Byla A-502-1985-13

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo medžiotojų klubo „Goras“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo medžiotojų klubo „Goras“ skundą atsakovams Šiaulių rajono savivaldybės administracijai ir Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Šiaulių rajono savivaldybės medžioklės plotų vieneto sudarymo bei jų ribų pakeitimo komisijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos medžiotojų ir žvejų Gubernijos medžiotojų būreliui, Lygudų medžiotojų būreliui, valstybės įmonei Šiaulių miškų urėdijai, medžiotojų klubui „Ragas“, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Toločių medžiotojų būreliui, V.-J. M. medžioklės plotų vienetui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas medžiotojų klubas „Goras“ (toliau – ir „Goras“) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Šiaulių rajono savivaldybės medžioklės plotų vieneto sudarymo bei jų ribų pakeitimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2012 m. rugpjūčio 14 d. protokolą Nr. AAL-19 (22.23); 2) įpareigoti Komisiją per 60 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo parengti ir pateikti Šiaulių rajono savivaldybės administracijai tvirtinti medžiotojų klubo „Goras“ individualios medžioklės plotų vienetą; 3) įpareigoti Šiaulių rajono savivaldybės administraciją per 70 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo patvirtinti Komisijos pateiktą medžiotojų klubo „Goras“ individualios medžioklės plotų vienetą.

5Skunde (t. I, b. l. 17-22, 41-46, 105-110, 153-158) pareiškėjas paaiškino, kad medžiotojų klubas buvo įsteigtas turint tikslą apginti žemės savininkų interesus. Žemės savininkai, kai gyvūnai padaro žalą jų pasėliams, ne kartą kreipėsi į komisijas dėl žalos apskaičiavimo. Šiemet visoje Lietuvoje baigiasi dešimties metų terminas, kuriam buvo sudarytos nuomos sutartys medžioti tam tikruose plotuose. Nuomos sutartys bus pratęsiamos, jei klubai atitiks tam tikrus kriterijus. Žemės savininkams neradus bendros kalbos su klubais, jie patys susirado T. S., paprašė jį įsteigti klubą, sudarė su juo panaudos sutartis. Buvo nurodyta – jei klubas bus įregistruotas ir pradės medžioti, visi žemės savininkai, turintys teisę medžioti, taps šito klubo nariais. Pasak pareiškėjo, Komisija nesilaikė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatų, pagal kuriuos ji turi dirbti. Komisijos nuomonė dėl sprendimo buvo apibendrinta, apsiribota tik balsavimu „už“ ir „prieš“. „Goras“ atliko viską kaip priklauso, sudarė sutartis, kurios yra įregistruotos viešajame registre.

6Atsakovai Šiaulių rajono savivaldybės administracija ir Komisija su pareiškėjo skundu nesutiko, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7Atsiliepime (t. I, 87-90, t. II b. l. 2-4) paaiškino, kad pagrindai, kuriais gali būti sudaromi arba keičiami medžioklės plotų vienetai, nustatyti Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo (toliau – ir Medžioklės įstatymas) 8 straipsnyje. Pareiškėjas neatitinka nei vienos sąlygos. Savininkas turi teisę medžioti nuosavybės teise jam priklausančiame medžioklės plotų vienete, tačiau įstatymas nustato tam tikrus reikalavimus – medžioklės ploto vieneto dydį. Savininkui nesuteikta teisė vieną medžioklės ploto naudotoją keisti kitu, kaip teigia pareiškėjas. Savininkas turi teisę kreiptis į savivaldybės medžioklės plotų vienetų sudarymo komisiją, kad uždraustų medžioti jam nuosavybės teise priklausančiame medžioklės plote. Komisija turi be sąlygų priimti savininko prašymą, parengti naują medžioklės plotų vieneto planą, išbraukiant iš šios teritorijos nemedžiojamus plotus, kuriuos savininkas uždraudė. Tai nereiškia, kad yra suardomas medžioklės plotų vienetas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra pasisakęs, kad iki naujo Medžioklės įstatymo atsiradimo buvo galima naudoti ir mažesnius nei 1 000 ha plotus. Kai pasirodė naujasis Medžioklės įstatymas, reikalaujantis 1 000 ha, tie asmenys, kurie turėjo mažesnius nei 1 000 ha plotus, neteko teisės medžioti. Tik tuo aspektu buvo įvertinta, kad pažeisti teisėti lūkesčiai. Panaudos sutartys nėra atstovavimo sutartys, kurių pagrindu „Goras“ gali atstovauti kitų žemės savininkų interesus dėl žalos atlyginimo ir draudimo medžioti. Tokia sutartis yra tarpusavio susitarimas, ji nieko nereiškia formuojant medžioklės plotų vienetą, nes įstatyme aiškiai apibrėžtos aplinkybės, yra baigtinis sąrašas, kada gali būti suformuojamas naujas medžioklės plotų vienetas, kai šioje teritorijoje jau teisėtai, nenuginčytai yra naudojami medžioklės plotų vienetai. Medžiojamus plotus galima keisti jau naudojamais medžioklės plotais tik tais atvejais, kai yra sujungiami, prijungiami atskiri plotai. Nauji medžioklės plotų vienetai gali būti formuojami dėl aplinkos apsaugos ir kt. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad kiekvieną savininką privaloma supažindinti asmeniškai ir išgirsti jo nuostatas, bet tai visiškai neužkerta kelio suformuoti bendrą medžioklės ploto vienetą, nes jame gali būti ir medžiojamų, ir nemedžiojamų plotų. Komisija netenkino pareiškėjo prašymo, nes tai yra valstybinė žemė. Komisijos posėdyje dalyvavę urėdijos atstovai pasisakė, kad yra valstybiniai miškai, kuriuose urėdijai suformuotas medžioklės ploto vienetas, naudojamas komercinei medžioklei. Protokolus pasirašė visi Komisijos nariai. Komisija, priimdama sprendimą, turėjo kartografinę medžiagą bei atliko teisės aktų analizę, todėl priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą atmesti medžiotojų klubo „Goras“ prašymą.

8Trečiasis suinteresuotas asmuo medžiotojų klubas „Ragas“ prieštaravo pareiškėjo skundo tenkinimui.

9Atsiliepime (t. I, b. l. 138-139) nurodė, kad medžiotojų klubas „Ragas“ yra vienintelis būrelis Šiaulių apskrityje, kuriame susibūrę medžiotojai, medžiojantys 30-40 metų. Jis turi visus dokumentus, kurie būtini šiai veiklai. Pareiškėjo noras išformuoti medžiotojų klubą „Ragas“ – neteisėtas.

10Tretieji suinteresuoti asmenys V.-J. M. medžioklės plotų vienetas ir Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Toločių medžiotojų būrelis prieštaravo pareiškėjo skundo tenkinimui.

11Atsiliepimuose (t. I, b. l. 136, 190) pažymėjo, kad atsakovai tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą dėl medžioklės plotų vieneto sudarymo ir jį pagrįstai atmetė.

12II.

13Šiaulių apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 16 d. sprendimu pareiškėjo medžiotojų klubo „Goras“ skundą atmetė kaip nepagrįstą (t. II, b. l. 20-26).

14Teismas nurodė, kad iš kartografinio žemėlapio matyti, jog medžiotojų klubo „Goras“ pageidaujamos sudaryti medžioklės ploto vieneto ribos didžiąja dalimi sutampa su trečiųjų suinteresuotų asmenų naudojamais medžioklės plotais. Taigi pareiškėjo prašyme nurodomas argumentas, kad atskiras medžioklės ploto vienetas galėtų būti sudarytas nesuardant gretimų medžioklės plotų vienetų, yra nepagrįstas. Į bylą nebuvo pateikta rašytinių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad tretieji suinteresuoti asmenys būtų atsisakę ginčui aktualių medžioklės plotų. Šiuo atveju naujas medžioklės plotų vienetas trečiųjų suinteresuotų asmenų sąskaita galėtų būti sudaromas, jeigu dėl egzistuojančių medžioklės plotų vienetų padalijimo būtų susitarimas tarp medžiotojų klubo „Goras“ ir trečiųjų suinteresuotų asmenų, bet tokio susitarimo nėra. Įvertinus medžiotojų klubo „Goras“ 2012 m. birželio 18 d. prašymo dėl medžioklės plotų vieneto sudarymo turinį matyti, jog pareiškėjas šiame prašyme nenurodė aplinkybių, pagrindžiančių kurį nors medžioklės plotų vieneto sudarymo ar jau esančių ribų keitimo atvejį, įtvirtintą Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punkte. Konstitucinis Teismas 2005 m. gegužės 13 d. nutarimu pripažino, kad Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 10 dalis ta apimtimi, kuria nustatyta, jog Komisija gali ir neatsižvelgti į privačios žemės, miško, vandens telkinio savininko valią, kad jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, miške, vandens telkinyje nebūtų medžiojama, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalims. Taigi šiame nutarime kalbama tik apie būtinybę atsižvelgti į žemės sklypų savininkų valią nemedžioti (tai reiškia uždrausti apskritai medžioti) jiems priklausančiuose žemės, miško sklypuose, tačiau nėra pasisakyta dėl žemės ir miško sklypų savininkų valios (galimybės) pasirinkti vieną ar kitą medžiotojų klubą, kuris turėtų medžioti jiems priklausančiuose sklypuose. Žemės sklypo medžioklės veiklai panaudos sutartys su medžiotojų klubu „Goras“ patvirtina, kad asmenys nėra išreiškę valios uždrausti medžioti jų žemės sklypuose, o priešingai, pareiškė norą, kad būtų medžiojama (paimant teritorijas iš trečiųjų suinteresuotų asmenų ir perduodant jas „Goras“). Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 514 patvirtintų Medžioklės plotų vieneto vientisumo kriterijų ir reikalavimų medžioklės plotų vienetų riboms nustatyti (toliau – ir Kriterijai) 6 punktas nustato, kad medžioklės plotų vienete esantys privačios žemės sklypai, kuriuose jų savininkai uždraudė medžioti Įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, nesuardo medžioklės plotų vieneto vientisumo nepriklausomai nuo šių sklypų dydžio ar išsidėstymo. Remiantis tuo prieita išvados, kad net ir asmenims, sudariusiems panaudos sutartis su pareiškėju, uždraudus medžioti jiems priklausančiuose žemės sklypuose, ši aplinkybė pati savaime nesudarytų pagrindo keisti trečiųjų suinteresuotų asmenų medžioklės plotų vieneto ribas. Teismas pažymėjo, kad visi Komisijos nariai pasirašė 2012 m. rugpjūčio 14 d. protokolą Nr. AAL-19 (22.23). Komisija turėjo Medžioklės įstatymo 22 straipsnio 4 ir 5 dalyje jai suteiktą teisę ir pagrindą netenkinti pareiškėjo prašymo sudaryti (parengti) medžioklės plotų vieneto projektą pagal pateiktas panaudos sutarčių kopijas ir pagal panaudos sutartis medžioklės tikslams suteiktų žemės sklypų planą, todėl „Goras“ skundo netenkino.

15III.

16Pareiškėjas medžiotojų klubas „Goras“ padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

17Apeliacinis skundas (t. II, b. l. 28-34) grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Pagal Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punktą, medžioklės plotų vienetai gali būti padalijami. Tai reiškia, kad savininkams uždraudus medžioti ginčo žemės plotuose, nuo 2013 m. balandžio 1 d. esamiems naudotojams šiuo pagrindu turi baigtis leidimai medžioti, o nauji negali būti išduodami (pratęsiami). Tokiu atveju nebebus suformuotų medžioklės plotų vienetų ir „Goras“ turi teisę prašyti juos suformuoti (Medžioklės įstatymo 8 str. 2 d. 1 p.).
  2. Esamiems naudotojams (medžiotojų klubams) nėra pagrindo pratęsti teisės medžioti, nes jie pažeidė Medžioklės įstatymo 12 straipsnio 2 dalies reikalavimus – nėra gavę žemės sklypų savininkų sutikimų ar valdytojų leidimų dėl biotechninių priemonių taikymo ir stacionarių medžioklės įrenginių statymo bei eksploatavimo jų žemėje, neužtikrina privačios žemės sklypų savininkų teisių, numatytų šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje.
  3. Tretieji suinteresuoti asmenys neįrodė, kad jiems suformuoti medžioklės plotai atitinka teisės aktų reikalavimus.
  4. Teismas neįvertino, kad žemės savininkams pasinaudojus teise uždrausti medžioti jiems priklausančioje žemėje, nebeliktų medžioklės plotų naudotojų – senieji nebegalėtų medžioti, o naujų medžioklės plotų neleidžiama formuoti. Tai prieštarautų žemės savininkų interesams, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
  5. Komisija neatliko jai priskirtos pareigos rinkti grafinę, ekologinę ar kitą informaciją.
  6. Žemės plotų panaudos sutartis su „Goras“ buvo sudaryta todėl, kad esami medžiotojų klubai neapsaugojo žemės plotų nuo jiems daromos žalos.

18Atsakovai prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą

19Atsiliepime (t. II, b. l. 39-43) pažymi, kad Šiaulių rajono savivaldybės administracija nėra gavusi savininkų, kurių žemės sklypai patenka į trečiųjų suinteresuotų asmenų naudojamus medžioklės plotų vienetus, prašymų atlyginti žalą.

20Teisėjų kolegija

konstatuoja:

21IV.

22Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

23Administracinis ginčas kilo dėl komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti sprendimo bei šio subjekto įpareigojimo atlikti atitinkamus veiksmus. Nagrinėjant tokio pobūdžio bylą turi būti tikrinamas ginčijamo administracinio akto teisėtumas ir pagrįstumas, atsakovo kompetencija bei pareiga atlikti reikalaujamus veiksmus, o pareiškėjo teisė reikalauti tokių veiksmų atlikimo.

24Pagal Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 3 dalį medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų pakeitimo projektus kiekvienoje savivaldybėje rengia šios savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija, susidedanti iš savivaldybės administracijos, aplinkos apsaugos, žemėtvarkos, valstybinių miškus prižiūrinčių institucijų, medžiotojų visuomeninių organizacijų, vienijančių medžiotojų klubus ir būrelius, žemės ir miško savininkų savivaldos organizacijų atstovų. Komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti nuostatus pavesta tvirtinti Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijoms. Pasiūlymus medžioklės plotų vienetams sudaryti ar jų riboms pakeisti komisijai gali teikti medžioklės įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje numatyti subjektai, tame tarpe fiziniai ir juridiniai asmenys (3 punktas).

25Komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti nuostatai, patvirtinti Aplinkos ministro ir Žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 487/361, numato, kad Komisija priima ir nagrinėja pasiūlymus medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti, priima sprendimus, kuriuos įformina protokolu, pasirašomu visų posėdyje dalyvavusių Komisijos narių, skundžiamus teismui Administracinių bylų teisenos nustatyta tvarka ( 7.1., 14, 15, 23 punktai).

26Taigi, aptartu reguliavimu Komisijai pavesta atlikti atitinkamas viešojo administravimo funkcijas bei kompetencijos ribose priimti administracinius sprendimus. Kaip jau yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. spalio 8 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A492-2953/2012), nors Komisija dėl savo paskirties ypatumų privalo vadovautis specialiaisiais teisės aktais, jos, kaip viešojo administravimo subjekto, sprendimai privalo atitikti ir bendruosius Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus – turi būti pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, bei juos priimant turi būti laikomasi Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje išdėstytų principų.

27Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., žr. 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756?450/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556?15/2010).

28Taigi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje yra įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438?1116/2010). Individualių administracinių aktų priėmimas – teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui, todėl privalo būti grindžiamas faktais ir teisės normomis. Tam, kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos paiešką, teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą). Esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti. Be to, su individualaus administracinio akto faktiniu pagrįstumu sietinas ir viešojo administravimo procedūrų tinkamo atlikimo reikalavimas, įskaitant administracines procedūras pagal Viešojo administravimo įstatymo III skirsnio nuostatas, ypač susijusias su asmens išklausymu, jo nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų ištyrimu ir vertinimu.

29Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ginčijamas atsakovo sprendimas, įformintas protokolu, neatitinka individualaus administracinio akto reikalavimus. Protokole atspindėti posėdžio metu kalbėjusių asmenų pasisakymai, nuomonės, tačiau akte nenurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, nepateiktas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas sprendimą. Tinkamas motyvų neišdėstymas ne tik lemia administracinio akto neteisėtumą ir nepagrįstumą, bet ir apsunkina administracinio ginčo nagrinėjimą nustatant ginčo esmę ir ribas.

30Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino reikšmingas aplinkybes, aiškino ir taikė teisės normas, todėl teismo sprendimas naikinamas pareiškėjo skundą tenkinant iš dalies.

31Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nusprendė, jog Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje numatyti pagrindai sudaryti ar keisti medžioklės plotų vienetus. Šioje normoje vardinami atvejai, kada sudaromi medžioklės plotų vienetai ar keičiamos jų ribos. Vienas tokių atvejų – atitinkamas medžioklėtvarkos projekto rengėjų siūlymas (4 punktas). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ir kreipėsi į atsakovą kaip subjektą, kuriam pavesta rengti atitinkamus projektus.

32Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

33Pareiškėjo medžiotojų klubo „Goras“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. sprendimą pakeisti.

34Pareiškėjo medžiotojų klubo „Goras“ skundą tenkinti iš dalies.

35Panaikinti Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Šiaulių rajono savivaldybės medžioklės plotų vieneto sudarymo bei jų ribų pakeitimo komisijos 2012 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą Nr. AAL-19 (22.23). Įpareigoti Komisiją medžiotojų klubo „Goras“ prašymą dėl medžioklės plotų vieneto sudarymo išnagrinėti iš naujo.

36Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas medžiotojų klubas „Goras“ (toliau – ir „Goras“)... 5. Skunde (t. I, b. l. 17-22, 41-46, 105-110, 153-158) pareiškėjas paaiškino,... 6. Atsakovai Šiaulių rajono savivaldybės administracija ir Komisija su... 7. Atsiliepime (t. I, 87-90, t. II b. l. 2-4) paaiškino, kad pagrindai, kuriais... 8. Trečiasis suinteresuotas asmuo medžiotojų klubas „Ragas“ prieštaravo... 9. Atsiliepime (t. I, b. l. 138-139) nurodė, kad medžiotojų klubas „Ragas“... 10. Tretieji suinteresuoti asmenys V.-J. M. medžioklės plotų... 11. Atsiliepimuose (t. I, b. l. 136, 190) pažymėjo, kad atsakovai tinkamai... 12. II.... 13. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 16 d. sprendimu... 14. Teismas nurodė, kad iš kartografinio žemėlapio matyti, jog medžiotojų... 15. III.... 16. Pareiškėjas medžiotojų klubas „Goras“ padavė apeliacinį skundą,... 17. Apeliacinis skundas (t. II, b. l. 28-34) grindžiamas šiais pagrindiniais... 18. Atsakovai prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Šiaulių... 19. Atsiliepime (t. II, b. l. 39-43) pažymi, kad Šiaulių rajono savivaldybės... 20. Teisėjų kolegija... 21. IV.... 22. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 23. Administracinis ginčas kilo dėl komisijos medžioklės plotų vienetams... 24. Pagal Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 3 dalį medžioklės plotų vienetų... 25. Komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti... 26. Taigi, aptartu reguliavimu Komisijai pavesta atlikti atitinkamas viešojo... 27. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra... 28. Taigi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje yra įtvirtintos bendro... 29. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ginčijamas atsakovo... 30. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino reikšmingas aplinkybes,... 31. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nusprendė, jog... 32. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 33. Pareiškėjo medžiotojų klubo „Goras“ apeliacinį skundą tenkinti iš... 34. Pareiškėjo medžiotojų klubo „Goras“ skundą tenkinti iš dalies.... 35. Panaikinti Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Šiaulių rajono... 36. Nutartis neskundžiama....