Byla 2S-592-324/2008

2Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Antano Burdulio ir Neringos Venckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Kauno miesto stačiatikių Apreiškimo parapijos atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 29 d. nutarties civilinėje byloje nr. 2-00086-52/2008 pagal Kauno miesto stačiatikių Apreiškimo parapijos pareiškimą suinteresuotajam asmeniui Kauno miesto savivaldybei dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

5pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Kauno Šv.Prisikėlimo cerkvės parapija (Kauno Šv.Voskresenskos cerkvės parapija) nuosavybės teisėmis iki 1940 m. gruodžio 3 d. valdė pastatą, esantį Kauno m. Vytauto pr. 20a (dabartinis adresas - Vytauto pr. 44). Nurodė, jog dėl nuosavybės teisių atkūrimo į šiuo adresu esančius pastatus kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę 1991 m. vasario 15 d. Kauno miesto taryba 1992 m. sausio 9 d. sprendimu nr. 5 grąžino Kauno miesto stačiatikių Blagoveščeniojos katedros religinei bendruomenei vieno aukšto 226,21 m2 ploto medinį pastatą, esantį Kauno m. Vytauto pr. 44. 1993 m. balandžio 5 d. raštu Nr. 31-475 pareiškėjas buvo informuotas, kad tuo pačiu adresu esantį dviejų aukštų mūrinį rusų gimnazijos namą 1925 m. pastatė draugija „Mokslas-Šviesa“, todėl šis pastatas pareiškėjui negrąžintinas. 2005 metais, tvarkant šalia parapijos esančios cerkvės rūsį, buvo rastas 1939 m. balandžio 18 d. Lietuvos Stačiatikių Eparchijos Tarybos žurnalas Nr. 1709, patvirtinantis, kad 1925 m. kovo 27 d. Kauno Šv. Prisikėlimo cerkvės parapijos ir draugijos „Mokslas-Šviesa“ susitarimu Kauno Šv. Prisikėlimo cerkvės parapija suteikė minėtai draugijai žemės sklypą, esantį Vytauto pr. 44, Kaune, gimnazijos pastatui statyti. Nors, remiantis bendru susitarimu, minėtą pastatą pastatė draugija „Mokslas-Šviesa“, draugija jį valdė nuomos teisėmis, o nuosavybės teise jis visada priklausė pareiškėjo teisių pirmtakui. Šią aplinkybę patvirtina ir 1940 m. gruodžio 3 d. pastato nacionalizacijos akto nr. 30 priedai.

6Nesutikdama su pareiškimu, Kauno miesto savivaldybė prašė bylą nutraukti. Rėmėsi Religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymu, pagal kurį religinės bendrijos prašymus dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo ir turto grąžinimo privalėjo pateikti per vienerius metus nuo įstatymo įsigaliojimo dienos, o nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus privalėjo pateikti per vienerius metus nuo prašymo atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą pateikimo dienos. Pareiškėjas per nustatytą terminą nepateikė dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę į rusų gimnazijos pastatą. Religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatyme įtvirtinti terminai nuosavybės teisėms atkurti yra naikinamieji. Prašomas nustatyti faktas nesukels pareiškėjui jokių teisinių pasekmių (CPK 444 straipsnio 1 dalis, CPK 293 straipsnio 1 punktas).

7Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. vasario 29 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė. Nurodė, kad pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka neskundė savivaldybės atsisakymo atkurti nuosavybės teisę į rusų gimnazijos pastatą. Pagal Religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo 5 straipsnį religinės bendrijos prašymus dėl teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo ir turto grąžinimo pateikia to turto valdytojui pagal turto buvimo vietą per vienerius metus nuo įstatymo įsigaliojimo dienos, t.y. vėliausiai iki 1996 m. kovo 29 d. Pareiškėjas dėl nuosavybės teisės į rusų gimnazijos pastatą fakto nustatymo į Kauno miesto apylinkės teismą kreipėsi 2007 m. rugsėjo 14 d., praleidęs minimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatytą terminą. Atnaujinti naikinamąjį terminą nėra galimybės (CK 1.117 straipsnio 6 dalis). Konstatavęs, jog prašomas nustatyti juridinis faktas nesukels pareiškėjui jokių asmeninių ar turtinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo, nenagrinėtiną teisme bylą nutraukė (CPK 444 straipsnio 1 dalis, CPK 293 straipsnio 1 punktas).

8Atskiruoju skundu pareiškėjas nurodo, kad nutartis neteisėta ir nepagrįsta.

9Nors pagal Religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo 5 straipsnį nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai turėjo būti pateikti per vienerius metus nuo prašymo atkurti nuosavybės teises dienos, įstatyme nėra nuorodos, kad religinės bendrijos, praleidusios minėtą terminą, netenka teisės į nuosavybės teisių atkūrimą. Ši įstatymo nuostata nepagrįstai neišaiškinta, ją sistemiškai siejant su LR piliečių nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo normomis. Teismo sprendimas, kuriuo būtų patvirtinta pareiškėjo nuosavybės teisė į nurodomą pastatą, taptų pagrindu viešojo administravimo subjektui svarstyti klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į nacionalizuotą nekilnojamąjį turtą. Atsisakius atkurti nuosavybės teises, pareiškėjas įgytų teisę tokius veiksmus skųsti administracinės kompetencijos teismui.

10Nepagrįstai spręsta, kad, gavęs Kauno m. savivaldybės 1993 m. balandžio 5 d. raštą nr. 31-475 apie negalimumą grąžinti Kauno m. Vytauto pr. 44 esantį pastatą, pareiškėjas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų. 1939 m. balandžio 18 d. Lietuvos Stačiatikių Eparchijos Tarybos žurnalas nr. 1709, kuriuo remiantis prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, rastas 2005 metais. Jo archyve nebuvo. Šią aplinkybę pareiškėjas siekė įrodyti civilinėje byloje. Laikytina, kad šias priežastis galėtų įvertinti ir išnagrinėti tik viešojo administravimo subjektas, vertindamas ir kitas įstatyme nustatytas sąlygas, reikšmingas nuosavybės teisių atkūrimui.

11Prašo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

12Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė prašo nutarties nekeisti. Nesutinka su argumentais, kad Religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio nuostatas reikia aiškinti sistemiškai kartu su Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatomis, suteikiančiomis galimybę atnaujinti terminus prašymui atkurti nuosavybės teises paduoti ar nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų pateikimui. Šių teisės aktų paskirtis bendra – nuosavybės teisės atkūrimas, tačiau jie taikytini skirtingoms subjektų (pretendentų) grupėms. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog, pareiškėjui praleidus Religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatytą terminą, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nesukels pareiškėjui jokių asmeninių ar turtinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo pasekmių.

13Atskirasis skundas netenkintinas.

14Kolegija konstatuoja, kad, nuspręsdamas dėl CPK 444 straipsnio pirmojoje dalyje reglamentuotos sąlygos nebuvimo, pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas.

15Iš nuosavybės teisių atkūrimo bylos duomenų matyti, jog prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į Kauno m. Vytauto pr. 44 ir Vytauto g. 42 esančius pastatus pareiškėjas Kauno m. savivaldybei pateikė 1991 m. vasario 15 d., galiojant 1990 m. vasario 14 d. įstatymui nr. XI-3697 „Dėl maldos namų bei kitų pastatų grąžinimo religinėms bendruomenėms“ ( b.l. 10, 11, 12, 63-92). Šis įstatymas nereglamentavo prašymų ir nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų pateikimo terminų. Antrasis jo straipsnis įpareigojo rajonų ir miestų Liaudies deputatų tarybas sesijose apsvarstyti nacionalizuotų maldos namų bei kitų pastatų grąžinimą religinėms bendruomenėms. 1992 m. sausio 9 d. Kauno m. tarybos sprendimu nr. 5 pareiškėjui buvo grąžintas pastatas, esantis Kauno m. Vytauto pr. 44, žymimas šifru 3C1/m. 1993 m. balandžio 5 d. Kauno m. valdyba raštu nr. 31-475 informavo pareiškėją apie tai, kad mokyklos pastatą 1925 m. pastatė kultūros draugija „Mokslas – šviesa“, todėl nėra teisinio pagrindo jį grąžinti religinei bendruomenei. Byloje nėra duomenų apie tai, kad Kauno m. taryba būtų priėmusi sprendimą atsisakyti grąžinti mokyklos pastatą. Jei ir laikyti, kad šis klausimas nebuvo išspręstas specialiųjų įstatymų nustatyta tvarka, apylinkės teismas teisingai nutarė, jog nustatinėti pastato, kurio nuosavybės teises atkurti pretenduoja pareiškėjas, valdymo nuosavybės teise faktą kliudo CPK 444 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintos sąlygos tokiems faktams nustatyti teisme nebuvimas.

161995 m. kovo 21 d. Religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo nr. I-822 5 straipsnyje numatė, kad religinės bendrijos prašymus dėl teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo ir turto grąžinimo turi pateikti turto valdytojui pagal turto buvimo vietą per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Straipsnio antroji dalis nustatė, jog nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai turi būti pateikti per vienerius metus nuo prašymo atkurti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą pateikimo dienos. Prašymai, paduoti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, turėjo būti papildomi pagal šio įstatymo nuostatas ( 6 straipsnio trečioji dalis).

17Kadangi prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo Kauno miesto stačiatikių Apreiškimo parapija pateikė 1991 metais ir iki 1995 m. kovo 21d. įstatymo nr. I-822 priėmimo buvo informuota apie negalimumą atkurti nuosavybės teises į mokyklos pastatą, nesant jo nuosavybės dokumentų, nuosavybės teisę į šį pastatą patvirtinančius dokumentus ji galėjo pateikti per vienerius metus nuo 1995 m. kovo 21 d. Religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo įsigaliojimo.

18Pagal įtaką asmens įgytų subjektinių teisių galiojimui įstatyminiai terminai yra skirstomi į atnaujinamuosius ir naikinamuosius. Atnaujinamieji terminai yra tokie, kuriems pasibaigus subjektinė teisė neišnyksta, tačiau teismas atsisako pažeistą teisę ginti. Tuo atveju, jeigu terminai praleisti dėl svarbių priežasčių, teismas gali juos atnaujinti. Naikinamieji yra tokie terminai, kuriems pasibaigus išnyksta pati teisė, o jie nebegali būti atnaujinti. Sprendžiant, ar terminas yra atnaujinamasis, ar naikinamasis, visų pirma turi būti vertinamas terminą nustatančios teisės normos tekstas (lingvistinis įstatymo aiškinimo metodas). Jeigu įstatyminės normos turinys lieka neaiškus, turi būti taikomi kiti įstatymo aiškinimo metodai, tokie kaip sisteminis (teisės normos turinio vertinimas aktualaus teisinio reglamentavimo visumos kontekste), teleologinis – įstatymo leidėjo tikslų, bei atsižvelgiama į minimu klausimu suformuluotą teisės taikymo praktiką. 1995 m. kovo 21 d. Religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio antrojoje dalyje įtvirtintos teisės normos turinys, vertinant lingvistiniu požiūriu, patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad joje nustatytas terminas yra naikinamasis. Formuluotė „per vienerius metus nuo“ mūsų valstybės teisėkūros sistemoje būdinga ir vartojama būtent naikinamųjų terminų apibrėžimui. Minimą išvadą, kolegijos nuomone, taip pat patvirtina ir tai, kad analizuojamose teisės normose nenumatyta terminų atnaujinimo galimybė. Apeliantas mano, kad aplinkybė, kai įstatyme nėra tiesioginės nuorodos, jog praleidusi terminą prašymui atkurti nuosavybės teises ir ją patvirtinantiems dokumentams paduoti, religinė bendrija praranda minimą subjektinę teisę, turi būti aiškinama sistemiškai su LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatomis, numatančiomis tokių terminų atnaujinimo arba tapačios subjektinės teisės realizavimo galimybę. Su šiuo atskirojo skundo argumentu apygardos teismas nesutinka. LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse numatyti atnaujinamieji terminai yra specialioji teisės norma (lex specialis), reglamentuojanti terminus pateikti prašymams atkurti nuosavybės teises Lietuvos Respublikos piliečiams bei šiuo teisės aktu nustatytiems jų įpėdiniams ar teisių perėmėjams, kurių nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas. Religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo paskirtis – religinių bendruomenių, bendrijų ar jų teisių perėmėjų teisės atkūrimas į išlikusį nekilnojamąjį turtą, kuris buvo nacionalizuotas ar kitaip valstybės nusavintas. Kadangi religinės bendrijos nuosavybės teisių atkūrimo tvarką ir sąlygas apsprendžia specialus įstatymas, tuos pačius teisinius santykius reglamentuojančiame įstatyme numatytų atnaujintinų terminų normų taikymas kitokio teisinio statuso subjektams teisės analogijos pagrindu reikštų CK 1.8 straipsnio 3 dalyje nustatyto draudimo pagal analogiją taikyti specialiąsias teisės normas pažeidimą.

19Atskirojo skundo argumentai apie tai, kad „šias priežastis galėtų įvertinti ir išnagrinėti tik viešojo administravimo subjektas, vertindamas ir kitas įstatyme nustatytas sąlygas, reikšmingas nuosavybės teisių atkūrimui“, nėra pagrįsti 1995 m. kovo 21 d. Religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo normomis.

20Pareiškėjas praleido naikinamąjį terminą pateikti nuosavybės teisę patvirtinantiems dokumentams, todėl prašomas nustatyti faktas negali sukelti jo pageidaujamų pasekmių. Išdėstytų motyvų pagrindu skundžiama nutartis nekeistina.

21Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 pirmuoju punktu,

Nutarė

22atskirąjį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
2. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 3. Teisėjų kolegija... 4. ... 5. pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Kauno... 6. Nesutikdama su pareiškimu, Kauno miesto savivaldybė prašė bylą nutraukti.... 7. Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. vasario 29 d. nutartimi civilinę bylą... 8. Atskiruoju skundu pareiškėjas nurodo, kad nutartis neteisėta ir nepagrįsta.... 9. Nors pagal Religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą... 10. Nepagrįstai spręsta, kad, gavęs Kauno m. savivaldybės 1993 m. balandžio 5... 11. Prašo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui... 12. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Kauno miesto... 13. Atskirasis skundas netenkintinas.... 14. Kolegija konstatuoja, kad, nuspręsdamas dėl CPK 444 straipsnio pirmojoje... 15. Iš nuosavybės teisių atkūrimo bylos duomenų matyti, jog prašymą dėl... 16. 1995 m. kovo 21 d. Religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį... 17. Kadangi prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo Kauno miesto stačiatikių... 18. Pagal įtaką asmens įgytų subjektinių teisių galiojimui įstatyminiai... 19. Atskirojo skundo argumentai apie tai, kad „šias priežastis galėtų... 20. Pareiškėjas praleido naikinamąjį terminą pateikti nuosavybės teisę... 21. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 22. atskirąjį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 29...