Byla A-556-1782-14
Dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo.

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų

2Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Elektrėnų savivaldybės tarybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje tarnybos pareiškimą atsakovui Elektrėnų savivaldybės tarybai dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui pareiškimą, prašydamas ištirti, ar Elektrėnų savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. TS-50 patvirtinto Elektrėnų savivaldybės tarybos veiklos reglamento 2 priedo Išmokų, skirtų išlaidoms, susijusioms su tarybos nario veikla, apmokėti, skyrimo tvarkos aprašo 1.2 papunktis, nustatantis, jog komiteto pirmininko pavaduotojui, pakomitečio pirmininkui, frakcijos seniūnui ir nuolatinės komisijos pirmininkui išmoka skiriama – iki 3,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų bazinių socialinių išmokų (toliau – ir BSI), ir 1.3 papunktis, nustatantis, jog komiteto pirmininkui, savivaldybės tarybos opozicijos lyderiui išmoka skiriama – iki 4 BSI, neprieštarauja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalies nuostatoms, o pripažinus prieštaraujančiais – laikyti juos panaikintais.

6Pareiškėjas paaiškino, kad Elektrėnų savivaldybės taryba 2013 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. TS-50 patvirtino naujos redakcijos Elektrėnų savivaldybės tarybos veiklos reglamentą (toliau – ir Reglamentas), kurio pakeitimas priimtas 2013 m. spalio 23 d. tarybos sprendimu Nr. TS-240. Reglamento 2 priedo Išmokų, skirtų išlaidoms, susijusioms su tarybos nario veikla, apmokėti, skyrimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 1 punkte nustatyta, kad tarybos nariui su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto išlaidoms apmokėti, kiek jų neapmoka savivaldybės administracija, kas mėnesį skiriama tokio dydžio išmoka (toliau – ir Išmoka) atsiskaitytinai: 1.1. tarybos nariui – iki 3 BSI; 1.2. komiteto pirmininko pavaduotojui, pakomitečio pirmininkui, frakcijos seniūnui ir nuolatinės komisijos pirmininkui – iki 3,5 BSI; 1.3. komiteto pirmininkui, savivaldybės tarybos opozicijos lyderiui – iki 4 BSI. Tarybos sprendimas atitinka visus kriterijus, būdingus norminiam teisės aktui: yra taikomas individualiais požymiais neapibrėžtam asmenų ratui, jame suformuotos daugkartinio naudojimo bendro pobūdžio elgesio taisyklės. Vyriausybės atstovui kilo abejonių dėl Reglamento Aprašo 1.2 ir 1.3 papunkčių atitikties Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) 26 straipsnio 2 dalies nuostatoms. VSĮ 26 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tarybos nariui su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto išlaidoms (toliau – ir Kanceliarijos išlaidos) apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, kas mėnesį gali būti skiriama išmoka atsiskaitytinai. Sisteminė VSĮ 19 straipsnio 12 dalies, 23 straipsnio, 24 straipsnio nuostatų analizė leidžia teigti, kad savivaldybės tarybos nariai (savivaldybės tarybos opozicijos lyderis, tarybos komitetų pirmininkai, jų pavaduotojai, pakomitečio pirmininkai, frakcijų seniūnai, nuolatinių komisijų pirmininkai) savo teisėmis yra lygūs. Kadangi nurodyti savivaldybės tarybos nariai savo teisėmis yra lygūs, o VSĮ numatyta savivaldybės tarybos teisė skirti Išmokas tarybos nariui su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms išlaidoms apmokėti, darytina išvada, kad VSĮ nenumato galimybės skirti papildomų Išmokų savivaldybės tarybos opozicijos lyderiui, komitetų pirmininkams ar jų pavaduotojams, pakomitečių pirmininkams, frakcijų seniūnams ir nuolatinių komisijų pirmininkams su jų, kaip opozicijos lyderio, komiteto pirmininko bei pavaduotojo, pakomitečio pirmininko, frakcijos seniūno ar nuolatinės komisijos pirmininko, veikla susijusioms Kanceliarijos išlaidoms apmokėti. Už jų darbą yra apmokama VSĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Tokia VSĮ 26 straipsnio 2 dalies taikymo praktika suformuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2011 m. sausio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A63-1728/2010. Teismas nutartyje pažymėjo, kad VSĮ 26 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog tarybos nariui su jo veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, transporto išlaidoms kas mėnesį gali būti mokama išmoka, kurios dydis patvirtinamas tarybos veiklos reglamente nustatyta tvarka. Įstatymo leidėjas, nustatydamas, kad savivaldybių tarybų nariai turi teisę į išmokas, susijusias su minėtomis išlaidomis, siekė užtikrinti tarybos narių tinkamą materialinę, administracinę bazę įstatyme numatytoms funkcijoms atlikti. Teismas nurodė, kad nustatant valstybės institucijų kompetenciją viešojoje teisėje vadovaujamasi principu „draudžiama viskas, kas nėra leista“. Remiantis šiuo principu, savivaldybių tarybų teisė numatyti išmokas dėl patirtų išlaidų tarybos nariams negali būti aiškinama plečiamai. Išmokos, susijusios su kanceliarijos, pašto, telefono, interneto, transporto išlaidomis, yra tikslinės, kuriomis siekiama atlyginti tas išlaidas, kurias patiria tarybos nariai, vykdydami savo veiklą dėl jų funkcijų ypatybių, pvz., efektyvaus bendravimo su rinkėjais ir pan., ir kurių nepadengia savivaldybės administracija. Tokiu būdu VSĮ 26 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų išmokų tikslas yra padengti galimas papildomas sąnaudas (kanceliarijos, pašto, telefono, transporto), kurių nepadengia tarybos narių gaunamas apmokėjimas už faktiškai išdirbtą laiką. Tarybos nustatytas teisinis reglamentavimas siejant išmokų mokėjimą ne su teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis, o išimtinai tik su tarybos nario, mero, jo pavaduotojo, kolegijos nario ar komiteto pirmininko statuso turėjimu, kas automatiškai nereiškia didesnių išlaidų turėjimo ir neleidžia nustatyti išmokų dydžio, neatitinka VSĮ 26 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Toks Elektrėnų savivaldybės tarybos nustatytas reglamentavimas, siejantis diferencijuotą Išmokų mokėjimą išimtinai tik su tarybos nario, komiteto pirmininko pavaduotojo, pakomitečio pirmininko, frakcijos seniūno, nuolatinės komisijos pirmininko, komiteto pirmininko, opozicijos lyderio statuso turėjimu, prieštarauja tikslinei Išmokų paskirčiai, įstatyminiu reguliavimu įtvirtintam siekiui atlyginti tik tas išlaidas, kurias patiria tarybos nariai, vykdydami savo veiklą, o tuo pačiu prieštarauja VSĮ 26 straipsnio 2 dalies nuostatoms. Pažymėjo, kad įgyvendindamos savo įgaliojimus savivaldybės institucijos privalo vadovautis aukštesnės galios teisės aktais ir bendraisiais teisės principais. Vienas iš jų – VSĮ 4 straipsnio 6 punkte įtvirtintas savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principas, kuris reiškia, kad savivaldybės veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, t. y. turi būti užtikrinamas savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumas. Savivaldybės administravimo subjekto priimtas teisės aktas, kuris nustato tam tikras taisykles, turi būti konkretus, aiškus ir tikslus, nekeliantis abejonių dėl jo turinio ir taikymo, nedviprasmiškas.

7Atsakovas Elektrėnų savivaldybės taryba atsiliepime į pareiškimą su pareiškimo reikalavimais nesutiko.

8Atsakovas paaiškino, kad komitetų pirmininkai, opozicijos lyderis, komiteto pirmininko pavaduotojai, frakcijų seniūnai, komisijų pirmininkai ir kiti savivaldybės tarybos nariai nėra ir negali būti lygūs nei savo teisėmis, nei savo pareigomis dėl einamų pareigų savivaldybės tarybos sudarytose institucijose. Savivaldybės tarybos nariai, kurie papildomai eina komiteto pirmininko, komisijos pirmininko ir kitas papildomas pareigas, vykdo daugiau funkcijų, turi daugiau atsakomybės, todėl ir išlaidos jų yra didesnės. Būtent tokios praktikos laikosi Lietuvos Respublikos Seimas savo Statuto 15-3 straipsnyje diferencijuodamas lėšų su parlamentine veikla susijusioms išlaidoms apmokėti dydį pagal Seimo nario pareigas, todėl, pasak atsakovo, ir savivaldybės teisė nustatyti adekvatų išlaidų kompensavimo dydį atsižvelgiant į savivaldybės tarybos nario pareigas neturi būti varžoma. Nurodė VSĮ, Reglamento normas, kurios nustato komitetų ir komisijų pirmininkų, jų pavaduotojų, opozicijos lyderio, frakcijų seniūnių skyrimo tvarką, jų vykdomas funkcijas, ir aiškino, kad teisinga ir protinga yra laikyti, jog didesnis teisių ir pareigų kiekis suponuoja didesnes jų įgyvendinimo išlaidas, nes vieni tarybos nariai, turėdami daugiau darbo už kitus ir atlikdami tą darbą, natūraliai patiria daugiau išlaidų. Akivaizdu, kad savivaldybės tarybos nariai (savivaldybės tarybos opozicijos lyderis, tarybos komitetų pirmininkai, jų pavaduotojai, pakomitečių pirmininkai, frakcijų seniūnai, nuolatinių komisijų pirmininkai) savo teisėmis nėra ir negali būti lygūs, o pareiškėjo nurodyta teismų praktika yra ydinga, todėl keistina. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjo prašymas teismui yra suformuluotas netinkamai, nes patenkinus tokį prašymą būtų neaišku, kaip tektų vykdyti teismo sprendimą. Pareiškėjas prašo teismo, pripažinus savivaldybės teisės aktą prieštaraujančiu įstatymui, laikyti jį panaikintu. Iš tokios formuluotės nėra aišku, ar pripažinus savivaldybės teisės aktą prieštaraujančiu įstatymui, laikyti jį panaikintu turėtų tik vienas teismas, ar ir savivaldybė, kuri galbūt liktų kitos nuomonės.

9II.

10Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 10 d. sprendimu pripažino Elektrėnų savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. TS-50 patvirtinto Elektrėnų savivaldybės tarybos veiklos reglamento 2 priedo Išmokų, skirtų išlaidoms, susijusioms su tarybos nario veikla, apmokėti, skyrimo tvarkos aprašo 1.2 papunktį prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalies (2013 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. XII-612 redakcija, Valstybės žinios, 2013 m. gruodžio 5 d., Nr. 124-6288) nuostatoms ir nusprendė laikyti jį panaikintu. Teismas taip pat pripažino Elektrėnų savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. TS-50 patvirtinto Elektrėnų savivaldybės tarybos veiklos reglamento 2 priedo Išmokų, skirtų išlaidoms, susijusioms su tarybos nario veikla, apmokėti, skyrimo tvarkos aprašo 1.3 papunktį prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalies (2013 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. XII-612 redakcija, Valstybės žinios, 2013 m. gruodžio 5 d., Nr. 124-6288) nuostatoms ir nusprendė laikyti jį panaikintu. Teismas nusprendė, sprendimui įsiteisėjus, paskelbti sprendimą Teisės aktų registre.

11Teismas konstatavo, kad nagrinėjama norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo byla. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 110 straipsnio nuostatas, su pareiškimu į administracinį teismą prašant ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, turi teisę kreiptis be kitų subjektų ir savivaldybių veiklos priežiūrą vykdantys Vyriausybės atstovai. Elektrėnų savivaldybės taryba atsiliepime nepagrįstai kritikuoja pareiškėjo reikalavimo dalį, kurioje prašoma įstatymui prieštaraujančias normas laikyti panaikintomis. ABTĮ 115 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra įstatymo leidėjo suformuluotas tekstas, kurį pažodžiui nurodė ir pareiškėjas. Pagal ABTĮ 117 straipsnio 1 dalies nuostatas, įsiteisėjęs teismo sprendimas visais atvejais skelbiamas Teisės aktų registre, todėl tokios normos nuo jų paskelbimo Teisėkūros pagrindų įstatyme nustatyta tvarka negalioja apskritai, o ne kokiam nors konkrečiam subjektui. Teisėkūros pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatyta, kad visi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai, nutartys, nutarimai, taip pat visi įsiteisėję administracinių teismų sprendimai dėl norminių administracinių aktų teisėtumo registruojami ir skelbiami Teisės aktų registre (1 dalis).

12Teismas nustatė, kad Elektrėnų savivaldybės taryba 2013 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. TS-50 „Dėl Elektrėnų savivaldybės tarybos veiklos reglamento pakeitimo“, vadovaudamasi VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 18 straipsnio 1 dalimi, nusprendė pakeisti Reglamentą ir patvirtinti jo naują redakciją. Šios naujos redakcijos Reglamento 2 priedo Išmokų, skirtų išlaidoms, susijusioms su tarybos nario veikla, apmokėti, skyrimo tvarkos aprašo 1 punkte nustatyta, kad tarybos nariui su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto išlaidoms apmokėti, kiek jų neapmoka savivaldybės administracija, kas mėnesį skiriama tokio dydžio išmoka atsiskaitytinai: 1.1. tarybos nariui – iki 3 BSI; 1.2. komiteto pirmininko pavaduotojui, pakomitečio pirmininkui, frakcijos seniūnui ir nuolatinės komisijos pirmininkui – iki 3,5 BSI; 1.3. komiteto pirmininkui, savivaldybės tarybos opozicijos lyderiui – iki 4 BSI. Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje abejoja, ar šios Reglamento normos neprieštarauja VSĮ 26 straipsnio 2 dalies nuostatoms. Šios abejonės grindžiamos ir VSĮ 4 straipsnio 6 punkte įtvirtintu teisėtumo principu, kuris reiškia, kad savivaldybės veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, t. y. turi būti užtikrinamas savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumas.

13Teismas nurodė, kad VSĮ 26 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi 2013 m. kovo 27 d.) buvo nustatyta: „2. Tarybos nariui su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, kas mėnesį gali būti skiriama išmoka atsiskaitytinai. Šios išmokos dydis ir atsiskaitymo tvarka nustatoma reglamente.“ Šiuo metu (įsigaliojo nuo 2014 m. sausio 1 d.) galioja tokia šios straipsnio dalies redakcija: „2. Tarybos nariui su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, kas mėnesį gali būti skiriama išmoka, už kurią atsiskaitoma ne rečiau kaip vieną kartą per tris mėnesius. Šios išmokos dydis ir atsiskaitymo tvarka nustatoma reglamente“. T. y. įstatyme pasikeitė tik atsiskaitymo už išlaidas tvarka, tačiau nepasikeitė tokios išmokos skyrimo principinė tvarka ir principinės nuostatos, kokiems subjektams ir kokios išlaidos gali būti kompensuojamos. Kadangi paduodant prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą galiojo kiek kita VSĮ 26 straipsnio 2 dalies redakcija, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamas abstraktus prašymas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, tyrė tik nurodytų norminio administracinio akto dalių atitiktį šiuo metu galiojančiai VSĮ 26 straipsnio 2 dalies redakcijai.

14Teismas nurodė, kad privalo vadovautis LVAT suformuota praktika, kai buvo tiriami analogiški norminiai administraciniai savivaldybių tarybų aktai, kuriais buvo nustatytas nevienodas išmokų dydis atsižvelgiant į tarybos nario einamas pareigas tarybos komitetuose (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d.). Teismas padarė išvadą, kad tokia pati situacija yra, kai tarybos narys eina pareigas frakcijose, nuolatinėse komisijose ar opozicijos lyderio pareigas. Nustatyta, kad jau buvo nagrinėjamas klausimas, ar VSĮ 26 straipsnio 2 dalyje esantis reglamentavimas leidžia nustatyti išmokų dydžius skirtingus dėl to, jog tarybos narys taryboje eina dar kokias nors papildomas pareigas, ar šio straipsnio reguliavimas reiškia, kad galimos tik tarybos nariui skiriamos išmokos, kurių gavimas gali būti siejamas tik su tarybos nario veikla, o išlaidų pobūdis apibrėžtas įstatyme. Iki šiol LVAT praktika tokio pobūdžio norminėse bylose nėra pasikeitusi, todėl teismas vadovavosi LVAT 2011 m. sausio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A63-1728/2010, 2012 m. spalio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A822-2663/2012 suformuluotomis teisės aiškinimo taisyklėmis. Teismas padarė išvadą, kad Elektrėnų savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. TS-50 patvirtinto Reglamento 2 priedo Išmokų, skirtų išlaidoms, susijusioms su tarybos nario veikla, apmokėti, skyrimo tvarkos aprašo 1.2 papunktis, nustatantis, jog komiteto pirmininko pavaduotojui, pakomitečio pirmininkui, frakcijos seniūnui ir nuolatinės komisijos pirmininkui išmoka skiriama – iki 3,5 BSI, ir 1.3 papunktis, nustatantis, jog komiteto pirmininkui, savivaldybės tarybos opozicijos lyderiui išmoka skiriama – iki 4 BSI, prieštarauja VSĮ 26 straipsnio 2 dalies nuostatoms. Taryba šiuo atveju nustatė skirtingus maksimalius išmokų dydžius, atsižvelgdama į tai, kad tarybos narys eina komiteto pirmininko pavaduotojo, pakomitečio pirmininko, frakcijos seniūno ir nuolatinės komisijos pirmininko pareigas, ir dėl to šiems tarybos nariams gali būti skiriama ne iki 3 BSI dydžio išmoka už tas pačias išlaidas (susijusias su kanceliarijos, pašto, telefono ir kt. išlaidomis), kaip eiliniam tarybos nariui, o iki 3,5 BSI, kitiems tarybos nariams, einantiems komiteto pirmininko, savivaldybės tarybos opozicijos lyderio pareigas, išmoka gali būti skiriama iki 4 BSI. Pagal minėtas VSĮ 26 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios iš esmės nepasikeitė, tam, kad išmoka būtų skiriama, reikalinga nustatyti kelis teisiškai reikšmingus faktus: 1) asmuo yra savivaldybės tarybos narys; 2) išlaidos turi būti susijusios su tarybos nario veikla ir galimos išlaidos yra konkrečiai apibrėžtos, jų sąrašas yra baigtinis (kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto išlaidoms apmokėti); 3) kalbama apie išlaidas, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija. Taigi VSĮ konkrečiai pasakyta, jog reglamentuojamos išlaidos, kurios yra susijusios tik su tarybos nario veikla, o tai reiškia, kad jos negali būti diferencijuojamos priklausomai su tarybos nario statuso, kurį jis įgyja taryboje, kai yra išrenkamas į Reglamento 2 priedo 1 punkte nurodytas pareigas. Elektrėnų savivaldybės taryba nepagrindė savo argumentų, jog Reglamento 2 priede 1 punkte nurodyti tarybos nariai, kurie eina taryboje papildomas pareigas, turi bent kiek reikšmingai didesnių išlaidų, kurių nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija. Bet kuriuo atveju VSĮ 26 straipsnio 2 dalies nuostatos negali būti aiškinamos plečiamai ir išlaidos, susijusios su „tarybos nario veikla“, negali būti tapatinamos su kitomis tarybos nario pareigomis taryboje. Elektrėnų savivaldybės tarybos atsiliepime nurodomi argumentai apie komitetų, frakcijų, komisijų kompetenciją ir veiklos tvarką negali daryti įtakos kitokiam VSĮ 26 straipsnio 2 dalies aiškinimui, nei jis yra pateikiamas minėtose administracinėse bylose. Šiuo atveju būtina atsižvelgti ir į VSĮ 26 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose nustatyta, kad tarybos nariams, išskyrus merą ir mero pavaduotoją, už darbo laiką atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas yra atlyginama (apmokama). Šis atlyginimas apskaičiuojamas pagal skelbiamą VMDU dydį, atsižvelgiant į faktiškai dirbtą laiką, kurio trukmė patvirtinama Reglamente nustatyta tvarka. Atlyginimo už darbo laiką atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas dydį nustato savivaldybės taryba. Vyriausybės atstovo nurodomose Reglamento 2 priedo normose numatytos padidintos išmokos už kanceliarijos, pašto ir pan. išlaidas tarybos nariams, einantiems taryboje atitinkamas pareigas. Elektrėnų savivaldybės taryba nurodo, kiek daug papildomų pareigų atlieka tie tarybos nariai, kurie eina Reglamento priedo Nr. 2 1.2 ir 1.3 papunkčiuose nurodytas pareigas. Tačiau jiems už papildomą darbą mokamas atlyginimas. Pagal VSĮ 26 straipsnio 2 dalį, tarybos nariams gali būti mokamos išmokos tik su jų veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija. Tarybos nario išlaidos nurodytoms reikmėms yra skirtos jų kaip išrinktų atstovų – tarybos narių – funkcijoms atlikti, jie tokias išlaidas patiria dėl būtinumo bendrauti su rinkėjais, spręsti rinkėjų keliamas problemas, o ne dėl to, kad jie eina dar papildomas pareigas taryboje, suponuojančias būtinumą kviesti posėdžius ir užsiimti panašia organizacine tarybos vidaus struktūrinių padalinių veikla. Todėl laikomi nepagrįstais ir savivaldybės tarybos argumentai, susiję su VSĮ 14 ir 15 straipsnių aiškinimu. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad Elektrėnų savivaldybės taryba Reglamente atskiriems tarybos nariams nustatydama skirtingo dydžio išmokas, tam neturėjo jokio teisinio pagrindo, toks sprendimas nepagrįstas, kaip to reikalauja VSĮ 4 straipsnio 6 punktas, todėl taryba, priimdama sprendimą patvirtinti tokias Reglamento nuostatas, pažeidė VSĮ įtvirtintą teisėtumo principą. Todėl Elektrėnų savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. TS-50 patvirtinto Reglamento 2 priedo Aprašo 1.2 papunktis, nustatantis, jog komiteto pirmininko pavaduotojui, pakomitečio pirmininkui, frakcijos seniūnui ir nuolatinės komisijos pirmininkui išmoka skiriama – iki 3,5 BSI, ir 1.3 papunktis, nustatantis, jog komiteto pirmininkui, savivaldybės tarybos opozicijos lyderiui išmoka skiriama – iki 4 BSI, prieštarauja VSĮ 26 straipsnio 2 dalies (2013 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. XII-612 redakcija, Valstybės žinios, 2013-12-05, Nr. 124-6288) nuostatoms, todėl šios nuostatos laikytinos panaikintomis. Reglamento 2 priedo 1 punkte numatytų išlaidų maksimalūs dydžiai visiems tarybos nariams turi būti nustatomi vienodi. Pagal ABTĮ 117 straipsnio 1 dalį, šis administracinio teismo sprendimas dėl norminio administracinio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu ir jo panaikinimo, kai jis įsiteisės, turi būti skelbiamas Teisės aktų registre.

15III.

16Atsakovas Elektrėnų savivaldybės taryba apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

171. Teismų suformuota praktika nagrinėjamu klausimu yra ydinga, todėl keistina. Savivaldybės tarybos komitetų pirmininkai, opozicijos lyderis, komiteto pirmininko pavaduotojai, frakcijų seniūnai, komisijų pirmininkai ir kiti savivaldybės tarybos nariai nėra ir negali būti lygūs nei savo teisėmis, nei savo pareigomis dėl einamų pareigų savivaldybės tarybos sudarytose institucijose. Akivaizdu, kad savivaldybės tarybos nariai, kurie papildomai eina komiteto pirmininko, komisijos pirmininko ir kitas papildomas pareigas, vykdo daugiau funkcijų, turi daugiau atsakomybės, todėl ir išlaidos jų yra didesnės. Būtent tokios praktikos laikosi Lietuvos Respublikos Seimas savo Statuto 15-3 straipsnyje diferencijuodamas lėšų su parlamentine veikla susijusioms išlaidoms apmokėti dydį pagal Seimo nario pareigas, todėl ir savivaldybės teisė nustatyti adekvatų išlaidų kompensavimo dydį atsižvelgiant į savivaldybės tarybos nario pareigas neturi būti varžoma.

182. VSĮ 14 straipsnio 3 dalis numato, kad komitetų, išskyrus Kontrolės komitetą, pirmininkus ir jų pavaduotojus renka komitetų nariai. Kontrolės komiteto pirmininką savivaldybės tarybos mažumos (opozicijos) siūlymu, Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotoją mero siūlymu skiria savivaldybės taryba reglamento nustatyta tvarka. Jeigu savivaldybės tarybos mažuma (opozicija) nepasiūlo Kontrolės komiteto pirmininko kandidatūros arba jeigu nėra paskelbta savivaldybės tarybos mažuma (opozicija), Kontrolės komiteto pirmininką ir pirmininko pavaduotoją skiria savivaldybės taryba mero siūlymu. VSĮ 14 straipsnio 2 dalis numato, kad komitetų darbo tvarka nustatoma reglamente. VSĮ 15 straipsnio 1 dalis numato kai kurių komisijų pirmininkų skyrimo tvarką, taip pat ir opozicijos vaidmenį. Šios nuostatos pabrėžia savivaldybės tarybos sudaromų institucijų (šiuo atveju – komitetų ir komisijų) pirmininkų išskirtinumą ir tai rodo, kad komitetų ir komisijų pirmininkai nėra vien tik tarybos nariai ir jiems nėra būdinga priskirti vien tik tarybos narių teises ir pareigas. Elektrėnų savivaldybės tarybos veiklos reglamento III skyrius numato savivaldybės tarybos komitetų, frakcijų, komisijų kompetenciją ir veiklos tvarką. Tai, kad komitetų pirmininkai, opozicijos lyderis, komiteto pirmininko pavaduotojai, frakcijų seniūnai, komisijų pirmininkai ir kiti savivaldybės tarybos nariai nėra ir negali būti lygūs nei savo teisėmis, nei savo pareigomis, matyti iš Elektrėnų savivaldybės tarybos veiklos reglamento 121 punkto, numatančio, jog komiteto posėdžius šaukia ir jų darbotvarkę sudaro komiteto pirmininkas (tai reiškia, kad joks kitas tarybos narys, išskyrus komiteto pirmininką, vienasmeniškai neturi nei teisės, nei pareigos šaukti komiteto posėdžių ir sudaryti jų darbotvarkių), 122 punktas numato, kad komitetų pirmininkų kviečiami savivaldybės valstybės tarnautojai komitetų darbe dalyvauti privalo (tai reiškia, kad komiteto pirmininkas turi teisę kviesti savivaldybės valstybės tarnautojus į komitetų posėdžius, o kitiems tarybos nariams nei reglamentas, nei kiti teisės aktai tokios teisės nenumato), 127 punktas numato, kad komiteto sprendimus, pasiūlymus, išvadas ir posėdžių protokolus pasirašo komiteto pirmininkas, o jo nesant – komiteto pirmininko pavaduotojas, pirmininkavęs posėdžiui, ir posėdžio sekretorius (tai suponuoja išskirtinį komiteto pirmininko, jo pavaduotojo atsakomybės lygį ir tuo pačiu teisę ir pareigą pasirašyti dokumentus), 129 punktas numato, kad keli komitetai savo iniciatyva komitetų pirmininkų susitarimu gali sušaukti bendrus posėdžius, o bendram posėdžiui, pritarus visų komitetų nariams, vadovauja vieno iš komitetų pirmininkas (tokia teisė suteikiama ne kiekvienam tarybos nariui, o tik komiteto pirmininkui), 145 punktas numato, kad komiteto pirmininkas: 145.1. šaukia komiteto posėdžius ir kartu su administracijos direktoriaus paskirtu savivaldybės darbuotoju organizuoja jiems reikalingų dokumentų bei kitos medžiagos parengimą; 145.2. duoda komiteto nariams pavedimus, ne vėliau kaip 3 dienas prieš komiteto posėdį pateikia jiems medžiagą ir dokumentus, susijusius su komiteto veikla; 145.3. kviečia dalyvauti komiteto posėdžiuose reikalingus asmenis; 145.4. pirmininkauja komiteto posėdžiams; 145.5. organizuoja komiteto sprendimų vykdymą; 145.6. informuoja komiteto narius apie komiteto sprendimų ir rekomendacijų vykdymą (ir šios teisės ir pareigos yra priskirtos tik komitetų pirmininkams, o ne kiekvienam tarybos nariui).

193. VSĮ 15 straipsnio 6 dalis numato, kad savivaldybės tarybos komisijų nuostatus tvirtina savivaldybės taryba. Dėl komisijų gausos ir jų nuostatų didelės apimties negali pateikti jų teismui, tačiau įrodinėjimo nereikalaujanti aplinkybė yra ta, kad komisijų pirmininkai, kaip ir komitetų pirmininkai, organizuoja savo vadovaujamos institucijos darbą ir vykdo kitas pareigas, naudojasi teisėmis, kurios yra panašios į minėtas komitetų pirmininkų teises ir pareigas ir nėra tapačios kitų komisijos narių ir kitų savivaldybės tarybos narių teisėms ir pareigoms. Tas pats pasakytina ir apie frakcijų seniūnus ir opozicijos lyderius. Teisinga ir protinga yra laikyti, kad didesnis teisių ir pareigų kiekis suponuoja didesnes jų įgyvendinimo išlaidas, nes vieni tarybos nariai, turėdami daugiau darbo už kitus ir atlikdami tą darbą, natūraliai patiria daugiau išlaidų. Taigi akivaizdu, kad savivaldybės tarybos nariai (savivaldybės tarybos opozicijos lyderis, tarybos komitetų pirmininkai, jų pavaduotojai, pakomitečių pirmininkai, frakcijų seniūnai, nuolatinių komisijų pirmininkai) savo teisėmis nėra ir negali būti lygūs.

204. Nesutiktina su skundžiamo teismo sprendimo argumentu, kad Elektrėnų savivaldybės taryba nepagrindė savo argumentų, jog Reglamento 2 priede 1 punkte nurodyti tarybos nariai, kurie eina taryboje papildomas pareigas, turi bent kiek reikšmingai didesnių išlaidų, kurių nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija. Teismo posėdžio metu teismo paklaustas Elektrėnų savivaldybės tarybos atstovas patvirtino, kad Reglamento 2 priede 1 punkte nurodyti tarybos nariai, kurie eina taryboje papildomas pareigas, turi didesnių išlaidų, kurių nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, jie pagrindžia šias išlaidas atitinkamais dokumentais, ir tos išlaidos yra kompensuojamos pagal Reglamente nustatytus kompensuotinų išlaidų dydžius. Teismui daugiau su tuo susijusių klausimų nekilo (pvz., kuo gali tai įrodyti ar pagrįsti, ar pan.), todėl atsakovas neįžvelgė reikalo dėti papildomų pastangų, kad išsiaiškintų šį klausimą. Tačiau iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas padarė priešingą išvadą. Teismo padaryta išvada nėra pagrįsta, ji prieštarauja tikrovei. Kadangi šio klausimo aktualumas išryškėjo tik teismui suformulavus motyvus skundžiamame sprendime, teikia papildomą medžiagą, iš kurios matyti, kad Reglamento 2 priede 1 punkte nurodyti tarybos nariai, kurie eina taryboje papildomas pareigas, turi didesnių išlaidų, kurių nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija.

215. Nesutiktina su skundžiamo teismo sprendimo argumentu, kad tarybos nario išlaidos nurodytoms reikmėms yra skirtos jų kaip išrinktų atstovų - tarybos narių - funkcijoms atlikti, jie tokias išlaidas patiria dėl būtinumo bendrauti su rinkėjais, spręsti rinkėjų keliamas problemas, o ne dėl to, jog jie eina dar papildomas pareigas taryboje, suponuojančias būtinumą kviesti posėdžius ir užsiimti panašia organizacine tarybos vidaus struktūrinių padalinių veikla. Todėl laikomi nepagrįstais ir savivaldybės tarybos argumentai, susiję su VSĮ 14 ir 15 straipsnių aiškinimu. Iš VSĮ 16 straipsnio, kuriame numatyta 60 kompetencijų, matyti, kad bendrauti su rinkėjais ir spręsti rinkėjų keliamas problemas nėra vienintelės tarybos narių funkcijos. VSĮ 26 straipsnio 2 dalyje kalbama apie visą tarybos nario veiklą (įskaitant ir visą organizacinę veiklą), o ne tik apie tarybos nario bendravimą su rinkėjais ir rinkėjų keliamų problemų sprendimą. Klaidinga būtų manyti, kad, jeigu rinkėjai nekeltų biudžeto tvirtinimo, taisyklių, už kurių pažeidimą atsiranda administracinė atsakomybė, tvirtinimo, sprendimų dėl jungimosi į savivaldybių sąjungas priėmimo ir visų kitų klausimų, tai tarybos nariai neturėtų jų spręsti arba turėtų spręsti, tačiau negalėtų pretenduoti į išlaidų, patirtų sprendžiant (nagrinėjant) šiuos klausimus, atlyginimą.

22Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovo Elektrėnų savivaldybės tarybos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendimą.

23Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas apeliaciniame skunde nenurodo jokio teisinio pagrindo skundžiamo teismo sprendimo panaikinimui bei neišdėsto naujų argumentų, jog minėtas teismo sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas. Apeliantas skunde tik atkartoja argumentus, išdėstytus atsiliepime į Vyriausybės atstovo pareiškimą teismui, kuriuos pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas konkrečių ginčijamo sprendimo nuostatų teisėtumą, išsamiai išanalizavo VSĮ nuostatas, jas tinkamai vertino ir taikė, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, taip pat užtikrindamas iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylantį teismų praktikos vienodumą tinkamai rėmėsi LVAT praktika tokio pobūdžio norminėse administracinėse bylose, kai buvo tiriami norminiai administraciniai savivaldybių tarybų aktai, kuriais buvo nustatytas nevienodas išmokų tarybos nariams dydis atsižvelgiant į tarybos nario einamas pareigas savivaldybės tarybos struktūriniuose padaliniuose (komitetuose). Teismas pagrįstai priėjo išvadą, kad tokia pati situacija yra, kai tarybos narys eina opozicijos lyderio pareigas ar pareigas frakcijose, nuolatinėse komisijose. Teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė nei teisinio, nei faktinio pagrindo, leidžiančio daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo teismo sprendime minėtos LVAT praktikos iš esmės panašiose bylose. Tokių argumentų nepateikė ir atsakovas. Todėl nėra jokio pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą vertinti kaip nepagrįstą. Atsakovas nepateikė įrodymų, galinčių paneigti teismo išvadas. Taip pat atsakovas ir apeliaciniame skunde nepagrindė savo argumentų, jog tarybos nariai, kurie eina taryboje papildomas pareigas, turi bent kiek reikšmingai didesnių išlaidų, kurių nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija. Kaip įrodymą atsakovas pateikia tarybos narių išmokų panaudojimo ataskaitą, tačiau joje nurodytos tik konkretiems tarybos nariams skiriamos išmokos dydis bei panaudotų išmokų suma, o ne argumentai, kodėl tarybos nariams priklausomai nuo einamų pareigų taryboje išmoka turi būti diferencijuojama. Teismas vertindamas ginčijamo sprendimo nuostatas vertino ne tai, kokio dydžio išmoką tarybos narys panaudojo ar gali panaudoti, o analizavo ir vertino, ar savivaldybės tarybos numatyta galimybė mokėti diferencijuotas išmokas tarybos nariams atitinka įstatymus ir ar toks diferencijavimas yra pagrindžiamas būtinybe gauti didesnes išmokas dėl patiriamų papildomų reikšmingai didesnių ir su pareigomis susijusių išlaidų. Teismas skundžiamame sprendime pagrįstai padarė išvadą, kad atsakovas nepagrindė savo argumentų, jog tarybos nariai, kurie eina taryboje papildomas pareigas, turi bent kiek reikšmingai didesnių išlaidų, kurių nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija. Pažymi, kad šioje byloje yra teikiamas abstraktus prašymas ištirti norminio akto teisėtumą, todėl norminio teisės akto teisėtumas turi būti vertinamas ne pagal tai, ar jame nustatytos elgesio taisyklės jau buvo realizuotos individualiuose teisiniuose santykiuose, o pagal tai, ar šiame akte nustatytas teisinis reglamentavimas atitinka aukštesnės galios teisės aktų nuostatas. Sutinka su teismo argumentais, kad išmoka tarybos nariams gali būti mokama tik už patirtas išlaidas vykdant jų, kaip išrinktų atstovų – tarybos narių – funkcijas, bei išvada, kad tiems tarybos nariams, kurie turi daugiau pareigų, nes eina komiteto, komisijos pirmininko ar kitas pareigas taryboje, už papildomą darbą yra mokamas atlyginimas, kaip numatyta VSĮ 26 straipsnio 1 dalyje. VSĮ 4 straipsnio 6 punkte įtvirtintas savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principas, kuris reiškia, kad savivaldybės veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, t. y. turi būti užtikrinamas savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumas. Konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja visų teisės aktų hierarchiją, o iš konstitucinio teisinės valstybės principo, kitų konstitucinių imperatyvų kylantis reikalavimas teisėkūros subjektams paisyti teisės aktų hierarchijos inter alia reiškia, kad žemesnės galios teisės aktuose draudžiama nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruotų su nustatytuoju aukštesnės galios teisės aktuose.

24Teisėjų kolegija

konstatuoja:

25IV.

26Pareiškėjas padavė teismui pareiškimą, prašydamas ištirti, ar Elektrėnų savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. TS-50 patvirtinto Elektrėnų savivaldybės tarybos veiklos reglamento 2 priedo Išmokų, skirtų išlaidoms, susijusioms su tarybos nario veikla, apmokėti, skyrimo tvarkos aprašo 1.2 papunktis, nustatantis, jog komiteto pirmininko pavaduotojui, pakomitečio pirmininkui, frakcijos seniūnui ir nuolatinės komisijos pirmininkui išmoka skiriama – iki 3,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų bazinių socialinių išmokų, ir 1.3 papunktis, nustatantis, jog komiteto pirmininkui, savivaldybės tarybos opozicijos lyderiui išmoka skiriama – iki 4 BSI, neprieštarauja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalies nuostatoms.

272013 m. lapkričio 11 d. pareiškimo rezoliucinėje dalyje nenurodyta, su kokia Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalies redakcija yra nesuderinamas ginčo reguliavimas, patvirtintas savivaldybės tarybos.

28Administracinių bylų teisenos įstatymo 110 straipsnio 3 dalyje išdėstyta, kad prie pareiškimo ištirti norminio administracinio ar kito bendro pobūdžio akto teisėtumą turi būti pridėtos skundžiamo akto, taip pat įstatymo ar Vyriausybės norminio akto, kuriam prieštarauja skundžiamas administracinis aktas, kopijos. Pastarasis reikalavimas buvo įvykdytas. Prie pareiškimo pridėta Vietos savivaldos įstatymo kopija, iš kurios matyti, kokia Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalies redakcija turima omenyje (2011 m. balandžio 19 d. įstatymo Nr. XI-1327 (nuo 2011 m. gegužės 3 d.) (Žin., 2011, Nr. 52-2504). Taigi, iš pridėtos Vietos savivaldos įstatymo kopijos ir pareiškėjo pareiškime pacituotos VSĮ 26 straipsnio 2 dalies, galima daryti išvadą, kad keltas klausimas ginčo reguliavimo suderinamumo su šia Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalies redakcija, o tai reiškia, jog pirmosios instancijos teismas turėjo, nesant padarytos esminės korektūros (tokios ir nebuvo) VSĮ 26 straipsnio 2 dalies dabartinėje redakcijoje, atlikti tyrimą ir iš pradžių pasisakyti dėl to, ar savivaldybės tarybos priimtas bei kvestionuojamas teisinis reguliavimas suderinamas su ką tik nurodyta Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalies (2011 m. balandžio 19 d. įstatymo Nr. XI-1327 (nuo 2011 m. gegužės 3 d.) Žin., 2011, Nr. 52-2504) redakcija.

29Apeliacine tvarka tikrinamoje administracinėje byloje pirmosios instancijos teismas iš karto tyrė ginčijamo norminio akto dalių atitiktį teismo sprendimo priėmimo metu galiojančiai VSĮ 26 straipsnio 2 dalies redakcijai.

30Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje (2011 m. balandžio 19 d. įstatymo Nr. XI-1327 (nuo 2011 m. gegužės 3 d.) Žin., 2011, Nr. 52-2504 redakcija) buvo numatyta, kad: ,,Tarybos nariui su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, kas mėnesį gali būti skiriama išmoka atsiskaitytinai. Šios išmokos dydis ir atsiskaitymo tvarka nustatoma reglamente.“

31Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje (2013 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. XII-612 (nuo 2014 m. sausio 1 d.) Žin., 2013, Nr. 124-6288 redakcija), kuri galiojo teismo sprendimo priėmimo metu, buvo pasisakyta: ,,Tarybos nariui su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, kas mėnesį gali būti skiriama išmoka, už kurią atsiskaitoma ne rečiau kaip vieną kartą per tris mėnesius. Šios išmokos dydis ir atsiskaitymo tvarka nustatoma reglamente.“

32Minimalūs teisinio reguliavimo skirtumai (įstatymo Nr. 52-2504 redakcijoje buvo nuostata: ,,kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, kas mėnesį gali būti skiriama išmoka atsiskaitytinai“, o Nr. 124-6288 VSĮ 26 straipsnio 2 dalies redakcijoje (teismo sprendimo priėmimo dieną ir dabar) galiojo tokia nuostata: ,,kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, kas mėnesį gali būti skiriama išmoka, už kurią atsiskaitoma ne rečiau kaip vieną kartą per tris mėnesius“), atsižvelgiant į ginčo problematiką, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nepadarė įtakos iš principo teisingam bylos išnagrinėjimui.

33Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimą, visų pirma aptars, ar Elektrėnų savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. TS-50 patvirtinto Elektrėnų savivaldybės tarybos veiklos reglamento 2 priedo Išmokų, skirtų išlaidoms, susijusioms su tarybos nario veikla, apmokėti, skyrimo tvarkos aprašo 1.2 papunktis, nustatantis, jog komiteto pirmininko pavaduotojui, pakomitečio pirmininkui, frakcijos seniūnui ir nuolatinės komisijos pirmininkui išmoka skiriama – iki 3,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų bazinių socialinių išmokų, ir 1.3 papunktis, nustatantis, jog komiteto pirmininkui, savivaldybės tarybos opozicijos lyderiui išmoka skiriama – iki 4 BSI, neprieštarauja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalies (2011 m. balandžio 19 d. įstatymo Nr. XI-1327 (nuo 2011 m. gegužės 3 d.) Žin., 2011, Nr. 52-2504 redakcija) nuostatoms (tik ta apimtimi, kuria „Tarybos nariui su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, gali būti skiriama išmoka“ (analogiška nuostata yra ir dabartinėje Vietos savivaldos įstatymo 26 str. 2 d. redakcijoje).

34Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime yra pabrėžęs, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą, užtikrinant iš Konstitucijos kylantį teismų praktikos vienodumą. Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje taip pat nurodyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose, teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

35Nurodyta konstitucinė pareiga suponuoja šioje baigiamojo teisės akto dalyje įvardyti atitinkamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kur iš esmės buvo sprendžiami tapatūs klausimai.

36Visų pirma, tai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1728/2010 (procesinio sprendimo kategorija 17.2; 35.2).

37Šioje administracinėje byloje pareiškėjas taip pat buvo Vyriausybės atstovas, tačiau tik Utenos apskrityje, kuris pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas ištirti, be kita ko, ar Molėtų rajono savivaldybės tarybos 2007 m. liepos 5 d. sprendimu Nr. BI-111 patvirtinto Molėtų rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento (2008 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. BI-110 redakcija) 197 punktas toje dalyje, kur nustatyta, kad merui su jo veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto, transporto išlaidoms kas mėnesį mokama 3,5, mero pavaduotojui 2,5, kolegijos nariams ir komitetų pirmininkams 0,6 minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio išmoka, neprieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 daliai (2008 m. rugsėjo 15 d. įstatymo Nr. X-1722 redakcija); ar Reglamento XII skyrius „Tarybos narių veiklos apmokėjimas“, 197 punktas, kuris nustato išmokų tarybos nariams mokėjimą, tačiau nereglamentuoja, kaip tvirtinamas tokios išmokos dydis, neprieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 daliai (2008 m. rugsėjo 15 d. įstatymo Nr. X-1722 redakcija).

38Teisėjų kolegija 2011 m. sausio 4 d. nutartyje konstatavo, kad visi tarybos nariai, neišskiriant tarybos narių, kurie eina mero ir jo pavaduotojo pareigas, turi teisę į išmokas už tam tikras išlaidas, patirtas vykdant tarybos nario funkcijas.

39Teisėjų kolegija 2011 m. sausio 4 d. nutartimi patvirtino pirmosios instancijos teismo išvadą, jog Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų išmokų tikslas yra padengti galimas papildomas sąnaudas (kanceliarijos, pašto, telefono, transporto), kurių nepadengia tarybos narių gaunamas apmokėjimas už faktiškai išdirbtą laiką. Atsižvelgdama į tai, padarė išvadą, kad Molėtų rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento 197 punktas, pakeistas Molėtų rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. B1-110, ta apimtimi, kuria numatytos papildomos išmokos merui ir jo pavaduotojui, bei kolegijos nariams ir komitetų pirmininkams, prieštarauja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 daliai.

402011 m. sausio 4 d. nutartyje teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada ir dėl to, jog išmoka gali būti gaunama tik tada, kai tarybos narys įvykdo šias sąlygas: išlaidos turi būti susijusios su asmens, kaip tarybos nario veikla; lėšos buvo išleistos kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto paslaugoms apmokėti; jų tiesiogiai nepadengia savivaldybės administracija. Todėl tvirtinant išmokos dydį, turi būti nustatyta tvarka, pagal kokius kriterijus ir pagal kokias procedūras šios aplinkybės turi būti patvirtinamos. Molėtų rajono savivaldybės tarybos Reglamento 197 punktas, nustatydamas tik išmokų dydžius, išmokų mokėjimą susieja ne su teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis, o išimtinai tik su tarybos nario, mero, jo pavaduotojo, kolegijos nario ar komiteto pirmininko statuso turėjimu. Tam tikrų pareigų ėjimas automatiškai nereiškia didesnių išlaidų turėjimo ir neleidžia nustatyti išmokų dydžio. Todėl toks reglamentavimas neatitinka Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalies reikalavimų.

41Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. spalio 16 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A822-2663/2012), be kita ko, pasisakė ir dėl Druskininkų savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto Druskininkų savivaldybės tarybos 2011 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. T1-115, 30, 30.1, 30.4 punktų, 30.1.1, 30.1.2, 30.1.3 papunkčių atitikimo Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 daliai.

42Druskininkų savivaldybės tarybos 2011 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. T1-115 patvirtinto Druskininkų savivaldybės tarybos veiklos reglamento 30, 30.1 punktuose buvo nustatyta, kad tarybos nariui su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, kas mėnesį skiriama 2,5 minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio išmoka atsiskaitytinai. Reglamento 30.1.1–30.1.3 papunkčiuose tarybos komitetų pirmininkams nustatyta išmoka yra 0,6 koeficiento nustatyto dydžio, tarybos komitetų pirmininkų pavaduotojams – 0,5 koeficiento nustatyto dydžio, o tarybos komitetų nariams – 0,4 koeficiento nustatyto dydžio.

43Tuo metu galiojusioje VSĮ 26 straipsnio 2 dalyje buvo pažymėta, kad tarybos nariui su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, kas mėnesį gali būti skiriama išmoka atsiskaitytinai. Šios išmokos dydis ir atsiskaitymo tvarka nustatoma reglamente.

44Paminėtas reguliavimas identiškas Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje (2011 m. balandžio 19 d. įstatymo Nr. XI-1327 (nuo 2011 m. gegužės 3 d.) Žin., 2011, Nr. 52-2504 redakcija) apibrėžtam, kurį turėjo atitikti Elektrėnų savivaldybės tarybos veiklos reglamento 2 priedas.

45Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. spalio 16 d. nutartyje nurodė, kad Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų išmokų tikslas yra padengti galimas papildomas sąnaudas (kanceliarijos, pašto, telefono, transporto), kurių nepadengia tarybos narių gaunamas apmokėjimas už faktiškai išdirbtą laiką. Toliau pažymėjo, jog Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalies analizė rodo, jog tam, kad tarybos narys įgytų teisę į išmoką, reikalingas ne vien asmens statuso buvimo nustatymas. Išmoka gali būti gaunama tik tada, kai tarybos narys įvykdo šias sąlygas: išlaidos turi būti susijusios su asmens, kaip tarybos nario veikla; lėšos buvo išleistos kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto paslaugoms apmokėti; jų tiesiogiai nepadengia savivaldybės administracija.

46Teisėjų kolegija 2012 m. spalio 16 d. nutartyje pripažino pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad Druskininkų savivaldybės taryba, Reglamento 30.1.1–30.1.3 papunkčiuose nustatydama maksimalius išmokų dydžius ir atsižvelgdama tik į tarybos nario einamas pareigas komitetuose, išmokų mokėjimą susieja ne su teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis, o išimtinai tik su tarybos nario statuso turėjimu (komiteto pirmininko, pirmininko pavaduotojo ar komiteto nario). Taip pat teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tam tikrų pareigų ėjimas automatiškai nereiškia didesnių išlaidų ir neleidžia nustatyti išmokų dydžio.

47Šią administracinę bylą tikrinančios teisėjų kolegijos nuomone, išsamesnis administracinės jurisprudencijos pateikimas buvo tikslingas siekiant atskleisti tai, kad pirmiau paminėtose administracinėse bylose ir šioje administracinėje byloje ginčo problematika vienoda – savivaldybės tarybos narių, turinčių papildomą statusą, kitokių išmokų gavimas, nei savivaldybės tarybos narių, neužimančių papildomos pozicijos.

48Teisėjų kolegija, peržiūrėjusi bylos faktines aplinkybes, atsižvelgdama į konstitucinį jurisprudencijos tęstinumo reikalavimą, tvirtina neturinti pagrindo nukrypti nuo paminėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nes tam nėra išskirtinių aplinkybių.

49Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje (2011 m. balandžio 19 d. įstatymo Nr. XI-1327 (nuo 2011 m. gegužės 3 d.) Žin., 2011, Nr. 52-2504 redakcija) įstatymų leidėjas pasisako dėl galimybės tarybos nariui su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija. Teisėkūros subjektas nenumatė, kad savivaldybės tarybos narys, turėdamas papildomą statusą (pvz., komiteto pirmininko pavaduotojas, pakomitečio pirmininkas), galėtų pretenduoti į didesnę išmoką nei savivaldybės tarybos narys, neturintis papildomo statuso, t. y. nedaroma jokia diferenciacija. Savivaldybės tarybos narių atžvilgiu laikomasi ginčo išmokų lygybės principo, todėl reglamentuojant poįstatyminiu teisės aktu aptariamos išmokos dydį bei atsiskaitymo tvarką negali atsirasti nuostatų, bylojančių kitaip nei buvo numatyta Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje (2011 m. balandžio 19 d. įstatymo Nr. XI-1327 (nuo 2011 m. gegužės 3 d.) Žin., 2011, Nr. 52-2504 redakcija).

50Apeliaciniame skunde ginčijant pirmosios instancijos teismo sprendimą pabrėžiamas savivaldybės tarybos narių, užimančių atitinkamas pozicijas, kompetencijos aspektas, bet tai iš principo nėra susieta su ginčo dalyku. Nėra ginčo dėl to, kad teisėkūros subjektai savivaldybės tarybos nariui, užimančiam atitinkamą poziciją (komiteto pirmininkas, nuolatinės komisijos pirmininkas ir kt.), gali suteikti platesnius įgalinimus nei savivaldybės tarybos nariui, neturinčiam papildomos pozicijos, tačiau tai nereiškia, kad ginčo išmokų dydis nuo to turi pasikeisti. Tarybos nariui nepriklausomai nuo to, ar jis užima papildomą poziciją ar ne, ginčo išmokų dydis pagal įstatymų leidėjo valią nėra diferencijuojamas. Poįstatyminiame teisės akte draudžiama plečiamai aiškinti įstatymų leidėjo nustatytą reguliavimą.

51Daugiau esminės argumentacijos dėl teisinės galimybės savivaldybės nariams, kai jie užima papildomą poziciją, gauti kitokio dydžio aptariamas išmokas, nėra.

52Vyriausiasis administracinis teismas, kaip teisingai ir pažymėjo Vilniaus apygardos administracinis teismas, turint omenyje iš esmės tas pačias principines VSĮ 26 straipsnio 2 dalies nuostatas, galiojančias ir šiuo metu, patvirtindamas pirmosios instancijos teismo argumentaciją bei šio baigiamojo akto motyvuojamosios dalies argumentacijos pagrindu, palieka galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, kuriuo buvo pripažinta, kad Elektrėnų savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. TS-50 patvirtinto Elektrėnų savivaldybės tarybos veiklos reglamento 2 priedo Išmokų, skirtų išlaidoms, susijusioms su tarybos nario veikla, apmokėti, skyrimo tvarkos aprašo 1.2 papunktis prieštarauja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalies (2013 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. XII-612 (nuo 2014 m. sausio 1 d.) Žin., 2013, Nr. 124-6288 redakcija) nuostatoms bei nuspręsta laikyti jį panaikintu. Taip pat paliktina galioti ir ta teismo sprendimo dalis, kur pripažinta, jog Elektrėnų savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. TS-50 patvirtinto Elektrėnų savivaldybės tarybos veiklos reglamento 2 priedo Išmokų, skirtų išlaidoms, susijusioms su tarybos nario veikla, apmokėti, skyrimo tvarkos aprašo 1.3 papunktis prieštarauja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalies (2013 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. XII-612 (nuo 2014 m. sausio 1 d.) Žin., 2013, Nr. 124-6288 redakcija) nuostatoms bei laikytas panaikintu.

53Dėl išdėstytų aplinkybių Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas keistinas jį papildant, kur papildomai pripažintina, kad ginčijamas reguliavimas prieštaravo ir VSĮ 26 straipsnio 2 dalies 2011 m. balandžio 19 d. įstatymo Nr. XI-1327 (nuo 2011 m. gegužės 3 d.) Nr. 52-2504 redakcijai.

54Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

55Elektrėnų savivaldybės tarybos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

56Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendimą pakeisti taip:

57,,Pripažinti Elektrėnų savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. TS-50 patvirtinto Elektrėnų savivaldybės tarybos veiklos reglamento 2 priedo Išmokų, skirtų išlaidoms, susijusioms su tarybos nario veikla, apmokėti, skyrimo tvarkos aprašo 1.2 papunktį prieštaravusiu bei prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalies (2011 m. balandžio 19 d. įstatymo Nr. XI-1327 (nuo 2011 m. gegužės 3 d.) Žin., 2011, Nr. 52-2504 redakcija) ir (2013 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. XII-612 (nuo 2014 m. sausio 1 d.) Žin., 2013, Nr. 124-6288 redakcija) nuostatoms ir laikyti jį panaikintu.

58Pripažinti Elektrėnų savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. TS-50 patvirtinto Elektrėnų savivaldybės tarybos veiklos reglamento 2 priedo Išmokų, skirtų išlaidoms, susijusioms su tarybos nario veikla, apmokėti, skyrimo tvarkos aprašo 1.3 papunktį prieštaravusiu bei prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalies (2011 m. balandžio 19 d. įstatymo Nr. XI-1327 (nuo 2011 m. gegužės 3 d.) Žin., 2011, Nr. 52-2504 redakcija) ir (2013 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. XII-612 (nuo 2014 m. sausio 1 d.) Žin., 2013, Nr. 124-6288 redakcija) nuostatoms ir laikyti jį panaikintu.“

59Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje (toliau – ir... 6. Pareiškėjas paaiškino, kad Elektrėnų savivaldybės taryba 2013 m. kovo 27... 7. Atsakovas Elektrėnų savivaldybės taryba atsiliepime į pareiškimą su... 8. Atsakovas paaiškino, kad komitetų pirmininkai, opozicijos lyderis, komiteto... 9. II.... 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 10 d. sprendimu... 11. Teismas konstatavo, kad nagrinėjama norminio administracinio akto teisėtumo... 12. Teismas nustatė, kad Elektrėnų savivaldybės taryba 2013 m. kovo 27 d.... 13. Teismas nurodė, kad VSĮ 26 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi 2013 m.... 14. Teismas nurodė, kad privalo vadovautis LVAT suformuota praktika, kai buvo... 15. III.... 16. Atsakovas Elektrėnų savivaldybės taryba apeliaciniame skunde prašo... 17. 1. Teismų suformuota praktika nagrinėjamu klausimu yra ydinga, todėl... 18. 2. VSĮ 14 straipsnio 3 dalis numato, kad komitetų, išskyrus Kontrolės... 19. 3. VSĮ 15 straipsnio 6 dalis numato, kad savivaldybės tarybos komisijų... 20. 4. Nesutiktina su skundžiamo teismo sprendimo argumentu, kad Elektrėnų... 21. 5. Nesutiktina su skundžiamo teismo sprendimo argumentu, kad tarybos nario... 22. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovo Elektrėnų... 23. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas apeliaciniame skunde nenurodo jokio... 24. Teisėjų kolegija... 25. IV.... 26. Pareiškėjas padavė teismui pareiškimą, prašydamas ištirti, ar... 27. 2013 m. lapkričio 11 d. pareiškimo rezoliucinėje dalyje nenurodyta, su kokia... 28. Administracinių bylų teisenos įstatymo 110 straipsnio 3 dalyje išdėstyta,... 29. Apeliacine tvarka tikrinamoje administracinėje byloje pirmosios instancijos... 30. Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje (2011 m. balandžio 19 d.... 31. Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje (2013 m. lapkričio 21 d.... 32. Minimalūs teisinio reguliavimo skirtumai (įstatymo Nr. 52-2504 redakcijoje... 33. Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios... 34. Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime yra pabrėžęs, kad... 35. Nurodyta konstitucinė pareiga suponuoja šioje baigiamojo teisės akto dalyje... 36. Visų pirma, tai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 4... 37. Šioje administracinėje byloje pareiškėjas taip pat buvo Vyriausybės... 38. Teisėjų kolegija 2011 m. sausio 4 d. nutartyje konstatavo, kad visi tarybos... 39. Teisėjų kolegija 2011 m. sausio 4 d. nutartimi patvirtino pirmosios... 40. 2011 m. sausio 4 d. nutartyje teisėjų kolegija sutiko su pirmosios... 41. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. spalio 16 d. nutartyje... 42. Druskininkų savivaldybės tarybos 2011 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr.... 43. Tuo metu galiojusioje VSĮ 26 straipsnio 2 dalyje buvo pažymėta, kad tarybos... 44. Paminėtas reguliavimas identiškas Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2... 45. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. spalio 16 d. nutartyje... 46. Teisėjų kolegija 2012 m. spalio 16 d. nutartyje pripažino pagrįsta... 47. Šią administracinę bylą tikrinančios teisėjų kolegijos nuomone,... 48. Teisėjų kolegija, peržiūrėjusi bylos faktines aplinkybes, atsižvelgdama... 49. Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje (2011 m. balandžio 19 d.... 50. Apeliaciniame skunde ginčijant pirmosios instancijos teismo sprendimą... 51. Daugiau esminės argumentacijos dėl teisinės galimybės savivaldybės... 52. Vyriausiasis administracinis teismas, kaip teisingai ir pažymėjo Vilniaus... 53. Dėl išdėstytų aplinkybių Vilniaus apygardos administracinio teismo... 54. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies... 55. Elektrėnų savivaldybės tarybos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.... 56. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendimą... 57. ,,Pripažinti Elektrėnų savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 27 d. sprendimu... 58. Pripažinti Elektrėnų savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 27 d. sprendimu Nr.... 59. Nutartis neskundžiama....