Byla 2S-1059-856/2017
Dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-61-1028/2017, kuria patvirtintas patikslintas mokumo atkūrimo planas

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Pakruojo ūkininkų kredito unijos atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-61-1028/2017, kuria patvirtintas patikslintas mokumo atkūrimo planas.

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. birželio 29 d. nutartimi A. V. iškėlė fizinio asmens bankroto bylą.
  1. Bankroto administratorius kreipėsi į teismą, prašydamas patvirtinti patikslintą 2017-02-08 A. V. mokumo atkūrimo planą.
  1. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. balandžio 10 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančio A. V. patikslintą 2017-02-08 mokumo atkūrimo planą ir įpareigojo bankroto administratorių G. M., bendradarbiaujant su kreditoriais, imtis priemonių pastatų, nurodytų antstolės V. Š. 2013-08-05 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 158, priklausomybei nustatyti.
  1. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. birželio 5 d. nutartimi panaikino Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutartį ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (V t., 186–189 b. l.).

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančio A. V. patikslintą 2017-02-08 mokumo atkūrimo planą (VI t., 100–104 b. l.).
  1. Teismas konstatavo, kad patikslintas 2017-02-08 A. V. mokumo atkūrimo planas atitinka jam keliamus reikalavimus, gali būti įgyvendinamas, o jo nepatvirtinus, skolininko turtinė padėtis į gerąją pusę nepasikeis, mokumas nebus atkurtas, atsižvelgiant į kreditorių reikalavimų dydį, jų patenkinimas pilna apimtimi nerealus. Teismas nurodė, jog nenustatė, kad mokumo atkūrimo plane bankrutuojantis asmuo pateikė neteisingą informaciją apie turtą ir pajamas, įsipareigojimus, nemokumo priežastis. Nėra duomenų, kad bankrutuojantis asmuo būtų sudaręs kreditorių teises pažeidžiančius sandorius ar tapo nemokus dėl žalingų įpročių. Teismas nenustatė, kad po bankroto bylos iškėlimo bankrutuojantis asmuo būtų nuslėpęs bankroto proceso metu gautas lėšas ir kitą turtą, kurių vertė viršija vieną bazinės socialinės išmokos dydį.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8

  1. Suinteresuotas asmuo Pakruojo ūkininkų kredito unija (toliau – ir Pakruojo ŪKU) atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo A. V. patikslinto 2017-02-08 mokumo atkūrimo plano netvirtinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
    1. A. V. iš pradžių visiems kreditoriams ir teismui neigė, jog turi nekilnojamojo turto, o teismui įpareigojus A. V. pateikti informaciją apie turtą, siekdamas išvengti turto pardavimo, atgaline data sudarė pirkimo - pardavimo sutartį su D. D. ir neteisėtai perleido turtą, esantį ( - ). Iš A. V. teismui pateiktos 2008-01-22 pirkimo - pardavimo sutarties matyti, jog šiam nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sandoriui buvo būtina įstatymo imperatyviai nustatyta notarinė forma, todėl nekilnojamojo turto, esančio ( - ), sandoris yra neteisėtas, nes sandoris nepavirtintas kaip to reikalauja įstatymas, t. y. notarine forma.
    1. Kreditoriaus Pakruojo ŪKU nuomone, yra būtina teismo nutartimi įpareigoti bankroto administratorių G. M. imtis veiksmų, jog neteisėtai perleistas nekilnojamasis turtas (grūdų sandėlis ir svarstyklės, esantys ( - ) būtų grąžintas A. V., t. y. įpareigoti bankroto administratorių teismui pateikti ieškinį dėl 2008-01-22 pirkimo-pardavimo sandorio pripažinimo niekiniu, tariamu ir taikyti restituciją.
    1. Kreditorius Pakruojo ŪKU abejoja, ar tikrai A. V. kartu su bankroto administratoriumi yra pateikę būtent pastato - fermos, esančios ( - ) fotonuotraukas, ir ar tikrai jie nurodo teisingą informaciją apie pastatą - fermą, esančią ( - ), jog iš jos likę tik griuvėsiai. Dėl pastato - fermos, esančios ( - ) būklės A. V. ir bankroto administratorius privalėjo kreiptis į antstolį dėl faktinių aplinkybių konstatavimo. Antstoliui surašius faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, būtų visiškai išsklaidytos abejonės dėl pastato - fermos, esančios ( - ), būklės.
    1. Antstolės V. Š. 2013-08-05 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole buvo konstatuota, jog A. V. taip pat buvo įsigijęs siloso tranšėją, pastatytą iš gelžbetoninių plokščių, blokų, esančią Kutaičių k., Pakruojo rajone. Nei teismui, nei kreditoriams A. V. ir bankroto administratorius nepateikė jokios informacijos apie siloso tranšėją, todėl kreditoriaus Pakruojo ŪKU manymu, A. V. tyčia, norėdamas nuslėpti turtą nuo kreditorių, neteikė jokios informacijos apie siloso tranšėją, esančią Kutaičių k., Pakruojo rajone.
    1. Teismas neištyrė kilnojamojo turto (traktoriaus priekabos, valst. Nr. ( - ), tapatumo Nr. ( - ), identifikavimo Nr. ( - ); javų kombaino Claas Dominator 105, identifikavimo Nr. ( - ), tapatumo Nr. ( - )) buvimo ar nebuvimo fakto, apie kurį kreditorius Pakruojo ŪKU buvo pateikęs teismui informaciją iš Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro.
    1. A. V. pridavus žemės ūkio techniką į metalo laužą, jis gavo tam tikrą pinigų sumą, kurią panaudojo nežinia kur, o pridavus metalo laužą į supirktuvę, A. V. turėjo gauti tam tikrus dokumentus, patvirtinančius metalo laužo pardavimo faktą, tačiau tokių dokumentų byloje nėra pateikta. Be to, A. V. ūkininkavo, todėl privalėjo vesti buhalterinę apskaitą, kurioje privalėjo atsispindėti žemės ūkio technikos pirkimas, pardavimas, pridavimas į metalo laužą, PVM sąskaitos faktūros už parduotą turtą metalo laužo supirktuvei ir t. t. A. V., nuslėpdamas turtą, šiurkščiai pažeidė visų kreditorių teises, teisėtus lūkesčius ir galimybes didesne apimtimi sumažinti turimus didžiulius nuostolius.
    1. Teismas privalėjo išsiaiškinti ir įsitikinti, ar tikrai A. V. į metalo laužo supirktuvę UAB „Piotro autoservisas“ 2009-09-09 pridavė kaip metalo laužą du javų kombainus Claas Dominator 85, tačiau šio klausimo teismas nesiaiškino.
    1. A. V. visiškai nerodo pastangų gerinti savo mokumą, jis nesiekia įsidarbinti didesnes pajamas užtikrinančiame darbe, kad būtų bent šiek tiek didesne apimtimi tenkinami kreditorių reikalavimai. A. V. neišnaudojus galimybių uždirbti didesnes pajamas, kurias jis pagal savo amžių, įgūdžius yra pajėgus gauti, iš esmės kreditoriniai reikalavimai minimaliomis A. V. pastangomis bus tik simboliškai padengti.
  1. Suinteresuotas asmuo Pasvalio rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra, nurodo, kad sutinka su atskirojo skundo argumentais ir reikalavimais, prieštaravimų nereiškia (VII t., 35–36 b. l.).
  1. Atsiliepimu į atskirąjį skundą bankroto administratorius G. M. prašo kreditoriaus atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą (VII t., 38–40 b. l.). Nurodo, kad fizinis asmuo yra pateikęs administratoriui ir teismui visą informaciją apie jo vardu įregistruotą žemės ūkio techniką ir kitas transporto priemones.
  1. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas A. V. prašo kreditoriaus atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą (VII t., 41–45 b. l.). Nurodo, kad Šiaulių apylinkės teismo 2017-02-10 sprendimas turi prejudicinę galią ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys ir kiti dalyvaujantys asmenys nebegali ginčyti. Ferma, esanti adresu ( - ) jau pirkimo metu buvo dalinai sugriuvusi, šiuo metu fermos pastatas bei siloso tranšėja yra visiškai sugriuvę ir naudojimui netinkami. Šie pastatai nebuvo teisiškai įregistruoti įstatymų nustatyta tvarka. Pakruojo ūkininkų kredito unija pati atlieka nesąžiningus veiksmus, kurie gali būti laikomi mėginimu trukdyti sklandžiai bankroto proceso eigai.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

10teisiniai argumentai ir išvados

11Apeliantės Pakruojo ūkininkų kredito unija atskirasis skundas atmetamas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 338 straipsnis, 320 straipsnio 1 dalis), t. y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų nutarties negaliojimo pagrindų. Apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal atskirojo skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 338, 329 straipsniai).
  1. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tuo atveju, kai kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui dėl priežasčių, susijusių su plano projekto tikslinimu pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, pareiga patikslinti, pataisyti planą taip, kad jis atitiktų įstatymo reikalavimus, nepažeistų kreditorių interesų pusiausvyros, priklauso fiziniam asmeniui. Taigi, plano sudarymas, jo tikslinimas yra neteisminė procedūra, teismo kompetencija yra tik nuspręsti, ar planas tvirtintinas, ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015). Nurodytoje kasacinėje byloje konstatuota, kad teismas, gavęs plano projektą, kuriam pirmasis kreditorių susirinkimas nepritarė, turi patikrinti atsisakymo pritarti priežastis. Jeigu kreditorių susirinkimo nurodytos priežastys patenka į FABĮ 7 straipsnio nustatytų reikalavimų apimtį, tai teismas neturi priimti tokio fizinio asmens bankroto administratoriaus pareiškimo (plano), jei nebuvo pakartotinės plano tikslinimo procedūros ir pakartotinio jo svarstymo kreditorių susirinkime. Tuo atveju, jeigu fizinis asmuo nededa pastangų taisyti planą ir pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria patikslintam plano projektui, teismas, manydamas, kad jis neatitinka įstatymo reikalavimų ir kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritarė, nes jis pažeidžia fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, turėtų ne pats keisti planą, o jo netvirtinti ir nutraukti fizinio asmens bankroto procedūrą (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
  1. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2017 m. sausio 31 d. įvyko pirmasis kreditorių susirinkimas, kurio metu bankrutuojančio asmens A. V. mokumo atkūrimo plano projektui kreditoriai nepritarė (IV t., 121–124 b. l.). Dėl mokumo plano patvirtinimo pastabas pateikė kreditoriai UAB „Agrochema“ bei Pakruojo ūkininkų kredito unija (IV t., 160–164 b. l.). Bankrutuojantis asmuo patikslino mokumo atkūrimo planą ir pateikė jį tvirtinti 2017 m. vasario 15 d. įvykusiame pakartotiniame kreditorių susirinkime. Pakartotinis kreditorių susirinkimas patikslintam mokumo planui nepritarė, kreditoriams nurodžius, kad bankrutuojantis asmuo nenurodė viso turimo nekilnojamojo turto, nenurodė registruotų jo vardu kitų transporto priemonių, nenurodė, kokiais būdais sieks, kad būtų gerinamas jo mokumas, nėra informacijos, ar A. V. ūkininko pažymėjimas yra išregistruotas, nepagrįstos bankroto administravimo išlaidų sumos, nepateikta informacija apie gautą darbo užmokestį už 2017 m. sausio mėn., pasiūlytos turto pardavimo kainos neatitinka rinkos kainos. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. balandžio 10 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančio asmens patikslintą 2017-02-08 mokumo atkūrimo planą, konstatavęs, kad bankroto administratoriaus pateiktas bankrutuojančio asmens A. V. mokumo atkūrimo planas atitinka FABĮ 7 straipsnio reikalavimus (V t., b. l. 124–127). Šiaulių apygardos teismas 2017 m. birželio 5 d. nutartimi panaikino Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutartį ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, konstatavęs, jog patikslintame mokumo atkūrimo plane nurodytas ne visas A. V. priklausantis nekilnojamasis turtas (traktoriaus priekaba, markė PSE-12,5, valstybinis Nr. ( - ); javų kombainas Claas Dominator 85; javų kombainas Claas Dominator 105; javų kombainas Claas Dominator 85). Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančio A. V. patikslintą 2017-02-08 mokumo atkūrimo planą, nurodydamas, jog kreditorių nurodomi pastatai nepriklauso A. V., todėl neprivalėjo būti įtraukti į mokumo atkūrimo planą, o kilnojamasis turtas buvo priduotas į metalo laužą.
  1. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties išvadomis, nurodydamas, jog nekilnojamojo turto sandoris yra neteisėtas, todėl būtina teismo nutartimi įpareigoti bankroto administratorių G. M. imtis veiksmų, jog neteisėtai perleistas nekilnojamasis turtas (grūdų sandėlis ir svarstyklės, esantys ( - ) būtų grąžintas A. V., t. y. įpareigoti bankroto administratorių teismui pateikti ieškinį dėl 2008-01-22 pirkimo - pardavimo sandorio pripažinimo niekiniu, tariamu ir taikyti restituciją.
  1. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas aukščiau nurodyto turto priklausomybės klausimą, išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo aplinkybes, susijusias su 2008-01-22 pirkimo-pardavimo sutartimi, pagrįstai konstatuodamas, jog Šiaulių apylinkės teisme 2017 m. vasario 10 d. sprendimu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad D. D. 2008-01-22 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise valdo grūdų sandėlį, unikalus Nr. ( - ), ir svarstykles, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ), ką patvirtina nekilnojamojo turto registro išrašas. Teismas konstatavo, kad šie pastatai nepriklauso bankrutuojančiam asmeniui, todėl neturėjo būti įtraukti į mokumo atkūrimo plano projektą. Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2YT-288-1042/2017 yra įsiteisėjęs ir turi būti vykdomas, kol jis nėra nuginčytas. Byloje nepateikta įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog pareiškėjo turtas buvo perleistas nepagrįstai ir nesąžiningai, t. y. apeliantė neįrodė (bent jau šiuo metu) 2008-01-22 pastatų pirkimo-pardavimo sutarties akivaizdaus neteisėtumo ir nesąžiningumo, apsiribodama iš esmės tik savo deklaratyviais teiginiais.
  1. Pažymėtina, kad reikalavimus, keliamus mokumo atkūrimo planui, ir šio plano tvirtinimo procedūrą reglamentuoja FABĮ 7 ir 8 straipsnių nuostatos. Apeliantės nurodoma nesutikimo su planu aplinkybė – įpareigojimas bankroto administratorių ginčyti turto perleidimo sandorį – apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesusijusi su mokumo atkūrimo planui keliamais reikalavimais, todėl jau vien tai yra pagrindas vertinti šį argumentą kaip nepagrįstą ir vilkinantį bankrutuojančio fizinio asmens bankroto procedūrą.
  1. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kreditorius, manydamas, jog tam tikri bankrutuojančio fizinio asmens sudaryti sandoriai pažeidžia kreditorių teises bei interesus, turi teisę pats kreiptis į teismą dėl tokių sandorių pripažinimo negaliojančiais ir (ar) restitucijos taikymo. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad apeliantas administratoriui, bankrutuojančiam asmeniui A. V., ar teismams būtų teikęs reikalavimą dėl nurodytos sutarties kvestionavimo/ginčijimo ir pan. Kreditoriaus teisė kreiptis su prašymu į bankroto administratorių neatmetama ir patvirtinus bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo planą.
  1. Atskirasis skundas grindžiamas argumentu, kad apeliantė abejoja, ar A. V. yra pateikęs būtent pastato - fermos, esančios ( - ) fotonuotraukas, ir ar tikrai nurodo teisingą informaciją apie pastatą - fermą, esančią ( - ), jog iš jos yra likę tik griuvėsiai. Apelianto teigimu, antstoliui surašius faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, būtų visiškai išsklaidytos abejonės dėl pastato būklės.
  1. Tenkindamas apeliantės atskirojo skundo argumentą, pareiškėjas A. V. kreipėsi į antstolį R. K., kuris 2017 m. lapkričio 2 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatavo, jog 2017-11-02 d., 11 val., atvykus adresu ( - ), ir apžiūrėjus teritoriją, teritorijoje jokių pastatų nerasta, sklype yra išlikę apgriuvę statinių pamatai ir statybinės atliekos. Likę apgriuvę pamatai apsamanoję, apaugę aukštomis žolėmis, sutręšę (VII t., 46–54 b. l.). Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytas aplinkybes patvirtina pridėtos fotonuotraukos, iš kurių matyti sutręšusios plytų liekanos, teritorija apžėlusi žolėmis, nesutvarkyta. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nėra konstatuota, jog šioje teritorijoje yra fermos pastatas.
  1. Apelianto teigimu, antstolės V. Š. 2013-08-05 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole buvo konstatuota, jog A. V. taip pat buvo įsigijęs siloso tranšėją, pastatytą iš gelžbetoninių plokščių, blokų, esančią ( - ), tačiau nei teismui, nei kreditoriams A. V. ir bankroto administratorius nepateikė jokios informacijos apie šį turtą.
  1. Pažymėtina, kad dėl aplinkybių, nurodytų antstolės V. Š. 2013-08-05 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, pasisakė pirmosios instancijos teismas 2017 m. balandžio 10 d. nutartyje. Teismas nurodė, kad Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuota, jog 2002 metais A. V. įsigijo pastatus, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad šie pastatai įregistruoti bei kas yra jų savininkas, todėl sprendė, kad šis turtas priklauso ne pareiškėjui A. V., bet kitiems savininkams arba yra bešeimininkis. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, minėti pastatai pagrįstai buvo neįtraukti į mokumo atkūrimo plano projektą (V t., 126 b. l.). Kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutartį, apeliantas Pakruojo ŪKU aplinkybės, kad siloso tranšėja neįtraukta į turimo turto sąrašą, neskundė. Taigi, pirmosios instancijos teismas 2017 m. balandžio 10 d. nutartyje išnagrinėjo ir įvertino atskirajame skunde nurodytą argumentą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šiuo teismo vertinimu ar šias aplinkybes vertinti kitaip.
  1. Kreditoriaus Pakruojo ŪKU manymu, teismas neištyrė kilnojamojo turto (traktoriaus priekabos, valst. Nr. ( - ), tapatumo Nr. ( - ), identifikavimo Nr. ( - ); javų kombaino Claas Dominator 105, identifikavimo Nr. ( - ), tapatumo Nr. ( - )) buvimo ar nebuvimo fakto, teismas privalėjo išsiaiškinti ir įsitikinti, ar tikrai A. V. į metalo laužo supirktuvę UAB „Piotro autoservisas“ 2009-09-09 pridavė kaip metalo laužą du javų kombainus Claas Dominator 85.
  1. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas įpareigoja šalis įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Pareiškėjas pirmosios instancijos teisme nurodė aplinkybes, kad seną žemės ūkio techniką atidavė į metalo laužą po to, kai įsigijo gerokai naujesnę techniką. Šių aplinkybių patvirtinimui A. V. pateikė antstolei I. E. skirtą pažymą, iš kurios matyti, jog 2009-09-09 į metalo laužą buvo priduoti susidėvėję ir naudojimui netinkantys 2 kombainai Claas Dominator 85 ir 2 traktoriai, kurie priklausė A. V.. Minėta pažyma patvirtinta UAB „Piotro autoservisas“ antspaudu, joje nurodytas metalo laužo kiekis, todėl netikėti šioje pažymoje nurodyta informacija teismas neturi pagrindo, tuo labiau, kad apeliantas jokių įrodymų, paneigiančių šioje pažymoje nurodytas aplinkybes, nepateikė (VI t., 23 b. l.). Be to, antstolės I. E. 2011-04-12 Turto neradimo akte nurodyta, jog adresu ( - ) skolininkų A. V., A. V., R. V. gyvenamojoje vietoje turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nėra (VI t., 25 b. l.). Pirmosios instancijos teismas ištyrė kilnojamojo turto pridavimo į metalo laužą aplinkybes pagrįstai konstatuodamas, jog žemės ūkio technika, nors ir yra įregistruota, tačiau faktiškai neegzistuoja. Apeliantė leistinais įrodymais šių pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigė.
  1. Apeliantės teigimu, A. V. visiškai nerodo pastangų gerinti savo mokumą, jis nesiekia įsidarbinti didesnes pajamas užtikrinančiame darbe, kad būtų bent šiek tiek didesne apimtimi tenkinami kreditorių reikalavimai.
  1. Remiantis pareiškėjo pateiktu mokumo atkūrimo planu, jo darbo užmokestis sudaro 317,27 Eur per mėnesį, tuo tarpu mėnesinės išlaidos – 147 Eur, pareiškėjas dirba UAB „Š“ vadybininko pareigose (IV t., 126 b. l.). Pripažintina, kad tokios pareiškėjo pajamos yra gana kuklios, tačiau surasti geriau apmokamą darbą šiuo metu galimai yra sudėtinga. Pažymėtina, kad fizinio asmens pajamų didėjimas bankroto proceso metu yra pageidautinas faktas, tačiau pripažintina, kad šios aplinkybės yra nepriklausančios nuo darbuotojo valios.
  1. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus ir procesinę bylos baigtį, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų nepasisakoma.
  1. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo pateiktas mokumo atkūrimo planas atitinka FABĮ reikalavimus ir nepažeidžia kreditorių ir bankrutuojančio asmens interesų pusiausvyros, todėl jis patvirtintas teisėtai ir pagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog FABĮ suteikia kreditoriams teisę kontroliuoti plano įgyvendinimo procesą ir, nustačius, jog plane numatytos priemonės neįgyvendinamos, inicijuoti bankroto bylos nutraukimą (FABĮ 8 straipsnio 12 dalis, 10 straipsnio 2 dalis). Įstatymas taip pat numato mokumo atkūrimo plano keitimo procesą (FABĮ 8 straipsnio 13 dalis). Taigi, kreditoriai disponuoja pakankamomis priemonėmis kontroliuoti plano įgyvendinimo procesą.
  1. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinės bylos medžiagą, įvertinęs atskirajame skunde nurodytus argumentus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

12Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

13Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai