakymas pareiškėjai pateiktas laiku, jis yra motyvuotas ir pagrįstas galiojančių teisės aktų nuostatomis.

8II.

9Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimu pareiškėjos skundo netenkino.

10Teismas pabrėžė, jog bylos faktinės aplinkybės yra tokios, kad pareiškėja D. G., Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtoja, 2010 m. gruodžio 22 d. parašė prašymą Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriui, kuriame prašė suteikti mokymosi atostogas Mykolo Romerio universitete nuo 2011 m. sausio 3 d. iki vasario. Prie pašymo pareiškėja pridėjo Mykolo Romerio universiteto 2010 m. lapkričio 10 d. pažymą Nr. 8, kurioje nurodoma, kad pareiškėja yra Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Teisės ir valdymo programos papildomųjų studijų klausytoja. 2010/2011 studijų metų žiemos sesija vyks 2011 m. sausio – vasario 3 dienomis. Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktorius, vadovaudamasis Darbo kodekso 181 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais, 210 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgdamas į Mykolo Romerio universiteto 2010 m. lapkričio 10 d. pažymą Nr. 8 ir pareiškėjos 2010 m. gruodžio 23 d. prašymą, 2010 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. A-296 išleido pareiškėją nemokamų atostogų nuo 2011 m. sausio 3 d. iki 2011 m. vasario 3 d. Pareiškėja 2011 m. sausio 25 d. parašė prašymą pratęsti mokymosi atostogas iki vasario 19 dienos. Prašymas buvo grindžiamas Mykolo Romerio universiteto pažyma Nr. 8. Direktorius 2011 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. A-12 pratęsė D. G. nemokamas mokymosi atostogas nuo 2011 m. vasario 4 d. iki 2011 m. vasario 19 d. Pareiškėja 2011 m. kovo 15 d. tarnybiniame prašyme nurodė, kad nuo 2011 m. vasario 4 d. iki 2011 m. vasario 19 d. mokėsi Mykolo Romerio universitete, jai buvo suteiktos nemokamos mokymosi atostogos, nors galiojantys teisės aktai numato mokėti už tai tam tikrą piniginę išmoką. Be to, pareiškėja prašė informuoti, kodėl Lukiškių TI-K pažeidė galiojančius teisės aktus, ir sumokėti už minėtas atostogas kaip mokymosi atostogas. Atsisakius tai padaryti, pareiškėja prašė pateikti pažymą, kokia pinigų suma jai turėjo būti sumokėta.

11Teismas akcentavo, jog atsakymas į pareiškėjos prašymą pateiktas 2011 m. balandžio 8 d. rašte Nr. 22-386. Rašte nurodoma, kad, vadovaujantis Darbo kodekso 210 straipsnio 2 dalimi, 2011 m. vasario 4-19 dienomis pareiškėjai leista pasinaudoti nemokamomis mokymosi atostogomis. Paaiškinama, jog už suteikiamas mokymosi atostogas mokamas ne mažesnis kaip vidutinis darbo užmokestis darbuotojams, kurie mokosi turėdami įmonių siuntimus (Darbo kodekso 210 straipsnio 1 dalis), o pareiškėja mokosi ne darbdavio iniciatyva, Mykolo Romerio universiteto teisės fakultete yra įvardinta klausytoja. Toks atsakymas laikytinas atsisakymu išmokėti išmoką už mokymosi atostogas, taigi skundžiamu sprendimu. Teismo nuomone, ginčo dėl faktinių aplinkybių nėra. Kaip konstatavo teismas, pareiškėja dirba Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtoja, t. y. ji yra statutinė valstybės tarnautoja. Teismas pabrėžė, jog ginčo teisinius santykius reglamentuoja Darbo kodeksas, nes nei Tarnybos kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statutas, nei Valstybės tarnybos įstatymas nereglamentuoja mokymosi atostogų apmokėjimo sąlygų, o nukreipia į Darbo kodeksą. Pirmosios instancijos teismas akcentavo ir tai, jog pareiškėja teisme neteigė, kad jos mokymosi atostogų apmokėjimą reglamentuoja koks nors kitas teisės aktas, o ne Darbo kodeksas, ji rėmėsi Darbo kodekso 209 straipsnio ir 210 straipsnio nuostatomis.

12Teismas nurodė, kad mokymosi atostogų apmokėjimo sąlygas reglamentuoja Darbo kodekso 210 straipsnis. Straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio Kodekso 181 straipsnyje nurodytiems darbuotojams, kurie mokosi, laiko stojamuosius egzaminus į aukštesniąsias ir aukštąsias mokyklas turėdami įmonių siuntimus, už suteikiamas mokymosi atostogas šios įmonės moka ne mažesnį kaip vidutinį darbo užmokestį. Straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog darbuotojams, kurie laiko stojamuosius egzaminus ar mokosi savo iniciatyva, mokėjimo už mokymosi laiką klausimas sprendžiamas kolektyvinėse sutartyse arba šalių susitarimu. Teismo nuomone, pareiškėjos atstovo minimas Darbo kodekso 209 straipsnis ginčui netaikytinas. Ši norma tik garantuoja darbuotojams, jog dėl to, kad jie mokosi, jų darbo užmokestis negali būti mažesnis už Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą, ir nereglamentuoja mokymosi atostogų apmokėjimo. Todėl prieštaravimų tarp Darbo kodekso 209 straipsnio ir 210 straipsnio nėra. Teismas pažymėjo, kad įstatymas išskiria du mokymosi atostogų apmokėjimo atvejus: 1) kai darbuotojas mokosi įmonės siuntimu ir 2) kai darbuotojas mokosi savo iniciatyva. Teismas pabrėžė, jog už suteikiamas mokymosi atostogas darbuotojui mokamas ne mažesnis kaip vidutinis darbo užmokestis, jeigu darbuotojas mokosi įmonės siuntimu. Jeigu darbuotojas mokosi savo iniciatyva, tai dėl mokymosi atostogų apmokėjimo sprendžiama šalių susitarimu.

13Teismas akcentavo, kad pareiškėja mokosi savo iniciatyva. Teismo vertinimu, pareiškėja neteikė objektyvių įrodymų, buvus susitarimą dėl mokymosi atostogų nuo 2011 m. vasario 4 d. iki 2011 m. vasario 19 d. apmokėjimo, o bylos įrodymai to nepatvirtina. Abiejuose prašymuose, t. y. ir 2010 m. gruodžio 22 d. prašyme, ir 2011 m. sausio 25 d. prašyme, pareiškėja tik prašė suteikti mokymosi atostogas, dėl jų apmokėjimo klausimo nekėlė. Lukiškių TI-K direktoriaus 2011 m. sausio 27 d. įsakyme Nr. A-12 aiškiai yra nurodyta, kad pareiškėjai suteikiamos nemokamos mokymosi atostogos. Taip pat buvo nurodyta ir 2010 m. gruodžio 31 d. įsakyme Nr. A-296. Pareiškėja su tokiais direktoriaus įsakymais sutiko, jų neskundė, o klausimą dėl mokymosi atostogų apmokėjimo pradėjo kelti tik 2011 m. kovo 15 d., t. y. jau po mokymosi atostogų, nors pati skunde pripažino, kad mokymosi atostogų apmokėjimo sąlygos turėjo būti iš anksto derinamos. Teismas akcentavo, jog pareiškėja nepagrįstai tvirtina, kad darbdavys turėjo kelti klausimą dėl mokymosi atostogų apmokėjimo, nes prašymą suteikti mokymosi atostogas pateikė pati pareiškėja.

14Teismo vertinimu, atsižvelgiant į mokymosi atostogų apmokėjimą reglamentuojančias teisės normas, bei į tai, kad pareiškėja mokėsi savo iniciatyva, darbdavys nėra įpareigotas visais atvejais apmokėti mokymosi atostogas. Teismo nuomone, darbdavys nebūtų įpareigotas apmokėti mokymosi atostogas netgi jeigu pareiškėja būtų to paprašiusi. Taigi, kaip konstatavo teismas, darbdavys jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Teismo vertinimu, atsakymas pareiškėjai į jos prašymą dėl mokymosi atostogų apmokėjimo pateiktas laiku, yra motyvuotas, pagrįstas teisės aktais. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos reikalavimai sumokėti už mokymosi atostogas nuo 2011 m. vasario 4 d. iki 2011 m. vasario 19 d. ir panaikinti atsakovo 2011 m. balandžio 8 d. raštą Nr. 22-386 yra nepagrįsti.

15III.

16Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų patenkinti jos reikalavimai. Apeliacinį skundą grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais.

17Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais.

18Teisėjų kolegija

konstatuoja:

19IV.

20Byloje kilęs ginčas dėl apmokėjimo už atostogas, skiriamas mokymuisi aukštosiose mokyklose.

21Byloje nustatyta, kad pareiškėja dirbo Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtoja bei tuo pačiu metu mokėsi Mykolo Romerio universitete. Jos prašymu ji buvo išleista nemokamų mokymosi atostogų nuo 2011 m. sausio 3 d. iki 2011 m. vasario 3 d. ir nuo 2011 m. vasario 4 d. iki 2011 m. vasario 19 d.. Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovo darbo užmokestį už mokymosi atostogas, laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 4 d. iki 2011 m. vasario 19 d., šį reikalavimą grindžia Lietuvos Respublikos darbo kodekso 209 straipsnio 2 dalies nuostatomis.

22Pagal Tarnybos kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 46 straipsnio 8 dalies ir Valstybės tarnybos įstatymo 35 straipsnio 2 dalies nuostatas mokymosi atostogų suteikimo bei apmokėjimo sąlygas ir tvarką statutiniams valstybės tarnautojams reglamentuoja Darbo kodeksas.

23Šio kodekso 210 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad „Šio Kodekso 181 straipsnyje nurodytiems darbuotojams, kurie mokosi, laiko stojamuosius egzaminus į aukštesniąsias ir aukštąsias mokyklas turėdami įmonių siuntimus, už suteikiamas mokymosi atostogas šios įmonės moka ne mažesnį kaip vidutinį darbo užmokestį. Darbuotojams, kurie laiko stojamuosius egzaminus ar mokosi savo iniciatyva, mokėjimo už mokymosi laiką klausimas sprendžiamas kolektyvinėse sutartyse arba šalių susitarimu.“

24Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad yra nustatytos skirtingos apmokėjimo už mokymosi atostogas sąlygos, kurios priklauso nuo to, kieno iniciatyva darbuotojas (statutinis valstybės tarnautojas) mokosi aukštojoje mokykloje, t. y., ar jis mokosi darbdavio, ar savo iniciatyva.

25Kai darbuotojas mokosi darbdavio siuntimu (iniciatyva), darbdavys privalo darbuotojui už mokymosi atostogas mokėti ne mažesnį kaip vidutinį darbo užmokestį (Darbo kodekso 210 str. 1 d.), o kai darbuotojas mokosi savo iniciatyva, apmokėjimo už mokymosi atostogas klausimą pavesta spręsti kolektyvine sutartimi arba šalių susitarimu (Darbo kodekso 210 str. 2 d.).

26Byloje nustatyta, kad pareiškėja aukštojoje mokykloje mokosi savo iniciatyva. Prašydama išleisti mokymosi atostogų, atsakovo neprašė spręsti šių atostogų apmokėjimo klausimo, t. y., neinicijavo šio klausimo sprendimo susitarimo tarp šalių būdu. Atsakovas, išleisdamas pareiškėją minėtų atostogų, aiškiai išreiškė savo valią, kad išleidžia pareiškėją nemokamų atostogų.

27Byloje duomenų, kad aptariamas klausimas yra sureguliuotas kolektyvine sutartimi, nėra. Tokių aplinkybių nenurodo ir šalys.

28Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas bei pagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo.

29Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas teisingai taip pat išaiškino, kad ginčo teisiniams santykiams taikyti Darbo kodekso 209 straipsnio 2 dalies nuostatų nėra pagrindo, nes ši teisės norma reglamentuoja apmokėjimo už darbą darbuotojams, kurie mokosi mokymo įstaigose klausimus, o būtent, nustato minimalią darbo užmokesčio ribą – nemažesnę už Vyriausybės nustatytą minimaliąją mėnesinę algą, kuri turi būti mokama besimokančiam darbuotojui už darbą, tačiau nereguliuoja mokymosi atostogų suteikimo bei jų apmokėjimo klausimų. Dėl ko priešingi šiuo klausimu apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

30Dėl paminėto tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

31Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,

Nutarė

32Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos D. G. apeliacinį skundą atmesti.

33Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėja D. G. (toliau - ir pareiškėja) padavė... 5. Skunduose pareiškėja paaiškino, kad 2011 m. kovo 15 d. Lukiškių tardymo... 6. Atsakovas Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracija atsiliepime... 7. Atsakovas paaiškino, kad atsižvelgus į pareiškėjos prašymą ir... 8. II.... 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimu... 10. Teismas pabrėžė, jog bylos faktinės aplinkybės yra tokios, kad... 11. Teismas akcentavo, jog atsakymas į pareiškėjos prašymą pateiktas 2011 m.... 12. Teismas nurodė, kad mokymosi atostogų apmokėjimo sąlygas reglamentuoja... 13. Teismas akcentavo, kad pareiškėja mokosi savo iniciatyva. Teismo vertinimu,... 14. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į mokymosi atostogų apmokėjimą... 15. III.... 16. Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo... 17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo šį skundą atmesti kaip... 18. Teisėjų kolegija... 19. IV.... 20. Byloje kilęs ginčas dėl apmokėjimo už atostogas, skiriamas mokymuisi... 21. Byloje nustatyta, kad pareiškėja dirbo Lukiškių TI-K Apsaugos ir... 22. Pagal Tarnybos kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 46... 23. Šio kodekso 210 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad „Šio Kodekso 181... 24. Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad yra nustatytos skirtingos apmokėjimo... 25. Kai darbuotojas mokosi darbdavio siuntimu (iniciatyva), darbdavys privalo... 26. Byloje nustatyta, kad pareiškėja aukštojoje mokykloje mokosi savo... 27. Byloje duomenų, kad aptariamas klausimas yra sureguliuotas kolektyvine... 28. Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas... 29. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas teisingai taip pat išaiškino, kad... 30. Dėl paminėto tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra... 31. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies... 32. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimą... 33. Nutartis neskundžiama....