Byla 2S-520-560/2015
Dėl antstolio A. N. veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis A. N., K. S. M. ir BUAB „ARAVIS“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Verslo konsultantai“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo L. K. skundą dėl antstolio A. N. veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis A. N., K. S. M. ir BUAB „ARAVIS“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Verslo konsultantai“, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Pareiškėjas L. K. skundžia antstolio A. N. veiksmus ir prašo panaikinti antstolio 2014-10-23 patvarkymą Nr. 0157/14/01626/PRV priimti vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2014-10-23 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-2024-590/2014, 2014-10-23 raginimą įvykdyti teismo sprendimą Nr. 0157/14/01629/R, 2014-10-23 siūlymą sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas Nr. 0157/14/01629/R.

4Skunde nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2012-10-25 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2024-590/2014 nusprendė: ieškinį tenkinti iš dalies, t. y. priteisti iš atsakovo L. K. ieškovės K. S. M. naudai 550 000 Lt skolą, 9 500 Lt žyminio mokesčio ir 3 000 Lt išlaidų už advokato padėjėjo pagalbą; nustatyti, kad 550 000 skolos išieškojimas iš L. K. turto gali būti vykdomas tik baigus išieškojimą iš pagrindinio skolininko BUAB „Aravis“ turto ir tik tiek, kiek neįvykdyta pagrindinė prievolė. Kitoje dalyje ieškinys ir priešieškinys atmesti. 2014-03-13 Vilniaus apygardos teismas išdavė vykdomąjį raštą.

52014-10-23 antstolis A. N. patvarkymu Nr. 2-2024-590/2012 priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, nurodė, kad patikrino ir patvirtina, jog nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Pareiškėjas pabrėžė, kad antstoliui buvo žinoma, jog išieškoti 550 000 Lt skolą iš L. K. galima tik tuo atveju, kai bus baigtas išieškojimas iš UAB „Aravis“ turto. Nepaisant anksčiau išdėstytų aplinkybių, antstolis 2014-10-23 patvarkymu Nr. 0157/14/01629/PRV vykdomąjį raštą priėmė vykdyti. Atkreipė dėmesį, kad Kauno apygardos teismas 2011-06-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2686-413/2011 iškėlė UAB „Aravis“ bankroto bylą. Kauno apygardos teismo 2013-03-28 nutartimi BUAB „Aravis“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Sprendimas dėl BUAB „Aravis“ pabaigos nėra priimtas. BUAB „Aravis“ turi turto, dėl šios priežasties antstolis nepagrįstai priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti. Antstolis A. N. siūlyme dėl skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo įrašęs įpareigojimą atsakovui atlikti veiksmus – 562 500 Lt skolą ir 864 Lt vykdymo išlaidas, iš viso 563 364 Lt, sumokėti per 10 dienų nuo procesinių dokumentų gavimo dienos į antstolio depozitinę sąskaitą – viršijo įgaliojimus, kadangi teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje bei jo pagrindu išduotame vykdomajame rašte aiškiai nurodyta, jog 550 000 Lt skolos išieškojimas iš L. K. turto gali būti vykdomas tik baigus išieškojimą iš pagrindinio skolininko BUAB „Aravis“ turto ir tik tiek, kiek neįvykdyta pagrindinė prievolė. Pažymėjo, kad antstolis, gavęs įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą, nustatęs akivaizdžias kliūtis, privalo atsisakyti priimti vykdomąjį raštą vykdyti. Taip pat nurodė, kad antstolio siūlymo dėl skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo nuostatos prieštarauja viena kitai, t. y. siūlymo 1 dalyje nurodyta, kad 562 500 Lt skolą ir 864 Lt vykdymo išlaidas L. K. turi sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą per 10 dienų nuo procesinių dokumentų gavimo dienos, o siūlymo 3 dalyje yra nurodyta, kad 550 000 Lt skolos išieškojimas iš L. K. turto gali būti vykdomas tik baigus išieškojimą iš pagrindinio skolininko BUAB „Aravis“ turto ir tik tiek, kiek neįvykdyta pagrindinė prievolė. Be to, antstolis siūlyme nurodė, kad sumokėjus nurodytas sumas bus paskaičiuotos palūkanos, susidariusios iki atsiskaitymo momento ir bus išsiųstas procesinis dokumentas dėl likusios skolos sumos sumokėjimo. Pareiškėjas akcentavo, kad nei Vilniaus apygardos teismo 2012-10-25 sprendime, nei jo pagrindu išduotame vykdomajame rašte nėra priteista procesinių palūkanų, todėl antstolio teiginiai, jog pareiškėjas privalės sumokėti palūkanas yra nepagrįsti ir neteisėti. Pabrėžė, kad siūlyme dėl skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo suformuluotas reikalavimas neatitinka teismo sprendimo, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas, rezoliucinės dalies. Laiko, kad antstolis A. N. visiškai nepagrįstai priėmė vykdomąjį dokumentą, nepagrįstai ir pažeisdamas įstatymo nuostatas išsiuntė L. K. raginimą įvykdyti sprendimą. Antstolis neatliko savo pareigų, nenustatydamas akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą, todėl antstolio 2014-10-23 patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti naikintinas kaip neteisėtas.

6Antstolis A. N. 2014-11-27 patvarkymu dėl atsisakymo tenkinti skolininko skundą Nr. B-43767 atmetė pareiškėjo L. K. skundą dėl antstolio veiksmų ir nutarė persiųsti skundą (kartu su vykdomosios bylos kopija) nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, o vykdomąją bylą Nr. 0157/14/01629 tęsti pagal bylos originalą. Patvarkyme nurodė, kad jam vykdyti buvo pateiktas Vilniaus apygardos teismo 2014-03-13 vykdomasis raštas Nr. 2-2024-590/2012 dėl 562 500 Lt skolos išieškojimo iš L. K. išieškotojos K. S. M. naudai. Pažymėjo, kad 2014-11-24 antstolio A. N. kontoroje gautas skolininko skundas dėl antstolio A. N. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0157/14/01629. Antstolis, gavęs Vilniaus apygardos teismo 2014-03-13 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-2024-590/2012, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 651 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais, patikrino, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Nenustatęs minėtų kliūčių 2014-10-23 patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, priėmė vykdomąjį dokumentą ir pradėjo jį vykdyti. Antstolis, priėmęs vykdomąjį dokumentą vykdyti, skolininkui nepritaikė priverstinių vykdymo priemonių, o tik vadovaudamasis CPK 655 straipsnio l dalimi įteikė skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą, kuriuo antstolis pranešė skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. Skolininkui gavus raginimą, su antstoliu telefonu susisiekė skolininko atstovas, kuris informavo, jog antstoliui bus pateikti duomenys, jog UAB „Aravis“ bankroto administratorius turi turto ir lėšų, iš kurių gali būti dengiami įsiskolinimai, tačiau iki 2014-11-27 tokia informacija antstoliui nebuvo pateikta. Pabrėžė, kad ir antstoliui, ir išieškotojui buvo žinoma aplinkybė, jog išieškojimas iš L. K. galimas tik tuo atveju, kai bus baigtas išieškojimas iš UAB „Aravis“ turto, todėl antstoliui 2014-11-04, dar prieš pritaikant skolininkui priverstines poveikio priemones, elektroniniu paštu išieškotojo atstovas persiuntė UAB „Aravis“ bankroto administratoriaus laišką, kuriame pateikiama informacija apie pagrindinio skolininko turtinę padėtį. Išieškotojo atstovas taip pat informavo antstolį, jog UAB „Aravis“ turto neturi bei kad galimas išieškojimas iš L. K.. Vadovaudamasis šiomis aplinkybėmis, antstolis A. N. nusprendė, kad tolimesnis išieškojimas iš BUAB „Aravis“ negalimas, t. y. užbaigtas, todėl teisėtais ir pagrįstais laikomi ne tik skolininkui jau įteikti dokumentai, bet ir būtų laikomi teisėtais ir pagrįstais ir kiti antstolio procesiniai dokumentai, kuriais būtų pritaikytos priverstinės poveikio priemonės, skolininkui praleidus raginimo įvykdyti sprendimą terminą. Pažymėjo, kad antstolio sudarytame dokumente, t. y. siūlyme, nurodytos aplinkybės neprieštarauja viena kitai, o priešingai, viena kitą papildo ir informuoja skolininką taip, kaip ir nurodo teismas išduotame vykdomajame dokumente.

7Suinteresuotas byloje BUAB „Aravis“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Verslo konsultantai“, atsiliepimu prašė panaikinti antstolio A. N. 2014-10-23 patvarkymą Nr. 0157/14/01629/PRV priimti vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2014-10-23 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-2024-590/2014, 2014-10-23 raginimą įvykdyti teismo sprendimą Nr. 0157/14/01629/R ir 2014-10-23 siūlymą sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas Nr. 0157/14/01629/R. Nurodė, kad 2006-11-22 K. S. M. (paskolos davėja) sudarė paskolos sutartį su UAB „Aravis“ (paskolos gavėjas) dėl 1 170 750 Lt dydžio paskolos. 2006-11-23 mokėjimo nurodymu K. S. M. pervedė UAB „Aravis“ 1 050 000 Lt. Likusi pinigų suma (120 750 Lt) UAB „Aravis“ nebuvo perduota. Kauno apygardos teismo 2011-06-30 nutartis ir K. S. M. kreditorinis reikalavimas patvirtina, kad paskolos gavėjas UAB „Aravis“ K. S. M. grąžino 500 000 Lt, todėl negrąžintina suma sudaro 550 000 Lt. Pagal paskolos sutartį visą paskolą paskolos gavėjas UAB „Aravis“ įsipareigojo grąžinti iki 2011-12-31. L. K. 2006-11-22 garantiniu raštu garantavo dėl 2006-11-22 paskolos sąlygų vykdymo. Kauno apygardos teismas 2011-06-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2686-1413/2011 iškėlė bankroto bylą UAB „Aravis“, 2013-03-28 nutartimi ši įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Sprendimas dėl BUAB „Aravis“ pabaigos nėra priimtas. Nuo 2012-11-22 šios įmonės bankroto procedūrą vykdo UAB „Verslo konsultantai“. K. S. M. raštu pareikalavo iš L. K. per 10 dienų nuo reikalavimo gavimo dienos įvykdyti prievolę. L. K. prievolės neįvykdė, todėl K. S. M. Vilniaus apygardos teismui pateikė ieškinį, kurį Vilniaus apygardos teismas 2012-10-25 sprendimu nusprendė tenkinti iš dalies. 2014-03-13 minėto sprendimo pagrindu Vilniaus apygardos teismas išdavė vykdomąjį raštą. 2014-10-23 antstolis A. N. priėmė patvarkymą Nr. 2-2024-590/2012 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Pažymėjo, kad išieškojimas į subsidiaraus skolininko turtą gali būti nukreipiamas tik tada, kai yra baigtas išieškojimas iš pagrindinio skolininko turto, ir tik tiek, kiek pagrindinė prievolė liko neįvykdyta. Nors visas bankrutavusios įmonės turtas jau yra parduotas, tačiau išieškojimas iš BUAB „Aravis“ turto nėra baigtas, kadangi Kauno apygardos teisme pagal BUAB „Aravis“ ieškinį atsakovams A. B., V. B. ir J. B. yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-625-230/2014 dėl 640 814,73 Lt žalos atlyginimo, Kauno apygardos teisme pagal BUAB „Aravis“ ieškinį atsakovams A. B. ir V. B. yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-625-230/2014 dėl 299 162,99 Lt žalos atlyginimo. Bendra ieškinių reikalavimų suma yra 939 977,72 Lt. Egzistuoja galimybė atgauti skolą ar bent jos dalį, sėkmės atveju BUAB „Aravis“ turės finansinę galimybę atsiskaityti (visiškai ar iš dalies) su kreditoriais. Šiuo atveju skolos išieškojimas iš pagrindinio skolininko BUAB „Aravis“ nėra baigtas, nėra žinoma neišieškota iš pagrindinio skolininko suma.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 15 d. nutartimi pareiškėjo L. K. skundą atmetė ir išaiškino, kad 550 000 Lt skolos išieškojimas iš pagrindinio skolininko BUAB „Aravis“ nėra baigtas, todėl priverstinio vykdymo veiksmai dėl šios sumos išieškojimo iš skolininko L. K. turto negali būti atliekami, kol nebus baigtas išieškojimas iš BUAB „Aravis“ turto išieškotojos K. S. M. naudai Įmonės bankroto įstatymu (toliau – ĮBĮ) nustatyta tvarka.

10Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis į bylą pateiktais duomenimis, taip pat ĮBĮ, nusprendė, kad nors pagrindinis skolininkas BUAB „Aravis“ yra bankrutavusi įmonė, tačiau sprendimas dėl jos pabaigos nėra priimtas, taigi nėra baigtas išieškojimas iš BUAB „Aravis“ turto išieškotojos K. S. M. naudai ĮBĮ nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad vykdant 550 000 Lt skolos išieškojimą iš BUAB „Aravis“ iš subsidiaraus skolininko L. K. turi būti laikomasi eiliškumo, kuris, be kita ko, nustatytas ir Vilniaus apygardos teismo 2012-10-25 sprendime bei jo pagrindu 2013-03-13 išduotame vykdomajame rašte, t. y. pirmiausia įmonės likvidavimo procese išieškoma iš juridinio asmens (pagrindinio skolininko) turto, o jo turto nepakankant prievolei įvykdyti, išieškojimas atitinkama apimtimi nukreipiamas į subsidiaraus skolininko L. K. turtą. Atkreipė dėmesį, kad nors 550 000 Lt skolos išieškojimas iš skolininko L. K. turto gali būti vykdomasi tik baigus išieškojimą iš pagrindinio skolininko BUAB „Aravis“ turto ir tik tiek, kiek neįvykdyta pagrindinė prievolė, o anksčiau nustatytų aplinkybių pagrindu teismas nustatė, kad išieškojimas iš pagrindinio skolininko turto baigtas nėra, teismo vertinimu, tai nesudaro pagrindo antstoliui apskritai atsisakyti priimti pateiktą vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2014-03-13 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-2024-590/2012 CPK 651 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu – esant kliūtims vykdomajam dokumentui priimti. Pabrėžė, kad be 550 000 Lt skolos, K. S. M. naudai iš L. K. taip pat priteista 9 500 Lt žyminio mokesčio ir 3 000 Lt advokato padėjėjo pagalbos išlaidų ir jų atlyginimas nesiejamas su išieškojimo iš pagrindinio skolininko BUAB „Aravis“ pabaiga. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad vykdomojo rašto dalis dėl 12 500 Lt sumos išieškojimo iš skolininko L. K., jam savanoriškai nepadengus minėtos sumos, gali būti vykdoma priverstinai, o antstolio A. N. 2014-10-23 patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. 0157/14/01629/PRV yra pagrįstas ir teisėtas.

11Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad nėra pagrindo naikinti antstolio A. N. 2014-10-23 raginimą įvykdyti teismo sprendimą Nr. 0157/14/01629/R ir 2014-10-23 siūlymą sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas Nr. 0157/14/01629/R. Atkreipė dėmesį, kad antstolis, išsiųsdamas skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą geruoju, atliko CPK 655 straipsnyje įtvirtintą pareigą, taip įgyvendinant raginimo informacinę paskirtį. Pabrėžė, kad kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad antstolio siūlymas raštu pervesti nustatytą sumą į antstolio depozitinę sąskaitą, skolininkui nesukelia tiesioginių padarinių, o yra tik potencialių padarinių prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2011, 2012-12-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2012). Teismas akcentavo, kad skundžiamame 2014-10-23 siūlyme sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas nenumatyta galimybė šį antstolio procesinį dokumentą skųsti. Nurodė, kad nors 2014-10-23 antstolio raginime įvykdyti sprendimą nurodoma antstolio procesinių veiksmų apskundimo tvarka, tačiau vien ta aplinkybė, jog konkrečiame antstolio procesiniame dokumente nurodyta apie galimybę skųsti antstolio veiksmus, nesudaro pagrindo nagrinėti skundą dėl atitinkamo dokumento. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas konstatavo, kad antstolio 2014-10-23 raginimas įvykdyti sprendimą bei 2014-10-23 siūlymas dėl skolos ir vykdymo išlaidų sumokėjimo pripažintini informacinio pobūdžio procesiniais dokumentais, nesukeliančiais skolininkui tiesioginių padarinių. Taip pat pabrėžė, kad įvertinus tai, jog nei Vilniaus apygardos teismo 2012-10-25 sprendime, nei jo pagrindu 2014-03-13 išduotame vykdomajame rašte nėra priteista procesinių palūkanų, įrašas apie palūkanų apskaičiavimą antstolio procesiniame dokumente laikytinas rašymo apsirikimu, galimai atsiradusiu naudojant procesinio dokumento formą, kuris ištaisomas mutatis mutandis taikant CPK 276 straipsnio nuostatas (CPK 613 straipsnio 4 dalis).

12III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

13Pareiškėjas L. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – skundą dėl antstolio A. N. veiksmų tenkinti visiškai.

14Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas ir tarpusavyje prieštaringas išvadas, tai reiškia, jog skundžiama nutartis yra dviprasmiška, o pareiškėjo L. K. skundas atmestas nepagrįstai. Pažymėjo, kad reikalavimų atmetimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu teismas iš esmės pripažįsta reikalavimų, pareikštų teismui, nepagrįstumą. Pabrėžė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, nevertino visų bylai reikšmingų aplinkybių ir tai lėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. Atskirajame skunde pažymėjo, kad antstolis turi patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti. Nustatęs, kad yra kliūtis antstolis privalo atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Akcentavo, kad antstoliui buvo žinoma, jog išieškoti 550 000 Lt skolą iš pareiškėjo L. K. galima tik tuo atveju, kai bus baigtas išieškojimas iš UAB „Aravis“ turto. Nepaisant minėtos aplinkybės antstolis A. N. vykdomąjį raštą priėmė ir siūlymu dėl skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo įpareigojo apeliantą atlikti veiksmus, t. y. per 10 dienų nuo procesinių dokumentų gavimo dienos į antstolio A. N. depozitinę sąskaitą sumokėti 563 364 Lt (562 500 Lt skolos ir 864 Lt vykdymo išlaidų). Antstolis neatliko savo pareigų nenustatydamas akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, šie veiksmai prieštarauja tiek teisingumo, tiek proceso ekonomiškumo principams. Akcentavo, kad antstoliui vykdant teismo sprendimus privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimo vykdymo tvarkos tam, jog nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad raginimas įvykdyti sprendimą ir siūlymas dėl skolos ir vykdymo išlaidų sumokėjimo pripažintini informacinio pobūdžio procesiniais dokumentais. Pažymėjo, kad antstolis, vykdydamas CPK 655 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus, iki pradėdamas priverstinio vykdymo procedūras privalo paraginti skolininką geruoju įvykdyti sprendimą. Šios normos reikalavimo vykdymas yra viena iš skolininko teisių ir teisėtų interesų garantijos formų, nes skolininkui, nors ir žinančiam, kad jo atžvilgiu yra priimtas sprendimas, turintis įpareigojamojo ar draudžiamojo pobūdžio elementų, pranešama apie tai, jog vykdymui yra pateiktas vykdomasis dokumentas ir neįvykdžius jame nurodytų veiksmų per nurodytą terminą bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. Pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju, apeliantui neįvykdžius antstolio siūlyme nurodytų veiksmų, antstolis turėtų teisę pradėti vykdymo procedūrą dėl 562 500 skolos išieškojimo. Atkreipė dėmesį, kad antstolis pradėjęs vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas, kurias sudaro būtinos ir papildomos vykdymo išlaidos, atlyginimas antstoliui už vykdymo dokumento įvykdymą. Tais atvejais, kai skolininkas įvykdo teismo sprendimą gera valia per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui. Akcentavo, kad antstolio A. N. siūlyme dėl skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo yra įrašytas įpareigojimas apeliantui sumokėti 563 364 Lt, kuriuos sudaro skola ir vykdymo išlaidos. Taigi, apeliantui neįvykdžius siūlyme nurodyto įpareigojimo antstolis įgytų teisę į atlyginimą. Apeliantas taip pat mano, kad pirmosios instancijos teismas nurodomos kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2011, 2012-12-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2012) išaiškinimai šiai bylai nėra aktualūs, kadangi kasacinis teismas minėtose bylose taikė iki 2012-10-01 galiojusiais CPK normas, reglamentuojančias vykdymo procesą. Atskirajame skunde nurodyta, kad nesutinkama su teismo pozicija, jog palūkanų skaičiavimo aptarimas antstolio procesiniame dokumente laikytinas rašymo apsirikimu. Apelianto nuomone, antstolis A. N. gavęs skundą, turėjo teisę ištaisyti rašymo apsirikimus, tačiau šios pareigos nevykdė. Antstolio pozicija, kad apeliantas nagrinėjamu atveju privalės sumokėti palūkanas yra nepagrįsta ir neteisėta, kadangi siūlyme dėl skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo suformuluotas reikalavimas neatitinka teismo sprendimo, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas, rezoliucinės dalies. Akcentuojama, kad nei teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, nei minėto sprendimo pagrindu išduotame vykdomajame rašte nėra įpareigojimo sumokėti palūkanas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolis ištaisys rašymo apsirikimus, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Pareiškėjas taip pat mano, kad nagrinėjamu atveju būtinos vykdymo išlaidos yra apskaičiuotos nesilaikant teisės aktų nustatytos tvarkos. Atkreipė dėmesį, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nagrinėdamas bylas ypatingos teisenos tvarka, taip pat ir skundus dėl antstolio veiksmų, teismas privalo būti aktyvus, t. y. imtis visų būtinų priemonių tam, jog būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Nurodė, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. kiekvienas teismo sprendimas turi būti pagrįstas įstatymu. Tokia nuostata suponuoja teismo pareigą ne tik tinkamai motyvuoti teismo sprendimą ir pasisakyti dėl visų šalių nurodomų argumentų, bet ir priimti aiškų teismo sprendimą, kurio taikymas ir vykdymas nesukuria dviprasmiškos situacijos.

15Suinteresuotas asmuo BUAB „ARAVIS“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Verslo konsultantai“, pateikė atsiliepimą, kuriuo sutinka su atskiruoju skundu ir jame išdėstytais motyvais ir prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartį panaikinti, pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti. Nurodė, kad nors BUAB „ARAVIS“ turtas yra parduotas, tačiau išieškojimas iš šios įmonės turto nėra baigtas. Pažymėjo, kad Kauno apygardos teisme pagal BUAB „ARAVIS“ ieškinį atsakovams A. B. ir V. B. yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-625-230/2014 dėl 299 162,99 Lt žalos atlyginimo. Pažymėjo, kad bendra ieškinių reikalavimų suma sudaro 939 977,72 Lt. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja galimybė atgauti visą ar dalį skolos. Sėkmės atveju BUAB „ARAVIS“ turės finansinę galimybę visiškai ar iš dalies atsiskaityti su kreditoriais. Atkreipė dėmesį, kad nesant baigtam išieškojimui iš pagrindinio skolininko BUAB „ARAVIS“ turto, nėra žinoma iš jo neišieškota skolos suma. Dėl šių priežasčių antstolio veiksmai, kuriais dar nebaigus išieškojimo iš BUAB „ARAVIS“ proceso, pradėtas vykdymas pareiškėjo L. K. atžvilgiu prieštarauja teisingumo ir proceso ekonomiškumo principams. Mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, nevertino visų bylai reikšmingų aplinkybių ir tai lėmė neteisėtos ir nepagrįstos nutarties priėmimą.

16Suinteresuotas asmuo antstolis A. N. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kurį prašo atmesti kaip nepagrįstą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad siūlymu dėl skolos ir vykdymo išlaidų apmokėjimo vykdomojoje byloje Nr. 0157/14/01629 skolininkas buvo informuotas, jog 550 000 Lt skolos išieškojimas ir pareiškėjo L. K. turto gali būti vykdomas tik baigus išieškojimą iš pagrindinio skolininko BUAB „ARAVIS“ ir tik tiek, kiek neįvykdyta pagrindinė prievolė. Laiko, kad skolininkas šiuo antstolio procesiniu dokumentu buvo informuotas apie tai, jog išieškojimas iš jo turto galimas tik baigus išieškojimą iš pagrindinio skolininko. Akcentavo, kad raginimas ir siūlymas dėl skolos ir vykdymo išlaidų sumokėjimo nelaikytini priverstinio vykdymo priemonėmis, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog jie laikytini informacinio pobūdžio proceso dokumentais. Taip pat akcentavo, kad vien ta aplinkybė, jog dalis išieškotinos sumos gali būti išieškoma priverstinai iš pareiškėjo L. K. tik baigus išieškojimą iš pagrindinio skolininko BUAB „ARAVIS“ turto ir tik tiek, kiek neįvykdyta pagrindinė prievolė, nereiškia, jog vykdomasis dokumentas nėra vykdytinas ir negalėjo būti antstolio patvarkymu priimtas vykdyti.

17Suinteresuotas asmuo K. S. M. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

18IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Apelianto atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. nutarties dalis dėl 2014-10-23 raginimo įvykdyti teismo sprendimą Nr. 0157/14/01629/R, naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – 2014-10-23 raginimas įvykdyti teismo sprendimą Nr. 0157/14/01629/R panaikinamas. Skundžiamos nutarties dalis dėl pareiškėjo prašymo panaikinti 2014-10-23 siūlymą sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas Nr. 0157/14/01629/R, panaikinama ir šioje dalyje civilinė byla nutrauktina.

20Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

21Taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

22Šiuo atveju pareiškėjas ginčija antstolio A. N. veiksmų teisėtumą, priimant vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2014-10-23 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-2024-590/2014, raginant pareiškėją įvykdyti teismo sprendimą bei siūlant sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas vykdomojoje byloje Nr. 0157/14/1629. Pareiškėjo teigimu, antstolis turėjo atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą, esant akivaizdžioms kliūtims priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir pradėti vykdymo veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2012-10-25 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2024-590/2012, kurio pagrindu išduotas anksčiau nurodytas vykdomasis raštas, iš pareiškėjo L. K. K. S. M. naudai buvo priteista ne tik 550 000 Lt skola, bet ir 9 500 Lt žyminio mokesčio ir 3 000 Lt išlaidų už advokato padėjėjo pagalbą. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad minėtu sprendimu tik dalyje dėl 550 000 Lt skolos buvo nustatyta, jog išieškojimas iš apelianto L. K. turto gali būti vykdomas baigus išieškojimą iš pagrindinio skolinimo BUAB „Aravis“ turto ir tik tiek, kiek neįvykdyta pagrindinė prievolė. Tokia sąlyga K. S. M. naudai priteisto žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidoms nebuvo nustatyta. Tai suponuoja išvadą, kad kliūčių vykdyti sprendimo dalį dėl žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo nėra. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad antstolio A. N. veiksmai priimant vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2014-10-23 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-2024-590/2014 buvo teisėti ir pagrįsti.

23Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad raginimas įvykdyti sprendimą ir siūlymas dėl skolos ir vykdymo išlaidų sumokėjimo pripažintini informacinio pobūdžio procesiniais dokumentais. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suformuluota civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2011 ir civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2012, nagrinėjamu atveju nėra aktuali, kadangi šiose bylose buvo vadovautasi iki 2012-10-01 galiojusiomis CPK normomis, kurios reglamentuoja vykdymo procesą. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su šiais apelianto teiginiais. Anksčiau nurodytose bylose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė dėl siūlymo sumokėti vykdymo išlaidas, rengto pagal iki 2011-11-01 galiojusią CPK 611 straipsnio redakciją, kuri imperatyviai nustatė vykdymo išlaidų išieškojimo tvarką. Pagal ją, antstolis privalėjo siųsti skolininkui raštišką siūlymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, kuriame turėjo būti nurodomas išlaidų dydis ir pasiūlymas per nustatytą terminą apskaičiuotą sumą pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Skolininkui šių sumų nepervedus, antstolis pareiškimu, nurodydamas apskaičiuotas išieškotinas sumas, turėjo kreiptis į antstolio buvimo vietos apylinkės teismą prašydamas tas sumas priteisti. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal nuo 2011-11-01 galiojančią CPK 611 straipsnio redakciją, vykdymo išlaidos iš skolininko išieškomos antstolio Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos patvarkymu ir pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą. Patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo kartu su detaliais vykdymo išlaidų skaičiavimais antstolis išsiunčia skolininkui CPK 605 straipsnyje nustatyta tvarka. Šiuo metu galiojantis reguliavimas nenumato antstolio pareigos skolininkui siųsti siūlymą dėl vykdymo išlaidų sumokėjimo. Pabrėžtina, kad šioje byloje ginčijamas ir galiojant naujajai CPK 611 straipsnio redakcijai rengtas ir siųstas dokumentas dėl skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo, negali būti vertinamas kaip siūlymas sumokėti vykdymo išlaidas (iki 2011-11-01 galiojusio CPK 611 straipsnio prasme) ir atitinkamai negali būti vadovaujamasi teismų praktika, kurioje teikiami išaiškinimai minėto dokumento turinio vertinimo ir apskundimo klausimais. Nepaisant to kas nurodyta, išanalizavus antstolio 2014-10-23 vykdomojoje byloje Nr. 0157/14/01629 parengto ir išsiųsto dokumento dėl skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo turinį, darytina išvada, jog jis yra informacinio pobūdžio. Įvertinus minėtame dokumente nurodytus duomenis, nėra pagrindo spręsti, jog jis sukelia pareiškėjui kokias nors pasekmes, jame nėra suformuluotų įpareigojimų jo atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju antstolio 2014-10-23 dokumento dėl skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo priėmimas ir išsiuntimas nesuponuoja teisminės gynybos poreikio dėl tokių veiksmo apskundimo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, reikalavimas dėl 2014-10-23 siūlymo panaikinimo yra nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, todėl byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto atskirajame skunde nurodytais argumentais, kad 2014-10-23 raginimas įvykdyti sprendimą nėra vien tik informacinio pobūdžio procesinis dokumentas, nesukeliantis pareiškėjo atžvilgiu jokių padarinių bei pasekmių. Pažymėtina, kad CPK 655 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. Taigi, skolininkui neįvykdžius raginime nurodytų veiksmų, jam kyla jų neįvykdymo tiesioginės pasekmės, t. y. pradedamas priverstinis skolos išieškojimas. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas teisingai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika suformuota 2012 m. gruodžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2012 pažymėdamas, jog raginimas įvykdyti sprendimą turi informacinę paskirtį. Vis dėlto, sąvoka „informacinė paskirtis“ per se nereiškia, kad raginime nurodytų veiksmų neatlikimas skolininkui nesukelia jokių tiesioginių padarinių ir dėl šios priežasties šis antstolio veiksmas negali būti teisminio nagrinėjimo dalykas. Nagrinėjamu atveju 2014-10-23 raginimu įvykdyti sprendimą pareiškėjo prašoma sumokėti ne tik 12 500 Lt, kuriuos sudaro žyminis mokestis ir bylinėjimosi išlaidos, tačiau ir visą 550 000 Lt skolą, kurios išieškojimas nėra baigtas iš pagrindinio skolininko, t. y. BUAB „ARAVIS“, taip pat ir vykdymo išlaidas. Tai reiškia, kad veiksmas, kurį pareiškėjas yra raginamas atlikti, neatitinka faktiškai susiklosčiusios situacijos ir nėra tinkamos apimties, t. y. nesant baigtam išieškojimui ir BUAB „ARAVIS“ turto, nėra teisinio pagrindo iš skolininko reikalauti sumokėti visą 550 000 Lt skolą. Įvertinęs šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad yra pagrindas panaikinti antstolio A. N. 2014-10-23 raginimą įvykdyti sprendimą.

25Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

26Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 293 str. 1 d. 1 p., 337 str. 1 d. 2 p., 338 str.,

Nutarė

27Pareiškėjo L. K. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

28Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. nutarties dalį, kuria buvo atmestas pareiškėjo L. K. prašymas panaikinti antstolio A. N. 2014-10-23 siūlymą sumokėti skolą bei vykdymo išlaidas ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.

29Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. nutarties dalį, kuria buvo atmestas pareiškėjo L. K. prašymas panaikinti antstolio A. N. 2014-10-23 raginimą įvykdyti sprendimą ir šioje dalyje klausimą išspręsti iš esmės – antstolio A. N. 2014-10-23 raginimą įvykdyti sprendimą panaikinti.

30Likusioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius... 2. I. Ginčo esmė... 3. Pareiškėjas L. K. skundžia antstolio A. N. veiksmus ir prašo panaikinti... 4. Skunde nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2012-10-25 sprendimu civilinėje... 5. 2014-10-23 antstolis A. N. patvarkymu Nr. 2-2024-590/2012 priėmė vykdomąjį... 6. Antstolis A. N. 2014-11-27 patvarkymu dėl atsisakymo tenkinti skolininko... 7. Suinteresuotas byloje BUAB „Aravis“, atstovaujamas bankroto... 8. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 15 d. nutartimi pareiškėjo... 10. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis į bylą pateiktais duomenimis,... 11. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad nėra pagrindo naikinti... 12. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai... 13. Pareiškėjas L. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti... 14. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas ir tarpusavyje... 15. Suinteresuotas asmuo BUAB „ARAVIS“, atstovaujama bankroto administratoriaus... 16. Suinteresuotas asmuo antstolis A. N. pateikė atsiliepimą į atskirąjį... 17. Suinteresuotas asmuo K. S. M. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.... 18. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 19. Apelianto atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, Vilniaus miesto apylinkės... 20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo... 21. Taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų... 22. Šiuo atveju pareiškėjas ginčija antstolio A. N. veiksmų teisėtumą,... 23. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad... 24. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto atskirajame skunde... 25. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas... 26. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 293 str. 1 d. 1 p., 337 str. 1... 27. Pareiškėjo L. K. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.... 28. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. nutarties... 29. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. nutarties... 30. Likusioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d....