Byla I-1153-764/2013

Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Henriko Sadausko ir Nijolės Žalnieriūnienės, dalyvaujant pareiškėjo atstovams advokatei Astai Astrauskienei, advokato padėjėjui Karoliui Merkevičiui, atsakovo atstovei Rasetai Medutienei, uždarame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo T. B. V. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Nustatė

2pareiškėjas T. B. V. pateikė teismui skundą (b. l. 1–4), kuriame prašė panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) ( - ) sprendimą Nr. ( - ) ir įpareigoti Departamentą jo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo išnagrinėti iš naujo.

3Pagrįsdamas savo reikalavimus pareiškėjas nurodė, kad Departamentas netinkamai įvertino jo nurodytas aplinkybes, todėl nepagrįstai pripažino, kad pareiškėjo tėvų turto prievartavimas, negali būti vertinamas kaip individualus prieglobsčio prašytojo persekiojimas. Departamentui turėjo būti žinoma apie padėtį ( - ) Respublikoje, t. y. apie nuolatinius žmogaus teisių pažeidimus. Pareiškėjo kilmės valstybės valdančioji partija varžo piliečių politines, civilines teises ir laisves, teismų ir policijos sektoriuose paplitusi korupcija, ribojama žiniasklaidos, susirinkimų, asociacijų ir judėjimo laisvė. ( - ) pareiškėjas ir jo šeima susidūrė su korupcija policijos sistemoje, nes iš jų nuolatos reikalaujama dalintis iš valdomos drabužių parduotuvės gaunamu pelnu. Pareiškėjui ir jo tėvams grasina kaimelio įgaliotinis, ne kartą jie buvo sumušti į parduotuvę atėjusių civiliais apsirengusių žmonių, tokie veiksmai tęsėsi 7 metus. Pirminės apklausos metu pareiškėjas aiškiai nurodė, kad persekiojimo veiksmus patyrė jis pats, o ne jo tėvai, todėl Departamento išvados, kad prieš jį nebuvo panaudoti persekiojimo veiksmai, yra nepagrįstos. Išvada, kad T. B. V. iš kilmės valstybės išvyko dėl ekonominių priežasčių, taip pat nepagrįsta. Tai, kad pareiškėjas nurodė vykęs į Vokietiją dirbti statybose, nepaneigia fakto, kad iš kilmės valstybės jis išvyko dėl patiriamo spaudimo, reketo. Ekonominės priežastys yra tik išvestinės. Pareiškėjui turėjo būti suteikta papildoma apsauga, nes nurodytos aplinkybės patvirtina, kad dėl teisių ir laisvių pažeidimo jis turi pagrįstą baimę grįžti į ( - ) Respubliką. Iš Departamento sprendimo nėra aišku, kuo remiantis pareiškėjui uždrausta trejus metus atvykti į Lietuvos Respubliką. Nenurodžius tokio sprendimo motyvų, ribojama pareiškėjo teisė į gynybą.

4Teismo posėdyje pareiškėjo atstovai palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad pareiškėjo T. B. V. buvimo vieta atstovams nėra žinoma.

5Atsakovas Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 16–18) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės apie išvykimo iš kilmės valstybės priežastis nėra nuoseklios, verčiančios abejoti jo patikimumu. Pirmame prašyme suteikti prieglobstį T. B. V. nurodė, kad iš ( - ) išvyko, nes ten jį persekioja, nori užmušti, iškepti ir suvalgyti politiniai kanibalai, antrame, kad prieglobsčio Lietuvoje prašo dėl politinių motyvų. Prieglobsčio prašytojo apklausos metu pareiškėjas teigė, kad iš kilmės valstybės išvyko dėl prieš jį ir jo šeimą nukreipto policijos persekiojimo, o Lietuva buvo tik tranzitinė šalis vykstant į Vokietiją dirbti statybose. Įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, Departamentas nenustatė, kad kilmės valstybėje jam grėstų realus persekiojimas, susijęs su jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei ar su politiniais įsitikinimais, todėl konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ĮUTP) 86 str. ir Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso 1 str. A dalyje nustatytų sąlygų. ( - ) policijos pareigūnų tariamai vykdomas pareiškėjo tėvų turto prievartavimas negali būti vertinamas kaip individualus persekiojimas ĮUTP prasme. Tariami persekiotojai negali būti pripažinti veikę valstybės vardu ar vykdę jiems suteiktus įgaliojimus. Be to, pats pareiškėjas patvirtinto, kad kilmės valstybėje turėjo persikėlimo galimybę, kuria pasinaudojo išsikeldamas gyventi į kitą miestą. Prieglobsčio prašytojas piktnaudžiauja prieglobsčio suteikimo procedūra, klaidina Departamentą dėl prieglobsčio būtinybės, nurodo skirtingas išvykimo iš kilmės valstybės priežastis. Teismui pateiktame skunde nėra nurodyta jokių naujų aplinkybių, kurių pagrindu galėtų būti daroma išvada, kad pareiškėjas atitinka prieglobsčio suteikimo kriterijus. Bendro pobūdžio teiginiai apie sunkią padėtį kilmės valstybėje, nesudaro pagrindo pripažinti, kad asmuo patiria realią grėsmę ir kad dėl jos turi būti suteikiamas prieglobstis. Departamentas nenustatė, kad kilmės valstybėje yra reali pareiškėjo teisių ar laisvių pažeidimo grėsmė, todėl nesuteikė jam papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Pagal ĮUTP 133 str., Migracijos departamentas yra įpareigotas priimti sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis iš jos yra išsiunčiamas. Teisės aktai nenustato konkrečių draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką nustatymo kriterijų, tokia diskrecijos teisė suteikta Departamentui. Konkretus terminas nustatomas atsižvelgiant į individualias bylos aplinkybes.

7Teismo posėdyje atsakovo atstovė su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

8Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

9Ginčas nagrinėjamoje byloje yra kilęs dėl to, ar pagrįstai Migracijos departamento

10( - ) sprendimu Nr. ( - ) ( - ) Respublikos piliečiui T. B. V. nesuteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje bei nuspręsta uždrausti jam trejus metus atvykti į Lietuvos Respubliką.

11Byloje nustatyta, kad 2012-07-25 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus pareigūnai Lazdijų r., ( - ) k., kartu su 14 ( - ) Respublikos piliečių sulaikė pareiškėją T. B. V., kuris su savimi neturėjo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, taip pat kitų dokumentų, kuriuose būtų nurodytas buvimo valstybėje tikslas ir sąlygos, ir kuriais galėtų įrodyti, jog Lietuvos Respublikoje ir Europos Sąjungoje pareiškėjas yra teisėtai. Visi ( - ) Respublikos piliečiai 2012-07-26 buvo perduoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos Lazdijų rinktinės Sienos kontrolės skyriaus pareigūnams (Bylos Nr. ( - ) l. 4).

12Pareiškėjos T. B. V. 2012-07-31 pateikė prašymą, - suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje (Bylos Nr. ( - ) l. 10).

13Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM Užsieniečių registracijos centre 2012-08-18 buvo atlikta pirminė prieglobsčio prašytojo apklausa, kurios metu pareiškėjas nurodė, kad: jokioms politinėms partijoms nepriklauso; iš ( - ) išvyko dėl tvyrančio chaoso ir norėdamas apsigyventi Vokietijoje, ten dirbti; neketino prašyti prieglobsčio Lietuvoje, nes ši šalis buvo tik tranzitinė vykstant į Vokietiją; ( - ) jį ir jo tėvus, kurie turi nuosavą drabužių parduotuvę, persekioja milicijos pareigūnai, reikalaudami pasidalinti uždirbtais pinigais; jam ir jo šeimai taip pat yra grasinęs ir kaimelio įgaliotinis; tokie veiksmai tęsėsi 7 metus; kelis kartus jis ir jo tėvai buvo sumušti; kas juos sumužė pasakyti negali, bet asmenys buvo apsirengę civiliais drabužiais; kreiptis į teisėsaugos institucijas beprasmiška, nes skundų milicija nepriima (Bylos Nr. ( - ) l. 11–16).

14Išnagrinėjęs pareiškėjo nurodytus motyvus, apklausų metu pateiktus faktus, Departamentas ( - ) sprendimu Nr. ( - ) ( - ) Respubliko piliečiui T. B. V. nesuteikė pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nusprendė išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į ( - ) Respubliką ir nuo išsiuntimo dienos uždrausti jam trejus metus atvykti į Lietuvos Respubliką (Bylos Nr. ( - ) l. 41–43).

15Nesutikdamas su tokiu Migracijos departamento sprendimu, T. B. V. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–4) prašydamas jį panaikinti ir įpareigoti Departamentą jo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo išnagrinėti iš naujo.

16Ginčo teisiniams santykiams taikytinos Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004-11-15 įsakymu Nr. 1V – 361 patvirtintos Užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) nuostatos.

17Pagal ĮUTP 88 str., Departamentas iš esmės nagrinėdamas prašymą suteikti prieglobstį atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka 86 str. ar 87 str. nustatytus kriterijus, taip pat ar nėra priežasčių, nurodytų įstatymo 88 straipsnyje.

18ĮUTP 86 str. 1 d. nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės gynyba arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų ĮUTP 88 straipsnyje. Pažymėtina, kad 86 str. 1 d. pateikta pabėgėlio statuso sąvoka atitinka 1951 m. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso

191 straipsnio A dalyje pateiktą pabėgėlio apibrėžimą. Tam, kad asmuo būtų pripažintas pabėgėliu pagal 1951 m. Konvencijos 1 straipsnio A dalį ir ĮUTP 86 str. 1 d., jis turi ne iš dalies atitikti pabėgėlio statuso apibrėžimą, o in corpore turi būti įvykdytos visos jame nurodytos sąlygos, t. y. asmuo turi visiškai pagrįstai bijoti persekiojimo; persekiojimas turi būti grindžiamas bent viena iš šių priežasčių: rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais; asmuo turi būti už savo kilmės valstybės ribų; asmuo negali pasinaudoti savo kilmės valstybės apsauga arba negali ten grįžti, nes bijo persekiojimo.

20Pareiškėjo prieglobsčio prašymas iš esmės grindžiamas tuo, kad kilmės valstybėje jis ir jo tėvai patyrė milicijos pareigūnų ir kitų, jam nežinomų, asmenų persekiojimą.

21Pagal Tvarkos aprašo 66.1. punktą, persekiojimu laikomi persekiojimo dalyvių veiksmai, kurie yra pakankamai rimti savo pobūdžiu ar dažnumu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą, arba įvairių priemonių sankaupa, įskaitant žmogaus teisių pažeidimus. Persekiojimo veiksmai inter alia gali būti: fizinis ir psichologinis smurtas, įskaitant seksualinį smurtą; teisinės, administracinės, policijos ir/arba teisminės priemonės, kurios savaime yra diskriminacinės arba taikomos diskriminuojant; baudžiamasis persekiojimas ar baudimas, susijęs su rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei, politinėmis pažiūromis, kuris yra neproporcingas ir diskriminuojamas; galimybės atsiteisti dėl neproporcingos ar diskriminuojamos bausmės nebuvimas; baudžiamasis persekiojimas ar baudimas dėl atsisakymo atlikti konflikto metu karo tarnybą, kurią atliekant reikėtų daryti nusikaltimus ar veiksmus, nurodytus Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties“ 88 straipsnio 3 ir 4 punktuose; prieš asmens lytį ar vaikus nukreipti veiksmai. Pažymėtina, kad persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio, t. y. nukreiptas tiesiogiai prieš asmenį prašantį prieglobsčio, ir susijęs su jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei ar politiniais įsitikinimais.

22Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Ženevos konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (LVAT 2010-06-17 nutartis a. b.

23Nr. A756-1538/2010; 211-12-15 nutartis a. b. A662-3577/2011).

24Departamentas nustatė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, negali būti pagrindu pripažinti, jog prieš jį buvo panaudotas individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba dėl jo politinių įsitikinimų. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir prieglobsčio prašytojo priminės apklausos metu T. B. V. nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Departamentas tokias išvadas padarė pagrįstai. Pareiškėjo pasakojimas vienareikšmiškai tvirtina, kad kilmės valstybėje jis nebuvo persekiojimas nei dėl vienos iš ĮUTP 86 str. 1 d. ir 1951 m. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso 1 straipsnio A dalyje nurodytų priežasčių. Priešingai, T. B. V. patvirtino, kad politinėms organizacijoms nepriklausė. Tariamas milicijos pareigūnų naudotas smurtas, reikalaujant pasidalint gaunamu pelnu, negali būti vertinamas kaip individualus persekiojimas, nes kaip patvirtino pats pareiškėjas, drabužių parduotuvė priklausė ne jam, o jo tėvams. Vadinasi, iš pareiškėjo negalėjo būti reikalaujama dalintis pelnu. Pareiškėjas neįrodė individualios grėsmės pavojaus. Jo nurodytos aplinkybės apie tai, kad prieš 4-5 metus buvo sumuštas nepažįstamu asmenų, taip pat negali būti vertinama kaip persekiojimas ĮUTP bei Tvarkos aprašo prasme. Pažymėtina, kad persekiojimu laikomi tik pakankamai rimti savo pobūdžiu ar dažnumu veiksmai, tuo tarpu iš pareiškėjo pasakojimo tokių išvadų padaryti negalima. Pareiškėjas neįvardijo ir smurtą prieš jį bei jo šeimos narius galimai vartojusių asmenų, todėl negali būti nustatyta, ar jie atitinka persekiojimo dalyvių apibrėžimą (Tvarkos aprašo 2 p.). Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytas išvykimo iš kilmės valstybės tikslas, - apsigyventi Vokietijoje ir ten įsidarbinti, sudaro pagrindą jį pripažinti ekonominiu migrantu ir paneigti, kad jam kilmės valstybėje gresia persekiojimas, dėl kurio gali būti suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo elgesys, kai jis išvyko iš Užsieniečių registracijos centro, nenurodydamas kito savo buvimo vietos adreso, neatvyko į teismo posėdį ir nepasinaudojo teise teisme visapusiškai ir išsamiai paaiškinti aplinkybes dėl prieglobsčio ar papildomos apsaugos Lietuvoje suteikimo, vertintini kaip piktnaudžiavimas prieglobsčio procedūra. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pagrįstomis pripažįsta Departamento išvadas, kad pareiškėjas neatitinka kriterijų, kuriems esant suteikiamas prieglobstis, todėl sprendžia, kad T. B. V. prašymas yra akivaizdžiai nepagrįstas, todėl negali būti tenkinamas.

25Pagal ĮUTP 87 str. 1 d., papildoma apsauga gali būti suteikta prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas (1 p.); yra grėsmė, kad jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos (2 p.); yra grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams (3 p.).

26Teismui pateiktame skunde nurodoma, kad pareiškėjui turėjo būti suteikta bent jau papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, nes Departamento turima medžiaga tvirtina, kad pareiškėjas turi pagrįstos baimės, jog grįžus į kilmės valstybę bus pažeidžiamos jo teisės ir pagrindinės laisvės.

27Kaip nustatyta, T. B. V. pasakojimas nepatvirtina, kad prieš jį buvo ar gali būti panaudotas smurtas. Nei prieglobsčio prašytojo pasakojimas, nei prieglobsčio byloje esanti medžiaga, – 2012-08-31 pažyma apie politinę, saugumo ir žmogaus teisių padėti ( - ) Nr. 15/6-6-18, nepatvirtina, kad grįžus į kilmės valstybę pareiškėjas bus kankinamas, su juo bus žiauriai ir nežmoniškai elgiamasi, bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas. Prieglobsčio prašytojas nepateikė objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą teigti, kad ( - ) bus pažeistos jo žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės. Įvertinęs pažymoje pateikiamą informaciją, teismas konstatuoja, kad reali grėsmė dėl teisių ir laisvių pažeidimo ( - ) kyla asmenims, priklausantiems politinėms partijoms ir kitoms organizacijoms, dalyvaujantiems demonstracijose, palaikantiems tam tikrus judėjimus. Tokių aplinkybių byloje nenustatyta, pareiškėjas patvirtino, kad politinėms organizacijoms jis nepriklausė. Be to, pats T. B. V. nurodė, kad jis dirbo statybose kitame mieste, vadinasi, net ir esant tariamai grėsmei, jis turi vidinio persikėlimo alternatyvą. Pagal Departamento surinktą informaciją, spręstina, kad ( - ) Respublikoje nevyksta Europos Sąjungos tarybos direktyvos 2004/83/EB 15 str. c punkte ir ĮUTP 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, t. y. smurto veiksmai, sudarantys rimtą ir asmeninę grėsmę civilio gyvybei ar asmeniui dėl neapgalvoto smurto tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

28Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog T. B. V. nenoras grįžti į kilmės valstybę yra nepagrįstas jokiomis realiai egzistuojančiomis su tarptautinės apsaugos būtinybe susijusiomis priežastimis, nenustatyta, kad jo gyvybei, sveikatai, teisėms ir laisvėms grėstų pavojus, reikalaujantis tarptautinės apsaugos, todėl pareiškėjo atžvilgiu ĮUTP 87 str. 1 d., – netaikytina. Migracijos departamento sprendimas nesuteikti Tu B. V. papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje priimtas remiantis byloje esančia pažyma bei faktine bylos medžiaga, todėl yra pagrįstas.

29Pareiškėjas taip pat reiškia nesutikimą su Departamento sprendimo dalimi, kuria jam uždrausta trejus metus atvykti į Lietuvos Respubliką.

30Pagal ĮUTP 133 str. 2 d., užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.

31Departamentas ( - ) išvadoje Nr.(duomenys neskelbtini) nurodė, kad T. B. V. pažeidė atvykimo į Lietuvos Respublikos teritoriją tvarką ir akivaizdžiai piktnaudžiauja prieglobsčio suteikimo procedūra, todėl yra tikslinga jam uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką. Ginčo dėl to, kad pareiškėjas į Lietuvos Respublikos teritoriją pateko ir joje buvo neteisėtai, nėra, teismas, įvertinęs bylos medžiagą, tvirtina Departamento nustatytą aplinkybę, kad pareiškėjas piktnaudžiavo prieglobsčio prašymo procedūra, todėl konstatuoja, kad Departamentas pagrįstai uždraudė T. B. V. atvykti į Lietuvos Respubliką trejus metus.

32Pagal Įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 str. 1 d., prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kuriame akivaizdžiai nėra persekiojimo pavojaus kilmės šalyje pagrindimo arba kuris yra paremtas apgaule, arba kuriuo piktnaudžiaujama prieglobsčio suteikimo tvarka bei kuris dėl minėtų priežasčių akivaizdžiai neatitinka ĮUTP nustatytų kriterijų suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, yra laikomas akivaizdžiai nepagrįstu.

33Nustatytų aplinkybių, išdėstytų motyvų ir teisės aktų analizės pagrindu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas neatitinka ĮUTP 86 str. 1 d. ir 87 str. 1 d. reikalavimų, todėl jo prašymas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, vadovaujantis ĮUTP 2 str. 1 d., yra nepagrįstas. Prieglobsčio prašytojui, pateikus akivaizdžiai nepagrįstą prašymą, pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga negali būti suteikta (77 str. 2 d.). Teismas sprendžia, kad Migracijos departamento

34( - ) sprendimas Nr.(duomenys neskelbtini), kuriuo ( - ) Respublikos piliečiui T. B. V. nesuteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje bei nuspręsta jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į Vietnamą ir nuo išsiuntimo uždrausti trejus metus atvykti į Lietuvos Respubliką, paliktinas nepakeistas, o pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas ABTĮ 88 str. 1 p.).

35Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127, 129 str. teisėjų kolegija

Nutarė

36pareiškėjo T. B. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

37Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.