Byla P-442-99-09
Dėl sprendimų panaikinimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr.A(39)-1309/2008)
1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ skundą atsakovui Kauno teritorinei muitinei, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Muitinės departamentui prie Finansų ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr.A(39)-1309/2008).
2Teisėjų kolegija
Nustatė
3I.
4Pareiškėjas skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Muitinės departamento prie Finansų ministerijos 2006 m. liepos 24 d. sprendimą Nr.1A-4.14-329 ir Kauno teritorinės muitinės 2006 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr.1KP-272 bei įpareigoti Kauno teritorinę muitinę grąžinti iš pareiškėjo išieškotą 446556 Lt sumą.
5Pareiškėjas nurodė, kad 2003 m. balandžio 28 d. Baltarusijos Respublikoje registruota įmonė „SOTI“ Kauno teritorinės muitinės Kalvarijos kelio poste pradėjo TIR procedūrą su TIR knygele Nr.XZ 39 089 808, 2003 m. gegužės 7 d. - su TIR knygele Nr.XC 39 089 809, 2003 m. gegužės 25 d. - su TIR knygele Nr.XQ 39 090 564, 2003 m. birželio 7 d. - su TIR knygele Nr.XT 39 090 565. Baltarusijos Respublikoje registruota bendrovė „ERIDAN-P“ Kalvarijos kelio poste tokią procedūrą pradėjo 2003 m. rugsėjo 23 d. su TIR kortele Nr.XH 40 398 249. Kauno teritorinė muitinė konstatavo, kad muitinio tranzito procedūros su šiomis TIR knygelėmis nors formaliai ir baigtos (gautos TIR knygelės žalio lapo atplėšiamosios dalys), tačiau jos atliktos apgaule. Atsakovas rėmėsi Muitinės departamento Kriminalinės tarnybos informacija, kad pagal TIR knygeles deklaruotos prekės į Latvijos Respublikos teritoriją neįvežtos. Dėl to bendrovėms „SOTI“ ir „ERIDAN-P“ įregistruota skola muitinei, o 2005 m. sausio 26 d. sprendimu Nr.10000017966 bei 2005 m. sausio 27 d. sprendimais Nr.10000018035, Nr.10000018119, Nr.10000018099 ir Nr.10000018028 iš pareiškėjo išieškota 446556 Lt suma, įregistruota kaip minėtų bendrovių skola. Atsakovas 2006 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr.1KP-272 atmetė pareiškėjo prašymą, kuriuo jis prašė grąžinti nepagrįstai išieškotas sumas. Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos 2006 m. liepos 24 d. sprendimu Nr.1A-4.14-329 paliko galioti Kauno teritorinės muitinės sprendimą. Pareiškėjas nurodė, kad, priimant šiuos sprendimus, buvo neteisingai aiškinamos nuostatos, reglamentuojančios muitinio tranzito procedūros pabaigos momentą ir tranzito procedūrą vykdančio asmens įsipareigojimų Lietuvos muitinei pabaigos momentą. Šiuo atveju TIR procedūros buvo užbaigtos tinkamai, paskirties muitinės įstaigos pareigūnai patvirtino muitinio tranzito procedūros tinkamą užbaigimą padarydami atitinkamus įrašus TIR knygelės lapo atplėšiamojoje dalyje. Lietuvoje atliekamos tranzito procedūros vykdytojas nėra įsipareigojęs Lietuvos muitinei gabenti prekes per Latvijos teritoriją ir jas pristatyti į galutinę paskirties muitinės įstaigą Latvijoje. Prekių negabenimas kitos valstybės teritorija negali būti laikomas procedūros vykdytojo įsipareigojimų Lietuvos muitinei pažeidimu. Vien tik ikiteisminį tyrimą atliekančios institucijos pranešimas nėra pakankamas pagrindas laikyti, kad TIR procedūra atlikta apgaulingai. Pareiškėjas nurodė, kad, nesant asmens, už kurį pareiškėjas garantavo, prievolės sumokėti muitų ir mokesčių sumas, tokios prievolės neturi ir pareiškėjas. Reikalavimas, kad garantuojanti asociacija sumokėtų atitinkamas muitų ir mokesčių sumas, gali būti keliamas tik tuomet, jei TIR knygelės turėtojas padaro TIR procedūrų pažeidimus, už kuriuos jis yra atsakingas. Įmonėms „SOTI“ ir „ERIDAN-P“ baudžiamosios bylos nebuvo iškeltos, todėl jos negali būti laikomos muitinės skolininkėmis ir pažeidusiomis kokius nors norminius teisės aktus. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad atsakovas šiuo atveju, prieš pareikšdamas pretenzijas garantuojančiai asociacijai - pareiškėjui, nesiėmė priemonių priskaičiuotus muitus ir mokesčius išieškoti iš Baltarusijos įmonių ar tranzitą vykdžiusių asmenų.
6II.
7Kauno apygardos administracinis teismas 2007 m. spalio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
8Teismas nurodė, kad 1999 m. vasario 24 d. Bendrosios garantijos sutarties Nr.L01 2.5.1 punkte numatyta, jog asociacijos „Linava“ garantija kiekvienai TIR procedūrai nutrūksta, kai paskirties muitinė TIR knygelės žaliame lape uždeda žymas, fiksuojančias TIR procedūros pabaigą, išskyrus atvejus, kai TIR procedūra užbaigiama su išlyga (sąlyginai), užbaigiama neteisėtu ir (arba) apgaulės būdu. Iš baudžiamųjų bylų matyti, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus Latvijos Respublikos valstybinės pajamų tarnybos Muitinės kriminalinės valdybos informaciją, kad prekės su ginčo TIR knygelėmis nebuvo pateiktos muitinės kontrolei nei viename Latvijos Respublikos muitinės poste. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas tik dėl kai kurių asmenų, o nusikalstamos veikos tyrimas tęsiamas toliau. Teismas nurodė, kad byloje pakanka duomenų, patvirtinančių, jog prekės iš Lietuvos Respublikos su ginčo TIR knygelėmis nebuvo išvežtos, t. y. muitinės procedūra buvo įvykdyta apgaulės būdu. TIR konvencijos 1 straipsnio „o“ punkte numatyta, kad TIR knygelės turėtojas - tai asmuo, kuriam buvo išduota TIR knygelė ir kurio vardu išvykimo muitinėje buvo pateikta muitinės deklaracija TIR knygelėje pareiškus norą, kad prekėms būtų įforminta TIR procedūra. Šis asmuo atsakingas už kelių transporto priemonės, autotraukinio ar konteinerių pateikimą kartu su kroviniu ir jam įforminta TIR knygele išvykimo muitinei, tarpinei muitinei ir paskirties muitinei bei už tinkamą kitų Konvencijos nuostatų laikymąsi. TIR knygelė Nr.XH 40 398 249 buvo išduota bendrovei „ERIDAN-P“, o TIR knygelės Nr.XT 39 090 565, Nr.XQ 39 090 564, Nr.XZ 39 089 808, Nr.XC 39 089 809 - bendrovei „SOTI“. Todėl, vadovaujantis nurodytomis TIR konvencijos nuostatomis bei Muitinės kodekso, galiojusio iki 2004 m. balandžio 30 d., 94 straipsnio 1 dalie 2 punktu, 188 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalies 1 punktu, 217 straipsnio 3 dalimi, importo skola muitinei šiuo atveju atsirado tiesioginiams procedūros vykdytojams - bendrovėms „SOTI“ ir „ERIDAN-P“. Pareiškėjo teiginys, kad būtina nustatyti konkrečius šių bendrovių atstovus ir įrodyti jų veiksmuose apgaulę, yra nepagrįstas. Pareiškėjo teiginys, kad atsakovas negalėjo priverstinai išieškoti iš pareiškėjo muitinei įregistruotą skolą, taip pat yra nepagrįstas, nes TIR konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog garantinė asociacija įsipareigoja sumokėti visus importo ir eksporto muitus ir mokesčius, taip pat delspinigius, kurie gali būti priskaičiuoti pagal muitinės įstatymus ir taisykles tos šalies, kurioje buvo nustatyti TIR procedūros pažeidimai. Pareiškėjas, kaip garantas, atsako už TIR procedūras taikančių asmenų tinkamą šių procedūrų vykdymą. Bendrosios garantijos sutarties Nr.L01 2.7 ir 3.4.2 punktai suteikia teisę pareiškėjui pateikti įrodymus, kad TIR procedūros nebuvo pažeistos. Tačiau, įvertinus pareiškėjo pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad jie nepaneigia, jog TIR procedūra atlikta apgaulės būdu. Teismas nurodė, kad pareiškėjo teiginiai, jog atsakovas nesiėmė priemonių, kad skola būtų išieškota iš TIR knygelės turėtojų - bendrovių „SOTI“ ir „ERIDAN-P“, nepasitvirtino. Pagal TIR konvencijos 8 straipsnio 7 dalį, prieš pateikdama pretenziją garantinei asociacijai, muitinės įstaiga turi pirmiausia reikalauti, kad mokestinę pretenziją apmokėtų tiesioginis skolininkas. Šiam reikalavimui įvykdyti pakanka užsienio atstovui - muitinės tranzito procedūros vykdytojui raštiškai pranešti apie atsiradusią skolą muitinei ir reikalavimą ją sumokėti. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas informavo bendroves „ERIDAN-P“ ir „SOTI“ apie atsiradusią skolą muitinei ir pareikalavo sumokėti skolas muitinei. Teismas nurodė, kad byloje skundžiami muitinės sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.
9III.
10Pareiškėjas dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 12 d. sprendimo padavė apeliacinį skundą.
11Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. liepos 18 d. nutartimi Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 12 d. sprendimą paliko nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė.
12Teismas nurodė, kad Bendrosios garantijos sutartimi, pasirašyta 1999 m. vasario 24 d. tarp pareiškėjo ir Muitinės departamento prie Finansų ministerijos, pareiškėjas įsipareigojo sumokėti muitinei muitų ir mokesčių, įskaitant delspinigius, sumas, atsiradusias TIR knygelės turėtojui tinkamai neįvykdžius prisiimtų įsipareigojimų muitinei, susijusių su TIR procedūra. Pareiškėjo garantijos galiojimas kiekvienai pradėtai TIR procedūrai nutrūksta, kai paskirties muitinės įstaiga knygelės žaliame lape uždeda žymas, fiksuojančias TIR procedūros pabaigą, išskyrus atvejus, kaip TIR procedūra užbaigiama su išlyga (sąlyginai), užbaigiama neteisėtu ir (arba) apgaulės būdu. Teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog prekės su ginčo TIR knygelėmis turėjo būti nugabentos į Latvijos Respubliką. Tačiau nei viename Latvijos Respublikos muitinės poste šios prekės muitinės kontrolei nebuvo pateiktos. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad prekės pateiktos Latvijos Respublikoje esantiems subjektams. Panevėžio apygardos prokuratūroje atlikus ikiteisminį tyrimą, buvo konstatuota, kad prekės į Latvijos Respublikos muitų teritoriją nebuvo įvežtos. Ikiteisminis tyrimas dėl atskirų asmenų buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jų kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, tačiau nepaneigtas prekių neišvežimas į Latvijos Respublikos muitų teritoriją. Teismas nurodė, kad šiuo atveju pagrįstai vadovautasi TIR konvencijos dėl tarptautinių krovinių gabenimo su TIR knygelėmis Administracinio komiteto priimtų pasiūlymų dėl TIR konvencijos pataisų 1 straipsnio „e“ punktu, pagal kurį TIR operacija pripažįstama įvykdyta, kai muitinė pripažįsta, kad TIR operacija tinkamai baigta. Nustačius, kad prekės buvo neišvežtos iš Lietuvos muitų teritorijos, nors TIR knygelės žaliojo lapo atplėšiamojoje dalyje yra pareigūnų žymos apie prekių išvežimą iš Lietuvos Respublikos teritorijos, buvo padaryta pagrįsta išvada, kad TIR procedūros nagrinėjamais atvejais buvo užbaigtos apgaulės būdu. Todėl pagal muitinės procedūrų atlikimo metu galiojusio Muitinės kodekso 188 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas atsirado skola muitinei. Muitinės sprendimai, kuriais nuspręsta iš pareiškėjo išieškoti 446556 Lt skolą muitinei, šioje byloje neskundžiami. Pareiškėjas skundžia muitinės atsisakymą grąžinti 446556 Lt išieškotų mokesčių. Teismas nurodė, kad galiojusio Muitinės kodekso 219 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad grąžinama importo arba eksporto muitų ir (arba) mokesčių dalis, kuri buvo sumokėta (išieškota) nepagrįstai arba įregistruota nesilaikant šio kodekso 213 straipsnio
132 dalies reikalavimų. TIR konvecijos 11 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sumokėta suma grąžinama, jei muitinės tarnybos gauna svarius įrodymus, kad transporto operacijos metu jokių pažeidimų nepadaryta. Kadangi tokių įrodymų šiuo atveju pateikta nebuvo, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad muitinė pagrįstai atsisakė grąžinti pareiškėjui iš jo išieškotas sumas. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra pagrindo.
14IV.
15Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą šioje administracinėje byloje.
16Pareiškėjas nurodo, kad bylą nagrinėję teismai klaidingai aiškino ir taikė iki 2004 m. balandžio 30 d. galiojusio Muitinės kodekso bei TIR konvencijos nuostatas, reglamentuojančias muitinio tranzito procedūras vykdančių asmenų atsakomybės Lietuvos Respublikos muitinės įstaigoms ribas, ypač momentą, nuo kurio muitinio tranzito procedūros vykdytojas laikomas įvykdžiusiu savo prievoles Lietuvos Respublikos muitinės įstaigoms; reglamentuojančias, kaip turėtų būti nustatytas muitinio tranzito procedūros baigimo apgaulės būdu faktas, kokios aplinkybės ir įrodymai yra teisiškai būtini bei pakankami konstatuojant, jog muitinio tranzito procedūra buvo baigta apgaulės būdu; reglamentuojančias, kokie asmenys ir kokiu teisiniu pagrindu gali būti registruojami muitinės skolininkais, kokia tvarka ir kokiu teisiniu pagrindu turėtų būti išieškota skola muitinei iš tokių skolininkų. Bylą nagrinėję teismai netinkamai įvertino byloje nustatytų aplinkybių bei surinktų įrodymų visumą, savo išvadas grindė tik prielaidomis ir spėlionėmis. Byloje neteisingai buvo konstatuota, jog muitinio tranzito procedūros buvo užbaigtos apgaulės būdu; Baltarusijos Respublikos įmonės, už kurias garantavo pareiškėjas, nepagrįstai buvo pripažintos atsakingomis už atitinkamų sumų muitinei sumokėjimą ir atitinkamai nepagrįstai buvo pripažintas teisėtu šių sumų išieškojimas iš pareiškėjo. Visa tai sudaro pagrindą atnaujinti procesą šioje administracinėje byloje pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo
17153 straipsnio 2 dalies 10 punktą. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.P(1)-25/2005 ir 2005 m. kovo 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.P(1)-32/2005 buvo suformuluota teisės taikymo taisyklė, jog įrodžius, kad prekės nustatyta tvarka buvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai, įrodinėti prekių išvežimo iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos fakto nereikia, kadangi įsipareigojimų, susijusių su muitinio tranzito procedūros taikymu, tinkamas įvykdymas panaikina prievolę mokėti importo mokesčius. Šią administracinę bylą nagrinėję teismai priėmė sprendimus, neatitinkančius minėtos teisės taikymo taisyklės. Tai yra pagrindas atnaujinti procesą šioje administracinėje byloje pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 12 punktą.
18Teisėjų kolegija
konstatuoja:
19V.
20Procesą atnaujinti atsisakytina.
21Sprendžiant proceso baigtoje administracinėje byloje atnaujinimo klausimą, byloje priimtų teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo klausimas nėra nagrinėjamas iš esmės. Tokiu atveju yra tik patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme numatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (Administracinių bylų teisenos įstatymo
22159 straipsnio 1 dalis).
23Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo atnaujinti procesą Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu. Šiuo pagrindu procesas gali būti atnaujintas tuo atveju, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį. Tačiau pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo nėra akivaizdžių argumentų, kurie patvirtintų šią administracinę bylą nagrinėjusių teismų padarytus esminius materialinės teisės normų pažeidimus. Pareiškėjas savo prašyme nurodo įvairias galiojusio Muitinės kodekso bei TIR konvencijos normas, tačiau pateikiamoje argumentacijoje konkrečiai ir aiškiai neatskleidžia, dėl ko bylą nagrinėjusių teismų išvados bei sprendimai neatitinka pareiškėjo nurodytų normų. Įvertinus pareiškėjo prašymo turinį matyti, kad pareiškėjo argumentacija iš esmės yra orientuota į faktinės bylos pusės analizę, t. y. bylos aplinkybių tyrimą bei įrodymų vertinimą. Tuo tarpu Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalis nenumato galimybės atnaujinti procesą, siekiant dar kartą įvertinti bylos faktinę pusę (dar kartą tirti bylos aplinkybes ir dar kartą vertinti bylos įrodymus).
24Pareiškėjas taip pat įrodinėja, jog šiuo atveju procesas turėtų būti atnaujintas Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytu pagrindu. Šiuo pagrindu procesas gali būti atnaujintas tuo atveju, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Tačiau pareiškėjo nurodytų kitų administracinių bylų aplinkybės skiriasi nuo šios administracinės bylos aplinkybių. Pareiškėjo nurodytose kitose administracinėse bylose muitinio tranzito procedūra buvo vertinama kitame kontekste ir kitais teisiniais aspektais. Pareiškėjo nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuluota teisės taikymo taisyklė negali būti vertinama atsietai nuo konteksto, kuriame ji buvo suformuluota, ir ji negali būti besąlygiškai taikoma kitų bylų situacijoms, kurios nėra tapačios. Todėl vien šios taisyklės nurodymas pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog šioje administracinėje byloje priimti teismų procesiniai sprendimai neatitinka formuojamos administracinių teismų praktikos.
25Taigi darytina išvada, jog pareiškėjas šiuo atveju nepateikė pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme numatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, todėl procesas pagal jo prašymą negali būti atnaujintas.
26Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
Nutarė
27Atsisakyti atnaujinti procesą pagal pareiškėjo Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ skundą atsakovui Kauno teritorinei muitinei, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Muitinės departamentui prie Finansų ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr.A(39)-1309/2008).
28Nutartis neskundžiama.