Byla e2S-683-544/2016
Dėl įpareigojimo atlikti šilumos paskirstymo perskaičiavimą

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų (apeliantų) R. S., L. S., G. L., V. G., V. P., L. Z., atstovaujamų asociacijos „(duomenys neskelbtini )“, atskirąjį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti jų ieškinį atsakovei UAB „( - )“ dėl įpareigojimo atlikti šilumos paskirstymo perskaičiavimą,

Nustatė

2Pareiškėjai, atstovaujami asociacijos „(duomenys neskelbtini )“, Anykščių rajono apylinkės teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė įpareigoti atsakovę UAB „(duomenys neskelbtini )“ atlikti šilumos paskirstymo perskaičiavimą nuo 2009 metų iki 2016 metų pagal paskirstymo metode Nr. 10 nurodytą šilumos paskirstymo auditą.

3Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjų ieškinį ir nutarė jį kartu su priedais grąžinti padavusiems asmenims. Teismas nurodė, kad atsisako priimti nagrinėti ieškinį teisme todėl, kad pareiškėjai nepasinaudojo Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (toliau – Energetikos įstatymas) 34 str. 1 d. numatyta privaloma neteismine ginčo nagrinėjimo tvarka. Teismo nuomone, kreipimasis į atsakovę su prašymu atlikti šilumos paskirstymo perskaičiavimą negali būti laikomas ikiteisminės ginčų tvarkos įgyvendinimu, kadangi pareiškėjai atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini )“ pateikė tik prašymus, tačiau ne skundą/nesutikimą dėl atsakovės atsakymo, kuris nelaikytinas ginčo išsprendimo rezultatu, nes jame pateikta tik atsakovo pozicija dėl ieškovų prašymo.

4Atskiruoju skundu apeliantai prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino jų kreipimąsi į UAB „(duomenys neskelbtini )“ bei pateiktą 2016 m. balandžio 7 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini ), kadangi kreipimesi, kaip to reikalauja Energetikos įstatymo nuostatos, buvo išdėstyti konkretūs reikalavimai. Be to, aptariamo teisės akto nuostatos neįpareigoja vartotojų teikti šilumos tiekėjui skundą ar nesutikimą, kaip tą nurodė pirmosios instancijos teismas. Atskirajame skunde pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai nurodė, kad atsakovė sutinka su ieškovų reikalavimais, kadangi ji išreiškė nesutikimą su vartotojų reikalavimu, nepripažįsta gyventojų priimto sprendimo ir atsisako atlikti veiksmus iki bus gautas administratoriaus raštiškas nurodymas, nors tokius sprendimus pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 d. nuostatas priima ne administratorius, o butų savininkai. Apeliantų vertinimu, UAB „(duomenys neskelbtini )“ 2016 m. balandžio 7 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini ), priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, laikytinas motyvuotu ir Energetikos įstatymo nuostatas atitinkančiu atsakymu į vartotojo kreipimąsi. Atskirajame skunde pažymima ir tai, kad pagal Energetikos įstatymo 34 str. 3 d. vartotojo kreipimasis į vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą dėl neteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos nėra privalomas. Mano, jog pareiškėjai nėra atsakingi už atsakovės rašto turinį ir ši aplinkybė negali būti pagrindu atimti iš jų teisę kreiptis teisminės gynybos, juo labiau, kad jie įvykdė savo pareigą bandyti spręsti ginčą neteismine tvarka.

5Atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

6Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjai į pirmosios instancijos teismą kreipėsi su ieškiniu atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini )“ reikalaudami įpareigoti atsakovę atlikti šilumos paskirstymo perskaičiavimą nuo 2009 m. iki 2016 m. pagal paskirstymo metode Nr. 10 nurodytą šilumos paskirstymo auditą. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieškinį ir nurodė, kad ieškovai nesilaikė privalomos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos (CPK 137 str. 2 d. 3 p.). Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu iš esmės sutinka, kadangi kreipdamiesi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu apeliantai nesilaikė Energetikos įstatymo 34 straipsnyje įtvirtintos privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.

7Nors atskirajame skunde ieškovai tvirtina, kad laikėsi nustatytos privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos bei pabrėžia, kad Energetikos įstatyme numatyta ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka vartotojams nėra privaloma, tačiau tokie argumentai nėra pagrįsti. Pabrėžtina, kad Energetikos įstatymo 34 str. 1 d. numatyta, jog vartotojas, manantis, kad energetikos įmonė, vykdydama energetikos veiklą, pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, susijusius su vartojimo sutartimi, pirmiausia privalo raštu kreiptis į energetikos įmonę ir nurodyti savo reikalavimus. Taigi, priešingai nei tvirtina apeliantai, įstatymas imperatyviai įpareigoja pirmiausia ginčą spręsti neteismine tvarka. Apeliantų nurodoma Energetikos įstatymo nuostata, kad vartotojo kreipimasis į vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą neatima vartotojo teisės kreiptis į teismą (34 str. 3 d.), nereiškia, kad neteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka yra neprivaloma. Priešingai, ši įstatymo nuostata tik pabrėžia, kad, pasinaudoję neteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, asmenys nepraranda teisės į teisminę gynybą, dėl ko kilęs ginčas po to, kai dėl jo jau yra priimtas neteisminės institucijos sprendimas, gali būti nagrinėjamas ir teisme.

8Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje ir nenurodė, tačiau Energetikos įstatymo 34 str. 4 d. 2 p. įtvirtinta, kad vartotojų ir energetikos įmonių ginčus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl prisijungimo, apmokėjimo už suvartotą energiją ar paslaugas, valstybės reguliuojamų kainų ir (ar) tarifų taikymo, dėl energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, taip pat kitus vartotojų ir energetikos įmonių ginčus energetikos srityje, nepriskirtus Valstybinei energetikos inspekcijai, ne teismo tvarka nagrinėja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Pagal pateiktus duomenis, nagrinėjamu atveju ieškovai dėl keliamo ginčo yra kreipęsi į energetikos įmonę, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini )“, tačiau byloje nėra duomenų, kad energetikos įmonės atsakymas būtų apskųstas Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, po kurios priimto sprendimo būtų pagrindas konstatuoti, kad buvo laikytasi privalomos išankstinės neteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos ir yra prielaidos bei sąlygos kreiptis į teismą su ieškiniu. Kaip matyti iš pateikto atskirojo skundo, patys apeliantai nurodo, kad energetikos įmonės 2016 m. balandžio 7 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini ) į ieškovų 2016 m. vasario 25 d. kreipimąsi turi būti vertinamas kaip energetikos įmonės atsakymas vykdant Energetikos įstatymo 34 str. nuostatas. Tokios aplinkybės, atsižvelgiant dar ir į atskirajame skunde pateiktą Energetikos įstatymo nuostatų analizę, leidžia pagrįstai vertinti, kad ieškovai yra pakankamai išsamiai susipažinę su Energetikos įstatymo nuostatomis, dėl ko ir energetikos įmonės pateiktą atsakymą vertina kaip raštą, kuris neatitinka įstatymo reikalavimų, nes jame neišdėstyti išsamūs motyvai, nenurodyta apskundimo tvarka. Būtent vadovaudamiesi šiais ir galimai kitais argumentais ieškovai dėl atsakymo minėtame dokumente ir turėjo kreiptis į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją bei išdėstyti ginčijamas aplinkybes. Dėl visų aptartų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas atmeta atskirojo skundo argumentus, kad ieškovai nagrinėjamu atveju jau yra tinkamai pasinaudoję išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka.

9Taigi, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes ir Energetikos įstatymo nuostatas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nors ir nedetalizavo konkrečių neteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos nesilaikymo aplinkybių, tačiau padarė iš esmės pagrįstą ir teisėtą išvadą, jog pareiškėjų pateiktas ieškinys negali būti priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, kadangi nebuvo laikytasi tai bylų kategorijai Energetikos įstatymo 34 str. numatytos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 str. 2 d. 3 p.).

10Vadovaudamasis virš išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios nėra pagrindo naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais motyvais (CPK 185 str.).

11Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

Nutarė

12Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai