Byla 2A-2398-345/2012
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Henrichas Jaglinskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB DnB NORD banko ieškinį atsakovei V. S. dėl skolos priteisimo,

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas AB DnB NORD bankas (toliau- Bankas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei V. S., prašydami priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 1 000, 00 Lt ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo bei visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp Banko ir atsakovės V. S. ( - ) buvo sudaryta Darbo sutartis Nr. ( - ), atsakovė buvo priimta į ( - ) skyriaus asistentės pareigas. ( - ) buvo pasirašytas Darbo sutarties Nr. ( - ) sąlygų pakeitimas, kuriuo ieškovė nuo ( - ) priimta dirbti pagal terminuotą darbo sutartį ( - ) poskyrio vadybininkės pareigas. ( - ) tarp ieškovo ir atsakovės pasirašyta visiškos individualinės materialinės atsakomybės sutartis. 2010-12-24 atsakovei baigus darbą ir suskaičiavus kasą buvo nustatytas 1009, 00 Lt trūkumas. 2010-12-27 kasoje nustatytas 9,00 Lt perteklius, kuris atsakovės prašymu buvo užskaitytas 2010-12-24 susidariusiam trūkumui dengti. Banko darbuotojams atlikus tyrimą nustatyta, kad V. S. klaidingai atliko operacijas ir dėl šios priežasties 2011-05-03 buvo rastas 1000, 00 Lt pinigų trūkumas. Bankas kreipėsi į atsakovę su prašymu geranoriškai vykdyti įsipareigojimus, tačiau į juos atsakovė nereagavo.

5Atsakovė V. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad savo pareigas vykdė atidžiai ir rūpestingai, o pinigų trūkumas kasoje atsirado ne dėl atsakovės veiksmų ir kaltės. Ieškovas nesudarė tinkamų darbo sąlygų ir pats neužtikrino vertybių saugumo. Ieškovas pažeidė Darbo su grynaisiais pinigais ir vertybėmis organizavimo tvarką Nr. ( - ), pagal kurią darbuotojas su grynaisiais pinigais dirbti turėjo teisę tik išlaikęs kursus ir testus. Ieškovas neapmokė atsakovės dirbti su grynaisiais pinigais, nesudarė sąlygų lankyti kursus dėl darbo su grynaisiais pinigais ir išlaikyti testą, taip prisiimdamas riziką dėl galimo žalos. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad trūkumas atsirado dėl atsakovės atliktos operacijos. Grynųjų pinigų seifo kodą žinojo ir kiti banko darbuotojai, juo galima buvo atidaryti kelis grynųjų pinigų seifus, tokia situacija yra šiurkštus darbo su grynaisiais pinigais organizavimo pažeidimas, todėl ieškovas turi prisiimti atsakomybę dėl netinkamo materialinių vertybių saugumo organizavimo.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2012 m. vasario 15 d. sprendimu Banko ieškinį patenkino visiškai. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju atleisti atsakovės dėl atsiradusios žalos negalima, nes ji nepateikė neginčytinų įrodymų, kad žala atsirado dėl kitų asmenų kaltės. Teismas nustatė, kad ( - ) tarp ieškovo ir atsakovės sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis sudaryta laikantis DK 256 str. 1 d. reikalavimų ir jos pagrindu turi būti taikoma visiška materialinė atsakomybė, ir žalos atsiradimo atveju atsakovės kaltė yra preziumuojama. Atsakovės teiginius, kad ieškovas elgėsi aplaidžiai ir nesąžiningai, nesudarė atsakovei tinkamų darbo sąlygų, neorganizavo e-kursų, o seifo kodą galėjo žinoti ir kiti asmenys, paneigė teisme pateikti liudytojos V. K. paaiškinimai, kad ( - ), turintis raktą nuo multiseifo, turi tik jam vienam žinomą kodą, kurį užprogramuoja ir kitas darbuotojas su savo kodu to seifo atidaryti negali. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ji dirbo neišlaikiusi testo. Iš ieškovo 2011-04-21rašto matyti, kad atsakovė klaidingai atliko operaciją ir dėl to atsirado lėšų trūkumas, todėl nurodyti atsakovės argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovė buvo tinkamai supažindinta ir apmokyta dirbti su materialinėmis vertybėmis. Aplinkybė, kad ieškovas neorganizavo kursų, neleidžia teigti, kad atsakovė darbui su vertybėmis buvo netinkamai pasiruošusi, nes ji žinojo, kokias funkcijas atlieka, dirbo banke ne vieną dieną. Atsakovė nepaneigė, kad buvo supažindinta su darbo su grynaisiais pinigais ir vertybėmis organizavimo tvarka. Byloje nėra nustatyta, kad žala dėl atsakovei perduotų materialinių vertybių (pinigų) trūkumo buvo padaryta ne dėl jos, o dėl kitų asmenų kaltės, todėl nėra pagrindo visiškai ar iš dalies atleisti atsakovę nuo atsakomybės už ieškovui padarytą žalą. Aplinkybė, kad atsakovės neteisėti veiksmai konstatuoti ne atleidžiant ją iš darbo dėl jos kaltės, bet pačiai prašant, neatleidžia atsakovės nuo civilinės atsakomybės dėl padarytos žalos atlyginimo.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9Atsakovė V. S. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo AB DnB NORD banko ieškinį atmesti. Atsakovės manymu, pirmosios instancijos teismas byloje nustatinėdamas materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygas, turėjo ištirti ar ieškovas tinkamai įvykdė pareigą sudaryti atsakovei tinkamas darbo sąlygas, kad ji užtikrintų materialinių vertybių saugumą. Tinkamai neorganizavus darbo, nesudarius tinkamų darbo sąlygų ir taip pažeidus šią savo pareigą, darbdavys praranda teisę reikalauti iš darbuotojo žalos atlyginimo. Teismas byloje visapusiškai ir objektyviai neištyrė esminės bylos aplinkybės t.y., ar ieškovas sudarė atsakovei tinkamas darbo sąlygas, kad ji užtikrintų vertybių saugumą. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė buvo tinkamai supažindinta ir apmokyta dirbti su jai paskirtomis materialinėmis vertybėmis. Šią išvadą pagrindė tuo, jog atsakovė darbą ( - ) pradėjo nuo ( - ) ir tik praėjus daugiau nei dviem mėnesiams t.y. ( - ) pakeitus darbo sutartį, turėjo teisę dirbt su materialinėmis vertybėmis. Atsakovė nesutinka su teismo išvada, jog atsakovė buvo tinkamai supažindinta ir apmokyta dirbti su jai paskirtomis materialinėmis vertybėmis, nes, priešingai nei nurodė teismas, iš byloje pateiktos ( - ) Darbo su grynaisiais pinigais ir vertybėmis organizavimo tvarkos bei liudytojos parodymų matyti, jog atsakovė nebuvo tinkamai supažindinta ir apmokyta dirbti su jai priskirtomis materialinėmis vertybėmis, o ieškovas pažeidė jo paties nustatytą darbo su grynaisiais pinigais ir vertybėmis organizavimo tvarką. Atsakovė eidama ( - ) pareigas nedirbo su grynaisiais pinigais ir kasa, šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytoja V. K. Teismas nepagrįstai sprendė, jog, dirbant ( - ) darbą, atsakovė buvo tinkamai supažindinta ir apmokyta darbui su grynaisiais pinigais. Ieškovas, pažeisdamas jo paties nustatytą darbo organizavimo tvarką, „Operacijų su grynaisiais pinigais vykdymas“ ir „Darbo su grynaisiais pinigais ir vertybėmis organizavimas“ kursų naujai priimtai į ( - ) pareigas atsakovei e-klasėje nepaskyrė, tačiau nurodė iš karto pradėti dirbti su grynaisiais pinigais ir atlikti operacijas su grynaisiais pinigais. Atsakovė nelaikė testų, todėl ji nebuvo tinkamai paruošta, apmokyta darbui su grynaisiais pinigais banke. Ieškovas kaip profesionalus verslo subjektas turėjo žinoti, jog tinkamai neparuoštam, neapmokytam darbuotojui nurodant dirbti su grynaisiais pinigais bei atlikti operacijas su grynaisiais pinigais. Nesudarius tinkamų darbo sąlygų, darbdavys praranda teisę reikalauti iš darbuotojo atsakyti už materialinių vertybių išsaugojimą ir turi pats prisiimti visą atsakomybę už vertybių neišsaugojimą. Atsakovė negalėjo dirbti su grynaisiais pinigais ir atlikti grynųjų pinigų operacijas. Ieškovas byloje nepateikė rašytinių įrodymų, kad atsakovei buvo priskirti kursai ir ji laikė bei išlaikė testus. Atsakovė neturėjo paneigti, kad buvo supažindinta su darbo su grynaisiais pinigai ir vertybėmis organizavimo tvarka bei pateikti įrodymų, jog ji dirbo neišlaikiusi testo. Ne atsakovė, o ieškovas gali (ir todėl privalo) lengviau įrodyti faktines bylos aplinkybes, t. y. kad atsakovei buvo priskirti kursai, ji laikė ir išlaikė testus, todėl tokia pareiga tenka ieškovui. Teismas byloje tinkamai neištyrė Banke nustatytos ir atsakovės darbo metu galiojusios operacijų su grynaisiais pinigais vykdymo, darbo su grynaisiais pinigais ir vertybėmis organizavimo tvarkos, netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą, todėl padarė nepagrįstas išvadas ir priėmė neteisingą sprendimą. Teismas pakankamai neištyrė ir tinkamai neįvertino AB DnB NORD banke galiojančios darbo organizavimo su multiseifais tvarkos. Vadovaujantis liudytojo parodymais, negali būti atmetama galimybė, jog apgaulės būdu ar dėl neatsargumo multiseifo kodą gali sužinoti kiti banko darbuotojai. Atsakovė atidarinėjo multiseifą kodu, kurį jai nurodė banko darbuotoja E. M. Ieškovas byloje nepateikė įrodymų, kad tinkamai apmokė atsakovę dirbti su multiseifu, apmokė įvesti ir užprogramuoti multiseifo kodą, o pinigų trūkumas atsirado kitą dieną po to, kai atsakovė pradėjo dirbti. Atsakovė byloje įrodė ieškovo pareigą tinkamai ją apmokyti darbui su grynaisiais pinigais. Ieškovas nesilaikė jo paties nustatytos darbo su grynaisiais pinigai organizavimo tvarkos ir tokiu būdu pažeidė savo pareigą sudaryti atsakovei tinkamas darbo sąlygas, kad ji užtikrintų vertybių saugumą. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą, atsakovės šeimyninę bei turtinę padėtį, todėl nepagrįstai pritaikė DK 257 str. 5 d. nuostatas.

10Bankas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo atsakovės V. S. apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės suponuoja, jog atsakovė nerūpestingai vykdė jai nustatytas pareigas, kad žala atsirasti galėjo tik dėl atsakovės kaltės. Byloje žala atsirado pagal visiškos materialinės atsakomybės sutartį, todėl darbuotojo kaltė yra preziumuojama. Įrodinėjimo pareigos paskirstomos todėl, kad darbdaviui sudėtinga, o kartais visai neįmanoma surinkti darbuotojo kaltės įrodymų. Visos teismo nustatytos aplinkybės negalėjo būti laikomos pakankamu pagrindu priteistos žalos dydžiui sumažinti, kadangi žalos dydis nėra didelis.

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Apeliacinis skundas netenkintinas.

13Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys).

14Byloje yra sprendžiamas ginčas dėl atsakovės, kaip ieškovo darbuotojos, materialinės atsakomybės dėl kasoje nustatyto 1 000 Lt trūkumo. Apeliaciniame skunde atsakovė V. S. nurodė, jog šiuo atveju jos materialinė atsakomybė neturėtų kilti, nes ieškovas AB DnB NORD bankas turi prisiimti riziką ir nepalankius padarinius, kadangi tinkamai neužtikrino darbo proceso organizavimo.

15Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės normų, reglamentuojančių darbuotojo materialinę atsakomybę, aiškinimo ir taikymo praktiką pagrindinis šios atsakomybės uždavinys – garantuoti darbdaviui padarytų visų ar dalies nuostolių atlyginimą. Materialinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos tokios sąlygos: 1) reali žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) priežastinis neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo ryšys; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėją ir nukentėjusią šalį teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Sūduvos vandenys“ v. A. D. , bylos Nr. 3K-3-1444/2002; 2003 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ v. L. L. , A. K., bylos Nr. 3K-3-280/2003; 2004 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB „ Osviris“ v. R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-7-2/2004; kt.). Esant visų nurodytų sąlygų visetui, yra pagrindas darbuotojo materialinei atsakomybei atsirasti. DK 255 str. yra įtvirtintas baigtinis atvejų, kai darbuotojai privalo atlyginti visą žalą, sąrašas, vienas iš jų – kai žala padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis.

16Žalos, kurios atlyginimą teismas ginčijamu sprendimu priteisė iš apeliantės, padarymo metu galiojusio DK 256 str. 1 d. buvo nustatyta, kad visiškos materialinės atsakomybės sutartis gali būti sudaroma su darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe. Pagal šią įstatymo normą darbuotojas, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, privalo atlyginti visą žalą, jeigu ji padaryta darbuotojui neatliekant ar netinkamai atliekant minėtus veiksmus. Jeigu ji padaryta kitokiais, negu DK 256 str. 1 d. išvardytais veiksmais (neveikimu), tai visiška materialinė atsakomybė pagal DK 255 str. 3 p., darbuotojui netaikoma. Tokiu atveju kyla darbuotojo materialinės atsakomybės ribų, nustatytų DK 254 str., taikymo klausimas, nes žala darbdaviui regreso tvarka atlyginama pagal Darbo kodekso normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Laugina“ v. R. V., bylos Nr. 3K-3-138/2005; 2007 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. įmonė v. J. S., S. D., bylos Nr. 3K-3-210/2007).

17Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp ieškovo ir atsakovės ( - ) buvo sudaryta terminuota darbo sutaris, pagal kurią atsakovė buvo priimta dirbti ( - ) (b. l. 2). ( - ) Pakeistoje darbo sutartyje numatyta, kad atsakovė V. S. dirba AB DnB NORD bankas pagal terminuotą darbo sutartį ( - ) poskyrio vadybininko pareigose (b. l. 6). ( - ) tarp šalių buvo sudaryta visiškos individualios materialinės atsakomybės sutartis, kurioje šalys susitarė, kad atsakovė įsipareigoja visiškai materialiai atsakyti už jai patikėtų materialinių vertybių išsaugojimą ir atlyginti padarytą žalą (b. l. 18). Nors ieškinį dėl žalos atlyginimo ieškovas pareiškė jau po to, kai atsakovė buvo atleistas iš darbo, reikalavimą ieškovas kildina iš darbo santykių, todėl atsakovo materialinės atsakomybės sąlygoms ir dydžiui nustatyti, ginčo teisiniam santykiui spręsti turi būti taikomos Darbo kodekso normos, t. y. XVII skyriaus „Materialinė atsakomybė“ nuostatos – 245 straipsnio ir 246 straipsnio, kuriuose nustatytas materialinės atsakomybės atsiradimo pagrindas ir sąlygos, taip pat 255 straipsnio 3 punkto ir 256 straipsnio 1 dalies, kuriuose nustatytos materialinės atsakomybės ribos. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-06-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-649/2000).

18Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovo AB DnB NORD bankas patirta žala sudaro 1 000 Lt (b. l. 8, 10-11). Visa atsakovo patirta žala yra susijusi su atsakovės V. S. darbine veikla. Tarp ieškovo ir atsakovės sudarytos ( - ) Darbuotojo visiškos individualios materialinės atsakomybės sutarties 4.2 p. nustatyta, kad darbuotojas įsipareigoja bankui visiškai atlyginti dėl darbuotojo kaltės padarytą žalą LR įstatymų nustatyta tvarka, o 4. 3 p. numatyta, kad darbuotojui išėjus iš darbo ar kitais pagrindais nutraukus su juo šą sutartį, jis atsako už visus veiksmus ar neveikimą, atliktus iki šios sutarties nutraukimo.

19Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, siekiant nustayti, ar yra pagrindas darbuotojo, su kuriuo buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, atžvilgiu taikyti visišką materialinę atsakomybę, pagal DK 255 str. 5 p. pakanka nustatyti, ar jam turtas buvo perduotas saugoti ar kitais tikslais ir ar jis šio turto neišsaugojo. Nustačius, kad darbuotojui, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, turtas buvo perduotas ir jis šio turto neišsaugojo, jis privalo atlyginti visą dėl turto neišsaugojimo darbdaviui atsiradusią žalą. Darbuotojo kaltė yra preziumuojama, nes darbuotojo neteisėti veiksmai šiuo atveju yra netinkamas perduoto turto saugojimas, realią žalą sudaro neišsaugoto turto vertė, o priežastinis ryšys tarp atsiradusios žalos- tai, kad dėl tokių neteisėtų darbuotojo veiksmų jam perduotas turtas buvo prarastas. Atsakovė, norėdama išvengti atsakomybės, turėjo pateikti įrodymus, kad žala atsirado dėl kitų asmenų kaltės, tačiau tokių įrodymų ji nepateikė.

20Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, jog Bankas pažeidė savo paties nustatytą darbo organizavimo tvarką, ji nebuvo tinkamai supažindinta ir apmokyta dirbti su jai priskirtomis materialinėmis vertybėmis. Sutinkamai su galiojančiu darbo teisinių santykių reglamentavimu, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad darbdavys vienareikšmiškai privalo rūpintis tinkamu darbo organizavimu, privalo tinkamai instruktuoti darbuotojus dėl tinkamo jų funkcijų vykdymo, supažindinti su jų veiklą reglamentuojančiomis vidaus ir kitokiomis nestandartinėmis taisyklėmis bei atlikti kitus veiksmus, kiek to konkrečioje situacijoje reikalauja protingumo, sąžiningumo principai, tam, kad užtikrinti, jog darbuotojas yra pasirengęs tinkamai atlikti darbą. Tačiau kiekvienu atskiru atveju sprendžiant, ar aplinkybę, jog darbuotojas nebuvo supažindintas su konkrečiomis taisyklėmis, galėjo lemti netinkamą darbuotojo veikimą ar neveikimą vykdant darbines pareigas, privalu įvertinti, ar konkrečios taisyklės darbuotojui kaip mąstančiam asmeniui negalėjo būti savaime suprantamos, žinomos ar bent jau turėjo būti numanomos. Šiuo apeliantės nesupažindinimas su darbo su grynaisiais pinigai ir vertybėmis organizavimo tvarka nebūtinai reiškia, jog jis turi būti atleista nuo pareigos atlyginti ieškovui jo patirtus nuostolius, kadangi kitoks šios situacijos vertinimas prieštarautų elementariems protingumo standartams.

21Atmestinas atsakovės apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepritaikė DK 257 str. 5 d., kuri numato, kad darbo ginčą nagrinėjantis organas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį atsižvelgdamas į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą, taip pat į atsakovės turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia. Teismas mano, kad, atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes ir priteistą sumą, nėra pagrindo taikyti DK 257 str. 5 d., kadangi žalos dydis nėra didelis.

22Šiuo atveju byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą tenkinti atsakovės V. S. apeliacinį skundą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, padarė pagrįstą išvadą, jog ieškinys tenkintinas visiškai.

23Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.

24Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas netenkinamas, atsakovei nėra atlyginamos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovui bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, kadangi Bankas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog neprašo priteisti iš apeliantės išlaidų už apeliacinį skundą.(CPK 88 str., 93 str., 98 str.).

25Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

26Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Henrichas... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas AB DnB NORD bankas (toliau- Bankas) kreipėsi į teismą su ieškiniu... 5. Atsakovė V. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškovo... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2012 m. vasario 15 d. sprendimu Banko... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 9. Atsakovė V. S. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo... 10. Bankas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo atsakovės... 11. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 12. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 13. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės... 14. Byloje yra sprendžiamas ginčas dėl atsakovės, kaip ieškovo darbuotojos,... 15. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės normų,... 16. Žalos, kurios atlyginimą teismas ginčijamu sprendimu priteisė iš... 17. Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp ieškovo ir atsakovės ( - ) buvo... 18. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovo AB DnB NORD bankas patirta žala... 19. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo... 20. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, jog Bankas pažeidė savo paties... 21. Atmestinas atsakovės apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos... 22. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą tenkinti... 23. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo... 24. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas netenkinamas, atsakovei nėra... 25. Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325... 26. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. sprendimą palikti...