Byla A-146-2020-14
Dėl administracinių aktų dalių panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gintarinė vaistinė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gintarinė vaistinė“ skundą atsakovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai dėl administracinių aktų dalių panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Gintarinė vaistinė“ (toliau – ir UAB „Gintarinė vaistinė“, Bendrovė, pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu ir patikslintais skundais (I t., b. l. 33–36, 54–57, 113–116), prašydamas panaikinti: Vilniaus teritorinės ligonių kasos (toliau – ir Vilniaus TLK, atsakovas) 2012 m. spalio 19 d. ekspertizės pažymos Nr. 1EP-199 (toliau – ir Ekspertizės pažyma Nr. 1EP-199) 8.2 punkto paskutinę pastraipą, 9, 10, 11 ir 12 punktus; Vilniaus TLK 2012 m. spalio 19 d. ekspertizės pažymos Nr. 1EP-200 (toliau – ir Ekspertizės pažyma Nr. 1EP-200) 10.5, 12, 13, 14 ir 15 punktus; Vilniaus TLK Taikinimo komisijos 2012 m. gruodžio 19 d. protokolo Nr. 23TK-6 (toliau – ir Protokolas Nr. 23TK-6) 1-ąją ir 2-ąją dalis.

5Pareiškėjas paaiškino, kad 2012 m. liepos 10 d. Bendrovės filialuose Vilniaus TLK Kontrolės skyriaus Kontrolės ir ekspertizės poskyrio vyriausiosios specialistės patikrino kompensuojamųjų vaistų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto (toliau – ir PSSF biudžetas) lėšų vaistų grupės Factor VIII conc. 100 IU injekciniai rekombinentiniai išdavimo (pardavimo) teisėtumą (pagrįstumą). Vilniaus TLK 2012 m. liepos 16 d. ir 2012 m. liepos 17 d. surašė Vaistinių patikrinimo pažymas Nr. 1VP-398/V (įvertinta Ekspertizės pažymoje Nr. 1EP-200) ir Nr. 1VP-402/V (įvertinta Ekspertizės pažymoje Nr. 1EP-199), kuriose nurodė, kad: vaistininkas pagal gydytojo išrašytą 3-ios formos receptą išdavė vaistą kitu prekiniu pavadinimu negu nurodyta recepte Nr. 171023515; vaistininkas išdavė kompensuojamuosius vaistus pagal gydytojo neteisingai išrašytus 3-ios formos receptus Nr. 152233838 ir Nr. 152233840. Receptas Nr. 171023515 buvo išrašytas kompensuojamajam vaistų grupės Factor VIII conc. 100 IU injekciniai rekombinentiniai Immunate Baxter 1000 TV (20 vnt.) preparatui, o vaistininkas 2011 m. rugpjūčio 3 d. išdavė vaistinį preparatą Recombinate 1000 TV (Baxter S.A.) 20 kompl. Pareiškėjas paaiškino, kad abu vaistiniai preparatai Recombinate 1000 TV (Baxter S.A.) ir Immunate Baxter 1000 TV priklauso vienodo bendrinio pavadinimo vaistų grupei (Factor VIII), pagaminti Baxter AG, Austrijoje, skirti kraujo krešėjimo sutrikimų sukeltam kraujavimui gydyti ir profilaktikai. Išduodant vaistinį preparatą vaistinėse ir didmeninio platinimo įmonėse vaistinio preparato Immunate Baxter 1000 TV nebuvo, iki recepto galiojimo pabaigos buvo likusi viena diena, paciento turimi vaistai jau buvo pasibaigę, su receptą išrašiusiu gydytoju susisiekti nepavyko, todėl vaistininkas išdavė vaistą kitu prekiniu pavadinimu negu nurodyta recepte. Pareiškėjo nuomone, kito negu nurodyta recepte prekinio pavadinimo kompensuojamųjų vaistų, kurie priklauso tai pačiai bendrinio pavadinimo vaistų grupei, pardavimas negali būti vertinamas kaip žala PSDF biudžetui. Gyventojas dėl vaistinio preparato bendriniu pavadinimu Factor VIII conc. 100 IU injekciniai rekombinentiniai būtų kreipęsis į vaistinę, o vaistinei, išdavusiai tokį vaistą, Vilniaus TLK turėtų sumokėti daugiau negu sumokėjo šiuo atveju, nes vaistas Immunate Baxter 1000 TV kainuoja brangiau negu vaistas Recombinate 1000 TV. Gydytojas, išrašęs receptus Nr.152233838 ir Nr. 152233840 kompensuojamiems vaistų grupės Factor VIII conc. 100 IU injekciniams rekombinantiniams preparatams įsigyti, nenurodė vaistų prekinio pavadinimo, t. y. pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 112 patvirtintų Receptų rašymo ir vaistų bei kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių išdavimo (pardavimo) gyventojams taisyklių (toliau – ir Vaistų pardavimo taisyklės) 13.2.1.2 punktą. Paciento turimi vaistai buvo pasibaigę, su receptą išrašiusiu gydytoju susisiekti nepavyko, todėl vaistininkas 2012 m. kovo 9 d. pagal receptą Nr. 152233838 išdavė vaistinį preparatą Recombinate 1000 TV. Vaistininkas 2012 m. balandžio 25 d. pagal receptą Nr. 152233840 tam pačiam asmeniui išdavė vaistinį preparatą Immunate Baxter 1000 TV, nes susisiekus su gydytoja, ji pažadėjo atvykti ir šalia bendrinio pavadinimo nurodyti vaisto prekinį pavadinimą. Gyventojas dėl vaistinio preparato bendriniu pavadinimu Factor VIII conc. 100 IU injekciniai rekombinentiniai būtų kreipęsis į vaistinę, o vaistinei, išdavusiai tokį vaistą, Vilniaus TLK turėtų kompensuoti vaisto įsigijimą, todėl vaistininko veiksmai nepadarė žalos PSDF biudžetui.

6Ekspertizės pažymoje Nr. 1EP-199 nurodyta, kad vaistininkas išduodamas vaistus pagal 3 formos receptus Nr. 152233838 ir Nr. 152233840 pažeidė Vaistų pardavimo taisyklių 96 punktą, tokiu būdu padarydamas PSDF biudžetui 28 467,20 Lt žalą. Todėl Vilniaus TLK skyrė UAB „Gintarinė vaistinė“ 2 8846, 74 Lt baudą (10 proc. nuo neteisėtai gautos iš PSDF biudžeto sumos) ir įpareigojo grąžinti iki 2012 m. lapkričio 19 d. į PSDF biudžetą 31 313,94 Lt (28 467,20 Lt +2 8846, 74 Lt). Ekspertizės pažymoje Nr. 1EP-200 nurodyta, kad vaistininkas išduodamas vaistus pagal 3 formos receptą Nr. 171023515, pažeidė Vaistų pardavimo taisyklių 96 punktą, tokiu būdu padarydamas PSDF biudžetui 18 558,80 Lt žalą Vilniaus TLK skyrė UAB „Gintarinė vaistinė“ 1 855,88 Lt baudą (10 proc. nuo neteisėtai gautos iš PSDF biudžeto sumos) ir įpareigojo grąžinti iki 2012 m. lapkričio 19 d. į PSDF biudžetą 20 414,68 Lt (18 558,80 Lt + 1 855,88 Lt). Pareiškėjas, vadovaudamasis Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2006 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 1K-41 patvirtinto Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių bei kitų įmonių ir įstaigų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis, kontrolės tvarkos aprašo (toliau – ir Kontrolės tvarkos aprašas) 53 punktu, 2012 m. lapkričio 19 d. dėl Ekspertizės pažymų Nr. 1EP-199 ir Nr. 1EP-200 pateikė skundus Vilniaus TLK Taikinimo komisijai. Vilniaus TLK 2012 m. gruodžio 27 d. raštu Nr. 3S-8738 informavo pareiškėją, kad Taikinimo komisija nepatenkino jo skundų ir paliko galioti Ekspertizės pažymas Nr. 1EP-199 ir Nr. 1EP-200. Prie šio Vilniaus TLK rašto nebuvo pridėtas Taikinimo komisijos posėdžio protokolo išrašas ar sprendimo nuorašas, nebuvo išdėstyti sprendimo motyvai, tik 2013 m. sausio 28 d. Vilniaus TLK pateikė pareiškėjui 2012 m. gruodžio 19 d. Taikinimo komisijos posėdžio protokolą Nr. 23TK-6. Pareiškėjo manymu, Taikinimo komisijos protokolas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų, nes yra nemotyvuotas, teisiškai nepagrįstas, jame nenurodyta protokolo apskundimo tvarka.

7Atsakovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

8Atsiliepimuose į pareiškėjo skundą ir patikslintus skundus (I t., b. l. 86–89, 129–132, 142–146) atsakovas dėl Ekspertizės pažymos Nr.1EP-199 paaiškino, kad atlikus patikrinimą buvo nustatyta, kad gydytojo išrašyti receptai Nr. 152233838 ir Nr. 152233840 neatitiko Vaistų pardavimo taisyklių 13.2.1.2 punkto reikalavimų, nes juose nebuvo nurodytas vaisto prekinis pavadinimas, todėl vaistininkas, išduodamas vaistus, pažeidė šių Taisyklių 96 punkte nustatytus reikalavimus. Iš recepto Nr. 171023515 išrašo matyti, jog vaistinė išdavė (pardavė) kitus vaistus, o ne išrašytus vaistus. Remdamasis Vaistų pardavimo taisyklių 93 punktu, atsakovas teigė, kad išduodama (parduodama) vaistus pagal minėtą receptą vaistinė pažeidė minėtų Taisyklių 96 punkte įtvirtintą farmacijos specialisto pareigą kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones išduoti tik pagal 3-ios formos receptus ir pagal išimties atvejams skirtus 3-ios formos receptus, išrašytus laikantis taisyklių reikalavimų. Atsakovas rėmėsi Vaistų pardavimo taisyklių 83 punkte įtvirtinta vaistininko pareiga iškilus neaiškumams dėl kompensuojamojo vaisto išdavimo ar recepto išrašymo teisingumo kreiptis dėl to į receptą išrašiusį gydytoją ir pažymėjo, kad vaistininkas, prieš priimdamas sprendimą išduoti kitą vaistinį preparatą asmeniui, sergančiam reta liga, privalėjo išsiaiškinti visas svarbias ir reikšmingas sprendimui priimti aplinkybes, t. y. ar paciento kreipimosi dieną vaisto Immunate tikrai nebuvo kitose vaistinėse, ar pacientas vaistų jau nebeturėjo, vaisto užsakymo ir pristatymo galimybes ir laiką. Norėdama keisti šio tipo vaistinį preparatą, asmens sveikatos priežiūros įstaiga turi kreiptis į Sprendimų dėl vaistų ir medicinos pagalbos priemonių labai retoms ligoms ir būklėms gydyti kompensavimo ir dėl nenumatytų atvejų priėmimo komisiją (toliau – ir Retų ligų komisija). Jei nėra šios Komisijos išvados, gydytojas negali pacientui žmogaus VIII koaguliacijos faktorių keisti į rekombinantinį VIII koaguliacijos faktorių, t. y. vaistininkas negali vietoj nuolat skiriamo Immunate parduoti Recombinate vaistinį preparatą. Vaistininkas iš paciento kompensuojamųjų vaistų paso įrašų matė, kad pacientas visą ankstesnį periodą naudojo vaistą Immunate. Ekspertinio vertinimo metu vaistininkas teigė, kad paciento kreipimosi į vaistinę dieną vaisto Immunate nebuvo vaistinėje, didmeninėse įmonėse buvo tik trumpo galiojimo šis vaistas arba jo iš viso nebuvo, todėl vaistininkas nusprendė išduoti vaistą Recombinate. Atsakovas vadovavosi Farmacijos įstatymo 15 straipsnio 8 punktu, nustatančiu, kad, likus ne mažiau kaip dviem mėnesiams iki numatomo laikino arba nuolatinio vaistinio preparato teikimo Lietuvos Respublikos rinkai nutraukimo, jo rinkodaros teisės turėtojas apie tai turi pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai, ir pažymėjo, kad apie vaistą Immunate tokio pranešimo nebuvo gauta. Informacinės sistemos „Sveidra“ duomenys parodė, jog pacientas nuo 2012 m. kovo 31 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. turėjo realią galimybę reikiamą Immunate vaistą gauti Vilniaus miesto vaistinėse, t. y. minėtą vaistinį preparatą vaistinės išdavinėjo (pardavinėjo) nuolat ir pacientas galėjo jį įsigyti iš karto.

9Analogiškus iš esmės argumentus atsakovas nurodė ir dėl Ekspertizės pažymoje Nr.1EP-200 nustatytų aplinkybių. Iš recepto Nr. 171023515 išrašo matyti, jog vaistinė išdavė (pardavė) kitus vaistus, o ne išrašytus vaistus. Pagal Informacinės sistemos „Sveidra“ duomenis pacientas 2011 m. rugpjūčio 3 d. turėjo realią galimybę reikiamą Immunate vaistą gauti Vilniaus miesto vaistinėse, t. y. minėtą vaistinį preparatą vaistinės išdavinėjo (pardavinėjo) nuolat ir pacientas galėjo jį įsigyti iš karto.

10Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad Pareiškėjas klaidingai nurodė, esą abu vaistiniai preparatai Recombinate 1000 TV (Baxter) ir Immunate Baxter 1000 TV priklauso vienodo bendrinio pavadinimo vaistų grupei, t. y. Factor VIII. Sveikatos apsaugos ministro 2011 m. balandžio 10 d. įsakyme Nr. V-312 „Dėl kompensuojamųjų vaistinių preparato kainyno patvirtinimo“ nurodyta, kad Recombinate 1000 TV (Baxter) ir Immunate Baxter 1000 TV priklauso skirtingoms vaistinio preparato grupėms ir ATC kodams: Recombinate 1000 TV (Baxter) ATC kodas B02BD02, o Immunate Baxter 1000 TV ATC kodas B02BD06. ATC (atominė-terapinė chameija0 kodu yra apibrėžiamos vaistų grupės. Paskutinieji ATC kodo skaičiai nurodo vaisto cheminę sudėtį, o būtent šių vaistų veikliosios medžiagos iš esmės yra skirtingos. Tai nurodyta šių preparatų charakteristikų aprašymuose. Atsakovo nuomone, vaistinė sąmoningai, būdama suinteresuota užsidirbti ir rizikuodama paciento sveikata, pardavė turimą kitą vaistinį preparatą, todėl pareiškėjas neteisėtai ir nepagrįstai įgijo PSDF biudžeto lėšų. Remdamasis Vaistų pardavimo taisyklių 96 punktu, atsakovas pažymėjo, kad teisės aktas, reglamentuojantis receptų rašymo ir kompensuojamųjų vaistų išdavimo tvarką, nustato ne atsakomybę civilinės atsakomybės prasme, o sankciją už itin socialiai svarbių visuomeninių santykių teisinio reguliavimo pažeidimą. Ginčijamos Ekspertizės pažymos yra aiškios, motyvuotos, pagrįstos teisės normomis, todėl pareiškėjui turi būti suprantamas sprendimas dėl teisės aktų pažeidimų ir žalos PSDF biudžetui padarymo. Vilniaus TLK administracinis sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus: žalos pagrindas pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis.

11II.

12Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu (III t., b. l. 2–9) pareiškėjo UAB „Gintarinė vaistinė“ skundą atmetė kaip nepagrįstą. Šį sprendimą pirmosios instancijos teismas priėmė išnaginėją bylą iš naujo, kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. lapkričio 28 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

13Ištyręs įrodymus pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus TLK 2012 m. liepos 16 d. surašė patikrinimo pažymą Nr. 1VP-398/V (patikrinimą atliko Vilniaus TLK vyr. specialistės D. J. ir D. J.), kurios 8.2 punkte nurodyta, kad gydytojo išrašyti 3-ios formos receptai Nr. 152233838 ir 152233840 neatitiko Vaistų pardavimo taisyklių 13.2.1.2 punkto reikalavimų, nes nenurodyti vaistų prekiniai pavadinimai, o vaistininkas pagal minėtus receptus išdavė vaistus, pažeisdamas šių Taisyklių 96 punkto reikalavimus (I t., b. l. 60–61). Vilniaus TLK 2012 m. liepos 18 d. raštu Nr. 3S-4587 pasiūlė UAB „Gintarinė vaistinė“ pateikti pastabas, įrodymus dėl patikrinimo pažymoje Nr. 1VP-398/V nurodytų faktų ir pateikti informacijos apie savo ketinimą dalyvauti rezultatų svarstyme (I t., b. l. 94). Atlikus ekspertinį Vilniaus TLK 2012 m. liepos 16 d. patikrinimo pažymos Nr. 1VP-398/V vertinimą (vertinimą atliko ekspertai Vilniaus TLK darbuotojai R. K., A. D. ir G. B.), buvo surašyta Vilniaus TLK 2012 m. spalio 19 d. ekspertizės pažyma Nr. 1EP-199, kurioje , be kita ko, nurodyta, kad: vaistininkas, išduodamas vaistus pagal 3-ios formos receptus Nr. 152233838 ir 152233840, pažeidė Vaistų pardavimo taisyklių 96 punkto reikalavimus ir taip padarė 9 489,20 Lt žalą (recepto Nr. 152233838) ir 18 978,20 Lt žalą PSDF biudžetui (recepto Nr. 152233840) (8.2 punktas); žala PSDF biudžetui iš viso 28 467,20 Lt (9 punktas); vadovaujantis vaistinės ir Vilniaus TLK 2011 m. gruodžio 15 d. sutarties Nr. VT-19-12 31 punktu, vaistinei taikoma 10 procentų dydžio bauda nuo neteisėtai iš PSDF biudžeto gautos sumos – 2 846,74 Lt (10 punktas); vaistinė iki 2012 m. lapkričio 19 d. turi grąžinti PSDF biudžetui padarytą žalą ir sumokėti 10 proc. dydžio baudą nuo neteisėtai gautos sumos, iš viso 31 313,94 Lt (11 punktas); Vilniaus TLK direktorius įpareigotas išieškoti iš vaistinės neteisėtai panaudotas PSDF biudžeto lėšas įstatymų nustatyta tvarka, jeigu vaistinė jų negrąžins iki 2012 m. lapkričio 19 d. (12 punktas) (I t., b. l. 62–63).

14Vilniaus TLK 2012 m. liepos 17 d. surašė patikrinimo pažymą Nr. 1VP-402/V (patikrinimą atliko Vilniaus TLK vyr. specialistės D. J. ir D. J.), kurios 8.3.5 punkte nurodyta, kad vaistinė išdavė kitus vaistus, negu buvo išrašyti recepte Nr. 171023515, ir taip pažeidė Vaistų pardavimo taisyklių 96 punktą (I t., b. l. 5–6). Vilniaus TLK 2012 m. liepos 18 d. raštu Nr. 3S-4595 pasiūlė UAB „Gintarinė vaistinė“ pateikti pastabas, įrodymus dėl patikrinimo pažymoje Nr. 1VP-402/V nurodytų faktų ir pateikti informacijos apie savo ketinimą dalyvauti rezultatų svarstyme (I t., b. l. 152).

15Atlikus ekspertinį Vilniaus TLK 2012 m. liepos 17 d. patikrinimo pažymos Nr. 1VP-402/V vertinimą (vertinimą atliko ekspertai Vilniaus TLK darbuotojai R. K., A. D. ir G. B.), priimta Vilniaus TLK 2012 m. spalio 19 d. ekspertizės pažyma Nr. 1EP-200, kurioje. be kita ko, nurodyta, kad: vaistinė, išduodama kitus nei buvo išrašyti recepte Nr. 171023515 vaistus, pažeidė Vaistų pardavimo taisyklių 96 punkto reikalavimus ir taip padarė 18 558,80 Lt dydžio žalą PSDF biudžetui (10.5 punktas); vadovaujantis vaistinės ir Vilniaus TLK 2011 m. gruodžio 15 d. sutarties Nr. VT-19-12 31 punktu, vaistinei taikoma 10 procentų dydžio bauda nuo neteisėtai iš PSDF biudžeto gautos sumos – 1 855,88 Lt (13 punktas); vaistinė iki 2012 m. lapkričio 19 d. turi grąžinti PSDF biudžetui padarytą žalą ir sumokėti 10 proc. dydžio baudą nuo neteisėtai gautos sumos, iš viso 20 414,68 Lt (14 punktas); Vilniaus TLK direktorius privalo išsiieškoti iš vaistinės neteisėtai panaudotas PSDF biudžeto lėšas įstatymų nustatyta tvarka, jeigu jų vaistinė negrąžins iki 2012 m. lapkričio 19 d. (15 punktas) (I t., b. l. 7–9).

16Pareiškėjas kreipėsi į Taikinimo komisiją su skundu dėl Ekspertizės pažymų Nr. 1EP-199 ir Nr. 1EP-200 (I t., b. l. 10–14, 64–68). Taikinimo komisijai 2012 m. gruodžio 19 d. nagrinėjant pareiškėjo skundą galiojo Vilniaus TLK Stebėtojų tarybos posėdžio 2012 m. balandžio 18 d. protokolu Nr. 24ST-1 patvirtinta Taikinimo komisijos sudėtis: A. V., A. C., A. B. (komisijos pirmininkas) ir L. V. (II t., b. l. 157–161). Taikinimo komisijos 2012 m. gruodžio 19 d. posėdyje, kuriame dalyvavo visi komisijos nariai, buvo nutarta pripažinti, kad, išduodama (parduodama) vaistus pagal 3 formos receptus Nr. 171023515, 152233838 ir 152233840, UAB „Gintarinė vaistinė“ pažeidė Vaistų pardavimo taisyklių 96 punkto reikalavimus ir padarė žalą PSDF biudžetui (I t., b. l. 121–123). Taikinimo komisija 2012 m. gruodžio 27 d. raštu Nr. 3S-8738 pareiškėją informavo, kad nutarė palikti galioti Vilniaus TLK 2012 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. 1EP-200 ir 2012 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. 1EP-199 (I t., b. l. 15).

17Teismas nustatė, kad šios administracinės bylos dalykas yra Vilniaus TLK 2012 m. spalio 19 d. ekspertizės pažymos Nr. 1EP-199 ir Nr. 1EP-200 dalys, kuriomis pareiškėjas pripažintas pažeidęs Vaistų pardavimo taisyklių 96 punkto reikalavimus ir šiais savo veiksmais padaręs žalą PSDF biudžetui, bei Taikinimo komisijos 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. 23TK-6 dalis, kuria buvo atmesti pareiškėjo skundai dėl Ekspertizių pažymų Nr. 1EP-199 ir Nr. 1EP-200, teisėtumas.

18Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Sveikatos draudimo įstatymas bei Sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 112 patvirtintos Receptų rašymo ir vaistų bei kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių išdavimo (pardavimo) gyventojams taisyklės. Skundžiamos Ekspertizės pažymos Nr. 1EP-199 ir Nr. 1EP-200, grindžiamos Vaistų pardavimo taisyklių 96 punkto reikalavimų nesilaikymu.

19Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (2009 m. spalio 22 d. įstatymo Nr. XI-448 redakcija, įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d.) 33 straipsnio 6 dalis numato, kad teritorinė ligonių kasa kontroliuoja savo veiklos zonoje asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, kiekį ir kokybę, taip pat <…> ar teisėtai išrašomi ir išduodami vaistai ir medicinos pagalbos priemonės, bei su tuo susijusią sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių veiklą.

20Pagal Vaistų pardavimo taisyklių (2012 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. V-806 redakcija, įsigaliojo2012 m. rugsėjo 6 d.) 96 punktą, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones (toliau – ir MPP) farmacijos specialistas gali išduoti tik pagal 3 formos receptus ir pagal išimties atvejams skirtus 3 formos receptus, išrašytus laikantis šių Taisyklių reikalavimų. Jei kompensuojamuosius vaistus ir MPP farmacijos specialistas išdavė pagal receptus, išrašytus nesilaikant Taisyklių reikalavimų, arba išdavė kompensuojamuosius vaistus, priskiriamus pagal Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną kito bendrinio pavadinimo vaistų grupei, arba kompensuojamąją MPP, priskiriamą pagal Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių kainyną kitai MPP grupei nei nurodyta gydytojo išrašytame recepte, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų suma, išleista minėtų vaistų ar MPP įsigijimo išlaidoms kompensuoti, vertinama kaip Fondo biudžetui padaryta žala ir išskaičiuojama iš vaistinės, kurioje dirbo šio reikalavimo nesilaikęs farmacijos specialistas, lėšų. Vaistų pardavimo taisyklių 13.2.1.2 punkte numatyta, kad recepte nurodant vardinius vaistus ir registracijos sąlygų neatitinkančius vaistus, skiriamus pagal Vardinių vaistinių preparatų įsigijimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. V-374, biologinius vaistus, pvz.: žmogaus insuliną, filgrastimą, epoetiną, somatropiną, – jie nurodomi bendriniais pavadinimais, šalia skliaustuose nurodant prekinius pavadinimus. Jeigu pacientas vardinius vaistinius preparatus planuoja įsigyti kitoje ES valstybėje, recepte papildomai turi būti anglų arba lotynų kalba pagrindžiama, dėl kokių medicininių priežasčių skiriamas konkretus vaistas.

21Ištyręs bei įvertinęs įrodymus, teismas nustatė (to neneigė ir pareiškėjas), kad gydytojo išrašyti 3-ios formos receptai Nr. 152233838 ir 152233840 neatitiko Vaistų pardavimo taisyklių 13.2.1.2 punkto reikalavimų, nes nenurodyti vaistų prekiniai pavadinimai, o pareiškėjo vaistininkas pagal minėtus receptus išdavė vaistus, nors negalėjo to daryti. Į bylą surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjui priklausanti vaistinė išdavė kitus vaistus, negu buvo išrašyti recepte Nr. 171023515 (I t., b. l. 17–18, 72–75). Atsižvelgęs į tai, teismas priėjo prie išvados, kad tokie pareiškėjo darbuotojų (vaistininkų) veiksmai atitiko Vaistų pardavimo taisyklių 96 punkte nurodytą veiką (kompensuojamuosius vaistus ir MPP farmacijos specialistas išdavė pagal receptus, išrašytus nesilaikant Taisyklių reikalavimų; išdavė kompensuojamuosius vaistus, priskiriamus pagal Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną kito bendrinio pavadinimo vaistų grupei, arba kompensuojamąją MPP, priskiriamą pagal Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių kainyną kitai MPP grupei nei nurodyta gydytojo išrašytame recepte), už kurios padarymą taikytina numatyta atsakomybė – PSDF biudžeto lėšų suma, išleista minėtų vaistų ar MPP įsigijimo išlaidoms kompensuoti, vertinama kaip PSDF biudžetui padaryta žala ir išskaičiuojama iš vaistinės, kurioje dirbo šio reikalavimo nesilaikęs farmacijos specialistas, lėšų. Šiuo atveju tokia žala ir buvo apskaičiuota. Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas nusprendė, kad žala ir jos dydis nėra siejamas, priešingai nė mano pareiškėjas, su pacientui padaryta turtine žala. Sankcijos taikymui taip pat nėra reikšminga, kad nebuvo gauta pacientų skundų.

22Teismas pareiškėjo argumentus atmetė kaip nepagrįstus, nes atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, kad vaistiniai preparatai Recombinate 1000 TV (Baxter S.A.) ir Immunate Baxter 1000 TV nepriklauso vieno bendrinio pavadinimo vaistų grupei, ir kad išduodant vaistinį preparatą vaistinėse ir didmeninio platinimo įmonėse buvo vaistinio preparato Immunate Baxter 1000 TV (I t., b. l. 110, 171; II t., b. l. 2–33, 58, 67–86). Teismas sutiko su atsakovo pozicija, jog pareiškėjo vaistininko elgesį galėjo lemti vaistų pardavimo metu preparatui Immunate Baxter 1000 TV taikyta didelė kainos nuolaida, dėl ko tik tą vienintelį kartą pacientei buvo parduotas preparatas Recombinate 1000 TV (Baxter S. A.), kuriam nuolaidos nebuvo.

23Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad Vilniaus TLK Ekspertizės pažymos Nr. 1EP-199 ir Ekspertizės pažymos Nr. 1EP-200 dalys, kuriomis pareiškėjas pripažintas pažeidęs Vaistų pardavimo taisyklių 96 punkto reikalavimus ir tuo padaręs žalą PSDF biudžetui, yra pagrįstos nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir yra teisėtos.

24Vertindamas pareiškėjo argumento, esą ekspertizių metu buvo padaryta procedūrinių pažeidimų, pagrįstumą, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Sveikatos draudimo įstatymo 31 straipsnio (valstybinės ligonių kasos teisės) ir 33 straipsnio (teritorinių ligonių kasų funkcijos) nuostatas detalizuoja Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2006 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 1K-41 patvirtintas Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių bei kitų įmonių ir įstaigų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis, kontrolės tvarkos aprašas. Atsakovui atliekant vaistinių suteiktų paslaugų apmokėjimo patikrinimo procedūras, kurių rezultatai įforminti Vilniaus TLK Ekspertizės pažymomis Nr. 1EP-199 ir Nr. 1EP-200, galiojo 2010 m. gegužės 25 d. įsakymo Nr. 1K-101 redakcijos Kontrolės tvarkos aprašas.

25Kontrolės tvarkos aprašo 39 punktas numato, kad posėdžio metu vyresnysis ekspertas arba jo įgaliotas asmuo, dalyvavęs atliekant ekspertizę, išvardija ir įvertina patikrinimo metu nustatytas neatitiktis, kontroliuojamosios įstaigos pateiktus patikrinimo metu nustatytų faktų paaiškinimus ir papildomai gautus duomenis. Posėdžio dalyviams paaiškinamas sprendimas dėl nustatytos neatitikties įvertinimo. Jei nebuvo atsižvelgta į patikrinimo pažymoje pateiktus pasiūlymus arba kontroliuojamosios įstaigos paaiškinimus, nurodomos tai nulėmusios priežastys. Kontrolės tvarkos prašo 41 punktas numato, kad, įvertinęs patikrinimo rezultatų svarstymo posėdžio medžiagą, vyresnysis ekspertas arba jo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo patikrinimo pažymos perdavimo datos surašo ekspertizės pažymą. Aprašo 7.7 punkte apibrėžiama, kad kontrolės procedūra yra Valstybinės ligonių kasos ir (ar) teritorinės ligonių kasos vykdomos kontrolės būdas, kai atliekami šio Aprašo III skyriuje nustatyti veiksmai. Kontrolės tvarkos aprašo III skyriaus „Kontrolės procedūra“ (14–46 punktai) 14 punktas nustato, jog kontrolės procedūra atliekama dviem etapais: pirmiausia atliekamas patikrinimas, po to – ekspertizė. Pagal Kontrolės tvarkos aprašo 24 punktą, pirmasis kontrolės procedūros etapas užbaigiamas surašant patikrinimo pažymą, kurios turinys turi atitikti nustatytus turinio reikalavimus, t. y. patikrinimo pažymoje turi būti nurodyti Aprašo 24.1–24.14 punktuose nurodyti duomenys, tarp jų neatitiktys, jei jos nustatomos, nurodant, kokios konkrečios norminių teisės aktų nuostatos pažeistos (24.10 p.); siūlymai neatitiktis vertinti kaip žalą PSDF biudžetui, nurodant numatomos žalos dydį, jeigu dėl nustatytų neatitikčių padidėjo PSDF biudžeto išlaidos arba jeigu teisės aktai ar sutartis nustato, kad neatitiktis turi būti vertinama kaip žala PSDF biudžetui. Be to, pagal Kontrolės tvarkos aprašo 24 punktą patikrinimo pažymoje turi būti informacija kontroliuojamos įstaigos vadovui dėl galimybės per 10 darbo dienų nuo patikrinimo pažymos įteikimo (gavimo) dienos pateikti kontroliuojančiosios įstaigos vadovui pastabas, patikslinimus ir paaiškinimus, juos pagrindžiančius dokumentus bei pareikšti pageidavimą arba atsisakymą dalyvauti patikrinimo rezultatų svarstyme (Aprašo 24.13.1 p.). Kontroliuojančiosios įstaigos vadovas, suėjus patikslinimų, paaiškinimų ir pastabų pateikimo terminui, įsakymu paveda atlikti ekspertizę. Ekspertizės negali atlikti vienas asmuo arba patikrinimą atlikę asmenys (Aprašo 30 p.).

26Ištirti įrodymai teismui suteikė pagrindą konstatuoti, kad patikrinimo pažymos atitinka Kontrolės tvarkos aprašo 24 punkto reikalavimus, kontroliuojamai įstaigai (t. y. UAB „Gintarinė vaistinė“) pasiūlyta pateikti pastabas, patikslinimus ir paaiškinimus, juos pagrindžiančius dokumentus bei pareikšti pageidavimą arba atsisakymą dalyvauti patikrinimo rezultatų svarstyme; nebuvo pažeistas nešališkumo principas, nes tikrinimo pažymas surašė (kaip ir jų ekspertizę atliko ir Taikinimo komisijoje apeliaciją dėl ekspertinių pažymų nagrinėjo) skirtingi asmenys.

27Antrojo kontrolės procedūros etapo baigiamasis dokumentas yra Ekspertizės pažyma (Aprašo 41, 42, 44 p.). Kontrolės tvarkos aprašo 42 punkte nustatyta, kad ekspertizės pažymoje turi būti rašoma: ekspertizės pažymos numeris, data ir surašymo vieta (42.1 p.); kontroliuojamosios įstaigos pavadinimas (42.2 p.); ekspertizę atlikę specialistai ir bei šių asmenų pasižadėjimas būti nešališkiems (42.3 p.); patikrinimo pažymos surašymo data ir numeris (42.4 p.); patikrinimą atlikę specialistai (42.5 p.); kontrolės tikslai ir užduotys (42.6 p.); ekspertizės metu vertinti dokumentai (42.7 p.); patikrinimo rezultatų svarstymo posėdžio protokolas arba įrašas (pridedamas) (42.8 p.); patikrinimo pažymoje nustatytų neatitikčių įvertinimas, pagrindžiant jį konkrečių teisės aktų nuostatomis (42.9 p.); sistemingi ir (ar) kartotiniai pažeidimai, jeigu tokie nustatyti (42.10 p.); sprendimas dėl bendrosios žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui dydžio (42.11 p.); reikalavimas atlyginti Fondo biudžetui padarytą žalą ir jos atlyginimo terminas, bankas ir sąskaitos numeris, į kurią turi būti pervesti pinigai (42.12 p.); rekomendacijos kontroliuojamosios įstaigos administracijai dėl priemonių, užtikrinančių teisės aktų laikymąsi bei paslaugų teikimo organizavimo gerinimą (42.13 p.); pridedami priedai ir jų lapų skaičius (42.14 p.).

28Įvertinęs Ekspertizės pažymų Nr. 1EP-199 ir Nr. 1EP-200 turinį, teismas konstatavo, kad šios pažymos iš esmės atitinka minėto teisės akto reikalavimus, jose yra visi reikalaujami duomenys. Teisėjų kolegija, išklausiusi posėdžių garso įrašą (II t., b. l. 170, 176–181), nusprendė, kad tikrinimo pažymos juose įvertintos pagal procedūrinius reikalavimus. Patikrinimą atlikusi specialistė pakankamai aiškiai atskleidė padarytųjų pažeidimų esmę, nurodė, kokio teisės akto reikalavimų nesilaikyta, buvo išklausyti vaistininkų paaiškinimai. Įvertinusi pažeidimo fabulą ir teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija abiejų svarstymų trukmę pripažino pakankama.

29Vertindamas Taikinimo komisijos 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. 23TK-6, teismas atsižvelgė į tai, kad pagal Sveikatos draudimo įstatymo 36 straipsnio (redakcija, aktuali nuo 2012 m. lapkričio 24 d. iki 2013 m. gegužės 20 d.) 1 dalį TLK taikinimo komisiją iš keturių asmenų 4 metams renka teritorinės ligonių kasos stebėtojų taryba jos pirmininko teikimu. Vienas komisijos narys turi atstovauti pacientų asociacijoms, veikiančioms teritorinės ligonių kasos teritorijoje. Ši komisija sprendžia ginčus tarp draudžiamųjų, sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir teritorinės ligonių kasos dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo ir sveikatos priežiūros sutarčių vykdymo. <...>. Teritorinės ligonių kasos taikinimo komisijos veiklos tvarką nustato teritorinės ligonių kasos nuostatai (2 dalis). Taikinimo komisijos darbo reglamento, patvirtinto Vilniaus TLK direktoriaus 2010 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. 1V-352, 11 punkte taip pat numatyta, jog taikinimo komisija sprendžia draudžiamųjų, sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir TLK ginčus dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis ir sveikatos priežiūros sutarčių vykdymo.

30Vertindamas Taikinimo komisijos protokolo pobūdį bei spręsdamas, ar nėra pagrindo nutraukti šią bylos dalį ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, analizuodamas Taikinimo komisijos darbo reglamente įtvirtinto nešališkumo principo apimtį, vertindamas R. K. ir A. D. dalyvavimo Taikinimo komisijos posėdyje pobūdį, tirdamas, ar Taikinimo komisijos nariai galėjo realiai prisidėti prie sprendimo priėmimo (turėjo balsavimo teisę), teismas išreikalavo su šio klausimo sprendimu susijusius įrodymus (II t., b. l. 157–161), teismo posėdyje apklausė liudytojais Taikinimo komisijos pirmininką A. B. ir sekretorę, Vilniaus TLK darbuotoją R. J.

31A. B. parodė, kad ginčui aktualiuose Taikinimo komisijos posėdžiuose dalyvavo visi komisijos nariai; prieš posėdį nusprendžiama, kokios reikia informacijos svarstomu klausimu, ir pagal tai kviečiami kiti posėdžio dalyviai; iš TLK kviečiami patikrinimuose dalyvavę specialistai; ginčui aktualiais dviem atvejais pasisaklė ne visi kviesti TLK darbuotojai (gal to nereikėjo, gal komisijai viskas buvo aišku); po klausimo aptarimo posėdžio kambaryje lieka tik Taikinimo komisijos nariai ir sekretorė (ji nėra komisijos narė). Liudytojas pareiškė, kad visi komisijos nariai turi ir šiuo atveju turėjo galimybę pareikšti nuomonę dėl sprendimo; jis, Taikinimo komisijos pirmininkas, balsuojant klausia kiekvieno nario nuomonės dėl pasiūlyto sprendimo.

32Taikinimo komisijos sekretorė R. J. apklausta liudytoja parodė, kad ji į Komisijos posėdžius kviečia jos narius, ką kviesti papildomai, nusprendžia Komisija; prieš Komisijai priimant sprendimą kiti dalyviai pasišalina. Taikinimo komisijos nariai abiem atvejais turėjo galimybę laisvai išreikšti savo valią; protokolas surašytas laiku, jo išrašas išsiunčiamas skundo pateikėjui.

33Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nežiūrint to, jog pagal Sveikatos draudimo įstatymo 36 straipsnio (redakcija, aktuali nuo 2012 m. lapkričio 24 d. iki 2013 m. gegužės 20 d.) 1 dalį Taikinimo komisija sprendžia ginčus tarp vaistinių ir teritorinės ligonių kasos dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo, Taikinimo komisijos sprendimų apskundimo tvarka šiame įstatyme nėra atskirai aptarta, nors, pavyzdžiui, įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad draudžiamųjų ir teritorinių ligonių kasų ginčus dėl privalomojo sveikatos draudimo vykdymo nagrinėja teritorinės ligonių kasos taikinimo komisija. <…> Teritorinės ligonių kasos taikinimo komisijos sprendimą draudžiamasis įstatymų nustatyta tvarka gali apskųsti teismui (2 dalis).

34Atsižvelgdamas į nurodytą reglamentavimą teismas nusprendė, kad, viena vertus, įstatymu nėra nustatyta, jog šiuo atveju TLK taikinimo komisija yra privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo institucija, antra vertus, galimybė skundu į ją kreiptis yra nustatyta įstatymu. Todėl teismas priėjo prie išvados, kad, jeigu konkretaus ginčo subjektas pasinaudojo įstatymu jam suteikta teise teikti apeliaciją taikinimo komisijai, ir ši skundo netenkino, toks taikinimo komisijos sprendimas (kartu su ekspertinėmis pažymomis) gali būti skundžiamas teismui. Pažymėjo, kad tokia yra ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pozicija panašaus pobūdžio administracinėse bylose (pvz., 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1270/2012, 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2904/2012), kuriose buvo prašoma panaikinti ir taikinimo komisijų sprendimus.

35IV.

36Pareiškėjas UAB „Gintarinė vaistinė“ (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde (III t., b. l. 15–23) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti. Apelianto nuomone, teismo sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas, neobjektyvus, priimtas išsamiai neištyrus ir neteisingai įvertinus faktines aplinkybes, kurios pagrįstos įrodymais, bei netinkamai aiškinant materialinės teisės normas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

371.Ekspertizės atlikimo tvarkos bei procedūrinių nuostatų pažeidimai laikytini pagrindu naikinti priimtus sprendimus Susipažinus su ekspertizės posėdžio įrašais, matyti, ekspertizės dėl abiejų vaistinės filialų (( - ) ir ( - ), Vilniuje) patikrinimų truko vos 10 minučių, t. y. ekspertizės buvo atliktos formaliai, paviršutiniškai, pažeidžiant objektyvumo bei nešališkumo principus. Ekspertizės metu buvo išklausyti Bendrovės darbuotojų parodymai, tačiau nebuvo analizuoti ir vertinti Bendrovės (kontroliuojamos įstaigos) raštu pateikti paaiškinimai, argumentai bei nesutikimo su atlikto patikrinimo rezultatais motyvai, nors tokia atsakovo pareiga nustatyta Kontrolės tvarkos aprašo 39 ir 40 punktuose. Atsakovas neapklausė gydytojų, kurie išrašė receptus, taip pat gydytojo-hematologo, kuris skiria pagrindinį gydymą, nei paciento, įsigijusio vaistus. Posėdžio pabaigoje prieš balsavimą buvo nurodyta, esą Vilniaus TLK darbuotojai mano, jog žala buvo padaryta, ir paaiškinta kur ir kokia tvarka reikia atlyginti žalą PSDF biudžetui. Toks ekspertizę atlikusių atsakovo darbuotojų elgesys, apelianto manymu, rodo, kad ekspertizė pagrįsta subjektyvia ir išankstine nuostata nagrinėjamos problemos atžvilgiu. Vilniaus TLK darbuotojai pažeidė pasirašytas nešališkumo deklaracijas bei Kontrolės tvarkos aprašo 31 punkte įtvirtintą pareigą objektyviai ir nešališkai įvertinti patikrinimo pažymoje nurodytus duomenis bei išvadas.

382. Taikinimo komisijos darbo reglamento 37 punkte nurodyta, kad Taikinimo komisijos sprendimai, laikantis šio reglamento 15 punkte nustatytų terminų, perduodami TLK direktoriui ir stebėtojų tarybos pirmininkui (kai pirmininko nėra – jo pavaduotojui). Remiantis Kontrolės tvarkos aprašo 53 punktu, Vilniaus TLK direktorius, įvertinęs Taikinimo komisijos siūlymus, motyvuotu sprendimu gali pakeisti ekspertizės išvadas, pakeisti jas iš dalies arba palikti nepakeistas. Apeliantas nurodo, kad 2012 m. gruodžio 13 d. įvyko Taikinimo komisijos posėdis, o 2012 m. gruodžio 29 d. Bendrovė gavo 2012 m. gruodžio 27 d. atsakovo raštą Nr. 3s-8738, kuriame buvo pateikta informacija apie tai, kad Taikinimo komisija nepatenkino UAB „Gintarinė vaistinė“ skundo ir paliko galioti atsakovo 2012 m. spalio 19 d. sprendimus Nr. 1EP-200 ir Nr. 1EP-199. Prie pranešimo nebuvo pridėtas nei Taikinimo komisijos posėdžio protokolo išrašas, nei Vilniaus TLK direktoriaus sprendimo nuorašas ir motyvai, kaip yra nurodyta Aprašo 53 punkte. Minėtas dokumentas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, keliamų individualiems administraciniams aktams. Vilniaus TLK direktorius, išanalizavęs Taikinimo komisijos siūlymus, kaip viešojo administravimo subjektas priėmė sprendimą, bet jame nenurodė faktinių aplinkybių, sprendimo priėmimo motyvų, apskundimo terminų bei tvarkos. Todėl šis sprendimas negali būti laikomas teisėtu.

393.Teismas, pripažindamas, kad pareiškėjas savo veiksmais padarė žalą PSDF biudžetui, rėmėsi tik atsakovo subjektyvia nuomone bei pateiktais įrodymais ir neįvertino pareiškėjo argumentų ir darbuotojų liudijimų bei atitinkamų teisės aktų nuostatų. Apeliantas neneigia, kad vaistininkas, išduodamas vaistus pagal 3 formos receptus Nr. 171023515 (vaistų išdavimo data – 2011 m. rugpjūčio 3 d.), Nr. 152233838 (vaistų išdavimo data – 2012 m. kovo 9 d.) ir Nr. 152233840 (vaistų išdavimo data – 2012 m. balandžio 25 d.), nepadarė pažeidimo, tačiau teigia, kad ne dėl visų Bendrovės ar jos darbuotojų neteisėtų veiksmų yra padaroma žala VSDF biudžetui. Apeliantas akcentuoja, kad vaistininkui išdavus vaistus pagal minėtus receptus VSDF biudžetas realių piniginių nuostolių nepatyrė, todėl Bendrovės veika nagrinėjamu atveju turėjo būti vertinama pagal Aprašo 71 punktą kaip formalus (mažareikšmis) teisės aktų pažeidimas. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2012 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 1K-282 patvirtintame Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis, padarytos žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui nustatymo principų apraše (toliau – ir Žalos PSDF biudžetui nustatymo principų aprašas) žala PSDF biudžetui yra suprantama kaip PSDF biudžeto išlaidos, susidariusios dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų įstaigų bei įmonių, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis teisės aktų pažeidimų ar kitų pažeidimų, dėl kurių pasikeičia iš Fondo biudžeto skiriama kompensuojamoji suma už sveikatos priežiūros paslaugas, vaistus ar priemones. Taigi, žala PSDF biudžetui suprantama kaip piniginiai nuostoliai, o ne kaip sankcija už itin socialiai svarbių santykių teisinio reguliavimo pažeidimą (t. y. poveikio priemonė už viešosios teisės normų pažeidimą), kaip nurodo atsakovas. Apelianto atliktais skaičiavimais, išduotų vaistinių preparatų kaina buvo mažesnė nei vaistinė būtų išdavusi TLK nurodytą vaistinį preparatą, todėl VSDF biudžetas realių piniginių nuostolių nepatyrė. Be to, Vilniaus TLK neįrodė žalos fakto: byloje nėra pateikta jokių skaičiavimų, kokia suma iš VSDF biudžeto būtų buvusi skirta, jei vaistas būtų buvęs parduotas kitoje vaistinėje, jei būtų parduotas vaistinis preparatas Immunate Baxter 500 TV ar Immunate Baxter 1000 TV, ir kiek papildomai VSDF biudžetui būtų kainavęs paciento apsilankymas ligoninėje. Į bylą nepateikta jokių duomenų apie tai, kad asmenys, kuriems išduoti vaistai, neturi teisės į PSDF lėšomis kompensuojamąjį vaistinį preparatą. Žala apskaičiuota neįvertinus tos faktinės aplinkybės, kad gyventojas, sergantis hemofilija, vaistus, kompensuojamus iš LSDF biudžeto, naudoja nuolat ir nepertraukiamai. Teismo išvados, esą PSDF biudžetui buvo padaryta žala, yra formalios, padarytos neįvertinus aplinkybės, kad atsakovas ne tik neįrodė žalos fakto, bet priėmė sprendimus dėl žalos nustatymo nesilaikydamas teisės aktų nuostatų.

404. Teismas neteisingai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes. Vaistiniai preparatai Recombinate ir Immunate nėra įtraukti į vaistinėje būtinų turėti kompensuojamųjų vaistų sąrašą, patvirtintą Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2010 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 1K-40 „Dėl vaistinėje būtinų turėti kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išdavimo (pardavimo) gyventojams tvarkos aprašo patvirtinimo“. Byloje yra pateikti rašytiniai pareiškėjo paaiškinimai, kad vaistinių preparatų išdavimo laikotarpiu Bendrovės darbuotojai dar neturėjo galimybės patikrinti prekių likučių, esančių kituose Bendrovės filialuose. Vaistų grupei Factor VIII conc. 100 IU injekciniai priklausantys vaistiniai prepratai Immunate ir Recombinate laikomi tik šaldytuvuose, jokia vaistinė šių preparatų nesandėliuoja. Kai asmuo kreipiasi dėl Factor VIII conc. 100 IU injekciniai įsigijimo, vaistinės darbuotojai susisiekia su didmeninio platinimo bendrovėmis ir dažniausiai tą pačią dieną gyventojas gauna vaistinį preparatą. Tačiau dėl logistikos, pajamavimo ar kt. problemų vieno ar kito vaistinio preparato didmeninės platinimo bendrovės gali neturėti keletą dienų. Atsakovas teigia, esą pareiškėjas elgėsi nesąžiningai, bet neįvertino rizikos, kas galėjo nutikti asmeniui, jei vaistininkas, nepaisydamas protingumo, tinkamumo bei operatyvumo principų, būtų atsisakęs parduoti vaistus. Apeliantas pabrėžia, kad vaistinės darbuotojai visais trim atvejais atsakingai vertino asmens fizinę būklę, galimą grėsmę jo sveikatai bei pavojų gyvybei ir neišleido gyventojo iš vaistinės be būtinų vaistų.

41Atsakovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti. Atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą (III t., b. l. 30–34) nurodomi šie nesutikimo su apelianto pozicija argumentai:

  1. 2012 m. spalio 19 d. ekspertizės posėdžiuose dalyvavo apelianto atstovai. Iš posėdžių garso įrašų galima daryti išvadą, jog apelianto atstovams buvo suteikta galimybė pasisakyti, jie buvo išklausyti, buvo užduodami klausimai, tarp Vilniaus TLK ir apelianto atstovų vyko diskusija. Vykstant ekspertizės posėdžiui rašomas posėdžio protokolas arba daromas garso įrašas, kuris vėliau pridedamas prie ekspertizės protokolo (Aprašo 40 p.). Posėdžio protokole pažymima, kurių neatitikčių vertinimui nepritaria kontroliuojamosios įstaigos atstovai, ir nurodomi atstovų motyvai, tačiau šiuo atveju posėdžių metu buvo daromi posėdžių garso įrašai (kaip alternatyva posėdžio protokolui), kuriuose užfiksuoti apelianto paaiškinimai. Paprasta pažeidimo fabula, aiškus reglamentavimas bei tai, kad apeliantas sutiko su pažeidimo padarymo faktu lėmė neilgą ekspertizės posėdžių trukmę. Teismas, atlikęs 2012 m. spalio 19 d. ekspertizės pažymų Nr. 1EP-199 ir Nr. EP-200 turinio analizę, pagrįstai konstatavo, kad ekspertizės pažymos visiškai atitinka Kontrolės aprašo 42 punkte nustatytus turinio reikalavimus.
  2. Kontrolės tvarkos aprašo 53 punkte numatyta, kad teritorinės ligonių kasos direktorius, įvertinęs Taikinimo komisijos siūlymus, motyvuotu sprendimu gali pakeisti ekspertizės išvadas, pakeisti jas iš dalies arba palikti nepakeistas. Apraše neįtvirtintas reikalavimas teritorinės ligonių kasos direktoriui visais atvejais priimti motyvuotą sprendimą dėl ekspertizės išvadų. Motyvuotas sprendimas priimamas tada, kai nusprendžiama visiškai ar iš dalies pakeisti ekspertizės išvadas. Abiem nagrinėjamais atvejais Vilniaus TLK sprendimai liko nepakeisti, todėl Vilniaus TLK direktorius nepriėmė atskiro sprendimo, o raštu Nr. 3S-8738 tik informavo apeliantą apie Taikinimo komisijos sprendimą palikti galioti Vilniaus TLK ekspertizės pažymas Nr. 1EP-199 ir Nr. 1EP-200. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas teigia, jog Vilniaus TLK laikėsi Aprašo reikalavimų ir nustatytų procedūrų.
  3. Ekspertizės pažymos Nr. 1EP-199 ir Nr. 1EP-200 buvo surašytos po ekspertizės posėdžių, t. y. 2012 m. spalio 19 d. Apelianto nurodytas Žalos PSDF biudžetui nustatymo principų aprašas, buvo priimtas 2012 m. lapkričio 15 d. Kontrolės tvarkos aprašas buvo papildytas 71 punktu, kuriuo remiasi apeliantas, pateikdamas mažareikšmio pažeidimo sąvoką, papildytas taip pat 2012 m. lapkričio 15 d. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. 1K-283 (Žin., 2012, Nr. 134-6855). Taigi, teisės aktai, kuriais vadovaujasi apeliantas nurodydamas žalos dydžio PSDF biudžetui apskaičiavimo tvarką, ekspertizės pažymų parengimo metu dar nebuvo priimti ir negaliojo. Atsakovas akcentuoja, kad Vilniaus TLK, apskaičiuodama žalą PSDF biudžetui, rėmėsi tuo metu galiojusiais teisės aktais, t. y. Vaistų pardavimo taisyklėmis, kurių 96 punkte įtvirtinta, kad jei kompensuojamuosius vaistus ir MPP farmacijos specialistas išdavė pagal receptus, išrašytus nesilaikant taisyklių reikalavimų, arba išdavė kompensuojamuosius vaistus, priskiriamus pagal Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną kito bendrinio pavadinimo vaistų grupei <...> nei nurodyta gydytojo išrašytame recepte, Fondo biudžeto lėšų suma, išleista minėtų vaistų ar MPP įsigijimo išlaidoms kompensuoti, vertinama kaip Fondo biudžetui padaryta žala ir išskaičiuojama iš vaistinės, kurioje dirbo šio reikalavimo nesilaikęs farmacijos specialistas, lėšų. Pasak atsakovo, apeliantas žalą PSDF biudžetui neteisingai supranta kaip nukentėjusiosios šalies realius nuostolius, status quo atkūrimą. Šiuo atveju teisės aktas, reglamentuojantis receptų rašymo ir kompensuojamųjų vaistų išdavimo tvarką expressis verbis numato ne atsakomybę civilinės atsakomybės prasme, o sankciją už itin socialiai svarbių visuomeninių santykių teisinio reguliavimo pažeidimą, t. y. poveikio priemonę už viešosios teisės normų pažeidimą.
  4. Vaistų pardavimo taisyklių 83 punkte nurodyta, kad, kilus neaiškumams dėl recepte išrašyto vaisto pavadinimo, stiprumo, vaistų suderinamumo ir kt., vaistininkas privalo juos išsiaiškinti su receptą išrašiusiu gydytoju. Nepavykus išsiaiškinti, vaistininkas sprendžia, ar išduoti vaistą. 2011 m. Sutarties tarp pareiškėjo ir Vilniaus TLK Nr. VT-19-12 „Dėl vaistinėse išduotų (parduotų) vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių, kurių įsigijimo išlaidos ar jų dalis privalomuoju sveikatos draudimu draustiems asmenims kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, išlaidų apmokėjimo“ 8 punkte įtvirtinta vaistininko pareiga, iškilus neaiškumams dėl kompensuojamojo vaisto išdavimo ar recepto išrašymo teisingumo, kreiptis į receptą išrašiusį gydytoją ir pasitikslinti recepto išrašymą. Vaistininkas, prieš priimdamas sprendimą išduoti kitą vaistinį preparatą asmeniui, sergančiam reta liga – sunkia hemofilijos forma, privalo išsiaiškinti visas svarbias ir reikšmingas sprendimui priimti aplinkybes, t. y. ar paciento kreipimosi dieną vaisto Immunate tikrai nebuvo kitose vaistinėse, ar pacientas vaistų jau nebeturėjo, vaisto užsakymo ir pristatymo galimybes ir laiką. Atsakovas pabrėžia, kad norėdama keisti šio tipo vaistinį preparatą asmens sveikatos priežiūros įstaiga turi kreiptis į Sprendimų dėl vaistų ir medicinos pagalbos priemonių labai retoms ligoms ir būklėms gydyti kompensavimo ir dėl nenumatytų atvejų priėmimo komisiją (LR SAM 2000 m. sausio 28 d. įsakymo Nr. 49 A sąrašas; akto redakcija, galiojusi nuo 2012 m. vasario 26 d. iki 2012 m. gegužės 20 d.). Jei nėra Retų ligų komisijos išvados, gydytojas negali pacientui žmogaus VIII koaguliacijos faktorių keisti į rekombinantinį VIII koaguliacijos faktorių. Taigi, vaistininkas, neišsiaiškinęs, o galbūt žinodamas, kad reikiamo Immunate vaisto kitose vaistinėse yra, neturėjo teisės savo nuožiūra pacientui išduoti kito vaistinio preparato, bet išdavė vaistą Recombinatte, t. y. pažeidė teisės aktų reikalavimus.

42Teisėjų kolegija

konstatuoja:

43V.

44Nagrinėjamą ginčą pareiškėjas iškėlė, prašydamas panaikinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2012 m. spalio 19 d. ekspertizės pažymų Nr. 1EP-199 8.2 punkto paskutinę pastraipą, 9, 10, 11 ir 12 punktus bei Vilniaus TLK 2012 m. spalio 19 d. ekspertizės pažymos Nr. 1EP-200 10.5, 12, 13, 14 ir 15 punktus, kuriuose nustatyta, kad UAB „Gintarinė vaistinė“ padarė žalą PSDF biudžetui ir ją turi atlyginti bei sumokėti nurodytas baudas. Pareiškėjas taip pat prašė panaikinti Vilniaus TLK Taikinimo komisijos sprendimą (2012 m. gruodžio 19 d. protokolinio nutarimo Nr. 23TK-6 1-ąją ir 2-ąją dalis), kuriomis buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl Vilniaus TLK Ekspertizės pažymų Nr. 1EP-199 ir Nr. 1EP-200.

45Byloje nustatyta, kad Ekspertizės pažymos Nr.1 EP-199 8.2 , 9, 10, 11 ir 12 punktais buvo konstatuota, kad UAB „Gintarinė vaistinė“ padarė PSDF biudžetui 28 467,20 Lt žalą; vaistinė įpareigota iki 2012 m. lapkričio 19 d. grąžinti šią sumą į PSDF biudžetą ir sumokėti 10 proc. baudą (2846,74 Lt) nuo neteisėtai gautos iš PSDF biudžeto sumos, t. y. iš viso pervesti į PSDF biudžetą 31 313,94 Lt. Ekspertizės pažymoje Nr. 1EP-199 nurodyta, kad Vilniaus TLK žala biudžetui įvertino nustatytus faktus, kad UAB „Gintarinė vaistinė“ vaistininkas pažeidė Vaistų pardavimo (išdavimo) tvarkos 96 punktą, kadangi pagal 3-os formos receptą Nr. 152233838 (vaistas išduotas 2012 m. kovo 9 d.) ir Nr. 152233840 (vaistas išduotas 2012 m. balandžio 25 d.) išdavė kitą vaistą, t. y. vietoj išrašyto kompensuojamojo preparato Immunate Baxter 1000 TV (20 vnt.) išdavė Recombinate 1000 TV (Baxter S. A.) (20 vnt.).

46Analogiškas pažeidimas, t.y. Vaistų pardavimo (išdavimo) tvarkos 96 punkto pažeidimas, buvo konstatuotas Ekspertizės pažymoje Nr. 1EP-200 (ginčijami 10.5, 12, 13, 14 ir 15 punktai), kuris susietas su nustatytu faktu, kad UAB „Gintarinė vaistinė“ vaistininkas 2011 m. rugpjūčio 3 d. pagal 3-os formos receptą Nr. 171023515 išdavė pacientui kitą vaistą t. y. vietoj išrašyto kompensuojamojo preparato Immunate Baxter 1000 TV (20 vnt.) išdavė Recombinate 1000 TV (Baxter S. A.) (20 vnt.). Šis vaistų išdavimo tvarkos pažeidimas Ekspertizės pažymoje Nr. 1EP-200 buvo įvertintas padaręs PSDF biudžetui 18 558,80 Lt žalą, Todėl UAB „Gintarinė vaistinė“ buvo įpareigota iki 2012 m. lapkričio 19 d. gražinti PSDF biudžetą šią sumą (atlyginti žalą) ir sumokėti 10 proc. baudą (1855,88 Lt) nuo neteisėtai gautos iš PSDF biudžeto sumos, t. y. iš viso pervesti į PSDF biudžetą 20 414,68 Lt.

47Pažymėtina, kad Ekspertizės pažymose Nr. 1EP-199, Nr. 1EP-200 nustatant žalą PSDF biudžetui buvo konstatuotas tik vienas UAB „Gintarinė vaistinė“ vaistininko padarytas teisės aktų pažeidimas, t. y. Vaistų pardavimo (išdavimo) tvarkos 96 punkto pažeidimas. Skiriant baudas buvo vadovautasi UAB „Gintarinė vaistinė“ ir Vilniaus TLK 2011 m. gruodžio 15 d. sutarties Nr. VT-19-12 dėl vaistinėse išduotų (parduotų) vaistinių preparatų ir MPP, kurių įsigijimo išlaidos ar jų dalis PSD draudimu draustiems asmenims kompensuojamos PSDF lėšomis, išlaidų apmokėjimo (toliau – ir 2012 metų sutartis) 31 punktu, kuriame nurodyta, kad jeigu dėl vaistinės ar jos darbuotojų neteisėtų veiksmų PSDF biudžetui padaroma žala, tai vaistinė privalo per vieną mėnesį nuo TLK ekspertizės protokolo gavimo dienos grąžinti lėšas į PSDF biudžetą ir sumokėti 10 procentų neteisėtai gautų lėšų dydžio baudą.

48Kilus administraciniam ginčui dėl atitinkamo individualaus administracinio akto pagrįstumo ir teisėtumo, ginčijamą aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas teisme negali papildyti skundžiamą aktą naujais (papildomais) kaltinimais ir nurodyti, kad asmuo pažeidė ir kitas teisės normas, kuriomis nebuvo grindžiamas ginčijamas administracinis aktas. Atsižvelgdama į tai, kad Ekspertizės pažymose Nr. 1EP-199, Nr. 1EP-200 buvo konstatuotas tik Vaistų pardavimo (išdavimo) tvarkos 96 punkto pažeidimas, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje turi būti nustatyta, ar dėl šio pažeidimo PSDF biudžetui buvo padaryta žala.

49Sveikatos draudimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apdraustiesiems yra kompensuojamos išlaidos kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms (toliau – ir MPP), išrašytiems ambulatoriniam gydymui Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti, Kompensuojamųjų vaistų ir Kompensuojamųjų MPP sąrašus ir įsigijimo išlaidų kompensavimo tvarką tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija, įvertinusi Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones. Išlaidos vaistams ir MPP kompensuojamos pagal bazines kainas, apskaičiuotas Vyriausybės nustatyta tvarka.

50Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išlaidos už vaistinės išduotus kompensuojamus vaistus ir MPP, apmokamos vadovaujantis teritorinės ligonių kasos ir vaistinių sutartimis. Pagal Sveikatos draudimo įstatymo 27 straipsnio 1 dalį teritorinės ligonių kasos sutartyse numatytomis sąlygomis privalo apmokėti asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių, su kuriomis jos yra sudariusios sutartis, pateiktas sąskaitas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sąskaitas už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir išduotus kompensuojamuosius vaistus bei MPP kartą per mėnesį sveikatos priežiūros įstaigos ir vaistinės pateikia tai teritorinei ligonių kasai, su kuria yra sudariusios sutartį. Teritorinė ligonių kasa ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sąskaitos gavimo perveda pinigus sudariusioms su ja sutartis sveikatos priežiūros įstaigoms ir vaistinėms, atsiskaitydamos pagal pateiktas sąskaitas.

51Sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsnyje TLK suteikti įgaliojimai inter alia kontroliuoti savo veiklos zonoje, ar teisėtai išrašomi ir išduodami vaistai ir MPP, bei su tuo susijusią sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių veiklą (SDĮ 33 str. 6 p.); vadovaujantis Civiliniu kodeksu ir kitais įstatymais reikalauti iš sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą (SDĮ 33 str.8 p.). Pagal Sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 7 punktą iš sveikatos priežiūros įstaigų ar vaistinių išieškotos ar jų grąžintos lėšos už neteisėtai suteiktas ar neteisėtai pateiktas sumokėti sveikatos priežiūros paslaugas, neteisėtai išrašytus, išduotus ar pateiktus apmokėti vaistus ir MPP, yra vienas iš PSDF biudžeto pajamų šaltinių. Pagal Sveikatos draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punktą PSDF biudžeto išlaidas, be kita ko, sudaro išlaidų vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms įsigyti šio Įstatymo nustatyta tvarka kompensavimas apdraustiesiems.

52Sveikatos draudimo įstatyme yra tik bendrosios nuostatos, kad TLK turi teisę reikalauti iš vaistinių atlyginti VSDF biudžetui žalą už neteisėtai išduotus ar pateiktus apmokėti vaistus ir medicinos pagalbos priemones. Pažymėtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo patvirtinti kriterijai į kuriuos turi būti atsižvelgiama nustatant vaistinių, sudariusių sutartis su atitinkama teritorine ligonių kasa, padarytą žalą PSDF biudžetui. Apelianto nurodytas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2012 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 1K-282 patvirtintas Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis, padarytos žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui nustatymo principų aprašas, taip pat 2012 m. lapkričio 15 d. įsakymas Nr. IK-283, kuriuo Vaistų pardavimo (išdavimo) tvarkos aprašas buvo papildytas 71 punktu, kuriame įtvirtina nuostata, kad kontrolės procedūrų metu nustatyta veika, pažeidžianti teisės aktų reikalavimus, dėl kurios kompensuojama suma, skiriam iš PSDF lėšų, už išduotus (parduotus) vaistus nesikeičia, laikytina formaliu (mažareikšmiu) teisės aktų pažeidimu, negaliojo. Nors šie norminiai teisės aktai atsakovui parengiant Ekspertizės pažymas Nr. 1EP-199, Nr. 1EP-200 nebuvo įsigalioję ir negalėjo būti taikomi, tačiau pastebėtina, kad jų priėmimas patvirtina, kad valstybinė kontroliuojanti institucija šiuo teisiniu reguliavimu įtvirtino, kad ne kiekvienu vaistinės, kuri yra sudariusi sutartį su TLK, padarytu teisės aktų pažeidimu išduodant (parduodant) vaistus padaroma žala PSDF biudžetui.

53Nagrinėjamo ginčo esmę sudaro tai, ar Ekspertizės pažymose Nr. 1EP-199, Nr. 1EP-200 nustatytu Vaistų pardavimo (išdavimo) tvarkos 96 punkto pažeidimu buvo padaryta reali žala PSDF biudžetu, ar ginčo situacija turi būti vertinama tik kaip kompensuojamųjų vaistų išdavimo tvarkos pažeidimas dėl kurio žala PSDF biudžetui nebuvo padaryta.

54Vaistų pardavimo (išdavimo) tvarkos 96 punkte nurodyta, kad kompensuojamuosius vaistus ir MPP vaistininkas gali išduoti tik pagal 3 formos receptus ir pagal išimties atvejams skirtus 3 formos receptus, išrašytus laikantis taisyklių reikalavimų. Jei kompensuojamuosius vaistus ir MPP vaistininkas išdavė pagal receptus, išrašytus nesilaikant taisyklių reikalavimų, arba išdavė kompensuojamuosius vaistus, priskiriamus pagal Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną kito bendrinio pavadinimo vaistų grupei, arba kompensuojamąją MPP, priskiriamą pagal Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių kainyną kitai MPP grupei nei nurodyta gydytojo išrašytame recepte, PSDF biudžeto lėšų suma, išleista minėtų vaistų ar MPP įsigijimo išlaidoms kompensuoti, vertinama kaip PSDF biudžetui padaryta žala ir išskaičiuojama iš vaistinės, kurioje dirbo šio reikalavimo nesilaikęs vaistininkas, lėšų.

55Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl aplinkybės, kad vaistinis preparatas minėtais 3 atvejais pareiškėjo vaistininkų buvo išduotas pagal 3 formos receptus (dėl receptų Nr. 152233838 ir Nr. 152233840 buvo nustatytas jų išrašymo tvarkos pažeidimas – nebuvo nurodytas vaisto prekinis pavadinimas). Atsakovas pateiktuose į bylą atsiliepimuose į pareiškėjo skundą akcentavo, kad jis neginčija paciento, kuriam ginčui aktualiais 3 atvejais buvo parduotas ne receptuose nurodytas, o kitas hemofilijai gydyti skirtas vaistinis preparatas, teisės į kompensuojamąjį vaistą šiai ligai gydyti, kuria, kaip matyti iš bylos medžiagos pacientas serga 10 metų ir vaistą vartoja nuolat. Atsakovas nepaneigė įrodymais pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjo vaistininkui išdavus pacientui vietoj nurodyto 3 formos recepte kompensuojamojo vaistinio preparato Immunate Baxter 1000 TV tokį pat kiekį kito vaistinio preparato Recombinate 1000 TV (Baxter S. A.) žala PSDF biudžetui nesusidarė, nes parduotas vaistinis preparatas buvo pigesnis. Atsakovas patikrinimo metu nenustatė tokio pobūdžio pažeidimų, kurie suteiktų pagrindą konstatuoti tai, jog PSDF biudžetui buvo padaryta reali žala (pvz., kompensuojamasis vaistas buvo išduotas tokios teisės neturinčiam asmeniui; vaistinė pateikė TLK apmokėti sąskaitą už faktiškai neišduotą vaistą; išdavė brangesnį vaistinį preparatą nei galėjo išduoti pagal kompensuojamųjų vaistų sąrašą ir dėl to susidarė kainų skirtumas ir pan.). Atsakovo argumentai, kad tuo metu, kai pareiškėjo vaistininkai vietoj nurodyto 3 formos receptuose vaistinio preparato, kurio tuo metu vaistinėje neturėjo, pardavė kitą tai pačiai ligai gydyti skirtą vaistinį preparatą, buvo kitų vaistinių tinklų vaistinėse, negali būti pagrindas pripažinti, kad UAB „Gintarinė vaistinė“ padarė žalą PSDF biudžetui. Apeliantas pagrįstai nurodo, kad pacientui, kuris turėjo teisę gauti kompensuojamąjį vaistą, nusipirkus recepte nurodytą kompensuojamąjį vaistą kitame vaistinių tinkle, teritorinė ligonių kasa turėtų atsiskaityti su atitinkama kompensuojamąjį vaistinį preparatą išdavusią vaistine pagal jos pateiktą sąskaitą, t.y. PSDF biudžetas ir tuo atveju būtų patyręs kompensuojamajam vaistui apmokėti skirtas PSDF biudžeto išlaidas. Pagal pateiktus į bylą įrodymus nėra pagrindo išvadoms, kad pareiškėjas paciento atžvilgiu elgėsi neatsakingai, nerūpestingai (iki receptų galiojimo pabaigos buvo likusi 1 diena), ar aplaidžiai ir dėl to pacientui kilo kokios nors pasekmės.

56Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, taip pat sutikdama su atsakovo pozicija, kad vaistinė turi laikytis teisės aktų nustatytos vaistų pardavimo (išdavimo) tvarkos reikalavimų, teisėjų kolegija Ekspertizės pažymose Nr. 1EP-199, Nr. 1EP-200 nustatytą vaistų išdavimo tvarkos pažeidimą vertina kaip pernelyg formalų ir nepadariusį realios žalos PSDF biudžetui. Pirmosios instancijos teismas, kaip ir atsakovas bei Taikinimo komisija, pareiškėjo padarytą pažeidimą vertino formaliai, neatsižvelgė į tai, kad reali žala PSDF biudžetui nebuvo padaryta. Nustačiusi šias aplinkybes, dėl kurių pirmosios instancijos teismo sprendimas bei skundžiami administraciniai aktai turi būti panaikinti dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo (ABTĮ 143 straipsnis), teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, nesusijusių su žalos PSDF biudžetui nustatymu, nes jie teisiškai nebereikšmingi.

57Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija patenkina pareiškėjo apeliacinį skundą ir panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priima naują sprendimą: patenkina pareiškėjo skundą ir panaikina Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2012 m. spalio 19 d. ekspertizės pažymos Nr. 1EP-199 8.2 punkto dalį dėl žalos nustatymo bei 9, 10, 11 ir 12 punktus, Vilniaus teritorinės ligonių 2012 m. spalio 19 d. ekspertizės pažymos Nr. 1EP-200 10.5 dalį dėl žalos nustatymo ir 12, 13, 14 ir 15 punktus bei Vilniaus teritorinės ligonių kasos Taikinimo komisijos 2012 m. gruodžio 19 d. protokolinio sprendimo Nr. 23TK-6 1-ąją ir 2-ąją dalis.

58Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

59Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gintarinė vaistinė“ apeliacinį skundą patenkinti.

60Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gintarinė vaistinė“ patenkinti.

61Panaikinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2012 m. spalio 19 d. ekspertizės pažymos Nr. 1EP-199 8.2 punkto dalį dėl žalos nustatymo bei 9, 10, 11 ir 12 punktus, Vilniaus teritorinės ligonių 2012 m. spalio 19 d. ekspertizės pažymos Nr. 1EP-200 10.5 dalį dėl žalos nustatymo ir 12, 13, 14 ir 15 punktus bei Vilniaus teritorinės ligonių kasos Taikinimo komisijos 2012 m. gruodžio 19 d. protokolinio sprendimo Nr. 23TK-6 1-ąją ir 2-ąją dalis.

62Sprendimas neskundžiamas.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Gintarinė vaistinė“ (toliau... 5. Pareiškėjas paaiškino, kad 2012 m. liepos 10 d. Bendrovės filialuose... 6. Ekspertizės pažymoje Nr. 1EP-199 nurodyta, kad vaistininkas išduodamas... 7. Atsakovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa prašė atmesti pareiškėjo... 8. Atsiliepimuose į pareiškėjo skundą ir patikslintus skundus (I t., b. l.... 9. Analogiškus iš esmės argumentus atsakovas nurodė ir dėl Ekspertizės... 10. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad Pareiškėjas klaidingai nurodė, esą... 11. II.... 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu... 13. Ištyręs įrodymus pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus TLK... 14. Vilniaus TLK 2012 m. liepos 17 d. surašė patikrinimo pažymą Nr. 1VP-402/V... 15. Atlikus ekspertinį Vilniaus TLK 2012 m. liepos 17 d. patikrinimo pažymos Nr.... 16. Pareiškėjas kreipėsi į Taikinimo komisiją su skundu dėl Ekspertizės... 17. Teismas nustatė, kad šios administracinės bylos dalykas yra Vilniaus TLK... 18. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Sveikatos draudimo įstatymas bei... 19. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (2009 m. spalio 22 d.... 20. Pagal Vaistų pardavimo taisyklių (2012 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr.... 21. Ištyręs bei įvertinęs įrodymus, teismas nustatė (to neneigė ir... 22. Teismas pareiškėjo argumentus atmetė kaip nepagrįstus, nes atsakovo... 23. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad Vilniaus TLK... 24. Vertindamas pareiškėjo argumento, esą ekspertizių metu buvo padaryta... 25. Kontrolės tvarkos aprašo 39 punktas numato, kad posėdžio metu vyresnysis... 26. Ištirti įrodymai teismui suteikė pagrindą konstatuoti, kad patikrinimo... 27. Antrojo kontrolės procedūros etapo baigiamasis dokumentas yra Ekspertizės... 28. Įvertinęs Ekspertizės pažymų Nr. 1EP-199 ir Nr. 1EP-200 turinį, teismas... 29. Vertindamas Taikinimo komisijos 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. 23TK-6,... 30. Vertindamas Taikinimo komisijos protokolo pobūdį bei spręsdamas, ar nėra... 31. A. B. parodė, kad ginčui aktualiuose Taikinimo komisijos... 32. Taikinimo komisijos sekretorė R. J. apklausta liudytoja... 33. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nežiūrint to, jog pagal Sveikatos... 34. Atsižvelgdamas į nurodytą reglamentavimą teismas nusprendė, kad, viena... 35. IV.... 36. Pareiškėjas UAB „Gintarinė vaistinė“ (toliau – ir apeliantas)... 37. 1.Ekspertizės atlikimo tvarkos bei procedūrinių nuostatų pažeidimai... 38. 2. Taikinimo komisijos darbo reglamento 37 punkte nurodyta, kad Taikinimo... 39. 3.Teismas, pripažindamas, kad pareiškėjas savo veiksmais padarė žalą PSDF... 40. 4. Teismas neteisingai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes.... 41. Atsakovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa nesutinka su pareiškėjo... 42. Teisėjų kolegija... 43. V.... 44. Nagrinėjamą ginčą pareiškėjas iškėlė, prašydamas panaikinti Vilniaus... 45. Byloje nustatyta, kad Ekspertizės pažymos Nr.1 EP-199 8.2 , 9, 10, 11 ir 12... 46. Analogiškas pažeidimas, t.y. Vaistų pardavimo (išdavimo) tvarkos 96 punkto... 47. Pažymėtina, kad Ekspertizės pažymose Nr. 1EP-199, Nr. 1EP-200 nustatant... 48. Kilus administraciniam ginčui dėl atitinkamo individualaus administracinio... 49. Sveikatos draudimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad... 50. Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išlaidos... 51. Sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsnyje TLK suteikti įgaliojimai inter... 52. Sveikatos draudimo įstatyme yra tik bendrosios nuostatos, kad TLK turi teisę... 53. Nagrinėjamo ginčo esmę sudaro tai, ar Ekspertizės pažymose Nr. 1EP-199,... 54. Vaistų pardavimo (išdavimo) tvarkos 96 punkte nurodyta, kad... 55. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl aplinkybės, kad vaistinis preparatas... 56. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, taip pat sutikdama su atsakovo... 57. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija patenkina... 58. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 59. Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gintarinė vaistinė“... 60. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 10 d. sprendimą... 61. Panaikinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2012 m. spalio 19 d.... 62. Sprendimas neskundžiamas....