Byla Iv-867-406/2011
Dėl neišmoketos darbo užmokescio dalies priteisimo, ir n u s t a t e :

1Kauno apygardos administracinio teismo teisejas Gintaras Cekanauskas, sekretoriaujant Henrikai Žibutytei, dalyvaujant pareiškejai M. K., atsakovo Kalvarijos savivaldybes administracijos atstovui Linui Vinciauskui, viešame teismo posedyje išnagrinejo administracine byla pagal pareiškejos M. K. skunda atsakovui Kalvarijos savivaldybes administracijai del neišmoketos darbo užmokescio dalies priteisimo, ir n u s t a t e :

2Pareiškeja M. K. patikslintu prašymu kreipesi i teisma ir praše priteisti iš Kalvarijos savivaldybes administracijos 2144,69 Lt darbo užmokescio nepriemoka, susidariusia del 2009 metais neteisetai sumažinto darbo užmokescio; sustabdyti bylos nagrinejima ir kreiptis i Lietuvos Respublikos Konstitucini Teisma su prašymu spresti ar 2008 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos valstybes politiku, teiseju, valstybes pareigunu ir valstybes tarnautoju pareigines algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais istatymo 3 straipsnis ir 2009 m. liepos 17 d. Lietuvos Respublikos valstybes politiku, teiseju, valstybes pareigunu ir valstybes tarnautoju pareigines algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais istatymo 3 straipsnio pakeitimo istatymas atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucija.

3Pareiškeja M. K. nurode, kad dirba Kalvarijos savivaldybes administracijoje nuo 2000 m. gruodžio 12 d. Kalvarijos savivaldybes administracijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 31 d. isakymu buvo paskirta i Kalvarijos savivaldybes Švietimo, kulturos, sporto ir jaunimo reikalu skyriaus valstybes tarnautojos vyriausiosios specialistes pareigas. Nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. pareiškejai neteisetai už darba buvo sumoketas ne visas jai priklausantis darbo užmokestis. 2008 m. gruodžio 19 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstybes politiku, teiseju, valstybes pareigunu ir valstybes tarnautoju pareigines algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais istatymas, kurio 3 straipsnis nuo 2009 m. sausio 1 d. sumažino valstybes politiku, teiseju, valstybes pareigunu ir valstybes tarnautoju pareigines algos (atlyginimo) bazini dydi nuo 2008 metais galiojusio 490 litu iki 475 litu, t.y 15 litu, o 2009 m. liepos 17 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstybes politiku, teiseju, valstybes pareigunu ir valstybes tarnautoju pareigines algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais istatymo 3 straipsnio pakeitimo istatymas, kuriuo valstybes politiku, teiseju, valstybes pareigunu ir valstybes tarnautoju pareigines algos (atlyginimo) bazini dydi sumažino iki 450 litu, t.y 40 litu lyginant su 2008 metais galiojusiu dydžiu. Taciau remiantis 2010 m. balandžio 20 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo sprendimu del Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 lapkricio 25 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2006 m. sausio 16 d., 2007 m. rugsejo 26 d., 2007 m. spalio 22 d., 2007 m. lapkricio 22 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimu ir 2009 m. sausio 15 d. sprendimo nuostatu išaiškinimo, istatymu leidejas gali laikinai mažinti iš valstybes ir savivaldybiu biudžetu lešu finansuojamu instituciju pareigunu ir valstybes tarnautoju (kitu darbuotoju, kuriems už darba apmokama iš valstybes ir savivaldybiu biudžetu lešu) atlyginimus tik kai yra oficialiai konstatuota, kad valstybeje susikloste itin sunki netrumpalaike ekonomine, finansine padetis, del kurios valstybe nebegali vykdyti prisiimtu isipareigojimu. Tuo tarpu tik 2009 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimu Nr. 1295 "Del ekonomikos sunkmecio" oficialiai buvo konstatuota, kad Lietuvos Respublikoje susikloste itin sunki netrumpalaike ekonomine padetis. Todel 2008 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos valstybes politiku, teiseju, valstybes pareigunu ir valstybes tarnautoju pareigines algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais istatymo 3 straipsnis ir 2009 m. liepos 17 d. Lietuvos Respublikos valstybes politiku, teiseju, valstybes pareigunu ir valstybes tarnautoju pareigines algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais istatymo 3 straipsnio pakeitimo istatymas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatytiems teisetu lukesciu ir teisines valstybes principams, nes yra priimti prieš tai, kai buvo oficialiai konstatuota, kad valstybeje susikloste itin sunki netrumpalaike ekonomine padetis. Prašo tenkinti prašyma ir priteisti iš Kalvarijos savivaldybes administracijos 2144,69 Lt darbo užmokescio nepriemoka, susidariusia del 2009 metais neteisetai sumažinto darbo užmokescio bei kreiptis i Konstitucini teisma del aptariamu istatymu atitikties Konstitucijai.

4Atsakovo atstovas mano, kad pareiškejos skundas nepagristas, kadangi Kalvarijos savivaldybes administracija veike taip kaip pagal istatymus privalejo veikti – mokejo atlyginima pagal tuo metu galiojusi bazini dydi. Del pareiškejos prašymo kreiptis i Konstitucini Teisma neprieštarauja.

5Prašymas atmestinas.

6Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 3 straipsnio 1-2 dalyse nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia gincus del teises viešojo administravimo srityje; teismas nevertina gincijamo administracinio akto bei veiksmu (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiuriu, o tik nustato, ar konkreciu atveju nebuvo pažeistas istatymas ar kitas teises aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, del kuriu institucija buvo isteigta ir gavo atitinkamus igaliojimus. Taigi administracinis teismas negali spresti valstybes tarnautoju darbo užmokescio padidinimo klausimo, negali spresti administracinio ginco vadovaudamasis politiniais ar ekonominiais (t. y. neteisiniais) argumentais ir, nesant tam teisinio pagrindo, ipareigoti išmoketi valstybes tarnautojui didesni darbo užmokesti.

7Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškeja yra Kalvarijos savivaldybes administracijos valstybes tarnautoja (b.l. 13-14). Pareiškejai, kaip valstybes tarnautojai, darbo užmokescio apskaiciavima reglamentuoja Valstybes tarnybos istatymo nuostatos. Pagal Valstybes tarnybos istatymo 24 straipsnio 2 d. pareigines algos dydis apskaiciuojamas taikant pareigines algos koeficienta. Koks koeficientas taikomas kiekvienos kategorijos pareigybems, nustato šis Istatymas (1 priedas). Pareigines algos koeficiento vienetas yra valstybes tarnautoju pareigines algos bazinis dydis (toliau – bazinis dydis). Ateinanciu finansiniu metu bazinis dydis, atsižvelgiant i praejusiu metu vidutine metine infliacija (skaiciuojant nacionalini vartotoju kainu indeksa) ir kitu vidutinio darbo užmokescio viešajame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveiki turinciu veiksniu itaka, nustatomas nacionalineje kolektyvineje sutartyje. Nacionalineje kolektyvineje sutartyje sulygta bazini dydi tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos. Tvirtinamas naujas bazinis dydis negali buti mažesnis už esama bazini dydi, išskyrus atvejus, kai iš esmes pablogeja valstybes ekonomine ir finansine bukle. Pareigines algos dydis apskaiciuojamas atitinkama pareigines algos koeficienta dauginant iš bazinio dydžio. Jei nacionaline kolektyvine sutartis nera sudaryta arba pakeista iki einamuju metu birželio 1 d., tai ateinanciu finansiniu metu bazini dydi Vyriausybes teikimu, atsižvelgdamas i šio straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos (Valstybes tarnybos istatymo 24 str. 3 d.).

8Lietuvos Respublikos valstybes politiku, teiseju, valstybes pareigunu ir valstybes tarnautoju pareigines algos bazinio dydžio, taikomo 2008 metais istatymu (2007 m. liepos 4 d. Nr. X-1270) buvo nustatytas Lietuvos Respublikos valstybes politiku, teiseju, valstybes pareigunu ir valstybes tarnautoju pareigines algos bazinis dydis 2008 metais – 490 litu. 2008 m. gruodžio 19 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstybes politiku, teiseju, valstybes pareigunu ir valstybes tarnautoju pareigines algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais istatymas Nr. XI-85, kurio 3 straipsnis nustate, kad valstybes politiku, teiseju, valstybes pareigunu ir valstybes tarnautoju pareigines algos (atlyginimo) bazinis dydis 2009 metais yra 475 litai. Mineto istatymo 3 straipsnis buvo pakeistas 2009 m. liepos 17 d. istatymu Nr. XI-360, kuriuo nustatyta, jog Valstybes politiku, teiseju, valstybes pareigunu ir valstybes tarnautoju pareigines algos (atlyginimo) bazinis dydis nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 31 d. yra 475 litai, o nuo 2009 m. rugpjucio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. – 450 litu.

9Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2010 m. balandžio 20 d. sprendime „Del Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2002 m. lapkricio 25 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2006 m. sausio 16 d., 2007 m. rugsejo 26 d., 2007 m. spalio 22 d., 2007 m. lapkricio 22 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimu ir 2009 m. sausio 15 d. sprendimo nuostatu išaiškinimo“ pažymejo, jog tik kai yra oficialiai konstatuota, kad valstybeje susikloste itin sunki ekonomine, finansine padetis, del kurios valstybe nebegali vykdyti prisiimtu isipareigojimu, istatymu leidejas gali laikinai mažinti iš valstybes ir savivaldybiu biudžetu lešu finansuojamu valstybes instituciju pareigunu ir valstybes tarnautoju (kitu darbuotoju, kuriems už darba apmokama iš valstybes ir savivaldybiu biudžetu lešu) atlyginimus. Šis konstatavimas turi buti grindžiamas aplinkybemis, liudijanciomis apie tokios itin sunkios ekonomines, finansines padeties valstybeje susidaryma. Konstitucinis biudžetiniu metu institutas suponuoja tai, kad valstybeje susidarius ypatingai situacijai (kilus ekonomikos krizei ir kt.), del kurios valstybes ekonomine ir finansine padetis pakinta taip, kad inter alia nera užtikrinamas lešu, butinu iš valstybes ir savivaldybiu biudžetu lešu finansuojamu instituciju pareigunu ir valstybes tarnautoju (kitu darbuotoju, kuriems už darba apmokama iš valstybes ir savivaldybiu biudžetu lešu) atlyginimams už darba moketi, sukaupimas ir del to teisinis reguliavimas turi buti koreguojamas mažinant minetu asmenu atlyginimus, mažinti atlyginimus galima ne ilgiau kaip vieniems biudžetiniams metams. Iš konstitucinio biudžetiniu metu instituto istatymu leidejui kyla pareiga svarstant bei tvirtinant kitu metu valstybes biudžeta iš naujo ivertinti realia valstybeje susiklosciusia ekonomine, finansine padeti ir spresti, ar ji vis dar yra itin sunki, inter alia ar pajamu i valstybes biudžeta surinkimas vis dar yra taip sutrikes, kad del to valstybe negali vykdyti prisiimtu isipareigojimu ir todel kitiems biudžetiniams metams turi buti nustatomas toks teisinis reguliavimas, pagal kuri butu mokami sumažinti atlyginimai.

10M. K. tvirtina, jog pareigines algos bazinis dydis negalejo buti sumažintas, kol Lietuvos Respublikos Vyriausybe 2009 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1295 „Del ekonominio sunkmecio“ oficialiai nekonstatavo, jog iš esmes pablogejo valstybes ekonomine ir finansine bukle. Tokie pareiškejos skundo argumentai laikytini nepagristais.

11Lietuvos Respublikos Seimas 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu „Del Lietuvos Respublikos Vyriausybes programos“ Nr. XI-52 patvirtino Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybes programa, kurios antroje dalyje – Krizes iveikimo planas – konstatuojama, jog daugelis makroekonomikos rodikliu ir ju prognozes akivaizdžiai rodo, kad Lietuva atsidure ekonomikos krizeje. Šioje programoje jau buvo numatytos taupymo ir efektyvaus mokesciu moketoju lešu panaudojimo priemones. Igyvendindama Lietuvos Respublikos Seimo patvirtinta programa Lietuvos Respublikos Vyriausybe 2009 m. spalio 14 d. prieme nutarima Nr. 1295 „Del ekonominio sunkmecio“, kuriame dar karta pažymejo, jog valstybeje 2008 metu pabaigoje prasidejo precedento neturintis ekonomikos sunkmetis. Nutarimas priimtas tikslu užtikrinti, kad išlaidu mažinimas kuo mažiau pakenktu socialiniu išmoku sektoriui. Minetas nutarimas laikytinas tik viena iš Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2009 metu programos igyvendinimo priemoniu, jis nera susijes su valstybes tarnyba, ir priešingai nei teigia pareiškeja, nelaikytinas pirmu oficialiu paskelbimu apie prasidejusia ekonomine krize.

12Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, nors ir išaiškino, jog iš valstybes ir savivaldybiu biudžetu lešu finansuojamu valstybes instituciju pareigunu ir valstybes tarnautoju atlyginimai gali buti mažinami tik išskirtiniais atvejais, taciau pripažino, jog toks mažinimas valstybeje susidarius ypatingai situacijai (kilus ekonomikos krizei ir kt.) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

13Darytina išvada, jog Kalvarijos savivaldybes administracija, apskaiciuodama ir mokedama M. K. darbo užmokesti, pagristai vadovavosi galiojanciomis Valstybes tarnybos istatymo VI skyriaus nuostatomis, reglamentuojanciomis darbo užmokescio valstybes tarnautojams apskaiciavimo ir mokejimo tvarka ir Lietuvos Respublikos valstybes politiku, teiseju, valstybes pareigunu ir valstybes tarnautoju pareigines algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, istatymu ir Lietuvos Respublikos valstybes politiku, teiseju, valstybes pareigunu ir valstybes tarnautoju pareigines algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, istatymo 3 straipsnio pakeitimo istatymu.

14Pareiškejos prašymas sustabdyti bylos nagrinejima ir kreiptis i Lietuvos Respublikos Konstitucini Teisma su prašymu spresti ar 2008 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos valstybes politiku, teiseju, valstybes pareigunu ir valstybes tarnautoju pareigines algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais istatymo 3 straipsnis ir 2009 m. liepos 17 d. Lietuvos Respublikos valstybes politiku, teiseju, valstybes pareigunu ir valstybes tarnautoju pareigines algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais istatymo 3 straipsnio pakeitimo istatymas atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucija netenkintinas. Pažymetina, jog teismas i Konstitucini Teisma kreipiasi tik esant teisiškai motyvuotai abejonei del tam tikro teises akto konstitucingumo. Ivertinus pareiškejos prašyma, konstatuotina, kad pareiškeja nepagrinde prašymo teisiniais argumentais, abejoniu del pareiškejos nurodytu istatymo nuostatu atitikties Konstitucijai teismui nekyla.

15Atsižvelgiant i išdestytas aplinkybes konstatuotina, kad pareiškejos prašymas priteisti 2144,69 Lt neišmoketa darbo užmokescio dali nepagristas, todel atmestinas.

16Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administraciniu bylu teisenos istatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

17Prašyma atmesti

18Sprendimas per 14 dienu nuo jo paskelbimo dienos gali buti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracini teisma.

Proceso dalyviai