Byla 2-1061/2013

Dėl įpareigojimo surašyti varžytynių aktą

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Milašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Lanlita“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 14 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Lanlita“, atstovaujamai bankroto administratoriaus UAB „Actualis“, trečiajam asmeniui „Swedbank“, AB dėl įpareigojimo surašyti varžytynių aktą.

2Apeliacinės instancijos teismas

Nustatė

3

1. Ginčo esmė

42013 m. sausio 11 d. Kauno apygardos teisme priimtas ieškovo A. K. ieškinys atsakovui BUAB „Lanlita“, atstovaujamai bankroto administratoriaus UAB „Actualis“, trečiajam asmeniui „Swedbank“, AB dėl įpareigojimo surašyti varžytynių aktą, kuriuo prašoma įpareigoti BUAB „Lanlita“ bankroto administratoriaus UAB „Actualis“ įgaliotą asmenį R. K. surašyti BUAB „Lanlita“ turto – gamybinių patalpų, unikalus Nr. ( - ), esančių adresu ( - ), varžytynių aktą per 2 dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodyta, kad 2012 m. gruodžio 18 d. įvykusių varžytynių, kurių metu buvo parduodamas BUAB „Lanlita“ nuosavybės teise priklausęs turtas – gamybinės patalpos, unikalus Nr. ( - ), esančios adresu ( - ), ir žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), nuomos teisė, laimėtoju buvo pripažintas ieškovas A. K., visą varžytynėse už įsigytą turtą pasiūlytą kainą - 900 000 Lt sumokėjęs 2012 m. gruodžio 19 d. Įrodymus, patvirtinančius visos likusios sumos už įsigytą turtą sumokėjimą, ieškovas pateikė BUAB „Lanlita“ administratoriaus įgaliotam asmeniui R. K., tačiau šis pradėjo vengti ieškovo, per teisės aktuose nustatytą terminą turto pardavimo iš varžytynių akto nesurašė, tokiu būdu pažeisdamas ne tik ieškovo, bet ir kreditoriaus, kuriam įkeistas nurodytas turtas – „Swedbank“, AB, interesus.

52013 m. sausio 11 d. teisme gautas ieškovo A. K. prašymas taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti 2013 m. sausio 15 d. 9 val. paskelbtas BUAB „Lanlita“, turto – gamybinių patalpų, unikalus Nr. ( - ), esančių adresu ( - ), ir žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), nuomos teisės varžytynes bei uždrausti atsakovės BUAB „Lanlita“ atstovei UAB „Actualis“ ir jos įgaliotam asmeniui R. K. parduoti antrosiose varžytynėse BUAB „Lanlita“ gamybines patalpas, unikalus Nr. 1993-0061-7358, esančias adresu ( - ), ir žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), nuomos teisę. Prašyme nurodė, jog kreipusis į teismą su ieškiniu paaiškėjo, kad atsakovo atstovas grąžino ieškovui visus sumokėtus už varžytynėse įsigytą turtą pinigus, nenurodydamas tokio elgesio priežasčių. Ieškovo manymu, kadangi lėšos jokiu kitu pagrindu jam negalėjo būti grąžintos, tikėtina, kad atsakovo atstovas pripažino varžytynes neįvykusiomis, ką patvirtina ir skelbimas apie antrąsias varžytynes, įvyksiančias 2013 m. sausio 15 d. 9 val. Ieškovo teigimu, atsakovo atstovas pinigus už varžytynėse įsigytą turtą grąžino galimai turėdamas savanaudiškų tikslų, kad antrosiose varžytynėse turtas būtų parduotas kitam asmeniui, kuriuo jis yra suinteresuotas. Pirmosios varžytynės vyko remiantis teisės aktų nuostatomis, jokio pagrindo varžytynes pripažinti negaliojančiomis ir ieškovui grąžinti sumokėtus pinigus už įsigytą turtą nebuvo. Kadangi antrosiose varžytynėse ginčo turtas gali būti parduotas kitam asmeniui, dėl ko būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų visai neįmanomas, atsirastų pagrindas kitoms civilinėms byloms, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Kauno apygardos teismas 2013 m. sausio 14 d. nutartimi prašymą patenkino iš dalies, taikė laikinąsias apsaugos priemones ieškovo A. K. pareikštiems reikalavimams užtikrinti ir sustabdė 2013 m. sausio 15 d. 9 val. turinčių įvykti BUAB „Lanlita“, juridinio asmens kodas 134912180, turto – gamybinių patalpų, unikalus Nr. ( - ), esančių adresu ( - ), ir žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), nuomos teisės varžytynių vykdymą. Nurodė, kad nors ieškovas savo reikalavime prašė įpareigoti surašyti tik gamybinių patalpų, unikalus Nr. ( - ), esančių adresu ( - ), varžytynių aktą, tačiau sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą spręstina ne tik dėl paminėto nekilnojamojo turto, bet ir dėl žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), valstybinės žemės nuomos teisės pardavimo varžytynėse sustabdymo, kadangi, kaip matyti tiek iš ieškinyje nurodytų aplinkybių, tiek iš pateiktų rašytinių įrodymų, varžytynėse minėtas nekilnojamasis turtas ir žemės sklypo nuomos teisė buvo parduodami kaip atskiras turtinis vienetas. Nepakankamai tiksliai suformuluotas pareikšto ieškinio reikalavimas, atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškinyje, tiek ir prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pasisakoma ir dėl žemės sklypo nuomos teisės, yra galimas dėl ieškovo suklydimo, todėl neturėtų lemti nepagrįsto ir formalaus atsisakymo spręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo dalyje dėl žemės sklypo nuomos teisės pardavimo. Patenkinus ieškovo ieškinį ir surašius varžytynių aktą, ieškovas turėtų jo nuosavybės teisę į varžytynėse įgytą turtą patvirtinantį dokumentą, kurio pagrindu galėtų tinkamai įregistruoti savo daiktines teises į ginčo turtą viešuosiuose registruose. Nesant surašytam varžytynių aktui, ieškovas jo teises į ginčo turtą patvirtinančių dokumentų neturi. Kaip galima spręsti iš ieškovo teismui pateiktų duomenų, dėl turto, kurį jis įsigijo varžytynėse, vykusiose 2012 m. gruodžio 18 d. ir už kurį buvo sumokėjęs varžytynėse pasiūlytą kainą, realizavimo yra paskelbtos antrosios varžytynės, kas sudaro pagrindą manyti, kad pardavus ginčo turtą antrosiose varžytynėse kitam asmeniui, ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įvykdymas pasunkėtų ar taptų visai neįmanomas, kadangi iškiltų būtinybė spręsti klausimą dėl ginčo turto išreikalavimo iš trečiojo asmens. Šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas vertintino kaip pakankamą pagrindą laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nagrinėjamoje situacijoje pakankamu laikytinas tik BUAB „Lanlita“, juridinio asmens kodas 134912180, turto – gamybinių patalpų, unikalus Nr. ( - ), esančių adresu ( - ), ir žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), žemės nuomos teisės antrųjų varžytynių, vyksiančių 2013 m. sausio 15 d. 9 val., sustabdymas, kadangi sustabdžius paskelbtų ginčo turto varžytynių vykdymą, draudimas parduoti ginčo turtą būtent antrosiose varžytynėse netektų prasmės, nes sustabdžius varžytynes turtas, dėl kurio kilęs ginčas, jose negalėtų būti parduotas, t.y. papildomi apribojimai dubliuotų nustatytuosius, nesukurdami jokios papildomos apsaugos, todėl juos taikyti netikslinga.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7Atskiruoju skundu apeliantas BUAB „Lanlita“ prašo Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 14 d. nutartį panaikinti ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Skundą grindžia šiais argumentais:

82. Pirmosios instancijos teismo nutartis pažeidžia viešąjį interesą. Ji įtakoja ne tik apelianto, tačiau ir visų jo kreditorių teises ir teisėtus interesus, tuo sukelia nuostolius. Teismui sustabdžius BUAB „Lanlita“ turto pardavimą iš varžytynių, apelianto kreditorių reikalavimai nebus patenkinti dar kurį laiką, nes gali užsitęsti teisminis bylos nagrinėjimas, kas reiškia, kad apelianto kreditoriai negalės naudotis lėšomis, kurias gautų už iš varžytynių parduotą turtą. Tarp apelianto kreditorių yra ir bankas, t.y. kredito įstaiga, kuri skolina pinigus ir gauna už tai palūkanas, todėl šiam kreditoriui nuostoliai pasireikš negautomis palūkanomis. Tarp kitų apelianto kreditorių daug verslo subjektų, kurie tikisi kuo greičiau atgauti savo lėšas iš BUAB „Lanlita“, kad galėtų atsiskaityti su savo kreditoriais, todėl šių asmenų nuostoliai pasireikš sumokėtų delspinigių, palūkanų, baudų pavidalu. Taigi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, ex officio privalėjo ginti viešąjį interesą.

9Ieškovas A. K. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą. Nurodė, kad su skundu nesutinka. Mano, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos pagrįstai, nes netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir pardavus turtą varžytinėse gali būti neįmanoma įvykdyti sprendimą, kadangi varžytinėse turtas gali būti parduotas kitam asmeniui. Laikinosios apsaugos priemonės šiuo atveju yra privalomos, kadangi ne tik apsaugo ieškovo ginčijamos teisės įgyvendinimo galimybę, bet ir kitų asmenų teises nuo atsakovo neteisėtų veiksmų. Atsakovo elgesys, kai skelbiamos antrosios varžytinės, esant ginčui dėl pirmųjų, turėtų būti laikomas piktnaudžiavimu teise, kadangi atsakovas įgyvendina savo teises taip, kad pažeidžia ieškovo ginčijamą teisę ir tuo pačiu sukuria sąlyginius santykius kitiems asmenims. Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai įvertino, kad leidus vykti antrosioms varžytinėms, būtų apsunkintas ieškovo reikalavimo įvykdymas, taip pat padidėtų ginčijamų santykių skaičius bei būtų nutolta nuo vieno iš pagrindinio civilinio proceso tikslų - kuo greičiau atkurti teisinę taiką. Būtent paties atsakovo neveiklumas, varžytinių akto pasirašymo vengimas ir sudaro prielaidą BUAB „Lanlita“ kreditorių nuostoliams didėti. Jei atsakovas būtų buvęs suinteresuotas kuo greičiau ir kuo brangiau parduoti bankrutavusios įmonės turtą, nevilkintų šio proceso.

4. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10Laikinosios apsaugos priemonės yra kompleksas teismo taikomų po vieną ar kelias priemonių dėl atsakovui priklausančio turto (kilnojamojo, nekilnojamojo, lėšų, turtinių teisių) nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą bei kartu išvengti teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba pasidarymo nebeįmanomo.

11Ieškovas šioje byloje pareiškė reikalavimą įpareigoti BUAB „Lanlita“ bankroto administratoriaus UAB „Actualis“ įgaliotą asmenį R. K. surašyti BUAB „Lanlita“ turto – gamybinių patalpų, unikalus Nr. ( - ), esančių adresu ( - ), varžytynių aktą ir reikalavimui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti 2013 m. sausio 15 d. 9 val. paskelbtas BUAB „Lanlita“, turto – gamybinių patalpų, unikalus Nr. ( - ), esančių adresu ( - ), ir žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), nuomos teisės varžytynes bei uždrausti atsakovės BUAB „Lanlita“ atstovei UAB „Actualis“ ir jos įgaliotam asmeniui R. K. parduoti antrosiose varžytynėse BUAB „Lanlita“ gamybines patalpas, unikalus Nr. 1993-0061-7358, esančias adresu ( - ), ir žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), nuomos teisę. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi bei suinteresuoto asmens prašymu teismas sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t. y. ar ieškinio patenkinimo atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas galės būti realiai įvykdytas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

12Apeliantas pirmosios instancijos teismo nutartį ginčija tuo pagrindu, kad skundžiama nutartis įtakoja ne tik apelianto, tačiau ir visų jo kreditorių teises ir teisėtus interesus ir tuo sukelia nuostolius. Apeliacinės instancijos teismas sutikdamas su ieškovo argumentu dėl laikinųjų apsaugos priemonių būtinumo, nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos taip, jog maksimaliai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet kartu nesukeltų atsakovui nuostolių, arba šie nuostoliai būtų minimalūs. Kiekvienu atveju turi būti surasta pusiausvyra tarp būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimybės užtikrinimo ir atsakovo teisių apsaugos. Tai suponuoja ir būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškinyje išdėstytas aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimus, bei įrodymus, patvirtinančius ieškovo išdėstytas aplinkybes, teisėtai ir pagrįstai nutarė skirti laikinąsias apsaugos priemones – varžytinių vykdymo sustabdymą, kurios realiai gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą arba išvengti kitų neigiamų padarinių. Nagrinėjamu atveju nėra galimybės nustatyti akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad pagal ieškovo pareikštus reikalavimus negalėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, todėl tuo pačiu nėra galimybės vien šiuo pagrindu teigti, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Be to iš byloje esančių duomenų matyti, kad pirmosiose varžytinėse ieškovo nupirktą turtą, atsakovas siekia parduoti paskelbtose antrosiose varžytinėse, o ši aplinkybė, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, leidžia daryti išvadą apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą.

13Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovas, prašydamas panaikinti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, neįrodė teisingumo, protingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų pažeidimų, todėl naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį pagrindo nėra.

14Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

15Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą