Byla 2A-105/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Algirdo Gailiūno ir Nijolės Piškinaitės (pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 16 d. sprendimo, kuriuo ieškinys ir priešieškinis tenkinti iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-4572-275/2011 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Druskininkų autobusai“ ieškinį atsakovui A. S. dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo bei atsakovo A. S. priešieškinį ieškovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Druskininkų autobusai“ dėl administravimo išlaidų įskaitymo. Trečiasis asmuo BTA akcinės draudimo bendrovės filialas Lietuvoje.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas BUAB „Druskininkų autobusai“ kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo A. S. 7 669 Lt žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2010 m. kovo 17 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas iškėlė bankroto bylą UAB „Druskininkų autobusai“, bankroto administratoriumi paskyrė A. S. . Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-5411-178/2010 atstatydino BUAB „Druskininkų autobusai“ administratorių A. S. , bankroto administratore paskirta E. K. . 2010 m. gruodžio 2 d. nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas paliko nepakeistą 2010 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį. Nuo 2010 m. gruodžio 2 d. atsakovas A. S. neteko įgaliojimų (teisės atstovauti bendrovę sudarant ar nutraukiant sandorius, pasirašant banko, kitus finansinius dokumentus, ataskaitas) bankrutavusios UAB „Druskininkų autobusai“ bankroto byloje. 2010 m. gruodžio 16 d. atsakovas perdavė paskirtai BUAB „Druskininkų autobusai“ administratorei turtą ir dokumentus. Įmonės balanso atstatydinimo dienai atstatydintas administratorius nepateikė. Iš perduotų dokumentų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2010 m. balandžio 8 d. nutartimi iki pirmojo kreditorių susirinkimo patvirtino 17 000 Lt administravimo išlaidų sąmatą. 2010 m. rugpjūčio 5 d. įvykusiame kreditorių susirinkime kreditoriai administravimo išlaidų sąmatos nepatvirtino. Atsakovas per laikotarpį nuo bankroto bylos iškėlimo iki turto perdavimo panaudojo 23 713,19 Lt. Iš turimų dokumentų buvo nustatyta, kad 2010 m. gruodžio 6-7 d., t. y. po Lietuvos apeliacinio teismo nutarties įsiteisėjimo, A. S. pervedė 7 669 Lt sumą iš BUAB „Druskininkų autobusai“ sąskaitos. Atsakovui A. S. registruotu laišku buvo išsiųstas reikalavimas grąžinti lėšas, pakartotinai prašymas perduotas asmeniškai, tačiau atsakovas lėšų negrąžino. Atsakovui be pagrindo pervedus pinigines lėšas iš UAB „Druskininkų autobusai“ sąskaitos, buvo pažeistos bankrutavusios UAB „Druskininkų autobusai“ teisės, nes pervesta pinigų suma sumažėjo pinigų fondas, kuris reikalingas tolimesniam bankrutavusios įmonės administravimui ir kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti. Atsakovas, žinodamas apie pasibaigusius jo, kaip bankrutavusios UAB „Druskininkų autobusai“ administratoriaus, įgaliojimus ir teismo nustatytą piniginių lėšų ribą, kurią jis galėjo panaudoti bankrutavusios įmonės administravimui, elgėsi nesąžiningai ir tai patvirtina jo kaltę. Esant visoms civilinės atsakomybės taikymo sąlygoms, atsakovas privalo atlyginti ieškovo patirtus nuostolius.

5Atsakovas A. S. su pareikštu ieškiniu nesutiko, pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė įskaityti turėtų administravimo išlaidų 7 669 Lt sumą, už atliktas administravimo paslaugas iš BUAB „Druskininkų autobusai“ priteisti 16 286,81 Lt, šią sumą, vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 36 straipsniu, apmokėti pirmumo tvarka. Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2010 m. balandžio 8 d. nutartimi patvirtino 17 000 Lt administravimo išlaidų sumą iki kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą. Administratorius iki pirmojo kreditorių susirinkimo administravimo išlaidoms padengti panaudojo 16 044,19 Lt. 2010 m. rugsėjo 22 d. BUAB „Druskininkų autobusai“ kreditorių komiteto susirinkime protokolu Nr. 2 buvo nutarta patvirtinti 40 000 Lt BUAB „Druskininkų autobusai“ bankroto administratoriaus A. S. administravimo išlaidų sąmatą, į nurodytą sumą įskaitant bankroto administratoriaus pagal Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartimi patvirtintą sąmatą, panaudotus pinigus. Taip pat šiame kreditorių komiteto susirinkime penktu klausimu buvo svarstomas administratoriaus atstatydinimo klausimas. Kreditorių komitetas balsų dauguma nutarė atstatydinti atsakovą iš BUAB „Druskininkų autobusai“ administratoriaus pareigų. Tokiu būdu kreditorių komitetas atsakovo administravimo laikotarpiui skyrė 40 000 Lt administravimo išlaidoms apmokėti ir nutarė atsakovą atstatydinti. 17 000 Lt buvo skyręs teismas. Šie pinigai buvo panaudoti, kreditoriai šią sumą įtraukė į administravimo sąmatą ir dėl jos ginčų nėra. Administruojant BUAB „Druskininkų autobusai“ buvo atlikti Įmonių bankroto įstatyme numatyti veiksmai. S. R. už dokumentų tvarkymą ir paraiškos Garantiniam fondui paruošimą 2010 m. lapkričio 26 d. išrašė sąskaitą 2 000 Lt sumai, UAB „Orinata“ už patalpų nuomą, kopijavimo, telefono, fakso paslaugas išrašė PVM sąskaitą-faktūrą 964 Lt sumai, o atsakovas už administravimo paslaugas pateikė 4 700 Lt sąskaitą. Šios sąskaitos, kurios sudarė bendrą 7 664 Lt sumą, buvo apmokėtos iš BUAB „Druskininkų autobusai“ sąskaitos 2010 m. gruodžio 6-7 d. Naujai paskirta bankroto administratorė 2011 m. vasario 12 d. pateikė ieškinį dėl žalos atlyginimo 7 669 Lt sumai (visai apmokėtai sumai + 5 Lt banko paslaugos). Kadangi kreditorių komitetas atsakovo administravimo laikotarpiui skyrė 40 000 Lt, 2011 m. vasario 24 d. atsakovas išrašė sąskaitą likusiai neapmokėtai 16 286,81 Lt sumai.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 16 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovui BUAB „Druskininkų autobusai“ 6 703,60 Lt nuostolių atlyginimo iš atsakovo A. S. ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo 2011 m. vasario 21 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, pripažino, kad atsakovas A. S. 2010 m. gruodžio 6 d. ieškovo BUAB „Druskininkų autobusai“ interesais turėjo administravimo išlaidų 965,40 Lt. Taip pat priteisė iš atsakovo A. S. 930,87 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

8Teismas nustatė, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl aplinkybės, ar 2010 m. rugsėjo 22 d. įvykęs kreditorių susirinkimas patvirtino, ar nepatvirtino administravimo išlaidų sąmatos, t. y. ar buvo leista kreditorių administratoriaus funkcijas bendrovėje vykdžiusiam atsakovui A. S. naudoti bendrovės lėšas ir kokio dydžio. Teismas taip pat nustatė, kad prašomas priteisti bendrovės lėšas (7 669 Lt) atsakovas panaudojo po to, kai 2010 m. rugsėjo 22 d. kreditorių komitetas 5-u darbotvarkės klausimu nutarė atstatydinti bankroto administratorių A. S. iš pareigų. Teismas sprendė, kad 2010 m. gruodžio 6-7 d. pervesdamas UAB „Orinta“ 964 Lt už paslaugas, 2 000 Lt S. R. už paslaugas ir pats sau 4 700 Lt atsakovas žinojo, jog yra atstatydintas iš pareigų. Tai patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. nutartis (įsiteisėjo 2010 m. gruodžio 2 d.) atstatydinti A. S. iš bendrovės administratoriaus pareigų ir paskirti administratore E. K. . Atsakovas neturėjo kreditorių susirinkimo įgaliojimo naudoti bendrovės lėšas, nes 2010 m. rugsėjo 22 d. kreditorių komitetas nusprendė 7.3 punktu apriboti A. S. administravimo išlaidų sąmatos, patvirtintos Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartimi, lėšų naudojimą, t. y. nusprendė neleisti jų naudoti be kreditorių komiteto sutikimo. Vertindamas aplinkybę, ar kreditorių komiteto susirinkimas turėjo teisę pakeisti Vilniaus apygardos teismo nutartimi nustatytą administravimo išlaidų naudojimo tvarką, teismas darė išvadą, kad teismas leido administratoriui naudoti 17 000 Lt sumą iki tam tikro termino - iki kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą, todėl 2010 m. rugsėjo 22 d. susirinkime kreditorių komitetui patvirtinus administravimo išlaidų sąmatą bendrai 40 000 Lt sumai, tik iki 2010 m. rugsėjo 22 d. A. S. turėjo teisę naudoti administravimo išlaidoms bendrovės lėšas.

9Teismas nustatė, kad 964 Lt sumą atsakovas apmokėjo UAB „Orinata“ už patalpų nuomą, kopijavimo, telefono, fakso paslaugas, kad bendrovė šias paslaugas gavo 8 mėnesių laikotarpyje. Kadangi ieškovo atstovė paaiškino, jog bankrutuojanti bendrovė naudojosi nuomojamomis patalpomis iki ji nutraukė nuomos sutartį, teismas sprendė, kad 964 Lt sumą atsakovas sumokėjo nors ir neturėdamas teisės, tačiau bankrutuojančios bendrovės interesais, todėl šia suma ieškovui nepadarė nuostolių. Kitoje dalyje teismas darė išvadą, jog atsakovas nepateikė įrodymų, jog ieškovo interesais ir už jam suteiktą būtiną paslaugą jis sumokėjo tokias sumas kaip 2 000 Lt S. R. , todėl turi atlyginti šiuos nuostolius. Atsakovas, teigdamas, kad ieškovo naudai S. R. atliko darbus, už kuriuos jai nebuvo sumokėta iki jo atstatydinimo, turėjo įrodyti atliktų darbų apimtį ir teisę naudoti apmokėjimui už tokius darbus iš bendrovės lėšų. Įvertinęs tai, kad teismo nutartimi atsakovui buvo leista naudoti 17 000 Lt, o iki kreditorių susirinkimo jis jau buvo išnaudojęs 16 034,19 Lt, teismas darė išvadą, kad atsakovas neturėjo leidimo naudoti S. R. paslaugos apmokėjimui 2 000 Lt, nes tuo būtų viršijęs 17 000 Lt sumą, todėl apmokėdamas už nenustatytos apimties ir pobūdžio paslaugą, kurią, kaip teigia atsakovas, suteikė bendrovei S. R. , tuo atsakovas padarė nuostolių bendrovei. Teismas taip pat pažymėjo, kad už atliktą darbą atsakovas jau buvo nusistatęs atlyginimą ir išsimokėjęs iki 2010 m. gruodžio 6 d. 12 500 Lt, tai apmokėjimas už administratoriaus darbą nuo 2010 m. kovo 17 d. iki 2010 m. rugsėjo 22 d., todėl didesnė suma, nei buvo paskyręs teismas nutartimi, kaip atlyginimas negalėjo būti išmokėta, atsakovas darbo laikotarpyje nuo 2010 m. rugsėjo 22 d. neatliko, todėl tokiu išsimokėjimu atsakovas padarė ieškovui nuostolių. Teismas sprendė, kad atsakovo priešieškinis tenkintinas dalyje, kurioje atmestas ieškovo reikalavimas, t. y. dėl 965,40 Lt pripažinimo pagrįstomis administravimo išlaidomis nuomos mokesčiui ir kopijavimo bei panašioms paslaugoms apmokėti turėtos išlaidos laikytinos administravimo išlaidomis. Kitoje dalyje atsakovo priešieškinio reikalavimus teismas atmetė, pripažinus, kad atsakovas nepagrįstai naudojo bendrovės pinigus, šios išlaidos neįrodytos kaip būtinos administravimo funkcijoms atlikti išlaidos, todėl jos priteistinos iš atsakovo.

10Atsakovo priešieškinį dalyje dėl 16 286,81 Lt priteisimo už atliktas administravimo paslaugas teismas atmetė, atsakovui neįrodžius, kad jis atliko paslaugų bendrovei už tokią sumą ir pagal susitarimą ar kitokiu pagrindu bendrovė būtų įsipareigojusi jam sumokėti tokią sumą. 2010 m. rugsėjo 22 d. kreditorių komiteto susirinkimo 2-u punktu buvo patvirtinta 40 000 Lt administratoriaus A. S. administravimo išlaidų sąmata, tačiau tame pačiame susirinkime apsvarsčius administratoriaus atstatydinimo klausimą ir nutarus jį atstatydinti, A. S. neteko teisės naudoti administravimui patvirtintų lėšų. Teismo nuomone, toks kreditorių komiteto priimtų sprendimų aiškinimas leidžia abejoti A. S. , kaip asmens, kuriam suteikta teisė teikti bankroto administratoriaus paslaugas, kompetencija.

11Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas nepagrįstai nesumokėjo žyminio mokesčio nuo dviejų atskirų turtinių reikalavimų, kuriuos nurodė priešieškinyje, todėl iš jo proporcingai priteistinos bylinėjimosi išlaidos patenkintų ir atmestų reikalavimų dalyje. Atsakovas nepagrįstai nurodė, jog priešieškinį pateikia bankroto byloje. Bylos, kuriose ieškinius pareiškia bankrutuojanti įmonė kitiems asmenims, nėra bankroto bylos, todėl atsakovas, kaip reikalaujantis ginti jo tariamai turtinę teisę ne bankroto byloje, negali būti atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Atsakovas turi atlyginti valstybei ir kitas išlaidas, kurias turėjo pirmosios instancijos teismas, išsiųsdamas bylos dalyviams procesinius dokumentus. Šios išlaidos sudaro 40,20 Lt, jos taip pat priteistinos pilnai iš atsakovo, nes iš esmės reikalavimai ieškovo buvo patenkinti, o atsakovo atmesti.

12III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

13Apeliaciniu skundu atsakovas A. S. prašo panaikinti teismo sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Taip pat prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:

  1. Analizuojant 2010 m. rugsėjo 22 d. kreditorių komiteto susirinkimo protokolą matyti, kad susirinkimas buvo šaukiamas dėl administratoriaus atstatydinimo. Alytaus apskr. VMI atstovas, vykdydamas ĮBĮ 36 straipsnio 4 punkto reikalavimus, papildomai į darbotvarkę pareikalavo įtraukti klausimą dėl administravimo sąmatos ir dėl administratoriaus ataskaitos. Kreditoriai atstatydindami atsakovą, jo administravimo laikotarpiui skyrė 40 000 Lt sąmatą ir nustatė tvarką, leidžiant bankroto administratoriui pačiam pasiskirstyti sąmatos lėšas numatomoms išlaidoms. Į šią sumą buvo įtraukta ir 17 000 Lt teismo patvirtinta suma. Tokį sprendimą kreditoriai priėmė 2010 m. rugsėjo 22 d. kreditorių komiteto susirinkime 2-u klausimu; 7-u klausimu buvo svarstyti einamieji klausimai. Tačiau vadovaujantis visa protokolo surašymo tvarka, šiuo klausimu sprendimai priimti nebuvo, kadangi nėra dalyvių pasisakymų, dalyviai šiuo klausimu nebalsavo. Nutarimas apriboti disponuoti administravimo išlaidų sąmatą be kreditorių komiteto sutikimo reikštų draudimą vykdyti bankroto procedūrą, nes 2010 m. rugpjūčio 5 d. pirmasis kreditorių susirinkimas nustatė, kad kreditorių susirinkimus šaukti reikia pirmiausia suderinus su susirinkimo pirmininku ir informavus kreditorių komiteto narius ir laikantis 7 dienų pranešimo raštu, faksu arba elektroniniu paštu termino.
  2. Bankrutuojančios įmonės turtu disponuoti turi teisę tik administratorius. Finansiniai reikalavimai buvo patvirtinti 2010 m. birželio 30 d. Paraiška Garantiniam fondui buvo paruošta 2010 m. rugpjūčio 25 d., o 2010 m. rugpjūčio 31 d. jau buvo įregistruota. Paraiška buvo ruošiam 39-iems darbuotojams. Garantinis fondas už tokios paraiškos paruošimą įmonėms, kurios neturi turto, skiria 2 400 Lt. Todėl S. R. sumokėta suma už paraiškos paruošimą buvo ekonomiškai pagrįsta. Tai buvo daroma pirmos eilės kreditorių teisių gynimui ir vykdant Garantinio fondo įstatymo 6 straipsnio 2 punkto reikalavimus. Šios išlaidos buvo padarytos BUAB ,,Druskininkų autobusai“ kreditorių naudai, vadovaujantis 2010 m. rugsėjo 22 d. patvirtinta administravimo išlaidų sąmata.
  3. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad 2010 m. gruodžio 6 d. apeliantas sau buvo išmokėjęs 12 500 Lt atlyginimą. Tai dienai savo atlyginimui buvau išleidęs 9 000 Lt. Tai patvirtina 2010 m. gegužės 27 d. sąskaitą faktūrą A Nr. 20, kiti 3 500 Lt buvo panaudoti būtinoms administravimo ūkio išlaidoms (transporto, registrų centro, pašto, kanceliarinėms ir kt.) apmokėti. Šias išlaidas patvirtina avansinės apyskaitos. Apeliantas bankroto procedūrą vykdė 8,5 mėn. Už administravimą išsimokėjo 13 700 Lt: 8,5 = 1 611,64 Lt į mėnesį, iš kurių apie 24 proc. buvo sumokėta mokesčių. Administruodamas į mėnesį apeliantas uždirbo apie 1 225 Lt. Atsižvelgiant į Bankroto administratoriaus profesijai keliamus reikalavimus, tai yra labai mažas atlyginimas, iš kurio dar turi būti apdrausta civilinė atsakomybė, apmokami į metus 32 valandų kvalifikacijos kėlimo seminarai.
  4. Teismas padarė klaidingą išvadą, kad neįrodyta, kad apeliantas atliko paslaugų už 16 286,81 Lt. Šaukdamas pirmąjį kreditorių susirinkimą apeliantas kreditoriams pateikė ataskaitą, kurioje buvo išvardinti atlikti darbai. Iki pirmojo kreditorių susirinkimo buvo atlikta didžioji bankroto procedūros darbų dalis. Teismas darė neteisingą išvadą, kad kreditorių susirinkimas apeliantą atstatydino ir jis neteko teisės disponuoti patvirtinta administravimo sąmata. Administratorių atstatydinti gali tik teismas. Teismo nutartis įsiteisėjo tik 2010 m. gruodžio 2 d. Iki to laiko apeliantas vykdė bankroto procedūrą, buvo pakeistas BUAB ,,Druskininkų autobusai“ statusas į likviduojamą įmonę dėl bankroto, atliekami einamieji ir kasdieniniai darbai.
  5. Su S. R. sudaryta paslaugų teikimo sutartis dėl įmonės dokumentacijos tvarkymo, vedant buhalterinę apskaitą, ruošiant finansines ir kitokias ataskaitas, o užsakovas įsipareigojo už šias paslaugas apmokėti. Apmokėjimas vykdomas pagal tiekėjo pateiktą sąskaitą. Apmokėjus išrašytas sąskaitas, buvo tinkamai įvykdyta prievolė (ĮBĮ 36 str.). Šiuo atveju apelianto atlikti veiksmai žalos įmonei nepadarė, nes buvo tinkamai įvykdytos BUAB ,,Druskininkų autobusai“ prievolės. Išrašydamas sąskaitą 16 286,81 Lt, apeliantas iš įmonės pareikalavo pilno prievolės įvykdymo. Ši sąskaita nenuginčyta ir yra galiojanti. Šią prievolę ieškovas privalo įvykdyti ĮBĮ 36 straipsnio pagrindu.
  6. Apelianto pareikštas priešieškinys yra ieškovo turtinis reikalavimas bankroto byloje. Priešieškinys turėjo būti išnagrinėtas bankroto byloje, nes tai numato ĮBĮ 15 straipsnio 2 punktas ir turėjo būti taikomas CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas, o apeliantas nuo žyminio mokesčio atleistas. Todėl yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nes bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Apelianto priešieškinis 23 955,81 Lt sumai yra ieškovo turtinis reikalavimas bankroto byloje, todėl pagal CPK 83 straipsnio 2 punkto normą nuo 719 Lt žyminio mokesčio apeliantas atleidžiamas.

14Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo BTA akcinės draudimo bendrovės filialas Lietuvoje prašo atsakovo apeliacinį skundą patenkinti dalyje dėl 2 000 Lt išlaidų S. R. , kitoje dalyje prašo spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad sutartis su S. R. net ir pasibaigus apelianto įgaliojimams nebuvo nutraukta, todėl teismas neteisingai sprendė, kad buvo neįrodyta būtinybė šių išlaidų. Kadangi buvo išrašyta sąskaita faktūra pagal sutartį, todėl turėjo būtent ieškovas įrodyti, kad šios išlaidos buvo nepagrįstos ir nebūtinos. Nepaisant to, į bylą nėra pateikta įrodymų, kad ieškovas kada nors būtų kreipęsis su pretenzija dėl netinkamai atliktų buhalterinių paslaugų, nutraukęs sutartį, todėl darytina išvada, kad ir naujasis administratorius (E. K. ) būtų privalėjusi sumokėti S. R. .

15IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

16Apeliacinis skundas netenkintinas.

17Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

18Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl buvusio bankrutuojančios įmonės administratoriaus įgaliojimų naudoti įmonės lėšas po nutarties, kuria jis buvo atstatydintas priėmimo ir įsiteisėjimo, ir dėl to atsiradusios turtinės žalos dydžio nustatymo.

19CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Apeliantas apeliaciniame skunde prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (CPK 322 str.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šalių pozicija grindžiama rašytiniais įrodymais, šalys išdėstė savo poziciją procesiniuose dokumentuose, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra pagrindo tenkinti apelianto prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.

20Iš 2010 m. rugsėjo 22 d. kreditorių komiteto susirinkimo protokolo turinio matyti, kad kreditorių susirinkimas 2-u darbotvarkės klausimu svarstytas bankroto administratoriaus A. S. administravimo sąmatos tvirtinimas ir nutarta patvirtinti 40 000 Lt BUAB ,,Druskininkų autobusai“ bankroto administratoriaus A. S. administravimo išlaidų sąmatą, į nurodytą sumą įskaitant bankroto administratoriaus pagal Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartimi patvirtintą sąmatą panaudotus pinigus (45 b. l.). Kaip pagrįstai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, to paties kreditorių komiteto susirinkimo 5-u darbotvarkės klausimu buvo nutarta atstatydinti A. S. iš bankroto administratoriaus pareigų (47 b. l.). Be to, Vilniaus apygardos teismas tą pačią dieną, t. y. 2010 m. rugsėjo 22 d. priėmė nutartį, kuria atstatydino administratorių A. S. iš pareigų (6 b. l.). Ši nutartis įsiteisėjo 2010 m. gruodžio 2 d. Pažymėtina, kad iš bylos medžiagos matyti, jog apie Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 22 d. nutartį A. S. buvo žinoma jau 2010 m. spalio mėn. (2010 m. spalio 11 d. jis teismui dėl minėtos nutarties padavė atskirąjį skundą, 7 b. l.). A. S. , dirbdamas darbą, kuriam yra keliami ypatingi reikalavimai, turėjo suvokti, jog pervesdamas 2010 m. gruodžio 6 d. ir 2010 m. gruodžio 7 d. 2 000 Lt S. R. už paslaugas, pats sau 4 700 Lt, jau yra atstatydintas iš pareigų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog atsakovas 2010 m. rugsėjo 22 d. kreditorių komiteto susirinkimo 7.3 nutarimu nutarta apriboti A. S. administravimo išlaidų sąmatos, patvirtintos Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartimi, lėšų (17 000 Lt) naudojimą, t. y. nutarta neleisti jų naudoti be kreditorių komiteto sutikimo. Neįsiteisėjus nutarčiai dėl administratoriaus atstatydinimo ir naujo administratoriaus pakeitimo, A. S. būtų galėjęs naudoti tik 2010 m. balandžio 8 d. nutartimi patvirtintas administravimo išlaidoms lėšas, tačiau tik kreditorių komitetui sutikus. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas 2010 spalio 27 d. kreipėsi į teismą dėl visų 2010 m. rugsėjo 22 d. kreditorių komiteto susirinkimo nutarimų panaikinimo, tačiau kreditorių komiteto susirinkimo nutarimai palikti galioti pirmosios instancijos teismui konstatavus, jog A. S. neturi teisės juos skųsti. Teisėjų kolegijos nuomone, ši aplinkybė leidžia daryti išvadą apie paties atsakovo nenuoseklumą sutinkant ar nesutinkant su kreditorių komiteto susirinkimo nutarimu 2-u darbotvarkės klausimu (CPK 185 str.).

21Teisėjų kolegijos nuomone, esant nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog tik iki 2010 m. rugsėjo 22 d. A. S. turėjo teisę naudoti administravimo išlaidoms bendrovės lėšas (taip pat ir 2010 m. rugsėjo 22 d. kreditorių komiteto nutarimu patvirtintą 40 000 Lt sumą), todėl, 2010 m. gruodžio 6 ir 7 d. atsakovas neturėjo teisės sau ir kitiems asmenims mokėti atitinkamas lėšas. Dėl šių argumentų teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad negalėjo būti patenkintas atsakovo priešieškinis dėl 16 286,81 Lt priteisimo už atliktas administravimo paslaugas. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas neįrodė, kad jis bankrutuojančios bendrovės naudai atliko kokius nors veiksmus, taip pat nenurodė kito pagrindo (be apeliaciniame skunde minimo 2010 m. rugsėjo 22 d. kreditorių komiteto susirinkimo 2-u darbotvarkės nutarimo patvirtinti 40 000 Lt administravimo išlaidų sąmatą), kuriuo remiantis jis turėtų teisę už administravimo paslaugas gauti tokią sumą (CPK 178 str.). Priešingai, 2010 m. rugsėjo 22 d. kreditorių komiteto susirinkimo 4-u klausimu nutarta, kad A. S. pavestas pareigas vykdo netinkamai, neteikia kreditorių komitetui išsamios ir tikslios informacijos, pareigas vykdo aplaidžiai (46 b. l.). Kaip jau minėta, tame pačiame susirinkime nutarus atstatydinti A. S. , jis netenka teisės naudoti 40 000 Lt administravimui patvirtintų lėšų, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad kreditoriai atstatydindami atsakovą, jo administravimo laikotarpiui skyrė 40 000 Lt sąmatą ir nustatė tvarką, leidžiant bankroto administratoriui pačiam pasiskirstyti sąmatos lėšas numatomoms išlaidoms, atmetami kaip nepagrįsti ir nelogiški.

22Apelianto nuomone, jis 2010 m. gruodžio 6 ir 7 d. turėjo teisę sau išsimokėti 4 700 Lt už administravimo paslaugų teikimą. Kaip jau minėta anksčiau, atsakovas po 2010 m. rugsėjo 22 d. nutarimų, susijusių su jo atstatydinimu ir lėšų naudojimu leidus kreditorių komitetui, priėmimo, apeliantas tokios teisės nebeturėjo. Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad atsakovas jau buvo sau 2010 m. gegužės 27 ir 28 d. bei 2010 m. birželio 8 d. išmokėjęs 9 000 Lt už administravimo paslaugas, taip pat 2010 m. gegužės 25 ir 28 d. buvo išmokėjęs 3 500 Lt ūkio išlaidoms, t. y. iš viso 12 500 Lt. Primintina, kad 2010 m. balandžio 8 d. teismo nutartimi atsakovui iki pirmojo kreditorių susirinkimo administravimo išlaidoms leista naudoti 17 000 Lt. Į šią sumą įskaičiuojamas ir atlyginimas administratoriui. Pirmasis kreditorių susirinkimas įvyko 2010 m. rugpjūčio 5 d. Sąskaitos išrašas patvirtina, kad jau 2010 m. birželio 8 d. atsakovas bankrutuojančios įmonės administravimui buvo išleidęs daugiau 16 034,19 Lt, taigi papildomai administravimui išleidęs 4 700 Lt administravimui, atsakovas būtų viršijęs nustatytą 17 000 Lt sumą. Pirmojo kreditorių susirinkimo 9-u klausimu buvo svarstytas administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo klausimas, tačiau kreditoriai administravimo išlaidų sąmatos nepatvirtino. Be to, susirinkimo 2-u klausimu buvo svarstomas administratoriaus ataskaitos tvirtinimas (14 b. l.), tačiau ataskaita buvo nepatvirtinta esant nepagrįstam lėšų panaudojimui. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, kokius darbus bankrutuojančios įmonės naudai po pirmojo kreditorių susirinkimo atliko atsakovas (CPK 178 str.), todėl nėra aišku, kokiu pagrindu apeliantas 2010 m. gruodžio 6 ir 7 d. sau išsimokėjo 4 700 Lt. Tokių duomenų apeliantas, teigdamas, jog jam sumokėtas atlyginimas aiškiai per mažas, nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui (CPK 185 str.). Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovas, išsimokėdamas sau 4 700 Lt šios sumos apimtimi ieškovui padarė žalą.

23Pasisakydama dėl S. R. išmokėtos 2 000 Lt sumos (24, 26 b. l.) teisėjų kolegija pažymi, kad bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas, atstovaudamas bankrutuojančią įmonę, 2010 m. kovo 29 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį su S. R. (133 b. l.). Už paslaugas S. R. atsakovas jau buvo sumokėjęs 1 500 Lt 2010 m. gegužės 25 d. bei 2 000 Lt 2010 m. gegužės 27 d. pagal sąskaitą faktūrą RAD Nr. 0007 (16 b. l.). Sąskaitą faktūrą 2 000 Lt RAD Nr. 00021 (20 b. l.) S. R. išrašė 2010 m. lapkričio 26 d. Kaip minėta, tuo metu (t. y. nuo 2010 m. rugsėjo 22 d.) atsakovas jau nebeturėjo teisės disponuoti bankrutuojančios įmonės lėšomis, taigi neturėjo teisės šią sumą (2 000 Lt) sumokėti S. R. . Nors atsakovas apeliaciniame skunde tvirtina, kad paraiška Garantiniam fondui buvo paruošta 2010 m. rugpjūčio 25 d., o 2010 m. rugpjūčio 31 d. jau buvo įregistruota, nėra aišku, dėl kokių priežasčių S. R. sąskaitą faktūrą išrašė praėjus daugiau negu 2 mėnesiams po paslaugos suteikimo. Kita vertus, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovas į bylą iš viso nepateikė įrodymų, jog 2 000 Lt S. R. buvo sumokėti už ieškovo interesais suteiktą būtiną paslaugą, todėl atsakovas turi atlyginti šiuos nuostolius. Abejoti minėtų sumų sumokėjimu leidžia ir ta aplinkybė, kad, kaip vėlgi minėta, teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartimi atsakovui buvo leista naudoti 17 000 Lt, o iki 2010 m. rugsėjo 22 d. kreditorių komiteto susirinkimo jis jau buvo išnaudojęs 16 034,19 Lt, todėl atsakovas, S. R. sumokėjęs 2 000 Lt, būtų viršijęs 17 000 Lt sumą. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apmokėdamas už nenustatytos apimties ir pobūdžio paslaugą, kurią, atsakovo teigimu, suteikė bendrovei S. R. , atsakovas padarė žalos bankrutuojančiai bendrovei.

24Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad žala atsakovui sumokėjus 964 Lt už patalpų nuomą bei paslaugas UAB ,,Orinata“ ieškovui neatsirado, todėl teisėjų kolegija dėl 964 Lt išmokėtos sumos nepasisako.

25Apelianto teigimu, priešieškinys turėjo būti išnagrinėtas bankroto byloje ir turėjo būti taikomas CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas, o atsakovas nuo žyminio mokesčio atleistas. Su tokiais apelianto teiginiais sutikti nėra pagrindo. Nagrinėjamu atveju ieškovas, nors ir bankrutuojanti įmonė, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo, nagrinėjama byla nėra bankroto byla, kaip teigia apeliantas. Byloje dėl žalos atlyginimo apeliantas (atsakovas) pateikė priepriešinius reikalavimus (pateikė priešieškinį) ir šie reikalavimai negali būti laikomi pareikštais bankroto byloje, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovas turėjo būti atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

26Šioje byloje apeliantas už apeliacinį skundą sumokėjo 230 Lt žyminio mokesčio (134 b. l.). Įstatymas numato, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami įmonė (įstaiga), kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurioje vykdoma neteisminė bankroto procedūra, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus (CPK 83 str. 1 d. 8 p.). Taigi atsakovo apeliacinis skundas nėra apmokestinamas žyminiu mokesčiu. Kadangi apeliantas sumokėjo žyminį mokestį už apeliacinį skundą, nors apeliacinis skundas neapmokestintinas žyminiu mokesčiu, teisėjų kolegija grąžina apeliantui jo sumokėtą žyminį mokestį (CPK 3 str. 6 d., 87 str. 1 d. 1 p., 5 d.).

27Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

28Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

29Grąžinti atsakovui A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 230 Lt dydžio žyminį mokestį, sumokėtą pagal 2011 m. liepos 15 d. įmokos mokėjimo kvitą bankui Swedbank, AB.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas BUAB „Druskininkų autobusai“ kreipėsi į teismą prašydamas... 5. Atsakovas A. S. su pareikštu ieškiniu nesutiko, pateikė teismui... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 16 d. sprendimu ieškinį ir... 8. Teismas nustatė, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl aplinkybės, ar 2010 m.... 9. Teismas nustatė, kad 964 Lt sumą atsakovas apmokėjo UAB „Orinata“ už... 10. Atsakovo priešieškinį dalyje dėl 16 286,81 Lt priteisimo už atliktas... 11. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas nepagrįstai nesumokėjo žyminio... 12. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai... 13. Apeliaciniu skundu atsakovas A. S. prašo panaikinti teismo sprendimą ir bylą... 14. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo BTA akcinės... 15. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 16. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 18. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl buvusio bankrutuojančios įmonės... 19. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis... 20. Iš 2010 m. rugsėjo 22 d. kreditorių komiteto susirinkimo protokolo turinio... 21. Teisėjų kolegijos nuomone, esant nustatytoms aplinkybėms, pirmosios... 22. Apelianto nuomone, jis 2010 m. gruodžio 6 ir 7 d. turėjo teisę sau... 23. Pasisakydama dėl S. R. išmokėtos 2 000 Lt sumos (24, 26 b. l.) teisėjų... 24. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad žala atsakovui sumokėjus 964 Lt... 25. Apelianto teigimu, priešieškinys turėjo būti išnagrinėtas bankroto byloje... 26. Šioje byloje apeliantas už apeliacinį skundą sumokėjo 230 Lt žyminio... 27. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 28. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 16 d. sprendimą palikti... 29. Grąžinti atsakovui A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 230 Lt dydžio...