Byla eI-4745-244/2016
Dėl sprendimų panaikinimo (pareiškėja – UAB „Boslita“ ir Ko)

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Redai Kurlavičienei ir atsakovės atstovui Tomui Karosui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl sprendimų panaikinimo (pareiškėja – UAB „Boslita“ ir Ko).

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3Valstybinė mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, Inspekcija) atliko pareiškėjos 2008-01-01 - 2012-12-31 laikotarpio pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM), pelno mokesčio (toliau - PM), 2010-01-01 - 2012-12-31 laikotarpio gyventojų pajamų mokesčio (toliau - GPM), valstybinio socialinio draudimo įmokų (toliau - VSD įmokos), privalomojo sveikatos draudimo įmokų (toliau - PSD įmokos) mokestinį patikrinimą ir surašė 2014-10-24 patikrinimo aktą Nr. FR0680-693 (toliau - Patikrinimo aktas), kuriame priskaičiavo pareiškėjai 527 365 Lt (152 735,46 EUR) PVM, 476 173 Lt (137 909,23 EUR) PM, 5 472 Lt (1584,8 EUR) GPM, 12 396 Lt (3 590,13 EUR) VSD įmokų, 2 189 Lt (633,98 EUR) PSD įmokų (viso - 1 023 595 Lt arba 296 453,6 EUR mokesčių ir įmokų).

4VMI Patikrinimo aktą patvirtino 2014-12-22 sprendimu Nr. 69-154, taip pat papildomai priskaičiavo pareiškėjai 252 590,5 Lt (73 155,27 EUR) PVM delspinigių, 153 826,24 Lt (44 551,16 EUR) PM delspinigių, 1 360,4 Lt (394 EUR) GPM delspinigių, papildomai skyrė 158 210 Lt (45 820,78 EUR) PVM baudos, 142 852 Lt (41 372,8 EUR) PM baudos, 1 642 Lt (475,56 EUR) GPM baudos, 6 198 Lt (1 795,06 EUR) VSD įmokų baudos, 1 095 Lt (317,13 EUR) PSD įmokų baudos.

5Pareiškėja apskundė VMI 2014-12-22 sprendimą Nr. 69 -154 Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija), kuri 2015-03-30 sprendimu Nr. S-40 (7-16/2015) panaikino VMI 2014-12-22 sprendimo Nr. 69 - 154 dalį dėl nurodymų pareiškėjai sumokėti 114 162 EUR PM, 144 377 EUR PVM ir nuo šių mokesčių sumų apskaičiuotus delspinigius bei skirtas baudas ir šioje dalyje pareiškėjos skundą perdavė VMI nagrinėti iš naujo.

6VMI 2015-07-10 sprendimu Nr. 69 - 83 pakartotinai patvirtino Patikrinimo akte papildomai apskaičiuotą 144 377 EUR PVM, 114 162 EUR PM, apskaičiavo 69 151,84 EUR PVM delspinigių ir 37 066,56 EUR PM delspinigių už laikotarpi nuo 2008-01-01 iki 2011-05-31, skyrė 43 313 EUR PVM baudos ir 34 249 EUR PM baudos.

7Pareiškėja, nesutikdama su VMI sprendimu, Komisijai pateikė 2015-07-31 skundą, kurį Komisija 2015-10-05 sprendimu Nr. S-191 (7-187/2015) tenkino ir panaikino VMI 2015-07-10 sprendimą Nr. 69 - 83.

8Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skunde prašo panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-10-05 sprendimą Nr. S-191 (7-187/2015) ir palikti galioti VMI prie FM 2015-07-10 sprendimą Nr. 69-83.

9Atsakovė skunde paaiškino, kad mokesčių administratoriaus vertinimu 2008-01-01 - 2012-12-31 laikotarpiu įformintose PVM sąskaitose faktūrose įvardintos ūkinės operacijos „Patalpų nuoma ir kitos paslaugos“, „Rinkodaros ir produktų pardavimo organizavimo paslaugos“, „Rinkodaros ir produktų pardavimo paslaugos pagal 2007-05-15 Bendradarbiavimo ir paslaugų sutartį“, „Paslauga (21 proc.)“ jose nurodytomis sąlygomis neįvyko. Teigia, kad dėl produktų pardavimų organizavimo paslaugos UAB „Boslita“ ir Ko (toliau – ir Bendrovė) pateikti paaiškinimai prieštarauja faktams, nes OOO West-Alko Ltd Bendrovei jau buvo žinoma nuo 2006 m., o Bendrovei įmones tiek OOO West-Alko, tiek Elegija Ltd surado, pristatė ir vedė derybas Luigiterzo Bosca. Be to, Bendrovė vyno žaliavos bei komplektacijos dalių į Kaliningrado sritį 2008-2012 m. nepardavė. Paslaugų kainos neįtakojo sutartų atlikti paslaugų apimtys, sudėtingumas ar kiti faktoriai, nes Bendradarbiavimo sutartyje buvo nustatytas fiksuotas mokestis už paslaugas per mėnesį. Bendrovė ir UAB „Bosca“ yra susijusios įmonės. Bendrovėje yra Rinkodaros ir pardavimų skyrius; minėtos sutarties pasėkoje Bendrovė nepateikė pasirašytų sutarčių su naujais klientais. - Bendrovė Rinkodaros ir produktų pardavimų organizavimo paslaugų įsigijimui iš UAB „Bosca“ tikrinamuoju laikotarpiu pagrįsti pateikė tik 2007-05-15 sutartį, PVM sąskaitas faktūras ir registrus, tačiau kitų dokumentų ar kitų objektyvių tiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų UAB „Bosca“ PVM sąskaitomis faktūromis įformintų ūkinių operacijų realumą ir turinį, Bendrovė nepateikė. Įvertinus mokesčių administratoriaus išdėstytus argumentus VMI prie FM 2015-07-10 sprendime Nr. 69-83 ir 2014-10-24 patikrinimo akte Nr. FR0680-693, mokesčių administratoriaus nuomone, ginčijamos PVM sąskaitos faktūros pagrįstai BAĮ 12 str. ir 13 str. pagrindu pripažintos neturinčiomis juridinės galios, todėl minėtu laikotarpiu Bendrovės apskaitoje apskaitytas ir atitinkamais mokestiniais laikotarpiais PVM deklaracijose deklaruotas pirkimo PVM patikrinimo metu pagrįstai buvo sumažintas 498 530 Lt, o Bendrovės apskaitytos rinkodaros ir produktų pardavimo paslaugų sąnaudos, priskirtos leidžiamiems atskaitymams, sumažintos 2 476 140 Lt. Mokestinių ginčų komisija ginčijamame 2015-10-05 sprendime Nr. S-191 (7-187/2015) konstatavo, jog mokesčių administratorius nepateikė pakankamai duomenų įrodančių PVM ir PM ir su jais susijusių sumų apskaičiavimo pagrįstumą ir teisingumą, nepagrindė turinio viršenybės prieš formą taikymo teisėtumo ir, apskaičiuodamas mokesčius, nesivadovavo mokesčių lygybės principu. Valstybinė mokesčių inspekcija su tokiu Komisijos Sprendimu nesutinka ir pažymi, jog konstatavus, kad 2008-01-01 - 2012-12-31 laikotarpiu įformintose PVM sąskaitose faktūrose įvardintos ūkinės operacijos „Patalpų nuoma ir kitos paslaugos“, „Rinkodaros ir produktų pardavimo organizavimo paslaugos“, „Rinkodaros ir produktų pardavimo paslaugos pagal 2007-05-15 Bendradarbiavimo ir paslaugų sutartį“, „Paslauga (21 proc.)“ jose nurodytomis sąlygomis neįvyko, nagrinėdama ginčą vadovavosi BAĮ 12 straipsnio reikalavimais. Pagal PMĮ leidžiamais atskaitymais pripažintinos tik faktiškai ūkio subjekto patirtos išlaidos, kurios yra pagrįstos galiojančiais sandoriais, juridinę galią turinčiais dokumentais, atitinka ūkio subjekto vykdomos veiklos pobūdį bei buvo būtinos pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti. Valstybinės mokesčių inspekcijos vertinimu, nustačius ir konstatavus, jog ūkinė operacija realiai neįvyko, tai yra neatitinka esminių BAĮ nuostatų (12 str. ir 13 str.), nėra pagrindo taikyti MAĮ, priešingai nei savo Sprendime teigia Komisija, įtvirtinto turinio viršenybės prieš formą principo (MAĮ 69 str. 1 dalis). Mokesčių administratorius tokią savo poziciją grindė ir mokestinio ginčo nagrinėjimo Komisijoje metu, tad nesiekė surinkti pakankamai įrodymų šio principo taikymui, kadangi, mokesčių administratoriaus vertinimu, konstatavus, kad ūkinė operacija realiai neįvyko, pakanka BAĮ 12 str. ir 13 str. nuostatų taikymo. Teigia, kad tarp Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Komisijos nėra ginčo dėl jokių faktinių šio ginčo aplinkybių – tai yra tiek mokesčių administratorius, tiek Komisija, padarydami savo atitinkamas išvadas, rėmėsi tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis ir tomis pačiomis teisės normomis bei teismų praktika.

10Pareiškėja UAB „Boslita“ ir Ko atsiliepime į skundą su skundu nesutinka.

11Atsiliepime į skundą paaiškino, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (2004-04-13 įstatymo Nr. IX - 2112) 159 str. 2 dalyje nurodyta, kad apskųsti Mokestinių ginčų komisijos sprendimą dėl mokestinio ginčo taip pat turi teisę centrinis mokesčių administratorius, tačiau tik tuo atveju, kai centrinis mokesčių administratorius ir Mokestinių ginčų komisija, spręsdami mokestinį ginčą (arba mokestinio ginčo metu), skirtingai interpretavo įstatymų ar kito teisės akto nuostatas. Centrinis mokesčių administratorius neturi teisės ginčyti Mokestinių ginčų komisijos sprendimų dėl skirtingo įrodymų dėl faktinių aplinkybių vertinimo (MAĮ komentaras, aktuali redakcija nuo 2015-09-03). Taigi VMI turi teisę inicijuoti teisminį ginčą dėl Komisijos sprendimo tik tuo atveju, kai VMI ir Komisija skirtingai aiškina ar pritaiko procesinės ar materialinės teisės normą. Centrinis mokesčių administratorius neturi teisės ginčyti Komisijos sprendimų dėl skirtingo įrodymų dėl faktinių aplinkybių vertinimo. Skirtingas procesinės ar materialinės teisės normos aiškinimas - tai skirtingas juridinis teisinių santykių įvertinimas. Skirtingas juridinis teisinių santykių įvertinimas - tai skirtingas konkrečių teisės normų parinkimas nustatyta tvarka išaiškintų ir nustatytų faktinių aplinkybių atžvilgiu;

12Pareiškėja pažymi, kad šis mokestinis ginčas Komisijoje buvo nagrinėjamas du kartus, t. y. per visą nagrinėjimo procesą vyravo dvi aiškios ginčo kategorijos - ginčas dėl teisės taikymo ir ginčas dėl faktinių aplinkybių vertinimo, kurie Komisijos buvo išspręsti dviem sprendimais.

13Pirmą kartą šis ginčas buvo nagrinėjamas Komisijoje dėl faktinių aplinkybių ir dėl teisės taikymo - VMI 2014-12-22 sprendimu Nr. 699-154 konstatavus, jog UAB „Bosca“ pareiškėjai paslaugų faktiškai nesuteikė, todėl UAB „Bosca“ pareiškėjai išrašytos PVM sąskaitos faktūros juridinės galios neturi ir šiuo pagrindu gali būti ribojama pareiškėjos teisė į PVM atskaitą. VMI, darydamas tokią išvadą, rėmėsi MAĮ 10 s t r., 69 str. 1 dalies ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 įstatymo Nr. IX - 574) (toliau - BAĮ) 13 str. nuostatomis. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą dėl VMI 2014-12-22 sprendimo Nr. 699-154, priėmė 2015-03-30 sprendimą Nr. S-40 (7-16/2015) ir konstatavo, kad VMI išvada, kad pagrindinis Bendradarbiavimo sutarties, kurios pagrindu UAB „Bosca“ pareiškėjai teikė (ar turėjo teikti) rinkodaros ir pardavimų organizavimo paslaugas, tikslas buvo gauti mokestinę naudą yra abstrakti ir nepagrįsta išsamia įrodymų analize, VMI nepagrįstai taikė ir neteisingai interpretavo MAĮ 69 str. 1 dalies nuostatas, kai kurios įsiteisėjusiame Komisijos sprendime konkrečiai išvardintos ginčo faktinės aplinkybės VMI nebuvo tinkamai įvertintos, taip pat VMI nevertino ir dalies pareiškėjos pateiktų dokumentų, t. y. nesurinko pakankamai įrodymų, įgalinančių vienareikšmiškai patvirtinti VMI 2014-12-22 sprendime Nr. 699-154 išdėstytą poziciją, tik ištyrus nagrinėjamų sandorių pobūdį, turinį, prasmę, surinkus ir įvertinus visus aukščiau nurodytus reikšmingus bylai įrodymus, tame tarpe ir pareiškėjos VMI pateiktus, bet nepagrįstai nevertintus dokumentus, darytina vienareikšmiška išvada dėl pareiškėjos apmokestinimo pagrįstumo. Todėl pareiškėjos skundas buvo perduotas VMI nagrinėti iš naujo, kadangi bylos aplinkybėms išsiaiškinti būtina surinkti naujus įrodymus. Vertinant įsiteisėjusio 2015-03-30 Komisijos sprendimo turinį, akivaizdu, kad pirmą kartą Komisijoje nagrinėtas ginčas buvo dviejų kategorijų - tiek dėl teisės akto (MAĮ 69 str. 1 dalies) nuostatų taikymo bei interpretavimo, tiek dėl skirtingo pateiktų įrodymų vertinimo (nepakankamumo). Kadangi VMI šio Komisijos sprendimo neskundė, jis įsiteisėjo ir tapo vykdytinas. Tai reiškia, kad VMI iš esmės sutiko su Komisijos nurodytais argumentais dėl teisės (MAĮ 69 str. 1 dalies) taikymo ir faktinių aplinkybių vertinimo. Tokiu būdu VMI buvo įpareigota iš naujo išnagrinėti pareiškėjos skundą bei surinkti papildomų įrodymų. Šiame etape prieštaravimai dėl teisės aktų taikymo srityje buvo ištaisyti (pasibaigė). VMI, vykdydamas įsiteisėjusio Komisijos sprendimo nurodymus, iš naujo išnagrinėjo pareiškėjos skundą ir priėmė 2015-07-10 sprendimą Nr. 69-83, kuriame eliminavo MAĮ 69 str. 1 dalies nuostatų taikymą, tačiau analogiškų faktinių aplinkybių pagrindu pakartotinai patvirtino Patikrinimo aktą. Pareiškėjos teigimu, tai reiškia, kad VMI, iš naujo nagrinėdama pareiškėjos skundą, nerinko naujų įrodymų, nors buvo įpareigota tą padaryti. Kadangi VMI argumentai jau kartą buvo įvertinti Komisijos kaip nepakankami VMI pozicijai dėl ginčo sąskaitų faktūrų juridinės galios pagrįsti, o VMI neįvykdė Komisijos įpareigojimo surinkti papildomų įrodymų, pareiškėja apskundė VMI 2015-07-10 sprendimą. Komisija, antrą kartą išnagrinėjusi šį mokestinį ginčą, 2015-10-05 sprendimu Nr. S-191 (7-187/2015) VMI 2015-07-10 sprendimą Nr. 69 -83 panaikino.

14Pareiškėja pažymi, kad VMI, teikdama skundą dėl Komisijos 2015-10-05 sprendimo Nr. S-191 (7-187/2015), siekia inicijuoti teisminį procesą išimtinai dėl faktinių aplinkybių vertinimo. Komisija 2015-10-05 sprendimu Nr. S-191 (7-187/2015) aiškiai išreiškė poziciją dėl VMI pakartotinai teikiamų faktinių aplinkybių bei argumentų vertinimo, dar kartą konstatuodama, jog tai nėra pakankami įrodymai bei argumentai VMI pozicijai pagrįsti. Teisės aktų nuostatos VMI nesuteikia teisės inicijuoti teisminį procesą teismui pateikiant skundą dėl Komisijos sprendimo pagrindu, kad VMI ir Komisija skirtingai aiškina ir interpretuoja nustatytas bylos faktines aplinkybes ir juos pagrindžiančius įrodymus. Vadovaujantis MAĮ 159 str. 2 dalies nuostatomis VMI teisminį procesą gali inicijuoti tik vieninteliu atveju - dėl konkrečios teisės normos, kurią skirtingai aiškina bei taiko VMI ir Komisija. Šiuo atveju vienareikšmiškai konstatuotina, kad tarp VMI ir Komisijos nėra ginčo dėl materialinės ar proceso teisės nuostatų taikymo.

15Komisija 2015-10-05 sprendime Nr. S-191 (7-187/2015) pateikia tapatų VMI 2015-07-10 sprendime Nr. 69 - 83 nurodytų teisės nuostatų aiškinimą ir sampratą, o taip pat nurodo, kad laikosi tokios pat pozicijos kaip ir VMI dėl BAĮ 12 str., 13 str., MAĮ 10 str. taikymo bei aiškinimo. VMI teikiamas teismui skundas yra dėl bylos faktinių aplinkybių vertinimo, o ne skirtingo VMI ir Komisijos teisės aktų nuostatų aiškinimo, t. y. nėra būtinų teisės aktuose (MAĮ 159 str. 2 dalyje) numatytų sąlygų, kurioms egzistuojant VMI turi teisę skųsti Komisijos priimtą sprendimą.

16Byla nutrauktina.

17Šioje byloje ginčas kilo dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-10-05 sprendimo Nr. S-191(7-187/2015), kuriuo panaikintas VMI 2015-07-10 sprendimas Nr. 69-83, kuriuo patvirtintas VMI 2014-10-24 patikrinimo akte Nr. FR0680-693 papildomai pareiškėjai apskaičiuotas 144 377 Eur PVM ir 114 162 Eur PM bei su jais susiję delspinigiai ir baudos, teisėtumo ir pagrįstumo.

18Mokestinis ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl pareiškėjos iš susijusio asmens - UAB „Bosca“ 2008-01-01-2012-12-31 laikotarpiu įsigytų rinkodaros ir produktų pardavimo organizavimo paslaugų, kurios, Inspekcijos vertinimu, nebuvo realiai suteiktos, t. y. PVM sąskaitas faktūras, kuriomis UAB „Bosca“ įformino šių paslaugų teikimą, VMI pripažino neturinčiomis juridinės galios (ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės) paslaugų gavėjos atžvilgiu ir, vadovaudamasi PMĮ 11 str. 1 dalies, PMĮ 17 str. 1 dalies ir PVMĮ 58 str. 1 dalies nuostatomis, konstatavo, jog pareiškėja nepagrįstai sumažino apmokestinamąjį pelną 2 476 140 Lt (717 140 Eur) suma, dėl ko jai apskaičiavo papildomai sumokėti į valstybės biudžetą 114 162 Eur PM sumą, ir neleido atskaityti 144 377 Eur šių paslaugų pirkimo PVM.

19Inspekcija savo sprendimą nepripažinti pagal 2007-05-05 šalių pasirašytą Bendradarbiavimo ir paslaugų sutartį, kuria UAB „Bosca“ įsipareigojo bendradarbiauti su pareiškėja produktų platinimo, pardavimo, transportavimo, rinkodaros srityse, teikti produktų pardavimo organizavimo paslaugas ir rinkodaros paslaugas, pareiškėjos 2008-2012 m. laikotarpiu buhalterinėje apskaitoje apskaitytų produktų pardavimo organizavimo ir marketingo paslaugų, kaip realiai neįvykusių ūkinių operacijų, grindžia šiomis aplinkybėmis: paslaugų kainai neturėjo įtakos sutartų atlikti paslaugų apimtys (nustatytas fiksuotas mokestis); pareiškėja su paslaugų teikėju yra susiję asmenys; UAB „Bosca“ turėjo ribotus žmogiškuosius resursus paslaugoms teikti; pareiškėja pati turi Rinkodaros ir pardavimų skyrių; dėl pirmiau paminėtos sutarties pareiškėja nepateikė pasirašytų sutarčių su naujais klientais; pareiškėja rinkodaros ir produktų pardavimo organizavimo paslaugoms įsigyti iš UAB „Bosca“ pateikė tik 2007-05-15 sutartį, PVM sąskaitas faktūras ir registrus, tačiau kitų dokumentų ar kitų objektyvių tiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų UAB „Bosca“ PVM sąskaitomis faktūromis įformintų ūkinių operacijų realumą ir turinį, nepateikė.

20Pareiškėja, nesutikdama su Inspekcijos sprendimu, savo skundą grindžia Mokestinių ginčų komisijos įsigaliojusio 2015-03-30 sprendimo Nr. S-40 (7-16/2015), kurio nei viena iš ginčo šalių MAĮ nustatyta tvarka neapskundė, motyvuojančios dalies nuostatomis bei šiais argumentais: mokesčių administratorius skirtingai vertina to paties sandorio pagrįstumą PVM tikslais pareiškėjos ir jos kontrahento atžvilgiu (pareiškėjos kontrahentas UAB „Bosca“ paslaugų pardavimo PVM apskaitė buhalterinėje apskaitoje ir į biudžetą sumokėjo), t. y. mokesčių administratorius nenustatė piktnaudžiavimo PVM srityje fakto ir taip pažeidė mokesčių neutralumo principą; draudimas pareiškėjai atskaityti jos kontrahento sumokėtą PVM sąlygotų dvigubą apmokestinimą, kuris yra draudžiamas; mokesčių administratoriui pakartotinai nagrinėjant pareiškėjos skundą iš VMI 2015-07-10 sprendimo Nr. 69-83 buvo eliminuotas mokestinės naudos siekimas, todėl nesant pagrindo pareiškėjos atžvilgiu taikyti MAĮ 69 str. 1 dalies nuostatų, nėra pagrindo taikyti ir MAĮ 10 str. nustatyto turinio viršenybės prieš formą principo; pareiškėja iš UAB „Bosca“ įsigijo, o UAB „Bosca“ suteikė pareiškėjai paslaugas, kurios atitinka ginčo PVM sąskaitose faktūrose nurodytąjį ūkinių operacijų turinį, t. y.: paslaugos turėjo ekonominį tikslą - didinti pareiškėjos pardavimus, atliekamus per UAB „Bosca“, kuris buvo pasiektas (pardavimai išaugo nuo 223 422 Lt 2007 m. iki 4 398 128 Lt 2013 m.); UAB „Bosca“ turėjo objektyvią galimybę suteikti paslaugas pareiškėjai; UAB „Bosca“ atstovas turėjo tinkamą kvalifikaciją ir žinias ginčo paslaugoms teikti; pareiškėjos 2015-03-03 pateikta pažyma dėl vyno žaliavos ir pagalbinių medžiagų pardavimo įrodo įsigytų paslaugų tiesioginį priežastinį ryšį su pareiškėjos pajamų uždirbimu.

21Byloje nustatyta, kad skundžiamas Inspekcijos 2015-07-10 sprendimas Nr. 69-83 priimtas iš naujo išnagrinėjus pareiškėjos 2015-01-23 skundą, vykdant Komisijos 2015-03-30 sprendimo Nr. S-40 (7-16/2015) 3 dalį, kuria buvo panaikinta Inspekcijos 2014-12-12 sprendimo Nr. 69-154 dalis dėl nurodymo sumokėti 114 162 Eur PM, 144 377 Eur PVM ir nuo šių mokesčių sumų apskaičiuotus delspinigius bei skirtas baudas ir pareiškėjos skundas perduotas centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo. Komisijos 2015-03-30 sprendime Nr. S-40 (7-16/2015), tvirtindama pareiškėjai apskaičiuotus ginčo PVM ir PM, Inspekcija pareiškėjos atžvilgiu taikė MAĮ 10 str. (turinio viršenybės prieš formą principą) ir jį įgyvendinančias MAĮ 69 str. 1 dalies nuostatas, t. y. konstatavo, jog pareiškėja, sudarydama paslaugų teikimo sandorius su susijusia įmone - UAB „Bosca“, kurių, Inspekcijos nuomone, jai nereikėjo ir jų negavo, siekė vienintelio tikslo - gauti mokestinės naudos. Komisija 2015-03-30 sprendime Nr. S-40 (7-16/2015) konstatavo, jog Inspekcijos išvada, kad pagrindinis Bendradarbiavimo sutarties, kurios pagrindu UAB „Bosca“ pareiškėjai teikė (ar turėjo teikti) rinkodaros ir pardavimų organizavimo paslaugas, tikslas buvo gauti mokestinės naudos, yra abstrakti ir nepagrįsta išsamia įrodymų analize. Vien faktas, kad ginčo laikotarpiu pareiškėja ir UAB „Bosca“ buvo susiję asmenys, nėra pakankamas teigti, jog pareiškėjos veiksmuose yra mokesčių vengimo požymių. Atkuriant iškreiptas aplinkybes, turi būti aišku, koks konkretus subjektas vengė mokesčių mokėjimo (turėjo tikslą gauti mokestinės naudos), kokiu būdu tos mokestinės naudos buvo siekta. Inspekcija nenurodė, kokią konkrečiai mokestinę naudą pareiškėja siekė gauti, nors tai yra būtina mokesčio mokėtojo atsakomybės sąlyga, bei neįvertino byloje nustatytos faktinės aplinkybės, jog pareiškėjos kontrahentas UAB „Bosca“ savo buhalterinėje apskaitoje apskaitė iš pareiškėjos gautas rinkodaros ir pardavimų organizavimo paslaugų pajamas, jas tinkamai deklaravo ir ginčo paslaugų pardavimo PVM sumokėjo į valstybės biudžetą. Komisija konstatavo, kad vadovaujantis neutralumo principu, pirmiau paminėta aplinkybė - apmokestinamųjų pajamų perdavimas susijusiai įmonei, kuri įvykdė prievolę valstybei - sumokėjo PVM ir PM į biudžetą - nevertintina kaip mokestinės naudos siekimas, o pareiškėjos argumentas, kad ginčo sutartimi ji siekė ekonominių tikslų - didinti pardavimus, o ne mokestinės naudos, yra pagrįstas objektyviu įrodymu (pardavimai didėjo). Komisija pasisakė, kad dalis Inspekcijos surinktų įrodymų, kuriais ji grindžia savo sprendimą, tokių kaip žinojimas apie tikruosius prekių pirkėjus (galėjo parduoti tiesiogiai, o ne per tarpininką - UAB „Bosca“), poreikio pirkti ginčo paslaugų nebuvimas (pareiškėja pati turėjo rinkodaros ir pardavimų skyrių), fiksuoto mokesčio už paslaugas nustatymas, yra susijusi su pareiškėjos verslo sprendimais, tuo tarpu LVAT savo praktikoje giežtai apribojo mokesčio administratoriaus galimybes vertinti ūkio subjektų veiklą, kaip ekonomiškai pagrįstą ir tinkamą pajamoms uždirbti. VMI teigia, kad UAB „Bosca“ turėjo ribotus žmogiškuosius resursus paslaugoms teikti ir kad UAB „Bosca“ direktoriaus atlyginimas neadekvatus suteiktų paslaugų apimčiai, nebuvo tinkamai įvertinta, t. y. Inspekcija nenagrinėjo, ar ginčo paslaugų kaina tarp susijusių asmenų atitiko tikrąją rinkos kainą taip, kaip to reikalauja PMĮ 40 str. 1 dalies nuostatos, taip pat nevertino kai kurių pareiškėjos pateiktų dokumentų. Komisija savo sprendime taip pat nurodė, jog tos pačios PVM sąskaitos faktūros Inspekcijos yra vertinamos skirtingai, t. y, jas išrašiusiam ūkio subjektui (UAB „Bosca“) pripažįstamos kaip turinčios juridinę galią, jas gavusiam ūkio subjektui (pareiškėjai) - kaip neturinčios juridinės galios, o tai pažeidžia MAĮ 7 straipsnyje nustatytą mokesčių mokėtojų lygybės principą, kuris įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai. Komisija nusprendė, kad šioje mokestinio ginčo nagrinėjimo stadijoje sprendimo iš esmės priimti negalima, o byloje nustatyti prieštaravimai gali būti pašalinti surinkus naujus įrodymus ir pareiškėjos skundą perdavė centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo. Nei VMI, nei pareiškėja šio MGK sprendimo neskundė, todėl jis tapo vykdytinu.

22Komisija skundžiamu 2015-10-05 sprendimu, išnagrinėjusi Inspekcijos 2015-07-10 sprendimą, konstatavo, kad Inspekcija neatliko pakartotinio pareiškėjos patikrinimo, nerinko naujų įrodymų, kurie pagrįstų priimto sprendimo teisėtumą, o apsiribojo pakartotiniu pareiškėjos skundo nagrinėjimu mokesčių administratoriaus patikrinimo metu nustatytų faktinių aplinkybių kontekste. Komisija nurodė, kad Inspekcija atsižvelgė į Komisijos 2015-03-30 sprendime nurodytą teisiškai reikšmingą aplinkybę, jog Inspekcija pareiškėjos atžvilgiu taikydama turinio prieš formą viršenybės principą (MAĮ 10 str.) ir jį įgyvendinančias MAĮ 69 str. 1 dalies nuostatas, nenurodė, kuo pasireiškė pareiškėjos mokesčių vengimo požymiai ir kokią konkrečiai mokestinę naudą pareiškėja siekė gauti, ir iš ginčijamojo sprendimo, kaip teisinę argumentaciją, eliminavo mokestinės naudos siekimą (MAĮ 69 str. 1 dalį). Komisija konstatavo, kad Inspekcija šiuo savo veiksmu pripažino, kad pareiškėjos su UAB „Bosca“ sudarytos bendradarbiavimo sutarties pagrindu teikiamų (teiktinų) ginčo paslaugų tikslas nebuvo mokesčių vengimas ir / arba mokestinės naudos gavimas.

23VMI pareiškėjos teisę į ginčo paslaugų pirkimo PVM atskaitą neigia argumentuodama šiomis teisės aktų nuostatomis: BAĮ 12 str., kuriuo nustatyta, jog ūkinė operacija turi būti įvykusi apskaitos dokumente nurodytomis sąlygomis; BAĮ 13 str. - vienas iš apskaitos dokumentų rekvizitų - ūkinės operacijos turinys; MAĮ 10 str., kuris įtvirtina turinio viršenybės prieš formą principą, PVMĮ 58 str. 1 d. - PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo PVM už įsigytas prekes ir (ar) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui; PVMĮ 64 str. 9 d. - Mokesčių administravimo įstatymo nustatytais pagrindais PVM mokėtojo turimose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos pirkimo PVM sumos (1) negali būti atskaitomos neatsižvelgiant į tai, kad PVM sąskaita faktūra atitinka visus šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus. Aplinkybė, jog mokesčių mokėtojas turi įstatymo reikalaujamus formaliuosius rekvizitus turinčią PVM sąskaitą faktūrą, dar pati savaime nepagrindžia jo teisės į PVM atskaitą, jeigu turimų įrodymų visuma leidžia teigti, kad ūkinė operacija neįvyko arba jos turinys yra ne toks, koks pavaizduotas buhalterinės apskaitos dokumentuose, kuriais remdamasis mokesčių mokėtojas siekia įgyti teisę į PVM atskaitą. Ūkinė operacija laikoma realiai įvykusia, jei ji įvyko būtent tarp tų subjektų, kurie yra užfiksuoti PVM sąskaitoje faktūroje. Paneigus šią aplinkybe, paneigiama ir PVM sąskaitos faktūros juridinė galia.

24Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjos iš UAB „Bosca“ gautos PVM sąskaitos faktūros turi visus įstatymo reikalaujamus formaliuosius rekvizitus, dėl PVM sąskaitose faktūrose nurodytų ūkio subjektų, vykdančių ekonominę veiklą, realumo ginčo tarp šalių nėra, kaip ir nėra ginčo, jog egzistuoja priežastinis ryšys tarp pareiškėjos įgyjamų ginčo paslaugų ir vykdomo apmokestinamo pardavimo.

25Komisija nustatė, jog mokesčių administratorius nepateikė pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti vienareikšmišką išvadą, kad ginčo paslaugos, kaip PVM objektas, neegzistavo, Pareiškėjos kontrahentas UAB „Bosca“ ginčo paslaugų pardavimo PVM į valstybės biudžetą sumokėjo, Inspekcija šios aplinkybės, kuri buvo nustatyta UAB „Bosca“ mokestinio patikrinimo metu, neginčija. Todėl Komisija sutiko su pareiškėjos skunde nurodytais argumentais, jog pagal PVMĮ 64 str. 9 d. nuostatas draudžiant atskaityti PVM mokėtojo turimose PVM sąskaitose faktūrose nurodytas pirkimo PVM sumas būtina nustatyti konkretų Mokesčių administravimo įstatymo nustatytą pagrindą, t. y. taikant MAĮ 10 str. įtvirtintą turinio viršenybės prieš formą principą būtina vadovautis MAĮ 69 str. 1 dalies nuostatomis, t. y. tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytinų) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčių permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčio mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas.

26Komisija konstatavo, kad Inspekcija nagrinėjamoje byloje eliminavo mokestinės naudos siekimą, todėl pareiškėjos teisės į PVM atskaitą ribojimas, vadovaujantis PVMĮ 64 str. 9 d. nuostatomis, yra neteisėtas.

27Inspekcija patvirtino, kad UAB „Bosca“ įformino pareiškėjai PVM sąskaitomis faktūromis ginčo paslaugų teikimą, šias sąskaitas apskaitė savo apskaitoje ir pareiškėjai išrašytų PVM sąskaitų pagrindu deklaravo PVM bei pelno mokesčio deklaracijose atitinkamas mokestines prievoles (nėra ginčo, kad UAB „Bosca“ šias mokestines prievoles įvykdė). Komisija pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju susidarė paradoksali situacija, kai tas pats buhalterinės apskaitos dokumentas (PVM sąskaita faktūra) mokesčių administratoriaus yra vertinamas kaip turintis juridinę galią (paslaugų teikėjo atžvilgiu) ir tuo pat metu - neturintis juridinės galios (paslaugų gavėjo atžvilgiu). VMI, nagrinėdama tuos pačius faktus pareiškėjos ir jos kontrahento - UAB „Bosca“ atžvilgiu, padarė skirtingas išvadas apmokestinimo (mokesčių apskaičiavimo) aspektu, t. y. tokias pat (vienodas) faktines aplinkybes vertino skirtingai, todėl Inspekcijos sprendimas nepripažinti pareiškėjos teisės į 144 377 Eur PVM atskaitą ir į 717 140 Eur leidžiamus atskaitymus negali būti laikomas teisėtu.

28Komisija skundžiamame sprendime konstatavo, kad VMI neatliko pakartotinio pareiškėjos patikrinimo, nerinko naujų įrodymų, kurie pagrįstų priimto sprendimo teisėtumą, o apsiribojo pakartotiniu pareiškėjos skundo nagrinėjimu mokesčių administratoriaus patikrinimo metu nustatytų faktinių aplinkybių kontekste. VMI atsižvelgė į Komisijos sprendime nurodytą teisiškai reikšmingą aplinkybę, jog VMI pareiškėjos atžvilgiu taikydama turinio prieš formą viršenybės principą (MAĮ 10 str.) ir jį įgyvendinančias MAĮ 69 str. 1 dalies nuostatas, nenurodė, kuo pasireiškė pareiškėjos mokesčių vengimo požymiai ir kokią konkrečiai mokestinę naudą pareiškėja siekė gauti, ir iš ginčijamo sprendimo, kaip teisinę argumentaciją, eliminavo mokestinės naudos siekimą (MAĮ 69 str. 1 dalį). VMI sutiko su Komisijos nurodytu teisės aktų interpretavimu ir taikymu šiame mokestiniame ginče, bet tų pačių faktinių aplinkybių pagrindu pakartotinai priėmė tvirtinantį Patikrinimo aktą sprendimą.

29Pareiškėja teigia, kad teisės aktų interpretavimo skirtumai buvo išspręsti VMI 2015-07-10 sprendimu Nr. 69 - 83, kuriame VMI atsižvelgė į Komisijos pastabas teisės aktų pritaikymo srityje. Tokiu būdu ginčas dėl teisės akto taikymo objektyviai tapo nebeįmanomas, kadangi tiek VMI, tiek Komisija taikė analogiškas teisės aktų nuostatas.

30Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apskųsti Mokestinių ginčų komisijos sprendimą dėl mokestinio ginčo taip pat turi teisę centrinis mokesčių administratorius, tačiau tik tuo atveju, kai centrinis mokesčių administratorius ir Mokestinių ginčų komisija, spręsdami mokestinį ginčą (arba mokestinio ginčo metu), skirtingai interpretavo įstatymų ar kito teisės akto nuostatas.

31Iš šios teisės normos matyti, kad centriniam mokesčių administratoriui inicijuoti teisminį ginčą yra leista tik vieninteliu atveju, kai kyla ginčas dėl procesinės ar materialinės teisės normos taikymo, t. y. kai skirtingai teisės normą aiškina bei pritaiko centrinis mokesčių administratorius ir Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

32Įstatymu suteikta teisė inicijuoti teisminį ginčą tik minėtu vieninteliu atveju suponuoja išvadą, kad centriniam mokesčių administratoriui nėra suteikta teisė inicijuoti teisminius ginčus kitais pagrindais. Pavyzdžiui, dėl skirtingo Mokestinių ginčų komisijos atlikto įrodymų ir faktinių bylos aplinkybių įvertinimo ir kt..

33Administracinių teismų praktikoje aiškinant Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 2 dalies nuostatas yra konstatuota, kad naudojama sąvoka „įstatymo (kito teisės akto) interpretacija“ reiškia įstatymo (kito teisės akto) prasmės aiškinimą. Įstatymas (teisės aktas), pagal jo reikšmę ir paskirtį, yra tam tikrų elgesio taisyklių nustatymas.

34Tai reiškia, kad įstatymo reguliuojamų teisinių santykių dalyviai esant įstatyme nurodytoms aplinkybėms privalo elgtis taip, kaip tai nurodyta įstatyme.

35Pateikti nurodytos sąvokos aiškinimo argumentai yra pakankami daryti išvadą, kad skirtinga įstatymo (teisės akto) interpretacija Mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 2 dalies taikymo prasme reiškia šioje normoje nurodytų subjektų (Mokestinių ginčų komisijos ir centrinio mokesčių administratoriaus) skirtingą požiūrį į įstatymo (teisės akto) taikymo aplinkybes, kuris gali pasireikšti skirtingu šių (įstatyme nurodytų) aplinkybių įvertinimu ir, atitinkamai, skirtingu požiūriu į būtinumą laikytis ar nesilaikyti konkrečioje situacijoje įstatymo (teisės akto) nustatyto elgesio modelio.

36Byloje nustatyta, kad Komisija skundžiamame 2015-10-05 sprendime nekelia klausimo dėl VMI teisės aktų taikymo bei aiškinimo, konkrečiai dėl BAĮ 12 bei 13 str. nuostatų. Komisija skundžiamame 2015-10-15 sprendime kelia klausimą išimtinai dėl VMI pateiktų faktų bei argumentų vertinimo.

37Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje iš esmės nesutapo faktinių bylos aplinkybių ikiteisminio nagrinėjimo institucijose vertinimas, t. y. išsiskyrė VMI ir MGK nuomonės dėl įrodymų įvertinimo. Teismas daro išvadą, kad byloje keliamas faktinių bylos aplinkybių interpretavimo klausimas, o tai nėra laikoma skirtinga įstatymų ar kito teisės akto nuostatų interpretacija, kas suteiktų centriniam mokesčių administratoriui teisę skųsti MGK sprendimą vadovaujantis MAĮ 159 straipsnio 2 dalimi.

38Visa tai lemia, kad atsakovei nebuvo įstatyminių prielaidų inicijuoti teisminį ginčą, dėl ko jos skundas negalėjo būti nagrinėjamas teisme, o pradėta byla pagal tokį skundą turi būti nutraukta (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.; 101 str. 1 p.).

39Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo

40101 str. 1 p., 105–106 str.,

Nutarė

41Administracinę bylą Nr.eI-4745-244/2016 nutraukti.

42Nutartis per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu, paduodant skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska,... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. Valstybinė mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų... 4. VMI Patikrinimo aktą patvirtino 2014-12-22 sprendimu Nr. 69-154, taip pat... 5. Pareiškėja apskundė VMI 2014-12-22 sprendimą Nr. 69 -154 Mokestinių... 6. VMI 2015-07-10 sprendimu Nr. 69 - 83 pakartotinai patvirtino Patikrinimo akte... 7. Pareiškėja, nesutikdama su VMI sprendimu, Komisijai pateikė 2015-07-31... 8. Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų... 9. Atsakovė skunde paaiškino, kad mokesčių administratoriaus vertinimu... 10. Pareiškėja UAB „Boslita“ ir Ko atsiliepime į skundą su skundu... 11. Atsiliepime į skundą paaiškino, kad Lietuvos Respublikos mokesčių... 12. Pareiškėja pažymi, kad šis mokestinis ginčas Komisijoje buvo nagrinėjamas... 13. Pirmą kartą šis ginčas buvo nagrinėjamas Komisijoje dėl faktinių... 14. Pareiškėja pažymi, kad VMI, teikdama skundą dėl Komisijos 2015-10-05... 15. Komisija 2015-10-05 sprendime Nr. S-191 (7-187/2015) pateikia tapatų VMI... 16. Byla nutrauktina.... 17. Šioje byloje ginčas kilo dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos... 18. Mokestinis ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl pareiškėjos iš susijusio... 19. Inspekcija savo sprendimą nepripažinti pagal 2007-05-05 šalių pasirašytą... 20. Pareiškėja, nesutikdama su Inspekcijos sprendimu, savo skundą grindžia... 21. Byloje nustatyta, kad skundžiamas Inspekcijos 2015-07-10 sprendimas Nr. 69-83... 22. Komisija skundžiamu 2015-10-05 sprendimu, išnagrinėjusi Inspekcijos... 23. VMI pareiškėjos teisę į ginčo paslaugų pirkimo PVM atskaitą neigia... 24. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjos iš UAB „Bosca“ gautos PVM... 25. Komisija nustatė, jog mokesčių administratorius nepateikė pakankamai... 26. Komisija konstatavo, kad Inspekcija nagrinėjamoje byloje eliminavo mokestinės... 27. Inspekcija patvirtino, kad UAB „Bosca“ įformino pareiškėjai PVM... 28. Komisija skundžiamame sprendime konstatavo, kad VMI neatliko pakartotinio... 29. Pareiškėja teigia, kad teisės aktų interpretavimo skirtumai buvo... 30. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 2... 31. Iš šios teisės normos matyti, kad centriniam mokesčių administratoriui... 32. Įstatymu suteikta teisė inicijuoti teisminį ginčą tik minėtu vieninteliu... 33. Administracinių teismų praktikoje aiškinant Lietuvos Respublikos mokesčių... 34. Tai reiškia, kad įstatymo reguliuojamų teisinių santykių dalyviai esant... 35. Pateikti nurodytos sąvokos aiškinimo argumentai yra pakankami daryti... 36. Byloje nustatyta, kad Komisija skundžiamame 2015-10-05 sprendime nekelia... 37. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje iš esmės nesutapo faktinių... 38. Visa tai lemia, kad atsakovei nebuvo įstatyminių... 39. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 40. 101 str. 1 p., 105–106 str.,... 41. Administracinę bylą Nr.eI-4745-244/2016 nutraukti.... 42. Nutartis per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama...