Byla e2-1061-330/2017
Dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-1167-260/2017, kuria patvirtinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Golden capital“ kreditorių finansiniai reikalavimai; suinteresuoti asmenys byloje J. M., F. M., D. P. ir D. P

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijos Tamošiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Kulpės slėnis“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-1167-260/2017, kuria patvirtinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Golden capital“ kreditorių finansiniai reikalavimai; suinteresuoti asmenys byloje J. M., F. M., D. P. ir D. P..

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Kauno apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei „Golden capital“.
  2. Kauno apygardos teismas 2016 m. gruodžio 9 d. nutartimi pagal bankroto administratorės prašymą patvirtino BUAB „Golden capital“ kreditorių finansinius reikalavimus, tarp jų ir kreditorių J. M., D. P., F. M. ir D. P. finansinius reikalavimus.
  3. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Golden capital“ kreditorės UAB „Kulpės slėnis“ atskirąjį skundą, 2017 m. kovo 7 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutarties dalį, kuria patvirtinti J. M., D. P., F. M. ir D. P. finansiniai reikalavimai UAB „Golden capital“ bankroto byloje, panaikino ir šių kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
  4. Iš naujo nagrinėjant administratorės prašymą dėl kreditorių J. M., D. P., F. M. ir D. P. finansinių reikalavimų patvirtinimo, atsakovės BUAB „Golden capital“ atstovas prašė patvirtinti kreditorių finansinius reikalavimus, paaiškinęs, kad jie yra pagrįsti rašytiniais įrodymais, kad sutartys, kurių pagrindu prašoma patvirtinti kreditorinius reikalavimus, nėra pripažintos negaliojančiomis, kad bankroto administratorė jų neginčija.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Kauno apygardos teismas 2017 m. balandžio 6 d. nutartimi patvirtino uždarosios akcinės bendrovės „Golden capital“ kreditorių finansinius reikalavimus: 1) kreditoriaus J. M. – 144 810,01 Eur reikalavimą, užtikrintą įkeitimu; 2) kreditoriaus D. P. – 141 810,01 Eur reikalavimą, užtikrintą įkeitimu; 3) kreditorės F. M. – 17 377,20 Eur reikalavimą; 4) kreditorės D. P. – 14 405,58 Eur reikalavimą.
  2. Teismas nurodė, kad yra pagrindas tvirtinti kreditoriaus J. M. 144 810,01 Eur finansinį reikalavimą, kad pagal pateiktus įrodymus pripažintina, jog kreditoriaus J. M. 144 810,01 Eur finansinis reikalavimas yra užtikrintas įkeitimu. Kreditorius J. M. 2008 m. birželio 1 d. sutartimi paskolino atsakovei UAB „Golden capital“ 500 000 Lt, o šią pinigų sumą atsakovė gavo. Nepateikus įrodymų, kad ši sutartis yra negaliojanti, arba kad paskolą atsakovė grąžino, teismas neturėjo pagrindo netvirtinti kreditoriaus J. M. finansinio reikalavimo. Teismas pažymėjo, kad J. M. kreditorinio reikalavimo, užtikrino sutartiniu įkeitimu, patvirtinimas neužkerta kalio suinteresuotiems asmenims kreiptis dėl įkeitimo sandorio nuginčijimo.
  3. Teismas pripažino, kad remiantis bylos medžiaga yra pagrindas tvirtinti kreditoriaus D. P., kaip įkaito turėtojo, 141 810,01 Eur finansinį reikalavimą. Kreditorius D. P. 2011 m. sausio 21 d. sudarė su atsakove UAB „Golden capital“ 10 000 Lt (2 896,20 Eur) paskolos sutartį, kurioje paskolos gavėja pripažino, kad šią sumą gavo iš paskolos davėjo iki sutarties sudarymo. Paskolos gavėja prievolės grąžinti paskolą užtikrinimui įkeitė savo turtą. 2015 m. kovo 24 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi D. P. įgijo iš pradinio kreditoriaus J. G. reikalavimo teises, kylančias iš pinigų skolinimosi sutarčių už 141 913,81 Eur sumą į skolininkę UAB „Golden capital“. 2016 m. rugpjūčio 22 d. UAB „Golden capital“ pervedė kreditoriui D. P. 3 000 Eur sumą. Nepateikus įrodymų, kad šios sutartys yra negaliojančios, arba kad paskolą atsakovė grąžino, teismas neturėjo pagrindo netvirtinti kreditoriaus D. P. 141 810,01 Eur finansinio reikalavimo.
  4. Teismas pripažino, kad yra pagrindas tvirtinti kreditorės F. M. 17 377,20 Eur finansinį reikalavimą. Kreditorė 2008 m. gruodžio 29 d. sudarė pinigų skolinimosi sutartį, pagal kurią ji paskolino UAB „Golden capital“ 60 000 Lt (17 377,20 Eur). Nepateikus įrodymų, kad sutartis yra negaliojanti, arba kad paskolą atsakovė grąžino, teismas neturėjo pagrindo netvirtinti kreditorės F. M. Eur finansinio reikalavimo.
  5. Teismas pripažino, kad yra pagrindas tvirtinti kreditorės D. P. 14 405,58 Eur finansinį reikalavimą, nes kreditorė 2008 m. spalio 31 d. pinigų skolinimosi sutartimi paskolino UAB „Golden capital“ 49 739,58 Lt (14 405,58 Eur). Nepateikus įrodymų, kad ši sutartis yra negaliojanti, arba kad paskolą atsakovė grąžino, teismas neturėjo pagrindo netvirtinti kreditorės F. M. 14 405,58 Eur finansinio reikalavimo.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
  1. Trečiasis asmuo (kreditorė) UAB „Kulpės slėnis“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartį, kuria patvirtinti J. M., D. P., F. M. ir D. P. finansiniai reikalavimai UAB „Golden capital“ bankroto byloje, ir šių asmenų finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
  2. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Atsakovės sudarytose sutartyse, kurios įvardintos kaip pinigų skolinimosi sutartys, nebuvo numatytos palūkanos bei delspinigiai, kas paskolos sutarties atveju būtų finansiškai visiškai nenaudinga paskolos davėjams.
    2. UAB „Golden capital“ vykdė investicinio pobūdžio ūkinę komercinę veiklą, supirkinėjant įvairių įmonių akcijų paketus – tokį veiklos modelį atsakovės direktorius J. G. pristatė suinteresuotiems asmenims J. M., F. M., D. P. ir D. P.. Nurodyta aplinkybė patvirtinta ir suinteresuotų asmenų J. M., F. M., D. P. ir D. P. pateiktame 2017 m. sausio 18 d. atsiliepime šioje byloje.
    3. Suinteresuoti asmenys savo turimas asmenines lėšas kolektyviai investavo, perleisdami jas atsakovei tikintis uždirbti, priklausomai nuo atsakovės ateityje sudarytų sandorių sėkmės investuojant perduotas lėšas.
    4. Remiantis suinteresuotų asmenų teiginiais bei atsižvelgiant į 2008 m. birželio 1 d., 2008 m. spalio 31 d., 2008 m. gruodžio 29 d. ir 2011 m. sausio 21 d. pinigų skolinimosi sutarčių turinį, darytina išvada, jog suinteresuotų asmenų ir skolininkės sudarytos sutartys buvo ne paskolos, o investavimo sandoriai.
    5. Suinteresuotiems asmenims turėjo būti suvokiama, kad investavimas negali būti siejamas išimtinai tik su pelno gavimu, eliminuojant nuostolių galimybę. Atsakovei nesėkmingai investavus suinteresuotų asmenų lėšas į vertybinius popierius, suinteresuoti asmenys neteko investicinių indėlių.
  3. Atsiliepime į trečiojo asmens atskirąjį skundą suinteresuoti asmenys J. M., F. M., D. P. ir D. P. prašo atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
  4. Suinteresuoti asmenys atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais:
    1. Vietoje savo laisvų asmeninių lėšų investavimo santykiuose su bankais, tuo metu kaip alternatyvą jie pasirinko paskolinius santykius su UAB ,,Golden capital“. Tai nekeičia šių santykių esmės ir jų teisinio kvalifikavimo. Atsižvelgiant į tai, negalima sutikti su apelianto teiginiu, kad jie neteko investicinio indėlio.
    2. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.892 straipsnis (indėlio sutarties samprata) aiškiai nustato, kad viena iš indėlio šalių visuomet turi būti bankas arba kita kredito įstaiga. Atsakovė UAB ,,Golden capital“ tokio subjekto kriterijaus neatitinka.
    3. Ieškovė, reikšdama visiškai nepagrįstus reikalavimus, akivaizdžiai vilkina atsakovės bankroto procesą ir piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Teismas turėtų įvertinti ieškovės elgesį ir nustatęs piktnaudžiavimą, savo nuožiūra skirti ieškovei baudą.
  5. Atsakovė BUAB „Golden capital“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo atmesti skundą ir palikti Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartį nepakeistą.
  6. Atsakovė atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais:
    1. Verslo santykiai visuomet susiję su nuostolių atsiradimo rizika, todėl kreditorių finansiniai reikalavimai bankrutuojančiai įmonei gali atsirasti nepaisant susiklosčiusių sutartinių teisinių santykių prigimties.
    2. Byloje esančios paskolų sutartys, mokėjimai pagal jas yra ištirti pirmosios instancijos teismo ir teisingai nustatyta, kad tarp suinteresuotų asmenų bei bankrutuojančios įmonės buvo susiklostę paskoliniai teisiniai santykiai.
    3. Trečiasis asmuo UAB „Kulpės slėnis“ piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, teikdamas nepagrįstus ir teisiškai nereikšmingus atskiruosius skundus. Bankroto byla atsakovei BUAB „Golden capital“ iškelta 2016 m. rugsėjo 26 d., tačiau vis dar nėra sušauktas pirmasis kreditorių susirinkimas, kadangi UAB „Kulpės slėnis“ nuolat ginčija daugumos kreditorių finansinius reikalavimus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įmonės bankroto ir likvidavimo procedūrų nukėlimas neapibrėžtam laikui be akivaizdaus tokiam veiksmui pagrindo, laikytinas neatitinkančiu viešojo intereso ir prieštaraujančiu bankroto proceso principams.

4Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos minėtos ribos ir kurių neperžengus būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės bei teisėti interesai, apeliacinės instancijos teismas šioje byloje nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

5Dėl teisinių santykių kvalifikavimo

  1. Sprendžiamas ginčas dėl suinteresuotų asmenų finansinių reikalavimų bankrutuojančiai UAB „Golden capital“ patvirtinimo. Suinteresuoti asmenys yra pasirašę su atsakove BUAB „Golden capital“ paskolos sutartis, kurių pagrindu po bankroto bylos skolininkei iškėlimo prašo patvirtinti jų reikalavimus skolininkės bankroto byloje. Apeliantė su tokiais suinteresuotų asmenų prašymais nesutinka, teigdama, kad tarp atsakovės ir suinteresuotų asmenų buvo sudarytos ne paskolos, bet investavimo sutartys, todėl suinteresuoti asmenys atsakovei nesėkmingai investavus lėšas į vertybinius popierius, neteko investicinių indėlių.
  2. Apeliantė, grįsdama savo poziciją, iš esmės remiasi argumentu, kad suinteresuoti asmenys savo turimas asmenines lėšas kolektyviai investavo, perleisdami jas atsakovei ir tikėdamiesi uždirbti, priklausomai nuo atsakovės ateityje sudarytų sandorių sėkmės investuojant perduotas lėšas.

    6Pasak apeliantės, atsakovei nesėkmingai investavus suinteresuotų asmenų lėšas, šie asmenys neteko investicijų, kurios negali būti prilygintos suteiktoms paskolinėms lėšoms.

  3. Pažymėtina, kad trečiojo asmens ginčas visais suinteresuotais asmenimis yra kilęs dėl paskolos teisinių santykių (ne)egzistavimo. Analizuojamu atveju susiklostė skirtingi atsakovės prievolių pagal su suinteresuotais asmenimis sudarytas sutartis įvykdymo užtikrinimo priemonių taikymo santykiai (ne visų suinteresuotų asmenų atžvilgiu buvo užtikrintas atsakovės prievolių įvykdymas). Atsižvelgiant į tai, kad atskirajame skunde akcentuojamos aplinkybės tik dėl to, jog suinteresuoti asmenys veikė ne skolindami atsakovei, o kolektyviai investuodami lėšas, bet nieko neminima dėl atsakovės prievolių kai kuriems iš šių asmenų vykdymo užtikrinimo turto įkeitimu, teisėjų kolegija laikosi nuostatos visų suinteresuotų asmenų teisinius santykius su atsakove kvalifikuoti ir vertinti bendrai, o ne atskirai.
  4. Įvertinusi faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija nustatė, kad tarp suinteresuotų asmenų ir atsakovės buvo sudarytos paskolos sutartys, pagal kurias atsakovė gavo pinigus savo veiklos vykdymui. Byloje nėra ginčo, kad suinteresuoti asmenys žinojo, jog atsakovė užsiima ir investavimo veikla, tačiau tokia aplinkybė pati savaime tai neįrodo fakto, jog tarp šalių buvo sudarytos pinigų investavimo sutartys, o ne paskolos sandoriai. Nėra objektyvaus pagrindo teigti, kad paskolos sutartys su atsakove negalėjo būti sudarytos vien dėl šios vykdomos veiklos pobūdžio. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas reiškia, jog pačios šalys turi pareigą įrodinėti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str., 178 str.). Šiuo atveju apeliantė neįrodė, kad tarp atsakovės ir suinteresuotų asmenų buvo sudarytos yra ne paskolos, o investavimo sutartys.
  5. Neįrodžius, kad šios paskolos sutartys pripažintinos negaliojančiomis, arba kad paskolas atsakovė grąžino, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtinti suinteresuotų asmenų kreditoriniai reikalavimai atsakovės bankroto byloje.
  6. Sutiktina su suinteresuotų asmenų nuostata, kad pagal CK 6.892 straipsnyje pateiktą apibrėžimą viena iš indėlio sutarties šalių visuomet yra bankas arba kita kredito įstaiga. Atsakovė, neturėdama kredito įstaigos veikla galinčio užsiimti subjekto specialaus statuso, negalėjo sudarinėti indėlio sutarčių, todėl apeliantės argumentai atmestini remiantis ir šiuo motyvu.
  7. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas, aiškindamas ir kvalifikuodamas sudarytus ginčo sandorius, tiksliai vadovavosi sutarčių aiškinimo metodais ir juos tinkamai taikė, o apeliantė nepaneigė teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo.

7Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

  1. Kiti atskirojo skundo motyvai neturi esminės teisinės reikšmės tinkamam klausimo dėl kreditorių reikalavimų patvirtinimo išnagrinėjimui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą (nutartį) nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ar apeliacinės instancijos teismui išsamiai pakartoti pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriems jis pritaria. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011).

8Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

9Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai