Byla 3K-3-369-421/2015
Dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutarties, priimtos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vilbesta“ bankroto byloje pagal trečiojo asmens D. Z. prašymą pervesti antstolės depozitinėje sąskaitoje saugomas lėšas, peržiūrėjimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus ir Donato Šerno (pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens D. Z. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutarties, priimtos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vilbesta“ bankroto byloje pagal trečiojo asmens D. Z. prašymą pervesti antstolės depozitinėje sąskaitoje saugomas lėšas, peržiūrėjimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje sprendžiamas ginčas, ar, iškėlus įmonei bankroto bylą, jos kreditoriaus reikalavimo įvykdymui užtikrinti į antstolės depozitinę sąskaitą pervestos trečiojo asmens lėšos gali būti sumokamos kreditoriui, ar kreditoriaus reikalavimas bankrutuojančiai įmonei tenkintinas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) nustatyta tvarka.

6Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2012 m. liepos 9 d. nutartimi areštavo UAB „Vilsotos Investicijos“ (dabar – BUAB „Vilbesta“) (skolininko) 21 201 Lt (6140,23 Eur) vertės turtą D. Z. (kreditoriaus) civilinėje byloje Nr. 2-3227-592/2013 pareikštam reikalavimui užtikrinti. UAB „Vilsota“, siekdama užtikrinti UAB „Vilbesta“ galbūt atsirasiančios prievolės D. Z. įvykdymą ir panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, 2012 m. liepos 17 d. pervedė nurodytą lėšų sumą į antstolės B. P. (toliau – antstolė) depozitinę sąskaitą. Antstolė 2012 m. liepos 17 d. Turto aprašo aktu aprašė depozitinėje sąskaitoje saugomas lėšas ir nurodė Turto arešto registrui panaikinti skolininko UAB „Vilbesta“ turto areštą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendimu D. Z. iš atsakovo UAB „Vilbesta“ priteista 20 701 Lt (5995,42 Eur) išlaidų daikto trūkumams pašalinti, 500 Lt (144,81 Eur) nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Šis sprendimas įsiteisėjo 2014 m. gegužės 8 d., Vilniaus apygardos teismui nutartimi palikus pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

7Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 27 d. nutartimi UAB ,,Vilbesta“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Kitoks sprendimas“; nutartis įsiteisėjo 2013 m. gruodžio 11 d. Antstolė, remdamasi CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 632 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 2014 m. sausio 14 d. patvarkymu sustabdė vykdomąją bylą dėl laikinųjų apsaugos priemonių D. Z. prašymu BUAB „Vilbesta“ taikymo, persiuntė vykdomąjį dokumentą bankroto bylą iškėlusiam teismui ir užbaigė vykdomąją bylą.

8Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 8 d. nutartimi panaikino visus areštus, taikytus BUAB „Vilbesta“ turtui ir lėšoms bankų sąskaitose.

9Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 12 d. išdavė D. Z. vykdomąjį raštą dėl skolos pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendimą išieškojimo.

10D. Z. 2014 m. gegužės 16 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas įpareigoti antstolę pervesti jos sąskaitoje saugomas AB „Vilsota“ lėšas (21 201 Lt) (6140,23 Eur), skirtas jo reikalavimams užtikrinti, į D. Z. sąskaitą banke. D. Z. teigimu, įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo patenkinti jo reikalavimai BUAB „Vilbesta“, jis turi teisę gauti lėšas, kurios buvo saugomos šių reikalavimų įvykdymui užtikrinti.

11Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 23 d. nutartimi pripažino BUAB „Vilbesta“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

12II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) esmė

13Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 25 d. nutartimi D. Z. prašymą atmetė; įtraukė D. Z. į BUAB „Vilbesta“ trečiosios eilės kreditorių sąrašą su 21 201 Lt (6140,23 Eur) finansiniu reikalavimu; įpareigojo antstolę pervesti BUAB „Vilbesta“ priklausančias lėšas į BUAB „Vilbesta“ sąskaitą.

14Teismas, remdamasis ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktu, kuriame nustatyta, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, 18 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtinta, jog kreditoriaus reikalavimai įmonei, kurių nepatenkino antstolis, tenkinami ĮBĮ nustatyta tvarka, atsižvelgdamas į tai, kad BUAB „Vilbesta“ bankroto byla iškelta 2013 m. lapkričio 27 d., o teismo sprendimas, kuriuo patenkintas

15D. Z. reikalavimas BUAB „Vilbesta“, įsiteisėjo tik 2014 m. gegužės 8 d., sprendė, jog antstolė pagrįstai atsisakė pervesti jos sąskaitoje saugomas lėšas D. Z.; įtraukė jį į BUAB „Vilbesta“ kreditorių sąrašą su 21 201 Lt (6140,23 Eur) finansiniu reikalavimu; pažymėjo, kad lėšų, kuriomis užtikrinti bankrutuojančios bendrovės įsipareigojimai kreditoriams, pervedimo bankroto administratoriui klausimas yra bankroto bylą iškėlusio teismo prerogatyva, todėl lėšas, esančias antstolės depozitinėje sąskaitoje, grąžino BUAB „Vilbesta“.

16Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs D. Z. atskirąjį skundą, 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 25 d. sprendimą paliko nepakeistą.

17Teismas, pasisakydamas dėl atskirojo skundo argumento, kad, trečiajam asmeniui (UAB „Vilsota“) pervedus į antstolės depozitinę sąskaitą lėšų BUAB „Vilbesta“ prievolei D. Z. užtikrinti, šios lėšos, patenkinus D. Z. reikalavimą, turi būti pervedamos jam, nurodė, jog trečiasis asmuo turi teisę įvykdyti skolininko prievolę visą ar iš dalies kreditoriui (CK 6.50 straipsnio 1 dalis), išskyrus įstatyme nustatytus atvejus; byloje nėra ginčo, kad trečiasis asmuo pervedė į antstolės depozitinę sąskaitą lėšas, tačiau jos pervestos ne skolininko prievolei įvykdyti, o tik siekiant užtikrinti ateityje galbūt atsirasiančios skolininko prievolės įvykdymą ir išvengti laikinųjų apsaugos priemonių skolininkui taikymo. Lėšas pervedus į antstolės sąskaitą, o ne tiesiogiai kreditoriui, prievolė liko neįvykdyta. D. Z. reikalavimo teisę skolininkui įgijo tik 2014 m. gegužės 8 d., įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendimui, t. y. jau po bankroto bylos BUAB „Vilbesta“ iškėlimo. Iškėlus bendrovei bankroto bylą, nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo, antstoliui iki bankroto bylos iškėlimo nepriėmus patvarkymo dėl jam pervestų lėšų paskirstymo, kreditorius D. Z. neįgijo teisės reikalauti, kad šios lėšos jam būtų perduotos. Teismas pažymėjo, kad BUAB „Vilbesta“ bankroto byloje patvirtinti ne tik D. Z., bet ir kitų kreditorių finansiniai reikalavimai, todėl, atsiskaičius su D. Z., kuris kaip kreditorius neturi pirmumo teisės, būtų pažeisti kitų kreditorių interesai (CK 1.5 straipsnis, ĮBĮ 35 straipsnis), taip pat viešasis interesas.

18Teismas taip pat nesutiko su atskirojo skundo argumentu, kad pagrindas pervesti depozitinėje sąskaitoje esančias lėšas BUAB „Vilbesta“ būtų atsiradęs tik tuo atveju, jeigu būtų patenkintas BUAB „Vilbesta“ apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendimo, priimto D. Z. naudai, panaikinimo. ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu dėl įmonės buvo priimti <...> antstolio, kitų institucijų ar pareigūnų nurodymai areštuoti, nurašyti lėšas arba nutraukti lėšų išmokėjimą iš įmonės sąskaitos, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus ir nurodymus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas, išskyrus šio įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Teismas, remdamasis šia nuostata, sprendė, kad pagrindas pervesti antstolio depozitinėje sąskaitoje esančias lėšas D. Z. būtų atsiradęs tik tuo atveju, jeigu BUAB ,,Vilbesta“ būtų atsisakyta iškelti bankroto bylą.

19III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

20Kasaciniu skundu D. Z. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutarties dalį, kuria pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista, bei priimti naują sprendimą – tenkinti D. Z. prašymą pervesti jam antstolės depozitinėje sąskaitoje saugomas lėšas (21 201 Lt) (6140,23 Eur); Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutarties dalį, kuria nebuvo pasisakyta dėl dalies įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtinto D. Z. reikalavimo – 2412,13 Lt (698,60 Eur), – perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

211. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalį ir nukrypo nuo šios normos aiškinimo bei taikymo klausimais suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Šioje normoje įtvirtinta, kad teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai arba kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka duoti antstolio, kitų institucijų ar pareigūnų nurodymai areštuoti, nurašyti lėšas arba nutraukti lėšų išmokėjimą iš įmonės sąskaitos, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus ir nurodymus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas, išskyrus šio įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Šioje normoje įtvirtintas vienas iš ĮBĮ tikslų – sustabdyti disponavimą galbūt bankrutuosiančio skolininko turtu ir lėšomis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad nurodyta nuostata taikytina tik skolininko turtui. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad antstolio depozitinėje sąskaitoje esančios lėšos – 21 201 Lt (6140,23 Eur) – priklauso ne skolininkui BUAB „Vilbesta“, o UAB „Vilsota“. Būtent ši įmonė pervedė lėšas BUAB „Vilbesta“ ateityje galbūt atsirasiančios prievolės vykdymui užtikrinti, o byloje nėra duomenų, kad nurodytos bendrovės sudarė sandorį, kurio pagrindu UAB „Vilsota“ perleido savo nuosavybės teisę skolininkui BUAB „Vilbesta“ į 21 201 Lt (6140,23 Eur). Taigi, kasatoriaus teigimu, antstolės depozitinėje sąskaitoje saugomos nurodytos lėšos priklauso ne skolininkui, todėl šiuo atveju ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalis netaikytina. Priešingas aiškinimas reikštų, kad pažeidžiami kreditorių, kurių reikalavimai užtikrinti trečiųjų asmenų, ne skolininko turtu skolininko prievolėms įvykdyti, interesai.

222. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai UAB „Vilsota“ atliktą mokėjimą į antstolės depozitinę sąskaitą vertino pagal CK 6.50 straipsnio, o ne pagal 6.76–6.77 straipsnių nuostatas (kaip laidavimą už skolininko prievolių įvykdymą). Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad UAB „Vilsota“ pervedė lėšas į antstolės depozitinę sąskaitą CK 6.50 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu (trečiasis asmuo turi teisę įvykdyti skolininko prievolę visą ar iš dalies kreditoriui). Tačiau, anot kasatoriaus, ši CK norma netaikytina, nes, kaip konstatavo pats teismas, pervedus lėšas, BUAB „Vilbesta“ prievolė kasatoriui nebuvo įvykdyta. Šiuo atveju lėšos buvo pervestos palankaus kasatoriui teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, be to, UAB „Vilsota“ ir BUAB „Vilbesta“ tarpusavio susitarimu, t. y. kasatoriui apie tai nežinant. Dėl šių priežasčių, kasatoriaus vertinimu, UAB „Vilsota“ lėšų už galbūt atsirasiančią BUAB „Vilbesta“ prievolę į antstolės depozitinę sąskaitą pervedimas laikytinas laidavimu (CK 6.77 straipsnis), o ne prievolės įvykdymu už skolininką. CK 6.76 straipsnyje nustatyta, kad asmuo gali laiduoti už kito asmens prievolės vykdymą. Nei CK, nei ĮBĮ nenustatyta, kad laiduotojo lėšos paskirstomos dar ir kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimams įvykdyti.

23Kasatoriaus teigimu, kasaciniam teismui sprendžiant, kad CK 6.76–6.77 straipsnių normos šiuo atveju netaikytinos, konstatuotina, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.50, 6.51, 6.112 straipsnių nuostatas. UAB „Vilsota“ 2014 m. kovo 3 d. atsiliepime į kasatoriaus skundą dėl antstolės 2014 m. sausio 14 d. patvarkymo nurodė, kad, sumokėdama į antstolės depozitinę sąskaitą 21 201 Lt (6140,23 Eur), įvykdė BUAB „Vilbesta“ prievolę kreditoriui

24(D. Z.) pagal CK 6.51 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į tai, sprendė, kad UAB „Vilsota“ veiksmai kvalifikuotini pagal CK 6.50 straipsnio 1 dalį. CK 6.51 straipsnyje įtvirtintas specialus atvejis, kada prievolę už skolininką įvykdo trečiasis asmuo. Skirtingai nei CK 6.50 straipsnyje nurodytais atvejais, kai trečiojo asmens vykdymas atitinka skolininko interesus, CK 6.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma skirta trečiojo asmens (šiuo atveju – UAB „Vilsota“) interesams apsaugoti. Kasatoriaus teigimu, šiuo atveju UAB „Vilsota“, kaip BUAB „Vilbesta“ akcininkė, siekdama išsaugoti savo teises į antstolės areštuotą skubiai pardavinėjamą nekilnojamąjį turtą, pasinaudojo CK 6.51 straipsnyje įtvirtinta teise – įvykdyti prievolę už BUAB „Vilbesta“; tai pripažino tiek UAB „Vilsota“, tiek BUAB „Vilbesta“. Taigi, kasatoriaus nuomone, UAB „Vilsota“ dar 2012 m. liepos 17 d. (iki bankroto bylos BUAB „Vilbesta“ iškėlimo) mokėjimo pavedimu įvykdė prievolę už BUAB „Vilbesta“, todėl antstolei atsirado pagrindas pervesti sumokėtus pinigus kasatoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. G. v. AB Lietuvos žemės ūkio bankas, bylos Nr. 3K-3-338/2003). Kasatoriaus teigimu, tokios išvados pagrįstumą patvirtina, be kita ko, tai, kad Vilniaus apygardos teismas, iškėlęs bankroto bylą BUAB „Vilbesta“, įtraukė UAB „Vilsota“ į kreditorių sąrašą su 21 201 Lt (6140,23 Eur) finansiniu reikalavimu, t. y. patvirtino, kad UAB „Vilsota“ įvykdė BUAB „Vilbesta“ prievolę kasatoriui ir įvyko subrogacija, t. y. UAB „Vilsota“ perėjo kreditoriaus D. Z. teisės (CK 6.50, 6.51, 6.112 straipsniai). Neatsižvelgiant į tai, kasatorius neatgauna antstolės depozitinėje sąskaitoje laikomos jam skirtos pinigų sumos, tačiau dėl tos pačios sumos ne tik UAB „Vilsota“, bet ir jis įtrauktas į BUAB „Vilsota“ kreditorių sąrašą. Kasatoriaus teigimu, prievolės įvykdymas, sumokant skolą į antstolės depozitinę sąskaitą, atitiktų jo interesus tik tuo atveju, jeigu lėšos jam būtų išmokėtos. Dėl to depozitinėje sąskaitoje esančios lėšos į bankrutuojančio asmens turtą negali būti įtraukiamos, nes jos yra ne jo, o kasatoriaus (CK 6.56 straipsnis). Tik dėl šios priežasties (kad priėmus kasatoriui palankų teismo sprendimą, bus lėšų, iš kurių sprendimas galės būti įvykdytas) kasatorius sutiko, kad BUAB „Vilbesta“ turtui būtų panaikintas areštas. Kasatoriaus teigimu, jis įtrauktinas į BUAB „Vilbesta“ kreditorių sąrašą tik likusiai, pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3227-592/2013 priteistai, tačiau neatlygintai reikalavimo daliai – 2412,13 Lt (698,60 Eur), dėl kurios teismai iš viso nepasisakė, todėl konstatuotinas absoliutus nutarčių negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 360 straipsnis). Tik tuo atveju, jeigu UAB „Vilbesta“ apeliacinis skundas būtų buvęs patenkintas, būtų atsiradęs pagrindas depozitinėje sąskaitoje esančią pinigų sumą pervesti BUAB „Vilbesta“, dėl kurios Vilniaus apygardos teismas yra patvirtinęs UAB „Vilsota“ finansinį reikalavimą. Kasatoriaus teigimu, tokią išvadą patvirtina aplinkybė, kad, iškėlus BUAB „Vilbesta“ bankroto bylą, netenkintas bankroto administratoriaus prašymas pervesti antstolės depozitinėje sąskaitoje esančias lėšas – 21 201 Lt (6140,23 Eur) BUAB „Vilbesta“, teismui konstatavus, kad dar nėra priimtas galutinis teismo sprendimas byloje dėl skolos iš šios įmonės priteisimo. Kasatoriaus nuomone, jeigu būtų pripažinta, kad nurodyta lėšų suma priklauso BUAB „Vilbesta“, ji būtų nedelsiant pervesta bankroto administratoriui, o priimtas sprendimas minėtoje civilinėje byloje turėtų reikšmės tik sprendžiant dėl kasatoriaus įtraukimo į BUAB „Vilbesta“ kreditorių sąrašą.

253. Kasatoriaus įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismo nutartis vertintina kaip pernelyg formali, neatitinkanti pagrindinių teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis, CPK 3 straipsnis) ir civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis). Profesionaliam statybų srities subjektui – UAB „Vilsotos investicijos“ – 2012 m. birželio 25 d. pažeidus vartotojo – kasatoriaus teises, šis nedelsdamas (2012 m. liepos 4 d.), t. y. daugiau nei prieš metus iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo (2013 m. lapkričio 27 d.), kreipėsi į teismą, kad būtų apginta pažeista jo teisė; prašė taikyti skolininko turtui laikinąsias apsaugos priemones – buvo areštuotas skolininkui priklausantis turtas; tam, kad skolininkas galėtų toliau disponuoti jam priklausančiu turtu, UAB „Vilsota“ pervedė į antstolės depozitinę sąskaitą 21 201 Lt (6140,23 Eur), skirtus būtent kasatoriaus, o ne kitų skolininko kreditorių, reikalavimams užtikrinti. Kasatorius, būdamas tikras, kad, priėmus jam palankų teismo sprendimą, jo reikalavimas bus patenkintas, neprieštaravo skolininko prašymui panaikinti jo turtui pritaikytą areštą. Kasatoriaus teigimu, ne dėl jo kaltės procesas pagal jo ieškinį iškeltoje civilinėje byloje vyko beveik dvejus metus, taip nesilaikant vieno iš civilinio proceso tikslų – ginti asmenų, kurių pažeistos materialiosios subjektinės teisės, interesus, kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis), dar nepasibaigus procesui vienoje civilinėje byloje, skolininkui buvo iškelta bankroto byla. Kasatoriaus nuomone, tokios aplinkybės sudaro pagrindą svarstyti, ar valstybei neturėtų kilti civilinės atsakomybės (CK 6.271 straipsnis). Kasatoriaus įsitikinimu, netinkamas teisės aktų normų taikymas ir (ar) prioritetų teikimas formaliems aspektams sudarytų sąlygas neteisingo sprendimo priėmimui, neatitiktų bendrųjų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų (CK 1.5 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras v.

26P. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-429/2012) ir prieštarautų CPK tikslams (CPK 2 straipsnis).

274. Kasatoriaus nuomone, bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė CPK 148 straipsnio 2 dalies nuostatas, nurodydami, kad BUAB „Vilbesta“ pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos UAB „Vilsota“ pervedus į antstolės depozitinę sąskaitą savo lėšas, skirtas tam, kad ateityje būtų įvykdyta prievolė už skolininką (atsakovą). CPK 148 straipsnio 2 dalyje tokio laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindo nenustatyta. Šiuo atveju antstolė, UAB „Vilsota“ pervedus lėšas į antstolės depozitinę sąskaitą, patvarkymu panaikino BUAB „Vilbesta“ turto areštą. Tačiau teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepanaikinta ir nepakeista. Taip susidarė situacija, panaši į tą, kuri įtvirtinta CPK 148 straipsnio 2 dalyje, – UAB „Vilsota“ laidavo už atsakovą (BUAB „Vilbesta“), sumokėdama 21 201 Lt (6140,23 Eur) kaip būsimos atsakovo prievolės įvykdymo garantą, tačiau pinigai buvo pervesti ne į teismo, o į antstolės depozitinę sąskaitą, o tokios galimybės CPK neįtvirtinta. Šiuo atveju UAB „Vilsota“ faktiškai laidavo už BUAB „Vilbesta“, tačiau to neįformino CPK 148 straipsnyje nustatytu būdu, todėl CPK 148 straipsnio 2 dalis taikytina pagal analogiją. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažeidė CPK 149 straipsnio 1 dalies nuostatas – antstolės patvarkymą dėl atsakovo (skolininko) nekilnojamojo turto arešto panaikinimo prilygino teismo nutarčiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

28Atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 straipsnio nustatyta tvarka nepateikta.

29Teisėjų kolegija

konstatuoja:

30IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

31Dėl teisės normų, reglamentuojančių draudimą vykdyti finansines prievoles ir išieškoti skolas iš bankrutuojančios įmonės turto (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalis, 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas), prievolės už skolininką įvykdymą (CK 6.50, 6.51 straipsniai), aiškinimo ir taikymo

32Įstatyme nurodytiems asmenims pateikus teismui pareiškimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo ir teismui jį priėmus, pradeda galioti ĮBĮ įtvirtinti draudimai, susiję su bankrutuojančios įmonės finansinių prievolių vykdymu ir galimybe išieškoti skolas iš įmonei priklausančio turto. Remiantis ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalimi, teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus ir nurodymus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas, išskyrus šio įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Šios normos esmė – sustabdyti visus vykdymo veiksmus, susijusius su išieškojimu iš skolininko (įmonės, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą) turto, taip užtikrinant, kad visų skolininko, jeigu jam bus iškelta bankroto byla, kreditorių reikalavimai bus tenkinami ĮBĮ nustatyta tvarka (ĮBĮ 35 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad nurodytoje nuostatoje įtvirtintas draudimas išieškoti būtent iš skolininkui priklausančio turto, sutiktina su kasacinio skundo argumentu, jog nagrinėjamoje byloje, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams nustačius bei byloje nesant ginčo, kad kasatorius reikalauja išieškoti skolą ne iš skolininkui, o iš trečiajam asmeniui UAB „Vilsota“ priklausančių antstolio depozitinėje sąskaitoje saugomų lėšų, ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalis netaikytina.

33Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas. Šioje nuostatoje įtvirtinti du draudimai: pirma, draudimas bankrutuojančiai įmonei vykdyti finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, antra, draudimas išieškoti iš jos skolas; jis skirtas bankrutuojančios įmonės kreditoriams ir išieškojimą vykdantiems antstoliams. Abiejų nurodytų draudimų paskirtis – užtikrinti kreditorių lygiateisiškumą bankroto proceso metu ir apriboti kreditoriams galimybę varžytis dėl įmonės turto. Kasatoriaus teigimu, trečiasis asmuo UAB „Vilsota“ dar iki bankroto bylos BUAB „Vilbesta“ iškėlimo įvykdė už ją prievolę kasatoriui, t. y. pervedė į antstolės depozitinę sąskaitą kasatoriaus reikalavimo BUAB „Vilbesta“ dydį atitinkančią lėšų sumą 21 201 Lt (6140,23 Eur) (CK 6.51 straipsnio 2 dalis), todėl šios lėšos priklauso kasatoriui.

34Teisėjų kolegija, atsakydama į šį kasacinio skundo argumentą, remiasi bylą nagrinėjusių teismų nustatytomis aplinkybėmis (CPK 353 straipsnio 1 dalis), kad kasatoriaus ieškinys BUAB „Vilbesta“ dėl 20 701 Lt (5995,42 Eur) išlaidų daikto trūkumams pašalinti, 500 Lt (144,81 Eur) nuostolių atlyginimo ir 5 proc. dydžio procesinių palūkanų priteisimo buvo patenkintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendimu, jis įsiteisėjo 2014 m. gegužės 8 d. Bankroto byla BUAB ,,Vilbesta“ buvo iškelta 2013 m. lapkričio 27 d. nutartimi, ji įsiteisėjo 2013 m. gruodžio 11 d. Taigi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. sprendimas, kuriuo kasatoriui buvo priteistas išlaidų daiktų trūkumams pašalinti ir nuostolių iš BUAB ,,Vilbesta“ atlyginimas, įsiteisėjo ir tapo vykdytinas tik po to, kai įsiteisėjo teismo nutartis iškelti bankroto bylą UAB ,,Vilbesta“ ir pradėjo galioti ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatytas draudimas išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka. Sprendžiant, ar BUAB „Vilbesta“ dar iki nutarties iškelti jai bankroto bylą įsiteisėjimo dienos nebuvo pati ar per trečiuosius asmenis įvykdžiusi prievolės kasatoriui, reikšmingos teismų byloje nustatytos aplinkybės, kad civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiama dėl daikto trūkumų šalinimo išlaidų ir nuostolių atlyginimo iš BUAB „Vilbesta“ priteisimo, kasatoriaus pareikštam reikalavimui užtikrinti Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2012 m. liepos 9 d. nutartimi areštavo BUAB „Vilbesta“ 21 201 Lt (6140,23 Eur) vertės turtą.

352012 m. liepos 17 d. trečiasis asmuo UAB „Vilsota“ pervedė areštuoto turto vertę atitinkančią lėšų sumą į antstolės, vykdančios vykdomąją bylą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, depozitinę sąskaitą, ir antstolė, 2012 m. liepos 17 d. Turto aprašo aktu aprašiusi depozitinėje sąskaitoje saugomas lėšas, nurodė Turto arešto registrui panaikinti skolininko UAB „Vilbesta“ turto areštą. Byloje nenustatyta ir nepateikta duomenų, kad vykdomosios bylos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalyviai kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartimi taikytą skolininko BUAB „Vilbesta“ turto areštą. Nurodytos faktinės aplinkybės aptartinos keletu teisinių aspektų.

36Pirma, teisėjų kolegija sutinka su kasatoriumi, kad šiuo atveju atliekant vykdymo veiksmus, susijusius su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, susidarė situacija, kai antstolis priėmė lėšas iš trečiojo asmens skolininko prievolės įvykdymui užtikrinti ir savo iniciatyva panaikino skolininko turto areštą, tačiau teismo nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – skolininko turto areštas, – liko ir toliau galioti. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir panaikinimo klausimai yra priskirti spręsti teismo kompetencijai: remiantis CPK 148 straipsnio 3 dalimi, atsakovui sumokėjus reikalaujamą pinigų sumą į teismo sąskaitą arba kai už atsakovą yra laiduojama po to, kai laikinoji apsaugos priemonė pritaikyta, teismas nutartimi gali paskirtą laikinąją apsaugos priemonę pakeisti arba panaikinti. Nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės teismo nutartimi nebuvo panaikintos, taigi jos liko galioti. Dėl to lėšų pervedimas į antstolio depozitinę sąskaitą faktiškai negalėjo sukelti teisinių pasekmių, nustatytų CPK 148 straipsnio 3 dalyje.

37Antra, remiantis CK 6.50 straipsnio 1 dalimi, prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai; CK 6.51 straipsnio 1 dalimi – jeigu kreditorius nukreipė išieškojimą į skolininko turtą, tai tretieji asmenys, kurie dėl tokio išieškojimo gali netekti tam tikrų teisių į tą turtą, gali patenkinti kreditoriaus reikalavimą; kreditoriaus reikalavimas taip pat gali būti patenkintas įmokant pinigus į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą arba įskaitant priešpriešinius reikalavimus (CK 6.51 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šių nuostatų taikymo nagrinėjamu atveju, pažymi, kad nepriklausomai nuo to, jog UAB ,,Vilsota“ lėšos buvo deponuotos ne teismo, o antstolio depozitinėje sąskaitoje, šios lėšos buvo pervestos ne BUAB „Vilbesta“ prievolei kasatoriui, kuri tuo metu buvo ginčijama teisme, įvykdyti, o būsimo teismo sprendimo, kuris galbūt bus palankus kasatoriui, įvykdymui užtikrinti, t. y. tokiu veiksmu buvo įvykdyta ne pagrindinė, dar galutiniu teismo sprendimu nepatvirtina teisme BUAB „Vilbesta“ prievolė kasatoriui, o tik siekta užtikrinti jos įvykdymą, taip vėl įgyjant galimybę disponuoti areštuotu įmonės turtu. Šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingos aplinkybės, kad UAB „Vilsota“ procesiniuose dokumentuose nurodė, jog įvykdė BUAB „Vilbesta“ prievolę kasatoriui, nes tuo metu, kai lėšos buvo pervestos, nurodytos prievolės buvimas buvo ginčijamas teisme, t. y. nebuvo teisinio pagrindo, kuriuo remdamasi UAB „Vilsota“ būtų galėjusi prievolę įvykdyti. Taigi apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad įstatyme nustatyta galimybė trečiajam asmeniui įvykdyti prievolę už skolininką (CK 6.50 straipsnio 1 dalis), tačiau šiuo atveju ja nebuvo pasinaudota, nes nebuvo vykdytinos prievolės, o pervedant ginčo lėšas į antstolės depozitinę sąskaitą, tik užtikrintas jos įvykdymas. Dėl to darytina išvada, kad, priešingai nei teigia kasatorius, šiuo atveju nei CK 6.50, nei CK 6.51 straipsnių nuostatos netaikytinos. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus kasacinio skundo argumentus, kad trečiojo asmens UAB „Vilsota“ pateiktas prievolės įvykdymo užtikrinimas prilygintinas laidavimui, nes laidavimas atsiranda tik sudarius laidavimo sutartį arba įstatymo ar teismo sprendimo pagrindu (CK 6.77 straipsnio 1 dalis), o tokių aplinkybių byloje teismų nenustatyta.

38Trečia, ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte įtvirtintos normos negali būti aiškinamos kaip ribojančios kreditorių ar trečiųjų asmenų teisę susigrąžinti (išsireikalauti) jiems nuosavybės teise priklausantį turtą iš bankrutuojančios įmonės valdymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantis turtas negali būti panaudotas bankrutuojančios įmonės prievolėms vykdyti, šio turto grąžinimas savininkams nepadidina įmonės skolų (kreditorių reikalavimų), priešingai – bankrutuojančiai įmonei negrąžinus svetimo turto, atsirastų prievolė atlyginti to turto vertę, atitinkamai padidėtų bendra įmonės skolų suma, o parduoto likviduojamos įmonės turto nepakankant visiems kreditorių reikalavimams patenkinti – ir sumažėtų kiekvieno kreditoriaus patenkintų reikalavimų dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo UAB „Daisotra“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-91/2009; Teismų praktika Nr. 31). Dėl to darytina išvada, kad, šiuo atveju BUAB „Vilbesta“ iškėlus bankroto bylą, trečiasis asmuo UAB „Vilsota“ turi teisę reikalauti sugrąžinti jam į antstolės depozitinę sąskaitą pervestas lėšas BUAB „Vilbesta“ prievolės įvykdymui užtikrinti.

39Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog skolininko BUAB „Vilbesta“ prievolė kasatoriui nebuvo įvykdyta iki nutarties iškelti bankroto bylą nurodytai įmonei įsiteisėjimo dienos ir negali būti vykdoma po šios nutarties įsiteisėjimo, nepriklausomai nuo to, kad kasatorius reikalauja įvykdyti skolininko prievolę ne iš jo, o iš trečiojo asmens turto. Kasatorius pagrįstai įtrauktas į BUAB „Vilbesta“ bankroto bylą šios įmonės trečiosios eilės kreditoriumi su 21 201 Lt (6140,23 Eur) finansiniu reikalavimu. Pažymėtina, kad šioje byloje nebuvo sprendžiamas kasatoriaus finansinio reikalavimo skolininkui BUAB „Vilbesta“ dydžio klausimas, todėl kasacinio skundo argumentai, kuriais kasatorius nurodo, jog bylą nagrinėję teismai nepasisakė dėl kasatoriaus nepatvirtintos – 2412,13 Lt (698,60 Eur) – finansinio reikalavimo dalies, nenagrinėtini kasaciniame teisme (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasatorius turi teisę tikslinti savo finansinių reikalavimų skolininkui dydį ĮBĮ nustatyta tvarka (ĮBĮ 10 straipsnio 9 dalis).

40Dėl antstolio pareigų, kai skolininkui iškeliama bankroto byla

41CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą, iškėlus skolininkui bankroto bylą. Šiuo atveju vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto bylą iškėlusiam teismui. Bankrutuojančios įmonės turto arešto dokumentų ir vykdomųjų dokumentų perdavimo bankroto bylą nagrinėjančiam teismui tvarka nustatyta ĮBĮ 18 straipsnyje. Antstolis ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoda bankroto bylą nagrinėjančiam teismui įmonės turto, kuris iki įmonės bankroto bylos iškėlimo buvo areštuotas teismų ir kitų institucijų sprendimų vykdymui užtikrinti, bet neparduotas, arešto ir vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš šios įmonės, išskyrus ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus, ir praneša apie minėtų dokumentų perdavimą arba apie turto pardavimą ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju turto saugotojui ir ieškovui. Kreditoriaus reikalavimai įmonei, kurių nepatenkino antstolis, yra tenkinami ĮBĮ nustatyta tvarka (ĮBĮ 18 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis ĮBĮ 18 straipsnio 3 dalimi, klausimus, susijusius su ĮBĮ 18 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyto turto areštu, sprendžia bankroto bylą nagrinėjantis teismas.

42Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad antstolė 2014 m. sausio 14 d. patvarkymu sustabdė vykdomąją bylą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, persiuntė vykdomąjį dokumentą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui ir užbaigė vykdomąją bylą. Taigi antstolė tinkamai taikė pirmiau nurodytas ĮBĮ normas ir nepažeidė jų reikalavimų. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 8 d. nutartimi panaikino visus areštus, taikytus BUAB ,,Vilbesta“ turtui ir lėšoms bankų sąskaitose, kartu ir Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartimi paskirtą BUAB „Vilbesta“ 21 201 Lt (6140,23 Eur) vertės turto areštą kasatoriaus reikalavimo įvykdymui užtikrinti.

43Dėl procesinės bylos baigties

44Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėję teismai konstatavo ir byloje neginčijama aplinkybė, jog lėšos, esančios antstolės depozitinėje sąskaitoje (21 201 Lt (6140,23 Eur) nuosavybės teise priklauso UAB „Vilsota“. Pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgdamas į tai, rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje įpareigojo antstolę pervesti nurodytas lėšas į BUAB „Vilbesta“ sąskaitą banke. Apeliacinės instancijos teismas šios pirmosios instancijos teismo nutarties dalies nepakeitė. Kadangi šiuo atveju nustatyta, kad kasatorius neįgijo nuosavybės teisės į nurodytas lėšas, o BUAB „Vilbesta“ jos niekada nepriklausė, tai šios lėšos negali būti pervedamos bankrutuojančiai įmonei kaip jai priklausantis turtas, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis iš dalies keistina, ištaisant nurodytą teisės aiškinimo ir taikymo klaidą (CPK 346 straipsnis). Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

45Kasacinis teismas turėjo 11 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), jų atlyginimas, netenkinus kasacinio skundo, priteistinas iš kasatoriaus (CPK 96 straipsnis).

46Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

47Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 25 d. nutarties dalis dėl antstolės įpareigojimo pervesti BUAB „Vilbesta“ priklausančias lėšas į BUAB „Vilbesta“ sąskaitą, pakeisti – panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 25 d. nutarties dalį, kuria antstolė B. P. įpareigota pervesti BUAB „Vilbesta“ priklausančias lėšas į BUAB „Vilbesta“ sąskaitą Nr. ( - ), Swedbank, AB.

48Kitą Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

49Priteisti valstybei iš D. Z. (a. k. ( - ) 11 (vienuolika) Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

50Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje sprendžiamas ginčas, ar, iškėlus įmonei bankroto bylą, jos... 6. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2012 m. liepos 9 d. nutartimi... 7. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 27 d. nutartimi UAB ,,Vilbesta“... 8. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 8 d. nutartimi panaikino visus... 9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 12 d. išdavė D. Z.... 10. D. Z. 2014 m. gegužės 16 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą,... 11. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 23 d. nutartimi pripažino BUAB... 12. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) esmė... 13. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 25 d. nutartimi D. Z. prašymą... 14. Teismas, remdamasis ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktu, kuriame nustatyta,... 15. D. Z. reikalavimas BUAB „Vilbesta“, įsiteisėjo tik 2014 m. gegužės 8... 16. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs D. Z. atskirąjį skundą, 2014... 17. Teismas, pasisakydamas dėl atskirojo skundo argumento, kad, trečiajam... 18. Teismas taip pat nesutiko su atskirojo skundo argumentu, kad pagrindas pervesti... 19. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai... 20. Kasaciniu skundu D. Z. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m.... 21. 1. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir... 22. 2. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai UAB... 23. Kasatoriaus teigimu, kasaciniam teismui sprendžiant, kad CK 6.76–6.77... 24. (D. Z.) pagal CK 6.51 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teismas,... 25. 3. Kasatoriaus įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismo nutartis... 26. P. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-429/2012) ir prieštarautų CPK tikslams (CPK 2... 27. 4. Kasatoriaus nuomone, bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė CPK 148... 28. Atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 straipsnio nustatyta tvarka... 29. Teisėjų kolegija... 30. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 31. Dėl teisės normų, reglamentuojančių draudimą vykdyti finansines prievoles... 32. Įstatyme nurodytiems asmenims pateikus teismui pareiškimą dėl bankroto... 33. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą,... 34. Teisėjų kolegija, atsakydama į šį kasacinio skundo argumentą, remiasi... 35. 2012 m. liepos 17 d. trečiasis asmuo UAB „Vilsota“ pervedė areštuoto... 36. Pirma, teisėjų kolegija sutinka su kasatoriumi, kad šiuo atveju atliekant... 37. Antra, remiantis CK 6.50 straipsnio 1 dalimi, prievolę visiškai ar iš dalies... 38. Trečia, ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte įtvirtintos normos negali būti... 39. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 40. Dėl antstolio pareigų, kai skolininkui iškeliama bankroto byla... 41. CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad antstolis privalo... 42. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad antstolė 2014 m. sausio 14 d.... 43. Dėl procesinės bylos baigties... 44. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėję teismai konstatavo ir byloje... 45. Kasacinis teismas turėjo 11 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu... 46. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 47. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutarties dalį, kuria... 48. Kitą Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutarties dalį... 49. Priteisti valstybei iš D. Z. (a. k. ( - ) 11 (vienuolika) Eur išlaidų,... 50. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...