Byla 2-628-196/2018
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Tauralaukio statybos“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 17 d. nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-786-265/2018 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Tauralaukio statybos“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Trejybė“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

3Teismas

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Stinkoma“, pateikė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia mažosios bendrijos (toliau – MB) „Trejybė“ ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Tauralaukio statybos“ 2017 m. birželio 28 d. kreditorinių įsipareigojimų perleidimo sutartį, taikyti restituciją ir įpareigoti MB „Trejybė“ grąžinti ieškovei visus pagal 2017 m. birželio 28 d. kreditorinių įsipareigojimų perleidimo sutartį gautus dokumentus, taip pat turtą ar turtines teises, kurias MB „Trejybė“ įgijo šios sutarties pagrindu.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. sausio 17 d. nutartimi paliko ieškinį nenagrinėtą.
  2. Teismas nustatė, kad šalys, sudarydamos 2017 m. birželio 28 d. kreditorinių įsipareigojimų perleidimo sutartį, numatė šiai sutarčiai arbitražinę išlygą. Sutarties 6 punkte nustatyta: „Kiekvienas ginčas, kylantis iš šios sutarties ar su ja susijęs dėl jos, galutinai sprendžiamas arbitražu Vilniaus komercinio arbitražo teisme pagal Arbitražo procedūros reglamentą. Arbitražo teismo arbitrų bus trys, arbitražo vieta – Vilnius, arbitražiniame procese bus vartojama lietuvių kalba, ginčui taikytina Lietuvos Respublikos materialinė teisė“. Teismas konstatavo, kad šalys sudarė arbitražinę išlygą, kuria susitarė, kad šalių ginčai turi būti sprendžiami komercinio arbitražo teisme pagal Arbitražo procedūros reglamentą, sutarčiai taikant Lietuvos Respublikos teisę.
  3. Teismas taip pat nustatė, kad 2017 m. gegužės 12 d. UAB „Tauralaukio statybos“ buvo iškelta bankroto byla, administratore paskirta UAB „Stinkoma“, nutartis įsiteisėjo 2017 m. birželio 30 d. Vykdydama Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – Įmonių bankroto įstatymo) numatytus reikalavimus, ieškovės bankroto administratorės įgaliotas asmuo kreipėsi į teismą dėl šalių sudarytos 2017 m. birželio 28 d. kreditorinių įsipareigojimų perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia.
  4. Teismas pažymėjo, kad Įmonių bankroto įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą. Jeigu šių ieškinių ar reikalavimų nagrinėjimą šalys iki bankroto bylos iškėlimo yra susitarusios perduoti arbitražui, jie nagrinėjami teisme arba arbitraže vadovaujantis Komercinio arbitražo įstatymo nuostatomis. Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – Komercinio arbitražo įstatymo) 49 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad bankroto bylos iškėlimas arbitražinio susitarimo šaliai ar kitos bankroto procedūros arbitražinio susitarimo šaliai nedaro įtakos arbitražo procesui, arbitražinio susitarimo galiojimui ir taikymui, galimybei ginčą spręsti arbitraže ir arbitražo teismo kompetencijai spręsti ginčą.
  5. Teismas, įvertinęs, kad ieškovė BUAB „Tauralaukio statybos“ ir MB „Trejybė“, sudariusios 2017 m. birželio 28 d. kreditorinių įsipareigojimų perleidimo sutartį, susitarė ir dėl visų iš šios sutarties kylančių ginčų sprendimo būdo, tuo pačiu įformindamos ir arbitražinę išlygą, kurią įformino bendru šalių pasirašytu dokumentu, t. y. sutartimi, vadovaudamasis nurodytu įstatyminiu reglamentavimu sprendė, kad nagrinėjamu atveju ginčas negali būti nagrinėjamas bankroto bylą iškėlusiame teisme, nes ieškovė privalo laikytis arbitražinio susitarimo dėl ginčo nagrinėjimo tvarkos, todėl ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 296 str. 1 d. 9 p.).

5III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

6

  1. Ieškovė BUAB „Tauralaukio statybos“ atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. CPK 23 straipsnyje nustatyta, jog šalys savo susitarimu gali perduoti spręsti arbitražo tvarka bet kokį ginčą dėl teisės, išskyrus ginčus, kurie pagal įstatymus negali būti nagrinėjami arbitraže. Nagrinėjamu atveju ieškovė BUAB „Tauralaukio statybos“ ginčijo reikalavimo perleidimo sutartį dviem pagrindais: kaip pažeidžiantį ieškovės BUAB „Tauralaukio statybos“ kreditorių interesus actio Pauliana pagrindu ir kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms.
    2. Kadangi ieškovė BUAB „Tauralaukio statybos“ ginčija reikalavimo perleidimo sutartį ne tik kaip kreditorių interesus pažeidžiantį sandorį, tačiau ir bendrais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais, tai šis ginčas pagal Komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio 2 dalį nagrinėtinas tik teisme.
    3. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką arbitražo jurisdikcija, skirtingai nei teismų jurisdikcija, yra grindžiama šalių susitarimu. Ieškovė, pasisakydama ieškinyje dėl sandorį sudariusiu šalių nesąžiningumo, nurodė, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovės BUAB „Tauralaukio statybos“ vadovas, akcininkas, bei atsakovės MB „Trejybė“ vadovas ir steigėjas buvo tas pats asmuo – Algirdas Stankus. Todėl tas pats asmuo pasirašė ginčijamą sandorį abiejų įmonių vardu, sandorio sudarymo metu jis kontroliavo abi įmones ir joms vadovavo. Toks susitarimas, išreikštas paties Algirdo Stankaus su pačiu savimi akivaizdžiai negali būti vertinamas, kaip reikalavimo perleidimo sutarties šalių valios išreiškimas.
    4. Pažymėtina, kad reikalavimas perleistas prieš pat nutarties iškelti bankroto bylą pradiniam kreditoriui įsiteisėjimą; reikalavimas perleistas įmonei, kurios vadovas yra tas pats asmuo, kaip ir pirminio kreditoriaus vadovas; naujasis kreditorius įsteigtas kelios dienos prieš reikalavimo perleidimą ir nutarties dėl pradinio kreditoriaus bankroto įbylos iškėlimo įsiteisėjimą; pradinio kreditoriaus administratorius apie reikalavimo perleidimą duomenų neturi; duomenys apie atsiskaitymą su pradiniu kreditoriumi bei apie išieškotojo pakeitimą vykdymo procese teismui nepateikti. Šiame kontekste vertinant Algirdo Stankaus veiksmus, akivaizdu, kad negalima vertinti ginčijame sandoryje numatytą arbitražinę išlygą, kaip sutarties šalių valią. Priešingai, tai yra akivaizdus to paties Algirdo Stankaus bandymas apsunkinti tiek BUAB „Tauralaukio statybos“, tiek ir jos kreditorių teisių gynimo procesą, jį padaryti daug brangesniu, ilgesniu. Todėl negalima teigti, kad nagrinėjamu atveju iš viso yra arbitražinė išlyga.
    5. Negali būti pateisinama tokia situacija, kai sąžininga šalis, teigdama, kad jokio arbitražinio susitarimo nėra sudariusi ir tuo pagrindu ginčydama sandorį, kuriame tokia išlyga numatyta, privalo šio ginčijamo susitarimo laikytis ir savo teises ginti arbitraže, o ne teisme bendrais pagrindais. Kadangi akivaizdu, jog ginčijamas sandoris sudarytas Algirdui Stankui veikiant akivaizdžiai nesąžiningai, sąžininga BUAB „Tauralaukio statybos“ negali būti verčiama laikytis šio asmens paties su savimi sudaryto susitarimo dėl arbitražinės išlygos taikymo.
  2. Atsakovė MB „Trejybė“ ir trečiasis asmuo Algirdas Stankus atsiliepimais į atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimai į atskirąjį skundą grindžiami šiais pagrindiniais argumentais:
    1. CPK 23 straipnyje nustatyta, jog šalys savo susitarimu gali perduoti spręsti arbitražo tvarka bet kokį ginčą dėl teisės, išskyrus ginčus, kurie pagal įstatymus negali būti nagrinėjami arbitraže. Ginčo perdavimą arbitražui sudarant arbitražinę išlygą reglamentuoja Komercinio arbitražo įstatymo 10 ir 12 straipsniai. Komercinio arbitražo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visi ginčai gali būti sprendžiami arbitraže, išskyrus šiame straipsnyje nustatytas išimtis. Bylos medžiaga patvirtina, kad ginčo sutartis nepatenka į išimtis, todėl susitarimas dėl arbitražinės išlygos yra galimas (nepakliūna į viešajai tvarkai ar imperatyviajai įstatymo normai prieštaraujančių susitarimų sąrašą) ir yra privalomas teismui.
    2. Vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 14 straipsnio 3 dalimi, ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą, tačiau jeigu šių ieškinių ar reikalavimų nagrinėjimą šalys iki bankroto bylos iškėlimo yra susitarusios perduoti arbitražui, jie nagrinėjami teisme arba arbitraže vadovaujantis Komercinio arbitražo įstatymo nuostatomis. Komercinio arbitražo įstatymo 49 straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad bankroto bylos iškėlimas arbitražinio susitarimo šaliai ar kitos bankroto procedūros arbitražinio susitarimo šaliai taikymas nedaro įtakos arbitražo procesui, arbitražinio susitarimo galiojimui ir taikymui, galimybei ginčą spręsti arbitraže ir arbitražo teismo kompetencijai spręsti ginčą. Šio straipsnio 8 dalyje, reikalavimai nagrinėjami bankroto byla iškėlusiame teisme tik tuo atveju, kuomet to prašo visos arbitražinio susitarimo šalys, kurioms bankroto byla neiškelta. Atsakovė prieštarauja, kad byla toliau būtų nagrinėjama teisme ir reikalauja ginčą perduoti nagrinėti Vilniaus komercinio arbitražo teismui. Kai yra arbitražinis susitarimas, teismas privalo atsisakyti savo jurisdikcijos ir turi nukreipti sutartį (dėl arbitražo) pažeidusią šalį įvykdyti sutartinę prievolę, t. y. kilus ginčui kreiptis į arbitražą.
    3. Ieškovė ieškinyje nėra pareiškusi savarankiško reikalavimo arbitražinės išlygos pripažinti negaliojančia, tuo tarpu teismas ex officio konstatuoti, kad arbitražinis susitarimas yra niekinis gali tik Komercinio arbitražo įstatymo 12 straipsnyje numatytais atvejais, kai nėra jokių abejonių dėl atitinkamo susitarimo prieštaravimo viešajai tvarkai ar imperatyviajai įstatymo normai.
    4. Kadangi ginčas kyla būtent dėl 2017 m. birželio 28 d. sutarties (kuri ginčijama actio Pauliana instituto pagrindu), o joje yra įtvirtinta arbitražinė išlyga ir nėra Komercinio arbitražo įstatymo 12 straipsnyje nustatytų pagrindų, teismas ex officio netaikyti arbitražinės išlygos neturi teisės.
    5. Nors Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartimi Nr. eB2-1093-730/2017 BUAB „Tauralaukio statybos“ turtui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nutartis įsiteisėjo tik 2017 m. birželio 30 d. (galutinės Lietuvos apeliacinio teismo nutarties priėmimo diena), o tai reiškia, kad sandorio 2017 m. birželio 28 d. sudarymo momentu konkreti reikalavimo teisė (kuri ginčijamu sandoriu buvo perleista atsakovei) areštuota nebuvo. Šios aplinkybės patvirtina, kad UAB „Tauralaukio statybos“ turtinė reikalavimo teisė į skolininkę UAB „Tauralaukio kotedžai“ areštuota nebuvo; 2017 m. birželio 28 d. sutartis tarp UAB „Tauralaukio statybos“ ir MB „Trejybė“ galėjo būti sudaryta be jokių apribojimų. Bet kokiu atveju, net jeigu ir būtų galiojęs areštas, tokia sutartis taip pat galiotų iki momento, kol ji nebūtų nuginčyta pagal BUAB „Tauralaukio statybos“ ieškinį arbitraže. Šiuo metu sutartis yra galiojanti ir tiek BUAB „Tauralaukio statybos“, tiek MB „Trejybė“ turi įstatymo galią (CK 6.198 str.)

7Teismas

konstatuoja:

8IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9Dėl bylos nagrinėjimo ribų

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
  2. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

10Dėl ieškinio palikimo nenagrinėto, kai šalys yra sudariusios sutartį perduoti tą ginčą spręsti arbitražui

  1. Šioje byloje ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, teismui nustačius, kad šalys ieškiniu ginčijamoje sutartyje yra sudariusios arbitražinę išlygą.
  2. CPK 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys savo susitarimu gali perduoti spręsti arbitražo tvarka bet kokį ginčą dėl fakto ar (ir) teisės, išskyrus ginčus, kurie pagal įstatymus negali būti nagrinėjami arbitraže. Komercinio arbitražo įstatyme nustatyta, kad teismas, gavęs ieškinį dėl klausimo, dėl kurio šalys yra sudariusios šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytos formos arbitražinį susitarimą, atsisako jį priimti. Jeigu arbitražinio susitarimo sudarymo faktas paaiškėja po to, kai teismas priėmė ieškinį, teismas ieškinį dėl klausimo, dėl kurio yra sudarytas arbitražinis susitarimas, palieka nenagrinėtą (Komercinio arbitražo įstatymo 11 str. 1 d.). Taip pat nustatyta, kad arbitražinis susitarimas gali būti pripažintas negaliojančiu teismo tvarka vienos iš šalių reikalavimu bendraisiais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais arba nustačius, kad pažeisti šio įstatymo 10 (arbitražinio susitarimo forma) ir 12 (ginčai, kurie negali būti perduoti arbitražui) straipsnių reikalavimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1181-464/2016).
  3. Esant įtvirtinam būtent tokiam įstatyminiam reglamentavimui, pirmiausiai būtina įvertinti kokius reikalavimus nagrinėjamoje byloje suformulavo (pareiškė) apeliantė. Ieškinio turinys leidžia teigti, kad apeliantė prašė pripažinti sandorį, kuriame nustatyta ir arbitražinė išlyga, negaliojančiu. Nors ieškovė ieškinyje nenurodė argumentų, susijusių su šio konkretaus ginčo priskirtinumu teismui ar arbitražui, tačiau, ieškovė, gavusi atsakovės atsiliepimą į ieškinį, teismui atsiųstame procesiniame dokumente nurodė, kad atsakovės prašymas taikyti arbitražinę išlygą yra neteisėtas, nes tokios sutarties sudarymas po bankroto bylos iškėlimo ir Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutarties, kuria bankrutuojančios įmonės turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, priėmimo yra niekinis (b. l. 53). Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teisme buvo iškeltas klausimas dėl arbitražinės išlygos galiojimo bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą šiuo aspektu vertinti galimybę išnagrinėti ginčą iš esmės būtent bendrosios kompetencijos teisme.
  4. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. gegužės 12 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Tauralaukio statybos“. Ta pačia nutartimi areštuotas UAB „Tauralaukio statybos“ turtas, nutarties dalis dėl turto arešto pavesta vykdyti skubiai. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. gegužės 17 d. nutartimi UAB „Tauralaukio statybos“ administratore paskyrė UAB „Stinkoma“. 2017 m. birželio 28 d. MB „Trejybė“ ir UAB „Tauralaukio statybos“, atstovaujamos Algirdo Stankaus, sudarė sutartį, kurioje nustatyta ir ieškovės ginčijama arbitražinė išlyga. Nutartis iškelti bankroto bylą UAB „Tauralaukio statybos“ įsiteisėjo 2017 m. birželio 30 d.
  5. Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bankroto procesu siekiama įmonės nemokumo būsenos pabaigos iš įmonės turto tenkinant kreditorių reikalavimus ir užtikrinant kreditorių ir įmonės interesų pusiausvyrą. Taigi bankroto instituto paskirtis ir pagrindinis tikslas yra apsaugoti nemokaus skolininko kreditorių turtinius interesus, sudaryti jiems galimybę gauti, kiek tai įmanoma, palankesnį finansinių reikalavimų iš skolininko turto patenkinimą. Kartu bankroto institutas skirtas ir nemokaus skolininko interesams užtikrinti, siekiant užfiksuoti jo skolas, kad jos nedidėtų, sudaryti jam galimybes pertvarkyti savo veiklą ir, esant galimybei, atkurti jo finansinį stabilumą.
  6. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad bankroto bylos priskirtinos prie bylų, kuriose yra viešojo intereso. Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik Civilinio proceso kodekso ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Ši nuostata reglamentuoja bendrosios taisyklės, kad teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva, išimtį ir taikytina nedispozityviosiose bylose (šeimos, darbo, ypatingosios teisenos, bankroto, restruktūrizavimo bei kitose), kuriose teismas pagal įstatymą privalo veikti ex officio. Tokiose bylose teismas ne tik turi teisę, bet ir privalo savo iniciatyva rinkti įrodymus, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys nepateikia įrodymų, taip pat tais atvejais, kai pateiktų įrodymų nepakanka reikšmingoms bylai aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015).
  7. Viešojo intereso buvimas įpareigoja bankroto bylą nagrinėjantį teismą būti aktyvų ir, sprendžiant konkrečius bankroto proceso metu kilusius klausimus, įvertinti reikšmingas jiems išspręsti aplinkybes. Kai ginčas byloje susijęs tiek su pačios bendrovės, tiek su jos kreditorių interesais, tuomet teismas gali būti aktyvus ir rinkti įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2010; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).
  8. Siekiant užtikrinti tinkamą bankroto paskirties ir tikslo įgyvendinimą ĮBĮ normos nustato teismui iniciatyvos teisę ir būdus kontroliuoti bankroto procedūrų teisėtumą, kad bankroto procesas vyktų laikantis Įmonių bankroto įstatymo normų reikalavimų, operatyviai ir efektyviai. Vienas iš bankroto procedūrų iniciatyvos teisės ir kontrolės būdų yra teismo aktyvus vaidmuo renkant ir vertinant surinktus įrodymus, turinčius reikšmės teismui vertinant administratoriaus ieškiniu ginčijamo konkretaus sandorio teisėtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-687/2017).
  9. Administratorius bankroto procese turi ypatingą teisinę padėtį ir nuo jo veiksmų sąžiningumo ir aktyvumo priklauso kreditorių ir skolininko interesų apgynimas. Administratorius, gindamas visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus (Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 14 punktas), turi teisę ir pareigą teisme ginčyti įmonės sudarytus iki bankroto bylos iškėlimo sandorius, pažeidžiančius įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-687/2017).
  10. Nagrinėjamoje byloje ieškovės bankroto administratorė pareikštu ieškinio reikalavimu ginčija sutartį, sudarytą po nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo ir taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kuria UAB „Tauralaukio statybos“ perleido naujajai kreditorei MB „Trejybė“ reikalavimo teisę į UAB „Tauralaukio kotedžai“ skolą, taip pat kurioje nustatyta arbitražinė išlyga, dėl jos prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, taip pat kaip pažeidžiantį ieškovės kreditorių teises (CK 1.80, 6.66 str.).
  11. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad informacija apie Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutarties iškelti bankroto bylą UAB „Tauralaukio statybos“ priėmimą ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šios įmonės turtui tą pačią dieną buvo išsiųsta Turto areštų aktų registrui, 2017 m. gegužės 15 d. išsiųstos nutarties kopijos bankroto byloje dalyvaujantiems asmenims, Juridinių asmenų registrui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai. Klaipėdos apygardos teismui 2017 m. gegužės 17 d. nutartimi paskyrus bankroto administratorę, 2017 m. gegužės 18 d. šios nutarties kopijos minėtiems asmenims taip pat buvo išsiųstos. Iš šių duomenų matyti, kad apie bankroto bylos iškėlimą ir administratorės paskyrimą, UAB „Tauralaukio statybos“ vadovui Algirdui Stankui turėjo būti žinoma.
  12. Taigi iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad tiek ginčijamas susitarimas, tiek jame numatyta arbitražinė išlyga sudaryta po bankroto bylos ieškovei iškėlimo ir laikinųjų apsaugos priemonių ieškovės turtui taikymo, taip pat, kad šį susitarimą sudarė šalys, atstovaujamos asmens, kuriam turėjo būti žinoma apie bankroto bylos iškėlimą ieškovei, jos turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones, bankroto administratorės paskyrimą. Byloje nėra duomenų, kad sudarant šį arbitražinį susitarimą, apie jo sudarymą buvo informuota bankroto administratorė.
  13. Pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį, t. y. dėl sandorio prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei, esminę reikšmę turi sandorio šalių įvertinimas sąžiningumo aspektu, t. y. ar sudarant sandorį buvo akivaizdžiai pažeistas sąžiningų ketinimų principas ir ar dėl to pažeistos kreditorių teisės ir teisėti interesai. Sąvoka „viešoji tvarka“ apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose. Sąvoka „gera moralė“ taip pat yra vertinamoji; kilus geros moralės taikymo klausimui, teismui privalu taikyti bylos nagrinėjimo metu pripažįstamus moralės standartus vadovaujantis objektyviuoju protingumo kriterijumi. Pažymėtina, kad visuomenės pagrindą sudaro teisingumas. Juo turi būti grindžiami ir civilinių teisinių santykių dalyvių veiksmai, taigi ir sudaromi sandoriai. Teisingumo kriterijus yra moralės normos, kurių tikslas – užtikrinti visų visuomenės narių interesų derinimą, apsaugoti ekonomiškai ir fiziškai silpnesnių visuomenės narių interesus, užkirsti kelią piktnaudžiauti teise, todėl, vertinant sudarytus sandorius, reikia vadovautis ne tik teisės, bet ir geros moralės, kurios kriterijus yra gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas, normomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-546-915/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-695/2017 69, 70 punktus, 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-187-421/2017 43, 44 punktai).
  14. Kasacinis teismas pažymėjo, kad teismas ex officio gali pripažinti arbitražinį susitarimą negaliojančiu tik tokiu atveju, kai nėra jokių abejonių dėl atitinkamo susitarimo prieštaravimo viešajai tvarkai ar imperatyviajai įstatymo normai, ir tam, kad būtų padaryta tokia išvada, nereikia papildomai aiškintis bylos aplinkybių ir rinkti bei tirti papildomų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2007).
  15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino ginčijamos arbitražinės išlygos teisėtumo pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį, šiuo tikslu neištyrė visų reikšmingų rašytinių įrodymų, kai tiek bankroto administratorės pateikti, tiek Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys teikia pagrindą svarstyti, ar arbitražinis susitarimas nėra sudarytas siekiant išvengti bankroto administratorės ir (ar) ieškovės kreditorių valios išreiškimo dėl ginčo nagrinėjimo priskirtinumo teismui ar arbitražui.
  16. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo arbitražinio susitarimo negaliojimo klausimo, kai yra nustatyta, kad ieškovės bankroto administratorė prieštarauja arbitražinės išlygos taikymui, nepagrįstai nevertino ginčijamos arbitražinės išlygos teisėtumo pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį, šiuo tikslu neištyrė visų reikšmingų rašytinių įrodymų, todėl yra pagrindas Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl UAB „Tauralaukio statybos“ ir MB „Trejybės“ 2017 m. birželio 28 d. kreditorinių įsipareigojimų perleidimo sutarties 6 punkto, kuriame nustatyta arbitražinė išlyga, negaliojimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

11Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

12Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Tauralaukio statybos“ ir mažosios bendrijos „Trejybės“ 2017 m. birželio 28 d. kreditorinių įsipareigojimų perleidimo sutarties 6 punkto, kuriame nustatyta arbitražinė išlyga, negaliojimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai