Byla A-556-1791-08

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Romano Klišausko ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei, dalyvaujant pareiškėjui L. G. , viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. G. skundą atsakovui Marijampolės apskrities viršininko administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui E. L. G. dėl sprendimo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas L. G. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 3) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Marijampolės apskrities viršininko

51998 m. liepos 24 d. sprendimo Nr. 51-6931-7031 1.3 dalį dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo ir įpareigoti atsakovą Marijampolės apskrities viršininko administraciją (toliau – ir atsakovas) perduoti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą.

6Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamu sprendimu S. G., mirusiam ( - ), atkurtos nuosavybės teisės į 3,54 ha žemės ( - ), atlyginant už valstybės išperkamą pinigais. Teigė, kad jo senelis S. G. prašė grąžinti natūra iki žemės nacionalizavimo nuosavybės teise valdytą 3,54 ha žemės sklypą, esantį ( - ). Kadangi šis žemės sklypas buvo užimtas ir natūra nuosavybės teisės į jį negalėjo būti atkurtos, todėl atsakovas turėjo pasiūlyti kitą nuosavybės teisių atkūrimo būdą. Nei S. G., nei jo teisių perėmėjai savo valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo nebuvo išreiškę, apie galimybę tai padaryti nebuvo informuoti, todėl atsakovo ginčijamo sprendimo dalis yra nepagrįsta ir neteisėta. Apie skundžiamą sprendimą pareiškėjas sužinojo tik 2007 m. gegužės 19 d., kai šis sprendimas buvo atsiųstas registruotu paštu. Pažymėjo, kad jis yra testamentinis žemės savininko įpėdinis, todėl tik gavus sprendimą atsirado galimybė ginti savo pažeistas teises teismine tvarka.

7Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 11-12) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

8Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo teiginiai dėl būdo už valstybės išperkamą turtą pasirinkimo neatitinka tikrovės. Mirus žemės savininkui S. G., žemėtvarkos skyrius gavo jo dukters E. L. G. 1994 m. gruodžio 11 d. prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, išmokant kompensaciją pinigais. Nei iki ginčijamo sprendimo priėmimo, nei vėliau pareiškėjas ir tretysis suinteresuotas asmuo išreikštos valios nepakeitė ir į žemėtvarkos skyrių nesikreipė. Atsakovo siųsti raštai žemės savininko įpėdinei E. L. G. dėl atvykimo į žemėtvarkos skyrių adresato nepasiekdavo ir buvo grąžinami siuntėjui. Atsakovui priimant ginčijamą sprendimą įstatymo reikalavimai nebuvo pažeisti.

9II.

10Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. sausio 21 d. sprendimu (b. l. 48 – 50) pareiškėjo skundą atmetė.

11Teismas nustatė, kad pareiškėjo senelis (trečiojo suinteresuoto asmens - tėvas)

12S. G. iki žemės nacionalizavimo ( - ), nuosavybės teise valdė 3,54 ha žemės. 1991 m. gruodžio 30 d. jis padavė prašymą Marijampolės raj., Liudvinavo apylinkės žemėtvarkos tarnybai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į nurodytą žemės sklypą. ( - ) S. G. mirė. Teismas konstatavo, kad pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų įstatymo 2 straipsnio 2 punkto redakciją, galiojusią žemės savininko mirties dieną, mirus žemės savininkui nuosavybės teisės galėjo būti atstatomos žemės savininko vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams) ir sutuoktiniui, o mirus buvusio savininko vaikui - jo sutuoktiniui ir vaikams. Įstatymu suteiktą teisę dėl būdo, kuriuo atlyginama už valstybės išperkamą turtą, realizavo buvusio žemės savininko duktė - tretysis suinteresuotas asmuo E. L. G. , kuri 1995 m. sausio 20 d. pateikė žemėtvarkos skyriui prašymą dėl piniginės kompensacijos už negrąžintiną natūra turtą išmokėjimo. Pareiškėjas, kaip testamentinis buvusio žemės savininko įpėdinis, teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, tarp jų ir būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės, pakeitimą įgijo 1997 m. liepos 9 d., įsigaliojus Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymui (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) (2 str. 1 d. 2 p.). Teismas nurodė, kad, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi, piliečių prašymai atkurti nuosavybės teises, pateikti LR įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir neišnagrinėti iki Atkūrimo įstatymo įsigaliojimo (1997 m. liepos 9 d.), nagrinėjami bei sprendimai dėl jų priimami laikantis šio įstatymo nuostatų. Pagal šio straipsnio 3 dalį, pareiškėjas ir tretysis suinteresuotas asmuo įgijo teisę per 3 mėnesius nuo šio straipsnio 7 dalyje numatyto įstatymo įsigaliojimo dienos išreikšti arba pakeisti savo pareikštą valią dėl būdo, kuriuo valstybė atlygina už išperkamą nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Jeigu sprendimas priimtas, prašymus dėl priimtų sprendimų pakeitimo ar panaikinimo (administracine ar teismine tvarka) piliečiai turėjo pateikti iki 2003 m. balandžio 1 d. (Atkūrimo įstatymo 2002 m. spalio 15 d. redakcija). Teismas byloje surinktų įrodymų pagrindu konstatavo, kad nei pareiškėjas, nei E. L. G. įstatymų nustatyta tvarka ir terminais nepateikė prašymo dėl išreikštos valios, kuria buvo prašoma atkurti nuosavybės teises, pakeitimo. Teismas, įvertinęs nuosavybės teisių atkūrimo proceso raidos terminus, jos viešą pobūdį ir žinių pateikimą masinės informacijos priemonėse, šio teisinio santykio dalyviams keliamus protingo ir rūpestingo elgesio kriterijus, padarė išvadą, kad pareiškėjas ir tretysis suinteresuotas asmuo savo teisių į nuosavybės atkūrimą realizavimu rūpinosi netinkamai. Ginčijamas atsakovo sprendimas priimtas nepažeidžiant Atkūrimo įstatymo reikalavimų ir esant tinkamai išreikštai E. L. G. valiai.

13III.

14Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 54 – 56) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

151. Teismas neteisingai aiškino ir taikė nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančias teisės normas.

162. Teismas neteisingai aiškino LR įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 2 straipsnį. Ši įstatymo norma nereguliuoja situacijos, mirus pretendentui (asmeniui, pateikusiam prašymą dėl nuosavybės teisių atstatymo) į nuosavybės teisių atkūrimą. Asmenys, išvardinti LR įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 2 straipsnyje automatiškai netampa pretendentais į nuosavybės teisių atkūrimą po žemės savininko mirties, jie turi patys savarankiškai, įstatymų nustatyta tvarka pareikšti norą dėl savo teisės įgyvendinimo.

17E. L. G. prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į mirusio žemės savininko turtą nebuvo pateikusi.

183. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 470 ,,Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įgyvendinimo 2.1. punkto redakcija, galiojusi žemės savininko

19S. G. mirties dieną, nustatė, kad „piliečiui, kurio nuosavybės teisė atstatyta ar gali būti atstatyta, mirus po Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įsigaliojimo (po 1991 m. rugpjūčio 1 d.), grąžintinas turtas paveldimas įstatymo nustatyta tvarka“. Vadinasi, mirus S. G., nuosavybės teisių atkūrimo procese galėjo dalyvauti S. G. įpėdiniai.

204. Po pretendento į nuosavybės teisių atkūrimą S. G. mirties, asmenys, vykdę nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, turėjo informuoti S. G. teisėtus įpėdinius, kurie galėjo išreikšti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Tačiau tai nebuvo padaryta. Taip pat nebuvo pareikalauta iš E. L. G. dokumentų, patvirtinančių, jog ji yra S. G. įpėdinė ir kad ji yra vienintelė įpėdinė.

215. Nei bylos teisme nagrinėjimo metu nebuvo pateikta, nei nuosavybės teisių atkūrimo byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog E. L. G. yra S. G. įpėdinė. Todėl E. L. G.

221994 m. gruodžio 11 d. prašymas dėl piniginės kompensacijos už žemę išmokėjimo buvo neteisėtas, nes ji neturėjo teisės keisti S. G. valios. E. L. G. prašymo pagrindu priimtas atsakovo ginčijamas sprendimas taip pat yra neteisėtas.

23Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 59-61) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

24Atsakovas nurodo, kad S. G. prašyme išreikšta valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo negalėjo būti įgyvendinta, kadangi pageidaujama gauti žemė yra valstybės išperkama. Įstatymas numatė, kad tam, jog būtų priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, būtina asmens, turinčio teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, valia. Buvusio žemės savininko duktė E. L. G.

251994 m. gruodžio 11 d. pateikė žemėtvarkos skyriui prašymą dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo, t. y. tinkamai išreiškė valią dėl būdo, kuriuo atlyginama už valstybės išperkamą turtą. Pažymi, kad norminiai teisės aktai, reglamentavę nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, nenustatė institucijoms, nagrinėjusioms piliečių prašymus atstatyti nuosavybės teises, pareigos pačioms ieškoti visų galimų įpėdinių. Pareiškėjas, 1993 m. spalio 5 d. priėmęs palikimą, pats nė karto nesikreipė į kompetentingą instituciją dėl nuosavybės teisių atkūrimo, prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepateikė ir kitokiu būdu savo valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo neišreiškė. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kiekvienas asmuo turi pats aktyviai domėtis savo teisėmis ir pareigomis, t. y. turi elgtis protingai, apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai.

26Teisėjų kolegija

konstatuoja:

27IV.

28Pareiškėjas L. G. nesutinka su nuosavybės teisių atkūrimo būdu, todėl ir skundžia Marijampolės apskrities viršininko 1998 m. liepos 24 d. sprendimą dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo atkuriant nuosavybės teises.

29Ginčo santykius reglamentuoja teisės aktai, apibrėžiantys taisykles dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą inter alia Atkūrimo įstatymas.

30Pirmosios instancijos teismas tikriname sprendime teisingai pažymėjo, kad vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi, piliečių prašymai atkurti nuosavybės teises, pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir neišnagrinėti iki Atkūrimo įstatymo įsigaliojimo (1997 m. liepos 9 d.), nagrinėjami bei sprendimai dėl jų priimami laikantis šio įstatymo nuostatų. Pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalį, pareiškėjas L. G. ir tretysis suinteresuotas asmuo E. L. G. įgijo teisę per 3 mėnesius nuo 21 straipsnio 7 dalyje numatyto įstatymo įsigaliojimo dienos išreikšti arba pakeisti pirmiau pareikštą valią dėl būdo, kuriuo valstybė atlygina už išperkamą nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Jeigu sprendimas priimtas, prašymus dėl priimtų sprendimų pakeitimo ar panaikinimo (administracine ar teismine tvarka) piliečiai turėjo pateikti iki

312003 m. balandžio 1 d. (Atkūrimo įstatymo 2002 m. spalio 15 d. redakcija). Administracinėje byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjas ar tretysis suinteresuotas asmuo E. L. G. įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikė prašymą dėl išreikštos valios, kuria buvo prašoma atkurti nuosavybės teises, pakeitimo. Taigi, terminas, iki kurio buvo galima keisti valią dėl nuosavybės atkūrimo būdo, yra pasibaigęs.

32Atkūrimo įstatymas nenumato, kad galėtų būti atnaujinamas terminas pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, todėl šis terminas laikytinas naikinamuoju (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-733/2007. Procesinio sprendimo kategorija 11.10).

33Atkūrimo įstatyme taip pat nepasisakyta, jog kompetentingos institucijos, sprendžiančios nuosavybės teisių atkūrimo klausimą, turi pareigą informuoti suinteresuotus asmenis apie galimybę keisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Nėra pagrindo ir teiginiui, kad, šiuo atveju, nesilaikyta ir gero viešojo administravimo principo bei konstitucinės nuostatos dėl valdžios įstaigų pareigos tarnauti žmonėms.

34Aptariamo pareiškėjo apeliacinio skundo argumento kontekste (dėl kompetentingų institucijų prievolės pranešti apie galimybę keisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo) pažymėtina, jog piliečiai siekiantys realizuoti nuosavybės teisių atkūrimą turi ne tik teises, bet ir pareigas. Juk restitucijos procesas neprasidės, jei nebus išreikšta valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo į atitinkamą išlikusį nekilnojamąjį turtą, o viešojo administravimo subjektas neturės pareigos, nesant įstatymų leidėjo numatytų išimčių, keisti piliečio valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo.

35Taigi dėl išdėstytų priežasčių apeliacinis skundas pripažintinas niekuo neparemtu ir yra atmestinas, paliekant Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą nepakeistą.

36Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

37Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o L. G. apeliacinį skundą atmesti.

38Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas L. G. (toliau – ir pareiškėjas)... 5. 1998 m. liepos 24 d. sprendimo Nr. 51-6931-7031 1.3 dalį dėl piniginės... 6. Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamu sprendimu S. G.,... 7. Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 11-12) prašė skundą atmesti kaip... 8. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo teiginiai dėl būdo už valstybės... 9. II.... 10. Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. sausio 21 d. sprendimu (b. l.... 11. Teismas nustatė, kad pareiškėjo senelis (trečiojo suinteresuoto asmens -... 12. S. G. iki žemės nacionalizavimo ( - ),... 13. III.... 14. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 54 – 56) prašo panaikinti Kauno... 15. 1. Teismas neteisingai aiškino ir taikė nuosavybės teisių atkūrimą... 16. 2. Teismas neteisingai aiškino LR įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės... 17. E. L. G. prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į... 18. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 470... 19. S. G. mirties dieną, nustatė, kad „piliečiui, kurio... 20. 4. Po pretendento į nuosavybės teisių atkūrimą S. G.... 21. 5. Nei bylos teisme nagrinėjimo metu nebuvo pateikta, nei nuosavybės teisių... 22. 1994 m. gruodžio 11 d. prašymas dėl piniginės kompensacijos už žemę... 23. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 59-61) prašo pirmosios... 24. Atsakovas nurodo, kad S. G. prašyme išreikšta valia... 25. 1994 m. gruodžio 11 d. pateikė žemėtvarkos skyriui prašymą dėl... 26. Teisėjų kolegija... 27. IV.... 28. Pareiškėjas L. G. nesutinka su nuosavybės teisių... 29. Ginčo santykius reglamentuoja teisės aktai, apibrėžiantys taisykles dėl... 30. Pirmosios instancijos teismas tikriname sprendime teisingai pažymėjo, kad... 31. 2003 m. balandžio 1 d. (Atkūrimo įstatymo 2002 m. spalio 15 d. redakcija).... 32. Atkūrimo įstatymas nenumato, kad galėtų būti atnaujinamas terminas... 33. Atkūrimo įstatyme taip pat nepasisakyta, jog kompetentingos institucijos,... 34. Aptariamo pareiškėjo apeliacinio skundo argumento kontekste (dėl... 35. Taigi dėl išdėstytų priežasčių apeliacinis skundas pripažintinas niekuo... 36. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies... 37. Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 21 d. sprendimą palikti... 38. Nutartis neskundžiama....