Byla 2S-508-212/2007

2Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės pranešėjos Zinos Mickevičiūtės, kolegijos teisėjų: Edmundo Valentino Jaro, Laimutės Sankauskaitės

3viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininko UAB „Makveža“ atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-1563-373/2007 pagal kreditorės N. Č. pareiškimą skolininkui UAB „Makveža“ dėl skolos priteisimo.

4Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

5Pareiškėja N. Č. prašė iš skolininko priteisti 8 200 Lt skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, visas bylinėjimosi išlaidas – 162 Lt, bei skolininko atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti pinigines lėšas, esančias skolininko atsiskaitomojoje sąskaitoje ( - ), AB SEB Vilniaus bankas, b. k. 70440, 8 200 Lt sumai. Nurodė, kad už 2 083,83 Lt įsigijo nekokybišką beasbetinį šiferį ir jo numontavimui turės 6 116,17 Lt išlaidų.

6Utenos rajono apylinkės teismas 2007 m. spalio 9 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino. Areštavo skolininko UAB „Makveža“, buveinės adresas ( - ), atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ), AB SEB Vilniaus bankas, 8 200 Lt dydžio pinigines lėšas, esančias skolininko atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. ( - ), AB SEB Vilniaus bankas, kreditorės N. Č., gyvenančios ( - ), reikalavimo įvykdymo užtikrinimui. Be to, uždraudė skolininkui vykdyti visas finansines operacijas, išskyrus mokėjimus kreditorei ir išmokėjimus, susijusius su darbo santykiais. Nurodė, kad skolininkas neatlygina kreditorės patirto turtinio nuostolio už parduotą nekokybišką beasbetinį šiferį (2 083,83 Lt) bei jo numontavimą (6 116,17 Lt). Todėl, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

7Atskiruoju skundu skolininkas UAB „Makveža“ prašo Utenos rajono apylinkės teismo 2007-10-09 nutartį panaikinti. Nurodo, kad nutartis nepagrįsta ir neteisėta. Pareiškimas dėl skolos priteisimo neatitinka CPK 431, 433, 435 str. reikalavimų. Įrodymų, kurie leistų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kreditorius nepateikė. Teigia, jog pareiškėja nepateikė teismui jokių dokumentų, patvirtinančių, kad prekes, kurių kokybę ji ginčija, įsigijo skolininko filiale, kurio buveinė būtų registruota Utenos rajono apylinkės teismo veiklos teritorijoje. Kadangi kreditoriaus prašyme skolininku nurodyta UAB „Makveža“, kurios buveinė yra Vilniuje, tai teismas, priimdamas pareiškimą bei teismo įsakymą, pažeidė CPK 29 str. reikalavimus. Taip pat nurodo, kad UAB „Makveža“, turinti platų prekybos salonų visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje tinklą, yra viena iš labiausiai žinomų įmonių, prekiaujančių statybinėmis medžiagomis, ir kurios vienos dienos apyvarta siekia iki 500 000 Lt, todėl net ir teismui patenkinus kreditoriaus reikalavimą priteisti reikalaujamą sumą, nekiltų jokių problemų įvykdyti teismo sprendimą.

8Atsiliepimo į skolininko atskirąjį skundą pareiškėja nepateikė.

9Atskirasis skundas tenkintinas. Pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės (CPK 337 str. 2 p.).

10Teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo, galimai kreditoriui palankaus teismo sprendimo įvykdymą, garantuoti šio sprendimo privalomumą. Teismo taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir asmens, kuriam laikinosios apsaugos priemonės taikomos, teisių ir įstatymo saugomų interesų pusiausvyrą. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi būti pagrįstas, motyvuotas (CPK 148 str. 2 d., 433 str. 1 d., 5 p.). Kreditorė N. Č. nurodė, kad skolininkas pardavė jai nekokybišką beasbetinį šiferį už kurio numontavimą dar turės papildomų išlaidų. Prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones reikalavimo užtikrinimui, nenurodė motyvų ir pagrindų, kurie leistų taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

11Kolegija sprendžia, jog vien nurodymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra pagrindas jų taikymui. Teismas, priimdamas teismo įsakymą, netikrina kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo, todėl, areštavus skolininko atsiskaitomąją sąskaitą, gali būti pažeisti jo interesai. Be to, reikalaujama priteisti suma nėra didelė, todėl nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kolegija taip pat neturi pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones savo iniciatyva.

12Kiti skolininko atskirajame skunde nurodomi motyvai neturi įtakos sprendžiant klausima dėl laikinų jų apsaugos priemonių taikymo. Kreditorės pareiškimas priimtas teisėjo rezoliucija ir jos apskundimo įstatymas nenumato.

13Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, todėl priėmė nepagrįstą nutartį, kuri naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės (CPK 337 str. 2 p.).

14Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

15Utenos rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – N. Č. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkui UAB „Makveža“ atmesti.

Proceso dalyviai