Byla e2A-1172-881/2020

Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Kazio Kailiūno ir Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos kariuomenės ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „M&M Trade LT“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos kariuomenės ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „M&M Trade LT“ dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė Lietuvos kariuomenė ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „M&M Trade LT“ 155 205 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2020 m. kovo 19 d. nutartimi grąžinus bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, ieškovė pakeitė ieškinio dalyką ir prašė priteisti iš atsakovės 93 915 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, atsisakydama likusios ieškinio dalies.

72.

8Nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 28 d. paskelbė ir vykdė Taktinės atakos pirštinių ir ekipuotės prekių pirkimą atviro konkursu būdu; pateikusi mažiausios kainos pasiūlymą atsakovė buvo pripažinta pirkimo laimėtoja ir pakviesta sudaryti viešojo pirkimo sutartį. 2015 m. gruodžio 23 d. raštu atsakovė pranešė, kad atsisako sudaryti preliminariąją pirkimo sutartį su perkančiąja organizacija, nes po konkurso paskelbimo paaiškėjo, jog tiekėjo pasirinktų kastuvėlių Azijos regione gamintojai nesilaikė susitarimo ir pateikė nekokybiškas prekes, t. y. gauti kareiviški kastuvėliai neatitinka prekei keliamų techninėje specifikacijoje reikalavimų. Dėl atsakovės atsisakymo sudaryti viešojo pirkimo sutartį ieškovė buvo priversta ją sudaryti su antrą vietą užėmusia UAB „Nota Bene“, su kuria sudarytos sutarties kaina – 190 575 Eur, t. y. net 155 205 Eur didesnė, negu buvo pasiūlyta atsakovės, o tai reiškia, kad būtent tokio dydžio nuostolius dėl neteisėto atsakovės atsisakymo sudaryti sutartį patyrė ieškovė, sudarydama sutartį su UAB „Nota Bene“ bei apmokėdama pastarajai už prekes. Ieškovė 2017 m. gruodžio 6 d. raštu paprašė atsakovės atlyginti padarytą žalą, tačiau atsakovė nurodė su tuo nesutinkanti.

93.

10Ieškovė paaiškino, kad ginčo pirkime atsakovė pateikė pasiūlymą 4 500 vnt. kastuvėlių pirkimui už 35 370 Eur su PVM, t. y. kastuvėlio vieneto kaina – 7,86 Eur su PVM, o naujai paskelbtame pirkime Nr. 170579, kuriuo nurodė remtis Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyje, kuria grąžino bylą nagrinėti iš naujo, pasiūlymus pateikė keturi tiekėjai: UAB „Nota Bene“ – 1 522 800 Eur su PVM, M. firma „Ginalas“ – 1 474 650 Eur su PVM, Eurosec Ou – 1 361 250 Eur su PVM, bei ūkio subjektų grupė UAB „Deftools“ ir SPEQ OU – 1 034 550 Eur su PVM. M. firmos „Ginalas“ pasiūlymas buvo atmestas kaip neatitinkantis kvalifikacijos reikalavimų. 2016 m. birželio 14 d. sprendimu buvo sudaryta pasiūlymų eilė ir pirkimo laimėtoja pripažinta UAB „Nota Bene“, su ja nuspręsta sudaryti viešojo pirkimo sutartį, tačiau Viešųjų pirkimų tarnybai 2016 m. birželio mėnesio išvadoje konstatavus, kad UAB „Nota Bene“ pasiūlymo kaina viršijo pirkimui suplanuotas lėšas (1 342 350 Eur su PVM), perkančioji organizacija buvo įpareigota iš naujo vertinti kitų minėtų tiekėjų pasiūlymų atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams, minėti likę tiekėjai pratęsė savo pasiūlymų galiojimo laiką, o 2016 m. rugsėjo 12 d. pirkimo procedūros buvo nutrauktos. Taigi, ūkio subjektų grupės UAB „Deftools“ ir SPEQ OU pasiūlyta kastuvėlio vieneto kaina su PVM – 22,99 Eur, atitinkamai 4 500 vnt. kastuvėlių kaina būtų 103 455 Eur su PVM, o skirtumas tarp atsakovės pasiūlymo kainos ir ūkio subjektų grupės UAB „Deftools“ ir SPEQ OU pasiūlymo kainos, įsigyjant 4 500 vnt. kastuvėlių, būtų 68 085 Eur (103 455 Eur - 35 370 Eur). Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad, perkant didesnį kiekį kastuvėlių, siūlomos mažesnės kainos, UAB „Nota Bene“, perkant 4 500 vnt. kastuvėlių, pasiūlė vieneto kainą – 42,35 Eur, o perkant 45 000 vnt. kastuvėlių, pasiūlė vieneto kainą – 33,84 Eur, t. y. 20 procentų mažesnę vieneto kainą, laikytina, kad ūkio subjektų grupės UAB „Deftools“ ir SPEQ OU pasiūlymo kaina dėl 4 500 vnt. kastuvėlių ginčo pirkime, kuriame atsakovė atsisakė sudaryti sutartį, būtų atitinkamai didesnė ir sudarytų 28,73 Eur / vnt., iš viso – 129 285 Eur už 4 500 vnt. kastuvėlių, todėl ieškovės patirta turtinė žala yra 93 915 Eur (129 285 Eur - 35 370 Eur).

114.

12Atsakovė UAB „M&M Trade LT“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Anot atsakovės, naujai ieškovės prašomas priteisti žalos dydis (93 915 Eur) yra nepagrįstas, jo apskaičiavimo būdas subjektyvus. Žalos dydis gali būti nustatomas nebent atsižvelgiant į vėlesnio – 2016 m. gruodžio 8 d. paskelbto pirkimo Nr. 181438 metu gautus tiekėjų pasiūlymus. Be to, prie žalos dydžio vienareikšmiškai prisidėjo ir pati ieškovė, nes UAB „Nota Bene“ pasiūlyta kaina viršijo pirkimui suplanuotas lėšas, ieškovė turėjo atmesti šio tiekėjo pasiūlymą ir pirkimą nutraukti, taigi nuostoliai apskritai ieškovei nebūtų atsiradę, tad žalos dydis bet kuriuo atveju mažintinas.

13II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

145.

15Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 13 d. sprendimu priėmė ieškovės ieškinio dalies dėl 61 290 Eur žalos priteisimo atsisakymą ir šią bylos dalį nutraukė; kitą ieškinio dalį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovės 56 610 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

166.

17Teismas konstatavo, kad, nagrinėdamas bylą iš naujo, jis nenagrinėja, nepasisako ir nevertina tų ieškovės Lietuvos kariuomenės pareikšto ieškinio išsprendimui reikšmingų aplinkybių, klausimų ir aspektų, o taip pat ir tų UAB „M&M Trade LT“ atsikirtimų, dėl kurių jau pasisakė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. balandžio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje

18Nr. e3K-3-56-248/2020, ir kurie nebegali būti iš naujo kvestionuojami nei paties teismo, nei dalyvaujančių byloje asmenų. Kasacinis teismas savo nutartyje padarė išvadą dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų (nesąžiningo elgesio) ir priežastinio ryšio ieškovei sudaryti sutartį su antros vietos laimėtoju pirkime – egzistavimo (nutarties 49– 54 punktai), grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo tik dėl žalos, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, o konkrečiai – dėl ieškovei priteistinos žalos dydžio nustatymo.

197.

20Teismas nustatė, kad vėliau, nei ginčo pirkimas, 2015 m. gruodžio 29 d. paskelbtame pirkime (pirkimo Nr. 170579) visų perkančiosios organizacijos neatmestus pasiūlymus pateikusių tiekėjų, išskyrus UAB „Deftools“ ir SPEQ OU subjektų grupės, pasiūlytos kainos viršijo pirkimui suplanuotų lėšų sumą, ir tik UAB „Deftools“ ir SPEQ OU ūkio subjektų grupės 2016 m. vasario 15 d. pateiktame bendrame pasiūlyme, kuris perkančiosios organizacijos nebuvo atmestas ir buvo pripažintas iš esmės atitinkančiu pirkimo sąlygų reikalavimus, pasiūlymo bendra kaina – 1 034 550 Eur su PVM (atitinkamai kastuvėlio vnt. kaina – 22,99 Eur), neviršijo pirkimui skirto biudžeto, todėl ši suma, kaip ir išaiškino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo 2020 m. kovo 19 d. nutartyje, galėtų ir turėtų būti vienas esminių kriterijų bei atskaitos taškų nustatant ieškovei padarytos žalos dydį, atsakovei nepagrįstai atsisakius sudaryti viešojo pirkimo sutartį ankstesniame (ginčo) viešajame pirkime.

218.

22Taigi, anot teismo, galima teigti, jog, atsakovei neteisėtai atsisakius sudaryti pirkimo sutartį pirmajame pirkime, tuo atveju jeigu ieškovė nebūtų sudariusi sutarties su UAB „Nota Bene“, kuria ji įsigijo 4 500 vnt. kareiviškų kastuvėlių už 42,35 Eur / vnt. kainą (kuri ženkliai viršijo pirkimui suplanuotų lėšų sumą), ir būtų pirmąjį (ginčo) pirkimą nutraukusi bei rengusi naują pirkimą, o jo metu įsigijusi kastuvėlius už tiekėjo pasiūlytą kainą, neviršijusią tam pirkimui skirtų asignavimų, ji realiai būtų galėjusi įsigyti kastuvėlius už 22,99 Eur / vnt. kainą, atitinkamai

234 500 vnt. – už 103 455 Eur (4 500 vnt. x 22,99 Eur).

249.

25Teismas darė išvadą, kad ieškovės dėl neteisėtų atsakovės veiksmų patirtos turtinės žalos dydis galėtų būti apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp tos kainos, už kurią perkančioji organizacija objektyviai tomis rinkos sąlygomis tuo laikotarpiu būtų galėjusi įsigyti ginčo prekes (4 500 vnt. kastuvėlių) iš pirkimo sąlygas atitinkantį pasiūlymą pateikusio tiekėjo, ir kuri neviršijo pirkimui skirtos maksimalios lėšų sumos (t. y. 103 455 Eur), bei atsakovės pirkime pasiūlytos prekės kainos (35 370 Eur), jai vėliau atsisakius viešojo pirkimo sutarties sudarymo, kas šiuo atveju būtų

2668 085 Eur (103 455 Eur - 35 370 Eur).

2710.

28Teismas pažymėjo, kad atsakovės UAB „M&M Trade LT“ pasiūlymas buvo pateiktas 2015 m. spalio 13 d. ir jis galiojo per visą ginčo pirkimo, pasibaigusio 2016 m. vasario 19 d. sudaryta viešojo pirkimo sutartimi su UAB „Nota Bene“ Nr. KPS-99, laiką. Subjektų grupės UAB „Deftools“ ir SPEQ OU, dalyvavusios vėlesniame pirkime, pasiūlymas buvo pateiktas 2016 m. vasario 15 d., t. y. laiko ir galiojimo prasme jis buvo labai arti atsakovės pasiūlymo, todėl negali būti laikomas nutolusiu, galimai neatitinkančiu per tą laiką galėjusių pasikeisti rinkos sąlygų. Šis aspektas, teismo nuomone, tik dar labiau patvirtinta, jog ieškovės patirtos turtinės žalos dydis šiuo atveju iš tikrųjų gali būti nustatomas atsižvelgiant į vėlesniame, t. y. 2015 m. gruodžio 29 d., paskelbtame pirkime tiekėjų pasiūlytas kainas, kaip ir buvo nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

2911.

30Nors ieškovė prašė jos patirta žala laikyti ne minėtą 68 085 Eur sumą, o 93 915 Eur sumą, atsižvelgiant į tai, kad, perkant didesnį prekių vienetų kiekį, tiekėjų siūlomos kainos yra mažesnės, ir UAB „Nota Bene“ pirmame (ginčo) pirkime pasiūlyta kaina, parduodant 4 500 vnt. kastuvėlių, buvo apie 20 procentų didesnė, nei pasiūlyta vėlesniame pirkime, parduodant 45 000 vnt. kastuvėlių, dėl ko atitinkamai turėtų būti padidinta ir ūkio subjektų grupės UAB „Deftools“ ir SPEQ OU vėlesniame pirkime pasiūlyta kaina (iki 28,73 Eur už kastuvėlio 1 vnt. arba iki 129 285 Eur už 4 500 vnt.), ir dėl ko ieškovės žalos dydis būtų 93 915 Eur (129 285 Eur - 35 370 Eur), tačiau su tokiais ieškovės skaičiavimais teismas visiškai nesutiko, kadangi: 1) savo paskaičiavimus ieškovė grindžia išimtinai vieno tiekėjo – UAB „Nota Bene“ kainų pokyčiais, t. y. pasiūlytų kainų skirtumais, išreikštais konkrečia procentine išraiška (20 procentų), dviejuose pirkimuose, kurie galėjo būti sąlygoti išimtinai to konkretaus pelno siekiančio ūkio subjekto kainodaros politikos, verslo modelio, taktikos ir pan., priklausomų nuo visos eilės faktorių, tuo tarpu jokie kiti nei pirmame (ginčo), nei vėlesniame pirkimuose dalyvavę tiekėjai nedalyvavo abiejuose vienas po kito vykusiuose pirkimuose (atsakovė nedalyvavo vėlesniame pirkime; atitinkamai subjektų grupė UAB „Deftools“ ir SPEQ OU, o taip pat ir kiti tiekėjai nedalyvavo ginčo pirkime), dėl ko negalima nustatyti akivaizdžiai buvusią visų ar bent daugumos tokio pobūdžio pirkimuose dalyvavusių tiekėjų tendenciją siūlyti būtent 20 procentų mažesnę prekės vieneto kainą esant didesniam perkamų prekių kiekiui, ir atvirkščiai. Taigi daryti aukšto tikėtinumo išvadą, kad ir subjektų grupė UAB „Deftools“ ir SPEQ OU, taip pat siūlydama pardavimui mažesnį prekių kiekių, didintų jų kainą būtent 20 procentų ir vadovautųsi savo versle tokiais pat kainodaros ir verslo metodais bei strategija kaip ir UAB „Nota Bene“, nėra pagrindo ar bent jau pakankamo pagrindo, duomenų ir įrodymų šioje byloje; 2) UAB „Nota Bene“, kurių pasiūlymų abiejuose pirkimuose procentiniais skirtumais remiasi ieškovė, abiejuose pirkimuose pateikė itin didelės vertės pasiūlymus, kurie viršijo ne tik apskritai šiems pirkimams skirtų valstybės lėšų sumas, bet ir ženkliai viršijo visų kitų abiejuose pirkimuose dalyvavusių tiekėjų pasiūlymų kainas, t. y. abiem atvejais pateikė brangiausius pasiūlymus, todėl vadovautis tokio tiekėjo formuotais kainodaros principais ir taikyti tuos pačius standartus kitiems tiekėjams, teismo nuomone, negalima ir dėl šios priežasties, juo labiau kad ir Viešųjų pirkimų tarnyba 2016 m. birželio mėn. išvadoje konstatavo, kad nėra paaiškinta, kuo tokia aukšta UAB „Nota Bene“ pasiūlyta kaina yra konkurencinga rinkos kainoms.

3112.

32Kita vertus, teismo vertinimu, aplinkybė, jog tie patys tiekėjai, esant ženkliai besiskiriančiam perkančiosios organizacijos norimų nupirkti prekės kiekiui, gali siūlyti ir paprastai siūlo mažesnes tos pačios prekės vieneto kainas, kaip tokia, negali būti ir ignoruojama, ji laikytina protinga, atitinkančia verslo logiką, tokią tendenciją pripažinto tiek ieškovė, tiek ir atsakovė (žodiniuose ir rašytiniuose paaiškinimuose), o Viešųjų pirkimų tarnybos 2016 m. išvadoje (į kurią, be kita ko, nurodė atsižvelgti į kasacinis teismas, grąžindamas klausimą dėl ieškovei priteistinų nuostolių dydžio nagrinėti iš naujo), expressis verbis (aiškiais žodžiais) pažymima, kad ginčo pirkimu buvo siekta įgyti 4 500 vnt. kastuvėlių, o vėlesniu pirkimu – 45 000 vnt., t. y. net 10 kartų daugiau, todėl, esant tokiam kiekių skirtumui, skirtinguose pirkimuose tiekėjų pasiūlytos skirtingos kainos objektyviai nepalyginamos.

3313.

34Būtent dėl šios priežasties teismas, siekdamas nustatyti, kiek apskritai šioje situacijoje objektyviai įmanoma, kuo tikslesnį ir teisingesnį ieškovės patirtos turtinės žalos (nuostolių) dydį, manė esant būtina atsižvelgti ne tik į vėlesniame pirkime Nr. 170579, kuriame buvo siekta įsigyti net 45 000 vnt. kastuvėlių, pasiūlytas tiekėjų kainas, bet ir į ieškovės vėliau tais pačiais metais, o būtent 2016 m. gruodžio 8 d. paskelbto pirkimo Nr. 181438 metu tiekėjų siūlytas kainas, kadangi: 1) šiame pirkime taip pat buvo siekiama įgyti identišką ginčo pirkimui prekę – kareiviškus kastuvėlius, ir nors teismo posėdžio metu ieškovės atstovas, duodamas paaiškinimus, nurodė, jog šio pirkimo rezultatais negali būti remiamasi, kadangi jame pasikeitė reikalavimai pirkimo objektui siaurąja prasme (nebeliko reikalavimo kastuvėliui atitikti tam tikrų firmų „Gerber Lagendary Blades“ ar „Fiskars“ modelį arba būti jam lygiaverčiu), tačiau sugretinus abiejų pirkimų Technines specifikacijas matyti, kad, net ir formaliai nebelikus ieškovės atstovo nurodomo reikalavimo (dėl atitikties konkrečių gamintojų modeliams), iš esmės visi kastuvėlių techniniai reikalavimai / parametrai / charakteristikos (atsparumas, svoris, matmenys ir kt.) išliko identiški; 2) nors 2016 m. gruodžio 8 d. paskelbto pirkimo metu tiekėjai buvo kviečiami teikti pasiūlymus dėl preliminaraus 28 000 vnt. kastuvėlių kiekio pirkimo 4 metų laikotarpiu, o 2017 m. gegužės 24 d. ir 2017 m. gegužės 25 d. tarp Lietuvos kariuomenės ir pirkime dalyvavusių tiekėjų (M. firmos „Ginalas“, UAB „M&M Trade LT“, Eurosec OU) buvo sudarytos preliminarios prekių pirkimo pardavimo sutartys dėl bendro preliminaraus 28 000 vnt. kastuvėlių kiekio, tačiau faktiškai kiekvienais metais ieškovė teikė atskirus užsakymus tiems metams pageidaujamam kastuvėlių kiekiui, o tiekėjai teikė atskirus pasiūlymus pirkimuose dėl atitinkamai mažesnio, tik tiems metams reikalingo kastuvėlių kiekio (2017 m. – 8 000 vnt., 2018 m. – 6 000 vnt. ir 2019 m. – 7 000 vnt.), o artimiausiame ginčo viešojo pirkimo atžvilgiu – 2017 m. vykusiame pirkime ieškovės Lietuvos kariuomenės iš tiekėjo Eurosec OU buvo įgytas labiau panašus į ginčo pirkimu (kuriame dalyvavo atsakovė, nepagrįstai atsisakiusi sudaryti viešojo pirkimo sutartį) siektą įgyti kastuvėlių kiekis – 8 000 vnt., todėl šių abiejų pirkimų metu pasiūlytos kainos gali būti labiau sugretinamos ir palyginamos, negi ginčo pirkimo dėl 4 500 vnt. kastuvėlių įsigijimo ir pirkimo dėl 45 000 vnt. kastuvėlių įsigijimo kainos; c) pats Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo 2020 m. kovo 9 d. nutartyje pažymėjo, kad, iš naujo spręsdamas dėl priteistino žalos atlyginimo dydžio, pirmosios instancijos teismas neribojamas atsižvelgti ir į kitas, kasacinio teismo nutartyje nenurodytas, tačiau šalių nurodomas aplinkybes.

3514.

362017 m. pirkimą dėl 8 000 vnt. kareiviškų kastuvėlių laimėjusios Eurosec Ou bendra pasiūlymo kaina buvo 143 264 Eur su PVM, atitinkamai kastuvėlio vieneto kaina – 17,90 Eur.

3715.

38Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalį bei nurodytus argumentus, nagrinėjamoje situacijoje nesant galimybės nustatyti absoliučiai tikslaus nuostolių dydžio, teismas, siekdamas kiek įmanoma objektyviau ir maksimaliai teisingiau nustatyti ieškovės patirtos žalos dydį, manė esant tikslinga imti 2016 m. pirkime Nr. 170579 (dėl 45 000 vnt. kastuvėlių) ir 2016 m. paskelbtame pirkime (dėl 8 000 vnt.) laimėjusių (potencialiai galėjusių laimėti, jeigu pirkimas nebūtų nutrauktas) tiekėjų pasiūlytų kareiviško kastuvėlio vieneto kainų vidurkį, kuris šiuo atveju yra 20,44 Eur / vnt. [(22,99 Eur +17,90 Eur) : 2]. Atitinkamai teismas laikė, kad 4 500 vnt. kareiviškų kastuvėlių, kuriuos buvo siekta įsigyti ginčo pirkimu, kaina galėtų būti 91 980 Eur, o ieškovės patirtos žalos dydis, jeigu nebūtų buvę neteisėtų atsakovės veiksmų, būtų 56 610 Eur (91 980 Eur - 35 370 Eur).

3916.

40Atsižvelgti į kituose atsakovės rašytiniuose paaiškinimuose nurodomuose kareiviškų kastuvėlių viešojo pirkimo metu tiekėjų teiktuose pasiūlymuose ir atitinkamai sutartyse, teiktuose / sudarytuose jau 2018 ir 2019 metais, esančias kainas, teismo nuomone, nėra pagrindo vien dėl tos objektyvios aplinkybės, jog šie pasiūlymai buvo teikti ženkliai vėlesniu laikotarpiu nei ginčo pirkimas, dėl ko galėjo įvykti natūralūs rinkos (ekonominių) sąlygų pokyčiai, dėl kurių kainų palyginimas būtų neįmanomas, negalimas ir / ar leistų nustatyti mažiau tikslų ieškovės patirtos turtinės žalos dydį, negu jis šiuo atveju teismo nustatomas, gretinant iš karto vienas po kito 2015– 2016 m. vykusius viešuosius pirkimus.

41III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

4217.

43Apeliaciniu skundu ieškovė Lietuvos kariuomenė prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 13 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4417.1.

45Teismui konstatavus aplinkybę, jog tie patys tiekėjai, esant žymiai besiskiriančiam perkančiosios organizacijos norimų nupirkti prekės kiekiui, gali siūlyti ir paprastai siūlo mažesnes tos pačios prekės vieneto kainas, kad ši aplinkybė negali būti ignoruojama, ji laikytina protinga, atitinkančia verslo logiką, tokią tendenciją pripažino tiek ieškovė, tiek ir atsakovė, tokiu atveju turėjo būti pritaikytas tam tikras pabrangimo dydis, kurį ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė kaip UAB „Deftools“ ir SPEQ OU pasiūlymo, pateikto 45 000 vnt. kastuvėlių pirkime, kainos skirtumą nuo 22,99 Eur iki 28,73 Eur (+5,74 Eur) su PVM už 1 vnt. kastuvėlių ir bendros pasiūlymo kainos su PVM 4 500 vnt. kastuvėlių nuo 103 455 Eur su PVM iki 129 285 Eur (+ 25 830 Eur) su PVM. UAB „Nota Bene“ kainodaros politika, verslo modelis, taktikos negali būti pagrindas teigti, kad dėl to, jog buvo pateiktas pirkimui skirtų lėšų sumą viršijantis pasiūlymas, negali būti pritaikoma bendra paties teismo konstatuota tendencija, kad prekių kiekiui mažėjant didėja ir vieneto kaina ir atvirkščiai.

4617.2.

472016 m. gruodžio 8 d. paskelbtas pirkimas negalėtų būti laikomas tinkamu nuostoliams apskaičiuoti, nes pasikeitė reikalavimai pirkimo objektui siaurąja prasme. Lyginant nuostolių dydį pagal atsakovės siūlomą 2016 m. gruodžio 8 d. paskelbtą pirkimą ir pagal jį vykdyto atnaujinto tiekėjų varžymosi rezultatus būtų lyginamas nuostolių dydis pagal skirtingą įsigytiną pirkimo objektą arba bent jau nuostolių dydis tokiu atveju būtų iš esmės iškreiptas. Tai įrodo ir Eurosec OU pasiūlymų lyginimas 45 000 ir 28 000 vnt. kariškų kastuvėlių pirkime, kai mažesniam kiekiui kariškų kastuvėlių siūloma kaina netgi sumažėjo (nuo 30,25 Eur iki 24,80 Eur su PVM), neišlaikant bendros tendencijos, kad kaina turėtų būti siūloma didesnė.

4817.3.

49Pasibaigus pirkimui ir 2015 m. gruodžio 23 d. atsakovei atsisakius sudaryti preliminariąją sutartį, turėtų būti vertinamas vadinamasis protingas pakeičiančiosios sutarties sudarymo laikotarpis, kai iš esmės po pirkimo procedūrų pabaigos turėtų būti vertinami ne atnaujinto tiekėjų varžymosi rezultatai, o pati preliminarioji sutartis ir joje nustatyti pirkimo rezultatai, kai atnaujinto tiekėjų varžymosi rezultatai ir vėliau sudarytos pagrindinės sutartys per daug nutolę laiko atžvilgiu, kai iš esmės skiriasi pagrindinių sutarčių sudarymo aplinkybės. 4 500 vnt. kastuvėlių pasiūlymų vidurkis pagal preliminariąsias sutartis, sudarytas remiantis 2016 m. gruodžio 8 d. paskelbto pirkimo rezultatais, būtų 30,63 Eur (be pabrangimo – 24,51 Eur/vnt.), taigi brangiau visais atvejais nei lyginant ir imant atskaitos tašku UAB „Deftools“ ir SPEQ OU pasiūlymą 2015 m. gruodžio 29 d. pirkime dėl 45 000 vnt. kastuvėlių.

5017.4.

51Teismas nurodydamas, kad į kareiviškų kastuvėlių viešojo pirkimo metu tiekėjų teiktuose pasiūlymuose ir atitinkamai sutartyse, teiktuose / sudarytuose jau 2018 ir 2019 metais, esančias kainas atsižvelgti nėra pagrindo jau vien dėl tos objektyvios aplinkybės, jog šie pasiūlymai buvo teikti daug vėlesniu laikotarpiu nei ginčo pirkimas, dėl ko galėjo įvykti natūralūs rinkos (ekonominių) sąlygų pokyčiai, dėl kurių kainų palyginimas būtų neįmanomas, negalimas ir / ar leistų nustatyti mažiau tikslų ieškovės patirtos turtinės žalos dydį, gretindamas iš karto vienas po kito 2015–2016 m. vykusius viešuosius pirkimus, be pagrindo neįtraukė į lyginimą ir kitų tiekėjų pasiūlymuose, o būtent M. firmos „Ginalas“ ir atsakovės, sudarant preliminariąsias sutartis, pasiūlymuose dėl 28 000 vnt. kastuvėlių nurodytų kainų, nors jų pasiūlymai ir vykdytas pirkimas tiesiogiai susijęs su teismo vertinta Eurosec OU pasiūlymo kaina ir įėjo į teismo nustatytą vertintinų pasiūlymų laikotarpį.

5218.

53Atsakovė UAB „M&M Trade LT“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

5418.1.

55Ieškovė byloje neįrodė ir nepagrindė, dėl kokių priežasčių ir kuo remiantis žala turėtų būti skaičiuojama taikant 20 proc. pabrangimo dydį, lygų UAB „Nota Bene“ skirtingo dydžio pirkimuose teiktų pasiūlymų skirtumui, kai abu šie pasiūlymai viršijo pirkimams suplanuotas lėšas ir dėl to buvo pripažinti apskritai nesvarstytinais. Ieškovės sprendimas teikti prioritetą pirkimui suplanuotas lėšas viršijusiam, todėl nesvarstytinam UAB „Nota Bene“ pasiūlymui, yra aplinkybė, kuri suponuoja pačios ieškovės kaltę dėl žalos. Visa tai yra konstatuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 9 d. nutartimi, kuria byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo.

5618.2.

57Ieškovė byloje neįrodė ir nepagrindė, kad ginčo pirkimo ir 2016 m. pirkimo Nr. 181438 objektas – kastuvėliai, kaip prekės, iš esmės skyrėsi kokybiniais parametrais.

5818.3.

59Teiginiais, esą žala turėjo būti skaičiuojama vertinant (lyginant) 2016 m. pirkime Nr. 181438 visų tiekėjų pasirašytose preliminariosiose sutartyse nurodytas preliminarias kainas bendram preliminariam 28 000 vnt. kastuvėlių kiekiui, ieškovė pradėjo remtis tik apeliaciniame skunde, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 306 straipsnio 2 dalimi ir šiuo klausimu suformuota aktualia kasacinio teismo praktika, vertinti šių naujų teiginių nėra pagrindo.

6018.4.

61Ieškovė į bylą net nėra pateikusi pačių jos nurodomų preliminariųjų sutarčių, nors turėjo visas galimybes tą padaryti (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovė mėgino jas pateikti prieš pat 2020 m. birželio 30 d. teismo posėdį kartu su papildomais rašytiniais paaiškinimais, tačiau teismo protokoline nutartimi juos buvo atsisakyta priimti, siekiant neužvilkinti bylos nagrinėjimo.

6218.5.

63Nesuprantama, kodėl ieškovės kildinama žala turėtų būti skaičiuojama remiantis 2016 m. pirkime Nr. 181438 pasirašytomis preliminariosiomis sutartimis dėl viso preliminaraus 28 000 vnt. kastuvėlių kiekio 4 m. laikotarpiui, o ne remiantis 2017 m. ieškovės faktiškai pateiktu ir tiekėjo UAB „Deftools“ faktiškai įvykdytu, realiu 2017 m. užsakymu tiksliam 8 000 vnt. kastuvėlių kiekiui. Tuo labiau atsižvelgiant į aptariamo užsakymo ir ginčo pirkimo kiekių (8 000 vnt. ir 4 500 vnt.) panašumą bei Viešųjų pirkimų tarnybos 2016 m. birželio mėn. atlikto tyrimo išvadas, kuriose konstatuota, kad, esant dideliam perkamų kiekių skirtumui, skirtinguose pirkimuose tiekėjų pasiūlytos skirtingos kainos objektyviai nepalyginamos.

6419.

65Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „M&M Trade LT“ prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 13 d. sprendimą sumažinant ieškovei atlygintinos žalos dydį arba panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 13 d. sprendimą ir bylos dalį dėl ieškovei atlygintinos žalos dydžio nustatymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6619.1.

67Teismas apskaičiavo žalą nepagrįstai nesivadovaudamas Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir VPT) atlikto tyrimo išvadomis, kuriose konstatuota, kad 2015 m. gruodžio 29 d. skelbto pirkimo Nr. 170579 (dėl 45 000 vnt. ginčo prekių – kariškų kastuvėlių) (toliau – ir 2015 m. Pirkimas) metu gautos tiekėjų kainos yra objektyviai nepalyginamos su šio ginčo pirkimo (dėl 4 500 vnt. kariškų kastuvėlių) kainomis dėl itin didelio skirtumo tarp perkamų prekių kiekio. Būtinumas remtis šiomis VPT tyrimo išvadomis nustatant žalos dydį nurodytas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-56-248/2020, kuria ši byla buvo grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

6819.2.

69Nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje (63 punkte) yra nurodoma, kad žalos dydis byloje turi būti nustatomas vadovaujantis ne tik VPT atlikto pažeidimo tyrimo išvadomis, kitomis šalių nurodomomis aplinkybėmis, bet ir pagal vėliau skelbto viešojo pirkimo metu gautus tiekėjų pasiūlymus – tai nereiškia, kad reikia vadovautis būtent 2015 m. Pirkimo metu gautais tiekėjų pasiūlymais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje 2015 m. Pirkimas nėra įvardijamas kaip būtent tas vėlesnis viešasis pirkimas, kurio metu gautais tiekėjų pasiūlymais reikia vadovautis. 2016 m. Pirkimas taip pat yra vėlesnis (po ginčo pirkimo sekęs pirkimas).

7019.3.

71Visapusiškai ir sistemiškai vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties 63 punkte nurodytu išaiškinimu, žala byloje turėjo būti nustatoma vadovaujantis ne vėlesnio 2015 m. Pirkimo metu gautais tiekėjų pasiūlymais, taip ignoruojant VPT atlikto pažeidimo tyrimo išvadas, o vėlesnio 2016 m. Pirkimo metu gautais tiekėjų pasiūlymais, kurie pateikti dėl iš esmės panašaus kiekio ginčo prekių, todėl, atsižvelgiant į VPT atlikto pažeidimo tyrimo išvadas, kainos nustatymo prasme yra objektyviai palyginami. Žalos dydis byloje turėjo būti nustatomas remiantis vienu iš 2016 m. Pirkimo metu gautų pasiūlymų arba jų visuma (vidurkiu), tuomet iš atsakovės priteistinos žalos dydis būtų daug mažesnis, ir ieškovei nesudarytos sąlygos praturtėti atsakovės sąskaita.

7219.4.

73Byloje buvo spręsti sudėtingi civilinės atsakomybės atsiradimo / taikymo klausimai ikisutartinių civilinių santykių stadijoje, pareikalavę daug atsakovės atstovų darbo laiko sąnaudų, todėl mažinti atsakovei maksimaliai (t. y. ieškinio atmetimo atveju) priteistinas bylinėjimosi išlaidas nuo 5 769,04 Eur iki 4 000 Eur byloje nebuvo jokio pagrindo.

7419.5.

75Teismas nepagrįstai iš atsakovės priteistiną bylinėjimosi išlaidų dalį apskaičiavo nuo sumažintos ieškovės reikalavimo sumos (93 915 Eur). Iš atsakovės priteistina bylinėjimosi išlaidų dalis turėjo būti skaičiuojama nuo pradinės ieškovės reikalavimo sumos (155 205 Eur), konstatuojant, kad atmesta ieškovės reikalavimo dalis yra 64 proc., o ne 40 proc., kaip sprendė teismas. Tokios pozicijos laikomasi kasacinio teismo praktikoje.

7620.

77Ieškovė Lietuvos kariuomenė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

7820.1.

79Teismas teisingai ir teisėtai vienu esminių kriterijų bei atskaitos taškų, nustatant ieškovei padarytos žalos dydį, laikė 2015 m. gruodžio 29 d. paskelbtame pirkime UAB „Deftools“ ir SPEQ OU subjektų grupės pasiūlytą kainą (ir įkainį).

8020.2.

81Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nesivadovavo ir savo motyvuose nenagrinėjo nei 2016 m. gruodžio 8 d. paskelbto pirkimo, nei su šiuo pirkimu susijusių aplinkybių, todėl konstatavo, kad žalos dydis turi būti nustatomas pagal vėliau skelbto viešojo pirkimo metu gautus pasiūlymus, taigi būtent pagal 2015 m. gruodžio 29 d. paskelbto pirkimo rezultatus. Atsakovės argumentas, kad teismas turėjo vadovautis išimtinai 2016 m. gruodžio 8 d. skelbto pirkimo ir vėliau jo pagrindu sudarytų tikrųjų sutarčių rezultatais, yra tik pačios atsakovės Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties motyvų subjektyvi interpretacija.

8220.3.

83Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyje nurodė vadovautis VPT išvada tiek, kiek išvadoje buvo nustatyti motyvai dėl priimtinos kainos ir iš to kylančių pasekmių dėl realios pirkimui skirtos lėšų sumos nustatymo ir apskaičiavimo santykyje su ieškovei kilusia žala dėl atsakovės veiksmų 2015 m. rugpjūčio 28 d. skelbtame pirkime. Be to, VPT išvadoje buvo nurodyti ir kiti argumentai dėl 2015 m. gruodžio 29 d. paskelbto pirkimo vykdymo, kurie reikšmingi nustatant galimos sudaryti pakeičiančiosios sutarties sąlygas ir kainą, t. y. įpareigojimai panaikinti sprendimus dėl tiekėjų Eurosec OU bei ūkio subjektų grupės UAB „Deftools“ ir SPEC OU pasiūlymų atitikties pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams, iš naujo įvertinant pasiūlymus.

8420.4.

85Skundžiamame teismo sprendime gretinant vienas po kito 2015–2016 metais vykusius viešuosius pirkimus, turi būti vertinami ne tik atsakovės nurodomose, 2017, 2018, 2019 metais sudarytose, tikrosiose sutartyse nurodyti tiekėjų kastuvėlių įkainiai, tačiau ir tiekėjų preliminariosiose sutartyse, sudarytose su ieškove, nurodyti įkainiai, kurių pagrindu vėliau buvo sudaromos atsakovės nurodomos 2017, 2018, 2019 metų tikrosios sutartys. 2017 m. gegužės 24 (25) d. su tiekėjais sudarytose preliminariosiose sutartyse įkainių vidurkis visais atvejais būtų didesnis, nei 2015 m. gruodžio 29 d. paskelbtame pirkime, todėl, pagal atsakovės argumentus apskaičiuojant ieškovės patirtos žalos dydį, pastarasis visuomet būtų apskaičiuojamas nepagrįstai sumažintas, neatsižvelgiant į kitus objektyvius duomenis ieškovės nuostoliams įvertinti.

86Teisėjų kolegija

konstatuoja:

87IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8821.

89Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindao bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

9022.

91Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl ieškovei priteistino žalos atlyginimo dydžio, atsakovei atsisakius sudaryti preliminariąją viešojo pirkimo sutartį.

9223.

93Grąžindamas bylos dalį dėl ieškovei Lietuvos kariuomenei priteistinos žalos atlyginimo dydžio pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. kovo 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje e3K-3-56-248/2020, pasisakė dėl šių svarbių aspektų, reikšmingų žalos dydžiui nustatyti:

9423.1.

95ieškovės ir UAB „Nota Bene“ sudaryta sutartis, kurios kaina viršijo Konkursui suplanuotą skirti pinigų sumą, negalėtų būti laikoma pakeičiančiąja sutartimi prekių kainos nustatymo prasme, nes jei ieškovė būtų vykdžiusi Konkurso procedūras pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, šias apskritai būtų reikėję nutraukti;

9623.2.

97tai per se (savaime) negali reikšti, kad žalą sukėlė išimtinai pačios ieškovės nesąžiningi veiksmai – ieškovei žalą sukėlė atsakovės atsisakymas sudaryti sutartį, o pačios ieškovės veiksmai gali būti reikšmingi sprendžiant dėl nuostolių mažinimo, bet ne dėl atsakovės atleidimo nuo atsakomybės;

9823.3.

99negali būti kvestionuojamas ieškovės pasirinkimas prekes įsigyti ne vienu, o keliais pirkimais pagal panašias, bet ne identiškas pirkimo sąlygas (bent jau dėl prekių kiekio);

10023.4.

101ieškovei atlygintinos žalos dydis turėtų būti nustatomas pagal vėliau skelbto viešojo pirkimo metu gautus tiekėjų pasiūlymus, atsižvelgiant į nurodytus argumentus dėl per didelės kainos, taip pat Viešųjų pirkimų tarnybos atlikto pažeidimo tyrimo išvadas;

10223.5.

103pirmosios instancijos teismas, iš naujo spręsiantis dėl priteistino žalos atlyginimo dydžio, neribojamas atsižvelgti į kitas šalių nurodomas aplinkybes.

10424.

105Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo teismo sprendimo motyvus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovei priteistinos žalos dydį, tinkamai vadovavosi minėtais kasacinio teismo išaiškinimais, t. y. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į vėlesniame (2015 m. gruodžio 29 d. paskelbtame, Nr. 170579) pirkime tiekėjų pasiūlytas kainas, atsižvelgdamas į argumentus dėl per didelės kainos; ieškovės argumentus dėl žalos dydžio įvertino Viešųjų pirkimų tarnybos 2016 metų išvados kontekste; taip pat, atsižvelgdamas į tai, kad, kaip nurodyta kasacinio teismo nutartyje, teismas nėra ribojamas atsižvelgti ir į kitas šalių nurodomas aplinkybes, atsižvelgė ne tik į vėlesniame pirkime Nr. 170579 pasiūlytas tiekėjų kainas, bet ir į ieškovės vėliau, o būtent 2016 m. gruodžio 8 d. paskelbto pirkimo Nr. 181438 metu tiekėjų pasiūlytas kainas, išsamiai motyvavęs tokį savo sprendimą.

10625.

107Nors tiek ieškovė, tiek atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu atlygintinos žalos dydžiu – ieškovė prašo jį padidinti, o atsakovė – sumažinti arba perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalių pateiktų skundų argumentai nesudaro pagrindo keisti byloje nustatyto žalos dydžio.

10826.

109Pažymėtina, kad žalos dydis byloje nustatytas pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, numatančią, kad jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

11027.

111Kasacinio teismo yra nurodyta, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata, jog jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, reiškia, kad kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K- 3- 460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-227-916/2018, 46 punktas).

11228.

113Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsižvelgė tiek į ieškovės argumentus, kad tie patys tiekėjai, esant žymiai besiskiriančiam perkančiosios organizacijos norimų nupirkti prekės kiekiui, paprastai siūlo mažesnes tos pačios prekės vieneto kainas, todėl vertino 2016 m. gruodžio 8 d. paskelbto pirkimo Nr. 181438 metu (kuriame pirktas panašesnis į ginčo pirkimu siektą įgyti kastuvėlių kiekis) tiekėjų siūlytas kainas, tiek į atsakovės interesus, atsisakydamas taikyti 20 proc. prekių kainos pabrangimą esant mažesniam prekių kiekiui, ieškovės paskaičiuotą pagal brangiausius pasiūlymus, kuriuos pateikė UAB „Nota Bene“. Taigi teismas, spręsdamas dėl žalos dydžio, nuostolius įvertino kiek įmanoma tiksliau, atsižvelgdamas į abiejų šalių argumentus bei pateiktus apskaičiavimus.

11429.

115Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad UAB „Nota Bene“ kainodaros politika, verslo modelis, taktikos negali būti pagrindas teigti, kad dėl to, jog buvo pateiktas pirkimui skirtų lėšų sumą viršijantis pasiūlymas, negali būti pritaikoma bendra paties teismo konstatuota tendencija, kad prekių kiekiui mažėjant didėja ir vieneto kaina ir atvirkščiai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad į šią tendenciją, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė, todėl įvertino ir to viešojo pirkimo (Nr. 181438) metu tiekėjų siūlytas kainas, kuriame pirktas labiausiai panašus, palyginti su ginčo pirkimu, prekių (kastuvėlių) kiekis. Šiuo atveju taikyti prekių pabrangimo dydį, ieškovės paskaičiuotą pagal UAB „Nota Bene“ pasiūlymus, reikštų ne bendros, kaip nurodo apeliantė, tendencijos taikymą, o žalos dydžio apskaičiavimą pagal konkretaus subjekto taikomą kainodaros politiką (taktiką), kuri yra ne tik subjektyvi (o ne bendra visiems verslo subjektams), bet ir konkrečiai nagrinėjamu atveju – neatitikusi viešojo pirkimo sąlygų (abu pasiūlymai viršijo viešajam pirkimui skirtas lėšas). Be to, kaip minėta, kasacinis teismas yra tiesiogiai nurodęs, kad ieškovės ir UAB „Nota Bene“ sudaryta sutartis, kurios kaina viršijo Konkursui suplanuotą skirti pinigų sumą, negalėtų būti laikoma pakeičiančiąja sutartimi prekių kainos nustatymo prasme, todėl ir dėl šios priežasties apeliantės nurodomas pabrangimo dydis, paskaičiuotas ir pagal ginčo pirkime UAB „Nota Bene“ pasiūlytą prekių kainą, negalėtų būti taikomas.

11630.

117Antra, dėl pasikeitusių reikalavimų pirkimo objektui siaurąja prasme 2016 m. gruodžio 8 d. paskelbtame pirkime (Nr. 181438) pirmosios instancijos teismas, sugretinęs abiejų pirkimų Technines specifikacijas, nustatė, kad, net ir formaliai nebelikus ieškovės nurodomo reikalavimo dėl atitikties konkrečių gamintojų modeliams, iš esmės visi kastuvėlių techniniai reikalavimai / parametrai / charakteristikos (atsparumas, svoris, matmenys ir kt.) išliko identiški. Teismo išvados dėl identiškų abiejuose pirkimuose kastuvėlių techninių reikalavimų / parametrų / charakteristikų (atsparumo, svorio, matmenų ir kt.) ieškovė konkrečiais argumentais neginčijo, todėl nepaneigė galimybės, vertinant nuostolių dydį, remtis 2016 m. gruodžio 8 d. pirkimo rezultatais, juo labiau kad, kaip minėta, byloje buvo nustatomas ne tikslus, bet kiek įmanoma tikslesnis žalos dydis.

11831.

119Trečia, ieškovės argumentai, kad teismas, apskaičiuodamas žalą, turėjo lyginti 2016 metų pirkime Nr. 181438 visų tiekėjų pasirašytose preliminariosiose sutartyse nurodytas kainas bendram 28 000 vnt. kastuvėlių kiekiui, ir kad be pagrindo neįtraukė į lyginimą ir kitų tiekėjų pasiūlymuose (M. firmos „Ginalas“ ir atsakovės) nurodytų kainų, taip pat nelemia kitokio pirmosios instancijos teismo sprendimo vertinimo. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovės pozicija dėl atlygintinos žalos dydžio ir jo apskaičiavimo nebuvo grindžiama šiais argumentais, analogiškus ieškovės rašytinius paaiškinimus pirmosios instancijos teismas 2020 m. birželio 30 d. teismo posėdyje atsisakė priimti, atitinkamai jie nevertintini ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Be to, apeliacinės instancijos teismas pritaria atsakovės pozicijai, kad ieškovė iš esmės nepagrindė, kodėl nuostolių dydžio nustatymas pagal preliminarias sutartis, o ne faktiškai įvykdytą užsakymą panašiausiam į ginčo pirkimo prekių kiekiui (dėl 8 000 vnt.), būtų teisingesnis.

12032.

121Anot atsakovės, sistemiškai vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimu, žala byloje turėjo būti nustatoma vadovaujantis ne vėlesnio 2015 metų pirkimo metu gautais tiekėjų pasiūlymais, taip ignoruojant Viešųjų pirkimų tarnybos atlikto pažeidimo tyrimo išvadas, o vėlesnio 2016 metų pirkimo metu gautais tiekėjų pasiūlymais, kurie pateikti dėl iš esmės panašaus kiekio ginčo prekių, todėl, atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų tarnybos atlikto pažeidimo tyrimo išvadas, kainos nustatymo prasme yra objektyviai palyginami.

12233.

123Kaip minėta, kasacinis teismas nutartyje, kuria grąžino šią bylą (jos dalį dėl žalos dydžio) nagrinėti iš naujo, pasisakė, kad ieškovei atlygintinos žalos dydis turėtų būti nustatomas pagal vėliau skelbto viešojo pirkimo metu gautus tiekėjų pasiūlymus, atsižvelgiant į nurodytus argumentus dėl per didelės kainos, taip pat Viešųjų pirkimų tarnybos atlikto pažeidimo tyrimo išvadas.

12434.

125Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas žalos dydį, atsižvelgė į 2015 m. gruodžio 29 d. paskelbtame (t. y. vėlesniame) pirkime tiekėjų pasiūlytas kainas, įvertinęs tai, kad laiko ir galiojimo prasme šiame pirkime pateiktas UAB „Deftools“ ir SPEQ OU subjektų grupės pasiūlymas buvo labai arti atsakovės pasiūlymo ginčo pirkime, todėl negali būti laikomas nutolusiu, galimai neatitinkančiu per tą laiką galėjusių pasikeisti rinkos sąlygų. Tačiau taip pat, atsižvelgęs, be kita ko, į Viešųjų pirkimų tarnybos 2016 m. išvadą, kad, esant dideliam perkamų prekių kiekio skirtumui, skirtinguose pirkimuose tiekėjų pasiūlytos skirtingos kainos objektyviai nepalyginamos, atsižvelgė ir į 2016 m. gruodžio 8 d. paskelbto pirkimo Nr. 181438 metu tiekėjų pasiūlytas kainas.

12635.

127Taigi, nėra pagrindo sutikti su atsakove, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Viešųjų pirkimų tarnybos atlikto pažeidimo tyrimo išvadomis. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į atsakovės nurodomo 2016 metų pirkimo (Nr. 181438) rezultatus, o dėl vadovavimosi 2015 m. gruodžio 29 d. paskelbto pirkimo rezultatais nurodė konkrečią priežastį – laiko ir galiojimo prasme artimiausias ginčo pirkimui pirkimas.

12836.

129Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė žalos dydžio nustatymą reglamentuojančias teisės normas, tinkamai atsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, nustatantį ieškovei atlygintinos žalos dydį.

130Dėl bylinėjimosi išlaidų

13137.

132Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino jai atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydį, taip pat nepagrįstai iš atsakovės priteistiną bylinėjimosi išlaidų dalį skaičiavo nuo sumažintos, o ne pradinės ieškinio sumos.

13338.

134Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovės byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos viršija rekomenduojamus civilinėse bylose priteisti maksimalius išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti dydžius, todėl, įvertinęs bylos pobūdį, sudėtingumą, atsakovės atstovo atliktų darbo ir intelektų sąnaudų kiekį ir kitus reikšmingus kriterijus, jas sumažino iki 4 000 Eur. Nors atsakovė teigia, kad byloje buvo spręsti sudėtingi civilinės atsakomybės taikymo klausimai, pareikalavę daug atsakovės atstovų darbo laiko sąnaudų, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismo sumažinta bylinėjimosi išlaidų suma būtų neproporcinga nagrinėjamos bylos sudėtingumui ir atitinkamai atsakovės atstovų darbo laiko sąnaudoms. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos sudėtingumas nėra išskirtinis, todėl savaime nepateisina didesnių nei rekomenduojamos maksimalios ar teismo sumažintos bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

13539.

136Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai atsakovei atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dalį skaičiavo nuo sumažintos, o ne pradinės ieškinio sumos. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas sprendė dėl atsakovės pirmą kartą nagrinėjant bylą teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kai ieškinio suma buvo 155 205 Eur. Antrą kartą nagrinėjant bylą teisme ieškovė sumažino ieškinio sumą gana reikšmingai – iki 93 915 Eur, t. y. 39 proc., atsisakiusi ieškinio dalies dėl 61 290 Eur žalos priteisimo.

13740.

138Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu ieškovas pareiškė didelės sumos ieškinį, nuo kurio gindamasis atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidų, o atsakovas vėliau reikalavimus sumažino, atsisakyta reikalavimų dalis paprastai turėtų būti laikoma kaip sprendimas, priimtas atsakovo naudai, išskyrus, jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino dalį reikalavimų tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti didesnį reikalavimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).

13941.

140Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad ieškinio reikalavimų sumažinimą būtų lėmęs atsakovės elgesys, ieškinio suma, kaip minėta, sumažinta gana reikšmingai, o bylinėjimosi išlaidos, dėl kurių sprendė pirmosios instancijos teismas, buvo patirtos ieškinio sumai dar nesant sumažintai.

14142.

142Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas paskirstyti atsižvelgiant į pradinę ieškovės pareikšto ieškinio sumą, laikant, kad ieškovės reikalavimai patenkinti 36 proc. ir atitinkamai atmesti 64 proc. ((56 610 Eur x 100 proc.) / 155 205 Eur = 36 proc.), ir atsakovei iš ieškovės priteisti 2 560 Eur bylinėjimosi išlaidų ((4 000 Eur x 64 proc.) / 100 proc. = 2 560 Eur).

14343.

144Atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 248,66 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Nurodytos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytų maksimalių advokato užmokesčio dydžių (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).

14544.

146Atsižvelgiant į šalių patenkintų ir atmestų reikalavimų apeliacinės instancijos teisme dalį (ieškovės apeliacinis skundas atmestas, atsakovės apeliacinis skundas dėl ginčo esmės atmestas, o dalis dėl bylinėjimosi išlaidų patenkinta iš dalies), atsakovei iš ieškovės priteisiama 726 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir 50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo parengimą, iš viso – 776 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 straipsnis).

147Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

148Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 13 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

149Padidinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 13 d. sprendimu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „M&M Trade LT“ iš ieškovės Lietuvos kariuomenės priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą iki 2 560 Eur (du tūkstančiai penki šimtai šešiasdešimt eurų).

150Priteisti atsakovei uždarajai akcinei „M&M Trade LT“ iš ieškovės Lietuvos kariuomenės 776 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt šešis eurus) išlaidas advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.