Byla AS-143-166-06

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Edvardo Sinkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų I. J. firmos ir A. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. sausio 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų I. J. firmos ir A. J. skundą atsakovui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos verslo darbdavių konfederacijai, AB ,,VST“ dėl nutarimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Pareiškėjai I. J. firma ir A. J. 2005 m. spalio 4 d. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą nesutikdami su atsakovo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. O3-31.

4Pareiškėjai nurodė, kad atsakovas minėtu nutarimu paskelbė trečiojo suinteresuoto asmens ,,VST“ valdybos 2005 m. gegužės 9 d. nutarimu (protokolo Nr. 15) patvirtintą ir 2005 m. birželio 6 d. nutarimu (protokolo Nr. 18) pakeistą AB ,,VST“ elektros energijos kainas, tarifus bei jų taikymo tvarką.

5Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. sausio 24 d. nutartimi pareiškėjų I. J. firmos ir A. J. skundą atsisakė priimti. Teismas nurodė, kad nutarčiai įsiteisėjus skundą su priedais ir sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį grąžinti pareiškėjams (Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 37 str. 2 d. 1 p., 42 str. 1 d. 3 p.).

6Teismas nurodė, kad pareiškėjai kelia vienintelį reikalavimą – ištirti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. birželio 9 d. nutarimo Nr. O3-31 teisėtumą, t. y. pareiškė abstraktų prašymą dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo. Tačiau privatūs asmenys nepatenka į ABTĮ 110 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą asmenų, turinčių teisę

7su abstrakčiu prašymu kreiptis į administracinį teismą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, ratą, todėl pareiškėjų skundas negali būti priimtas nagrinėti. Pažymėjo, jog pareiškėjams grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis.

8Pareiškėjai I. J. firma ir A. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. sausio 24 d. nutartį, priimti skundą ir perduoti jį nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

9Pareiškėjai nurodo, kad įmonei nuo 2005 m. rugpjūčio 1 d. reikia mokėti elektros tiekėjams už elektros galią. Toks naujo mokesčio už elektros galią įvedimas yra nepagrįstas. Įmonė patiria papildomas išlaidas (žalą), kurias teismo bus prašoma priteisti iš elektros tiekėjų.

10Bet norint tai padaryti pirmiausia reikia ištirti norminio administracinio teisės akto – Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. birželio 9 d. nutarimo Nr. O3-31 – teisėtumą ir ar šis aktas neprieštarauja Europos Parlamento ir Tarybos 2003 m. birželio 26 d. direktyvai 2003/54/EB, ir ar Elektros energetikos įstatymo 43 straipsnio 3 dalies 3 punktas neprieštarauja Konstitucijai. Teigia, jog tai nėra abstraktus prašymas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, tai yra konkretus skundas dėl neteisėto atsakovo nutarimo, dėl kurio įmonė patiria nepagrįstas išlaidas. Pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė ABTĮ 110 straipsnio 1 dalį, nes reikėjo vadovautis ABTĮ 111 straipsniu.

11Teisėjų kolegija

konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas. Iš pareiškėjų I. J. firmos ir A. J. pateiktų procesinių dokumentų turinio matyti, kad pareiškėjai iš esmės teismo prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Elektros energetikos įstatymo 43 straipsnio 3 dalies 3 punkto konstitucingumo ir Europos Teisingumo Teismą dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. birželio 9 d. nutarimo Nr. O3-31 atitikimo Europos Sąjungos teisės akto (direktyvos) nuostatoms (b. l. 2 – 6, 28 – 29). Taigi pareiškėjai siekia, kad būtų ištirtas šių teisės aktų teisėtumas teismui kreipiantis į kompetentingas institucijas. Tačiau, vadovaujantis ABTĮ 4 straipsnio 2, 3 straipsniais, tokią teisę teismas turi tik tada, kai jo žinioje yra konkreti byla dėl asmens teisių pažeidimo. Šiuo atveju nėra iškelta konkreti byla dėl pareiškėjų teisių pažeidimo, o jie nereiškia ABTĮ 88 straipsnį atitinkančio reikalavimo. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. sausio 24 d. nutartis iš esmės yra pagrįsta, todėl jos panaikinti nėra pagrindo.

12Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

13Pareiškėjų I. J. firmos ir A. J. atskirąjį skundą atmesti.

14Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. sausio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

15Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai