Byla I-2927-189/2008

1

2Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Šidagienės, sekretoriaujant Daliai Kalantienei, dalyvaujant A. V. individualios įmonės atstovei advokatei Jolantai Grigaliūnienei, Šiaulių teritorinės muitinės atstovui Vilmantui Poškui, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Linai Markevičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal A. V. individualios įmonės skundą Šiaulių teritorinei muitinei, Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama panaikinti 2007-07-09 Šiaulių teritorinės muitinės sprendimą Nr.7SM19/8.5-154, 2007-08-10 Šiaulių teritorinės muitinės sprendimą Nr.7SM19/8.5-199, 2007-11-19 Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimą Nr.1-4.14-455 ir Mokestinių ginčų komisijos 2008-01-23 sprendimą Nr.S-19(7-279). Paaiškino, kad 2006-07-30 iš Šveicarijos įvežė naudotą lengvąjį automobilį Opel Vectra KB 5, pagamintą 1998-04-20 ir deklaravo 870239000 prekės kodu pagal EB integruoto tarifo nomenklatūrą (TARIC). Įformintas BAD Nr. 6SG30401085, apskaičiuotas 1153 Lt PVM. Muitinio patikrinimo metu pateikta kilmės deklaracija pirkimo – pardavimo sutartyje, kurioje nurodoma, kad automobilis yra ES preferencinės kilmės, todėl mokesčiai apskaičiuoti taikant 0 procentų preferencinį tarifą. Kilmės deklaracija buvo grąžinta Šveicarijos muitinei kilmės patikrinimui, iš Šveicarijos muitinės per Muitinės departamentą gautas atsakymas, jog prekių eksportuotojas neįrodė automobilio kilmės, todėl deklaruotai prekei netaikytas preferencinio muito tarifas ir importuotai prekei pritaikytas 10 procentų muito tarifas, įmonei apskaičiuoti delspinigiai ir pritaikyta 30 procentų dydžio bauda. Taip pat, 2007-08-10 sprendimu Nr.7SM19/8.5-199 Šiaulių teritorinė muitinė nusprendė netaikyti preferencinio muito tarifo sprendimo priede nurodytiems įmonės įvežtiems automobiliams ir nusprendė taikyti šiems automobiliams 10 procentų trečiųjų šalių importo muito tarifą ir apskaičiuoti papildomai 960 Lt muito, 172 Lt PVM, 31 Lt delspinigių, 340 Lt baudos, iš viso 1503 Lt ir įregistruoti šią papildomai apskaičiuotą mokestinę prievolę bei atitinkamai ištaisyti BAD rinkinius. Papildomi mokesčiai buvo apskaičiuoti todėl, kad sprendime išvardintų prekių – importuotų naudotų automobilių – kilmė nenustatyta. Sprendimas pagrįstas Šveicarijos muitinės atsakymu, kuriame nurodyta, jog prekių eksportuotojas neišdavė nurodytų kilmės deklaracijų. Mokesčių administratorius reikalavo pateikti autentifikuotus dokumentų vertimus į lietuvių kalbą, nors įmonės pateikti dokumentai yra standartiniai, juose skyrėsi tik duomenys apie pirkėjus ir automobilius bei jų technines savybes, unikalius numerius, t.y. dokumentų turinys mokesčių administratoriui turėjo būti aiškus, nes kintantys duomenys – pavardės, vardai ir numeriai – negali būti išversti į kitą kalbą. Tuo tarpu, Šiaulių teritorinės muitinės pateikti dokumentai, persiųsti iš Muitinės departamento ir gauti iš Šveicarijos Konfederacijos muitinės įstaigų, taip pat nėra išversti į lietuvių kalbą. Šiaulių teritorinė muitinė ir Muitinės departamentas pateikė dokumentus anglų kalba ir jų priedus, taip pažeisdami įmonės teisę gauti dokumentus ir nemokamą informaciją valstybine kalba. Be to, skundžiamuose sprendimuose minimas Laisvosios prekybos sutarties tarp Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos 3 protokolas (toliau-Sutarties 3 protokolas) oficialiai iki šiol nėra išverstas į lietuvių kalbą ir mokesčių administratorius rėmėsi dokumentais, kurių oficialaus vertimo lietuvių kalba nėra. Taip pat, Bendrijos muitinės kodekso 122 str. 3 d. numato, jog importuojančios valstybės kompetentingos vyriausybinės institucijos sprendžia, ar prekės, produktai gali būti laikomi Europos bendrijos arba lengvatas gaunančios šalies kilmės produktais. Šiuo atveju eksportuojančioms valstybėms teisė nustatyti prekių kilmę bendrijos muitinės kodekse nėra numatyta, Šveicarijos konfederacijos kompetentingos institucijos tik atlieka pakartotinį patikrinimą, o šio patikrinimo rezultatai turi padėti nustatyti, ar atitinkamas kilmės įrodymas taikomas faktiškai eksportuotiems produktams ir ar šie produktai gali būti laikomi lengvatas gaunančios šalies arba bendrijos kilmės produktais. Mokesčių administratorius, veikdamas sąžiningai ir siekdamas bendradarbiauti, tikrindamas informaciją apie prekės kilmę neturėtų apsiriboti formaliu prašymu Šveicarijos muitinei patvirtinti grąžinamus įmonės pateiktus importo dokumentus. Be to, nebuvo atsižvelgta į tai, kad prekių kilmės dokumentai yra autentiški, nenuginčyti, vadinasi tikri, todėl privaloma jais remtis. Muitinės departamentas nepateikė jokių įrodymų, kad automobilių, kurių kilme abejojama, gamyboje panaudotų kilmės statuso neturinčių medžiagų vertė didesnė kaip 40 procentų produkto ex-works kainos. Taip pat, turėtų būti perskaičiuota įmonei skirta bauda, nes įmonė tokioje situacijoje atsidūrė dėl muitų ir mokesčių apskaičiavimą, mokėjimą reglamentuojančių teisės aktų neišmanymo, todėl paskirtoji bauda turi būti sumažinta iki 10 procentų.

5Šiaulių teritorinė muitinė, atsiliepime (b.l. 57-58) prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pareiškėja gavo iš muitinės visus galimus pateikti dokumentus. Lietuvos muitinė neprivalėjo papildomai tikrinti iš Šveicarijos muitinės gautame atsakyme pateiktos išvados pagrįstumo. Pareiškėjai skirta bauda ir jos dydis adekvatus nustatyto pažeidimo pobūdžiui. Argumentas, kad pareiškėja neišmanė susiklosčiusius santykius reglamentuojančių teisės aktų nėra pateisinantis, kadangi pareiškėja yra ūkio subjektas bei deklarantas, kuris prisiėmė įprastą verslo riziką, todėl ir savo prievoles privalėjo vykdyti tinkamai.

6Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiliepime (b.l. 60-62) prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pareiškėja buvo įpareigota pateikti Muitinės departamentui skundo aplinkybes patvirtinančius dokumentus, t.y. pirkimo – pardavimo sutarčių patvirtintas kopijas su autentifikuotais vertimais į lietuvių kalbą bei dokumentus (patvirtintas kopijas), patvirtinančius aplinkybę, kad su importuotais automobiliais nebuvo atlikta jokių operacijų, išskyrus operacijas, būtinas automobilių būklei pagerinti, kartu pateikiant autentifikuotus vertimus į lietuvių kalbą, jei dokumentai įforminti ne valstybine kalba. Tačiau per nustatytą terminą skundo trūkumai pašalinti nebuvo. Be to, Susitarimo 3 protokolas dėl sąvokos produktų kilmės apibrėžimo ir administracinio bendradarbiavimo metodų lietuvių kalba paskelbtas Europos Sąjungos Oficialiajame leidinyje.Vadovaujantis Sutarties 3 Protokolo nuostatomis prekių kilmės įrodymų tikrumą ir pagrįstumą turi nustatyti eksportuojančios šalies muitinė, o vadovaujantis Sutarties 3 protokolo 29 str. 2 d., sąskaitos faktūros deklaraciją išrašantis eksportuotojas mažiausiai 3 metus privalo saugoti jos kopiją ir ją patvirtinančius dokumentus. Taigi, būtent eksportuotojas gali ir privalo pateikti įrodymus eksportuojančiai muitinei, kad jo išrašyta kilmės deklaracija yra pagrįsta. Eksportuotojui nepateikus muitinei šių dokumentų, jo išrašytos kilmės deklaracijos negali būti pripažintos pagrįstomis ir suteikiančiomis teisę taikyti preferencinius muitus. Jei kilmės statusą turintys produktai, eksportuoti iš lengvatas gaunančios respublikos ar bendrijos į kitą šalį, grąžinami, jie turi būti laikomi neturinčiais kilmės statuso, jeigu kompetentingoms institucijoms negalima pateikti svarių įrodymų, kad grąžinti produktai yra tie patys kaip ir eksportuoti, ir su jais nebuvo atlikta jokių operacijų, išskyrus tas, kurios yra būtinos gerai jų būklei išlaikyti, kol jie yra laikomi toje šalyje arba eksportuojami. Nagrinėjamu atveju turi būti pateikti įrodymai, kurie patvirtintų importuotų automobilių kilmę jų pagaminimo, importo į Šveicariją momentais ir, kad su jais nebuvo atlikta jokių operacijų, išskyrus reikalingas gerai jų būklei palaikyti, kol jie buvo eksportuoti, t.y., kad pareiškėjos importuoti automobiliai įgijo Europos Sąjungos prekių kilmę ir jos neprarado.

7Skundas atmestinas.

8Byloje nustatyta, kad pareiškėja iš Šveicarijos įvežė naudotus lengvuosius automobilius Opel Vectra KB 5 (įformino BAD importo rinkinį Nr. 6SG30401085), Audi 100, Renault Laguna (įformino BAD importo rinkinį Nr. 6SG30400953, BAD importo rinkinį Nr.6SG30400169, BAD importo rinkinį 6SG30400729), pateikė ES kilmės deklaracijas pirkimo – pardavimo sutartyse, todėl mokesčiai apskaičiuoti taikant 0 proc. preferencinį muito tarifą (MGK b.l. 20, 22, 27, 45-46, 55-57, 59-61). Šiaulių teritorinė muitinė 2007-07-09 sprendimu Nr. 7SM19/8.5-154 nusprendė netaikyti preferencinio muito tarifo pareiškėjos importuotai prekei, deklaruotai BAD importo rinkinyje Nr. 6SG30401085, taikyti 10 proc. trečiųjų šalių importo muito tarifą, prekei, deklaruotai BAD importo rinkinyje Nr. 6SG30401085 ir apskaičiuoti muitą 610 Lt, PVM – 1263 Lt, apskaičiuoti delspinigius 14 Lt už nedeklaruotą importo PVM, skirti pareiškėjai 216 Lt už apskaičiuotą nedeklaruotą mokesčio sumą, papildomai įregistruoti pareiškėjai apskaičiuotus mokesčius: muitą 610 Lt, PVM 110 Lt, delspinigius už nedeklaruotą importo PVM 14 Lt, baudą 216 Lt, iš viso – 950 Lt, ištaisyti BAD importo rinkinį Nr. 6SG30401085 (MGK b.l.40-41). Šiaulių teritorinė muitinė 2007-08-10 sprendimu Nr. 7SM19/8.5-199 nusprendė netaikyti preferencinio muito tarifo pareiškėjos įvežtiems automobiliams Audi 100, Renault Laguna (BAD importo rinkinys 6SG30400953; BAD importo rinkinys 6SG30400169; BAD importo rinkinys 6SG30400729), papildomai įregistruoti apskaičiuotą mokestinę prievolę: muitą – 960 Lt, PVM – 172 Lt, delspinigius už PVM – 31 Lt, baudą – 340 Lt, viso – 1503 Lt, ištaisyti BAD importo rinkinius (MGK b.l. 52-53, 54). Muitinės departamentas 2007-11-19 sprendimu Nr. 1A-4.14-455 patvirtino Šiaulių teritorinės muitinės 2007-07-09 sprendimą Nr. 7SM19/8.5-154 ir 2007-08-10 sprendimą Nr.7SM19/8.5-199 (MGK b.l. 14-16). Mokestinių ginčų komisija 2008-01-23 sprendimu Nr. S-19(7-279/2007) patvirtino Muitinės departamento 2007-11-19 sprendimą Nr. 1A-4.14-455 (MGK b.l.81-85).

9Pagal Laisvosios prekybos sutarties tarp Europos ekonominės bendrijos ir Šveicarijos konfederacijos 3 protokolo (toliau – 3 Protokolas) - publikuotas Europos sąjungos Oficialiajame leidinyje; OL L 45, 2006 2 15) 16 str. 1 d., Bendrijos kilmės produktams, taikomos Susitarimu numatytos lengvatos pateikus bet kurį iš šių kilmės įrodymo dokumentų (a) EUR.1 judėjimo sertifikatas, (b) EUR-MED judėjimo sertifikatą, (c) deklaracija (toliau – sąskaitos – faktūros deklaracija), kurią eksportuotojas pateikia sąskaitoje faktūroje, pristatymo pranešime ar kitame komerciniame dokumente, kuriame produktai aprašomi pakankamai išsamiai, kad būtų galima juos identifikuoti. 3 Protokolo 33 str. 1 d. nustatyta, kad kilmės įrodymo dokumentų patikrinimai vėliau atliekami atsitiktinai arba kai importuojančios valstybės muitinė turi pagrįstų abejonių dėl šių dokumentų autentiškumo, juose išvardintų dokumentų statuso arba dėl kitų šio protokolo reikalavimų vykdymo. Pagal 3 Protokolo 2 str. 1 d., produktai laikomi Bendrijos kilmės (a) produktai, visiškai gauti Bendrijoje, kaip apibrėžta 5 str., (b) Bendrijoje gauti produktai, kurių sudėtyje esančios medžiagos ne visiškai gautos Bendrijoje, jei tokios medžiagos buvo pakankamai apdirbtos arba perdirbtos Bendrijoje, kaip apibrėžta 6 str., (c) Europos ekonominės erdvės kilmės prekės, kaip apibrėžta Europos ekonominės erdvės susitarimo 4 protokole.

10Pareiškėjos paaiškinimas, kad nei mokesčių administratorius, nei Mokestinių ginčų komisija neatsižvelgė į tai, kad pateikti prekių kilmės dokumentai yra autentiški, nenuginčyti, todėl tikri ir mokesčių administratorius privalo jais remtis, nepagrįstas, nes mokesčių administratorius dėl ES kilmės deklaracijų pirkimo – pardavimo sutartyse kreipėsi į Šveicarijos muitinę, kurios atsakymai tvirtina, kad Šveicarijos muitinė atlikusi kilmės deklaracijų įrašytų 2006-07-24, 2006-02-04, 2006-05-15, 2006-06-24 pirkimo sutartyse informavo, kad prekių eksportuotojas neįrodė automobilių kilmės (b.l. 42, 43-44, 62-63). Pareiškėjos pateiktas UAB „Keturi žiedai“ 2007-08-23 raštas Nr. 07-311 tvirtina, kad automobilio pagaminimo vieta nustatoma pagal jo kėbulo numerį, tačiau, atsižvelgiant į 3 Protokolo nuostatas, prekių pagaminimo vieta nebūtinai sutampa su prekių kilmės vieta ir norint taikyti prekėms preferencinį muito tarifą būtina pateikti kitus kilmės įrodymus. Pareiškėja jokių papildomų įrodymų, patvirtinančių prekių kilmę, nepateikė. Be to, pagal 3 Protokolo 29 str. 2 d., sąskaitas faktūras išrašantis eksportuotojas mažiausiai 3 metus privalo saugoti jos kopiją ir ją patvirtinančius dokumentus. 3 Protokolo 28 str. nustatyta, kas gali būti laikoma dokumentais, patvirtinančiais sąskaitos faktūros deklaraciją, tačiau pareiškėja tokių dokumentų ar kitų įrodymų, patvirtinančių automobilių kilmę, jų pagaminimo, importo į Šveicariją momentų ir, kad su jais nebuvo atlikta jokių operacijų, išskyrus reikalingas gerai jų būklei palaikyti, kol jie buvo eksportuoti, nepateikė.

11Pagal 3 Protokolo 25 str. muitinė gali reikalauti kilmės įrodymo dokumentų vertimo, todėl nepagrįstas pareiškėjos paaiškinimas, kad mokesčių administratorius nepagrįstai reikalavo pateikti autentifikuotus dokumentų vertimus į lietuvių kalbą.

12Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 139 str. 1 d., mokesčių mokėtojui skiriama nuo 10 iki 50 procentų minėtos mokesčio sumos bauda. Skiriamos konkrečios baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, nuo to ar mokesčių mokėtojas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, nuo mokesčių įstatymų pažeidimo pripažinimo ir kitų aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis skirdamas didesnę ar mažesnę baudą. Pareiškėjos paaiškinimas, kad bauda turėtų būti mažintina, nes įvyko nesusipratimas dėl ES teisės aktų neišmanymo, negali būti pagrindu mažinti paskirtą baudą. Kitų aplinkybių dėl kurių bauda galėtų būti sumažinta pareiškėja nenurodė bei nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad tenkinti skundą pagrindo nėra.

13Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p., 127 str.,

Nutarė

14atmesti skundą kaip nepagrįstą.

15Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Proceso dalyviai