Byla eAS-671-525/2015
Dėl nutarimo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo akcinės bendrovės „Litgrid“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Litgrid“ skundą atsakovui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl nutarimo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Litgrid“ elektroninių ryšių priemonėmis pareikė teismui skundą, kuriame prašoma panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija) 2015 m. sausio 19 d. nutarimo Nr. O3-10 „Dėl AB „LITGRID“ perdavimo paslaugos aukštos įtampos tinklais kainos viršutinės ribos 2016-2020 metams nustatymo“ (toliau – ir Nutarimas) 2, 4, 5, 6, 7, 8 punktus.

5Taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdyti Komisijos Nutarimo 2, 4, 5, 6, 7, 8 punktų galiojimą.

6Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindė aplinkybėmis, kad skundžiamo Nutarimo vykdymas, nesant galutinio teismo sprendimo dėl jo teisėtumo, sąlygotų itin žymų pareiškėjo pajamų sumažėjimą, apsunkintų jam galimybę jau šiuo metu savarankiškai realiai spręsti, prognozuoti ir planuoti savo investicijas bei pajamas, turėtų negrįžtamą įtaką jo vykdomai veiklai, strateginių projektų įgyvendinimui, o kartu ir viešajam interesui. Pradėjus taikyti skundžiamą Nutarimą, nesulaukus teismo sprendimo, pareiškėjas jau bus suteikęs elektros energijos perdavimo paslaugas už skundžiamu Nutarimu, jo manymu, nepagrįstai nustatytą kainą, tai yra, jam jau bus sumokėta mažiau, nei turėtų būti sumokėta, jeigu teismas nuspręstų, kad skundžiamo nutarimo nuostatos yra neteisėtos, be to, kapitalo kaštų dalį jis jau bus panaudojęs ne savo nuožiūra, o skundžiamo Nutarimo nustatyta tvarka, su kuo jis nesutinka. Tokios iki skundžiamo Nutarimo vykdymo buvusios padėties atstatyti iš esmės būtų nebeįmanoma.

7II.

8Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 19 d. nutartimi priėmė AB „Litgrid“ skundą. Atmetė AB „Litgrid“ prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

9Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgęs į pareiškėjo pateiktus motyvus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo – pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra susijusios ne su būsimo teismo sprendimo tinkamu įvykdymu, o su neigiamomis pasekmėmis pareiškėjui, į tai, kad, jei ir, skundo patenkinimo atveju, atsirastų neigiamų pasekmių, tai nepasunkintų sprendimo vykdymo, o atsiradusi žala galės būti išieškoma įstatymo nustatyta tvarka, teismas darė išvadą, kad sprendimo įvykdymas šioje administracinėje byloje negali pasunkėti ar pasidaryti negalimas, todėl netikslinga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

10III.

11Pareiškėjas AB „Litgrid“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 19 d. nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir išspręsti klausimą iš esmės – reikalavimo užtikrinimo priemonę taikyti ir iki teismo galutinio sprendimo byloje priėmimo dienos laikinai sustabdyti Komisijos Nutarimo 2, 4, 5, 6, 7 ir 8 punktų galiojimą.

12Atskirajame skunde nurodo:

131) Pareiškėjas savo skunde (99-104 p.) pagrindė, kodėl dėl nesustabdytų skundžiamų Nutarimo punktų galiojimo kilusių neigiamų pasekmių pašalinti ir atkurti pradinę padėtį vykdant teismo sprendimą būtų itin sudėtinga ar net neįmanoma, tačiau teismas šių argumentų nevertino, neaptarė.

142) Nekartojant skunde nurodytų argumentų, atkreipia dėmesį, jog dėl pareiškėjui taikomos kainodaros reguliavimo specifikos, elektros energijos perdavimo paslaugos kainos yra nustatomos tik sekantiems reguliacinio laikotarpio metams, tad pareiškėjas ginčo laikotarpiu jau bus suteikęs elektros energijos perdavimo paslaugas už Nutarimu nepagrįstai nustatytą kainą, t. y. ginčo nagrinėjimo laikotarpiu bus taikytas nepagrįstas elektros energijos perdavimo paslaugos tarifas, o elektros energijos perdavimo paslaugos gavėjai pareiškėjui jau bus sumokėję mažiau, negu turėtų būti sumokėta. Teisės aktai nenumato galimybių pareiškėjui perskaičiuoti elektros energijos perdavimo paslaugos kainas už praėjusį laikotarpį, o tai reiškia, kad teismui ateityje pripažinus neteisėtais ir panaikinus atitinkamus ginčijamo Nutarimo punktus, teismo sprendimo įvykdymas bus neįmanomas, nes pareiškėjas negalės pritaikyti pagrįstų elektros energijos perdavimo paslaugos tarifų už praėjusį ginčo laikotarpį. Atitinkamai, iš esmės nebus įmanoma išreikalauti negautų pajamų iš konkrečių asmenų, kuriems ginčo laikotarpiu buvo suteiktos elektros perdavimo paslaugos taikant nepagrįstą šių paslaugų kainą.

153) Netgi tuo atveju, jei atsakovas, taikydamas elektros energijos perdavimo paslaugos kainodaros reguliavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, nuspręstų ateinančiais reguliacinio laikotarpio metais kompensuoti pareiškėjo ginčo laikotarpiu nepagrįstai patirtus pajamų praradimus, tai nesudarytų prielaidų tinkamai įvykdyti teismo sprendimą, nes atsakovo taikytini kainodaros reguliavimo mechanizmai galiotų tik ateityje, t. y. po ginčo laikotarpio sekančiais reguliacinio periodo metais.

164) Pareiškėjas taip pat negalės atgauti prarastų finansinių galimybių, kurios nebus realizuotos dėl pablogėjusių pareiškėjo finansinių rodiklių.

175) Teismui priėmus galimai pareiškėjui palankų sprendimą, tačiau netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, iki ginčijamų Nutarimų punktų priėmimo buvusios padėties atstatymas būtų iš esmės neįmanomas, tuo tarpu pareiškėjui palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju, galimybė prisiteisti pareiškėjo dėl skundžiamų nutarimų įgyvendinimo patirtus nuostolius iš Lietuvos Respublikos yra tik teorinė. Be to, žalos atlyginimo procesas pareikalautų dar daugiau nuostolių, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymas nagrinėjamu atveju pažeistų proporcingumo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principus.

186) Nors teismas nesutiko, jog efektyvus žalos atlyginimo ir neigiamų padarinių atstatymo mechanizmas šioje situacijoje neegzistuoja, nevertino ir neatsižvelgė į šiuo metu esančią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką (2014 m. birželio 25 d. bei 2011 m. birželio 6 d. nutartys atitinkamai administracinėse bylose Nr. P-492-50/2014 ir Nr. A662-2265/2011), kur išaiškinta, jog administracinio akto panaikinimas nėra pakankamas valstybės deliktinės atsakomybės pagrindas, o administravimo subjekto priimto administracinio akto panaikinimas teismine tvarka dar nėra pagrindas konstatuoti, kad administravimo subjekto veiksmai yra neteisėti ir dėl to kyla civilinė atsakomybė. Taigi, pareiškėjas tokiu atveju taip pat negalėtų remtis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata, numatančia žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimą.

197) Teisminis bylinėjimasis sprendžiant dėl Nutarimo punktų teisėtumo, įvertinus administracinių teisės bylų nagrinėjimo trukmę, gali užsitęsti ilgiau nei metus, todėl atsisakius priimti reikalavimą dėl pažeidimo pašalinimo, vartotojams sumokėjus už elektros energijos perdavimo paslaugas pagal ginčijamu Nutarimu patvirtintas mažesnes kainas, pareiškėjai toks teismo sprendimas iš esmės bus tik formalus.

20Atsakovas Komisija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

21Atsiliepime pateikia šiuos argumentus:

221) Pasisakydamas dėl neigiamų pasekmių, nurodo, jog, pirma, sutinka su nutarties argumentu, kad pareiškėjas šiuo atveju nurodė tik galimas reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymo pasekmes, kurios vertintinos tik kaip prielaidos ir negali būti prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pagrindu. Pažymi, jog pareiškėjas pateiktą prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindžia tik didele žala ir nuostoliais, kurie pareiškėjui atsirastų nesustabdžius atitinkamų Nutarimo nuostatų galiojimo, t. y pareiškėjas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą pirmiausia sieja ne su realia galimybe įvykdyti teismo sprendimą, o su galimomis neigiamomis Nutarimo pasekmėmis pareiškėjo finansiniai padėčiai. Taip pat pažymi, kad pareiškėjas nepateikė jokių išsamių ir visapusiškų faktinių duomenų bei įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo finansinę padėtį, kuriuos įvertinus būtų galima spręsti apie realią Nutarimu keliamų neigiamų padarinių grėsmę. Pareiškėjo pateikti skaičiavimai ir nurodytos aplinkybės, susijusios su galimos finansinės žalos ir nuostolių susidarymu, yra abstrakčios, nedetalizuotos ir pagrįstos prielaidomis, spėjimais, o bylos medžiaga nepatvirtina, kad pareiškėjas turėtų dideliu mastu keisti savo veiklos praktiką, santykius su partneriais, arba kad pareiškėjas apskirtai bankrutuotų. Dėl nurodytų priežasčių, pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip pakankamas pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Antra, pareiškėjo nurodomos neigiamos pasekmės, kurios galimai kiltų nesustabdžius skundžiamo Nutarimo atitinkamų punktų galiojimo, yra ne realaus, o grynai hipotetinio pobūdžio. Skundžiamo Nutarimo 4–8 punktai praktiškai bus pradėti taikyti tik nuo 2016 metų. Atsižvelgiant į tai, tiek pareiškėjo nurodomos galinčios kilti neigiamos pasekmės, tiek tai, kad iki skundžiamo Nutarimo priėmimo buvusios padėties atstatymas, tuo atveju, jeigu teismas priimtų pareiškėjui palankų sprendimą, būtų sudėtingas ar neįmanomas, yra tik pareiškėjo daroma teorinė prielaida, kadangi iki tol, kol bus praktiškai pradėti taikyti minėti skundžiamo Nutarimo 2, 4, 5, 6, 7 ir 8 punktai, šioje administracinėje byloje jau gali būti priimtas galutinis teismo sprendimas ir jokių neigiamų pasekmių, kurias ateityje reikėtų pašalinti, pareiškėjui apskritai gali nekilti. Pareiškėjo nurodoma galima kilusio ginčo nagrinėjimo trukmė taip pat turėtų būti vertinama tik kaip prielaida. Kitų administracinių bylų vidutinė nagrinėjimo trukmė nepaneigia galimybės, jog ši administracinė byla bus išnagrinėta greičiau, kadangi kiekviena administracinė byla yra individuali ir jos nagrinėjimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos bylos faktinių aplinkybių, jas pagrindžiančius įrodymų, kitų bylai reikšmingų aplinkybių. Trečia, remiasi Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 69 straipsnio 3, 5 dalimis, teigia, jog įvykus esminių aplinkybių ar veiksnių pasikeitimui (pvz., dėl strateginių projekto finansavimo ir pan.), pareiškėjas gali kreiptis į Komisiją, kuri, įvertinusi pareiškėjo pateiktus duomenis bei argumentus, turi teisę perskaičiuoti perdavimo paslaugos kainos viršutinę ribą iki Elektros energetikos įstatymo 69 straipsnio 5 dalyje nurodyto termino.

232) Dėl pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymo, pažymi, kad teisės aktuose Komisijai yra įtvirtinta išimtinė kompetencija nustatyti elektros energijos perdavimo paslaugos kainų viršutinę ribą konkrečiam reguliavimo laikotarpiui, todėl jeigu skundžiamas Nutarimas galiotų ginčo metu, o vėliau teismas priimtų pareiškėjui palankų sprendimą, Komisija perskaičiuotų elektros energijos perdavimo paslaugos kainos viršutinę ribą, įvertinusi pareiškėjo ginčo laikotarpiu galimai faktiškai negautas pajamas. Pareiškėjo daroma išvada, kad toks negautų pajamų kompensavimas nesudarytų prielaidų tinkamai įvykdyti teismo sprendimą, yra nepagrįsta ir atmestina, kadangi prieštarauja teismų praktikai – LVAT analogiško pobūdžio bylose yra nurodęs, kad toks galimai kilsiančių neigiamų padarinių kompensavimo mechanizmas būtų tinkamas priimto pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įgyvendinimas. Skundžiamo Nutarimo atitinkamų punktų galiojimo sustabdymas reikštų, kad 2016 metams apskritai nebūtų nustatyta elektros energijos perdavimo paslaugos kainos viršutinė riba, o tol, kol skundžiamo Nutarimo atitinkami punktai nėra pripažinti neteisėtais ir panaikinti, Komisija neturi jokio teisinio pagrindo priimti kitą teisės aktą, kuriuo būtų nustatyta kita elektros energijos perdavimo paslaugos kainos viršutinė riba. Teismui nesustabdžius skundžiamo Nutarimo punktų galiojimo ir vėliau pripažinus, kad pastarieji yra teisėti ir vykdytini, laikinas jų nesustabdymas nesukels jokių neigiamų pasekmių nei Komisijai, nei kitiems tretiesiems asmenims. Atsižvelgiant į tai, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo atveju prieštarautų ir viešajam interesui – elektros energetikos sektoriaus stabilumui bei vartotojų teisei ir teisėtam interesui elektros energijos perdavimo paslaugą gauti už pagrįstą ir teisėtą kainą.

243) Dėl galimai patirtų nuostolių atlyginimo nurodo, jog teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, patirtos turtinės žalos atlyginimas galėtų būti įgyvendintas teisės aktų nustatyta tvarka kreipiantis dėl žalos atlyginimo. Tai atitinka LVAT suformuotą teismų praktiką. Be to, LVAT taip pat yra nurodęs, jog tai, kad kai kuriose LVAT nagrinėtose bylose panašiais atvejais iš valstybės žalos atlyginimas nebuvo priteistas, dar nereiškia, kad teismui priėmus palankų sprendimą ir panaikinus skundžiamus Nutarimo punktus, dėl jų įgyvendinimo pareiškėjo patirta žala objektyviai negalėtų būti eliminuojama/kompensuojama. Pareiškėjo nurodytos kelios LVAT nagrinėtos bylos nepaneigia galimybės pareiškėjo galimus materialinius nuostolius atlyginti įstatymų nustatyta tvarka, kadangi kiekvienu konkrečiu atveju yra atsižvelgiama į to ginčo (bylos) konkrečia faktines aplinkybes, jas pagrindžiančius įrodymus. Be to, LVAT ne kartą yra išaiškinęs, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nėra siejamas su pareiškėjo ketinimu ateityje išvengti galimų naujų teismo procesų.

254) Pabrėžia, jog pareiškėjo verslo interesai negali būti iškeliami aukščiau už visų elektros energijos vartotojų interesus.

26Teisėjų kolegija

konstatuoja:

27IV.

28Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 19 d. nutarties dalies, kuria buvo atmestas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumas ir pagrįstumas.

29Pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas.

30Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (pvz., 2012 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012).

31Iš nusistovėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, jog yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.) (pvz., 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-832/2011). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas bei realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., 2008 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-558/2008, 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010).

32Nagrinėjamu atveju pareiškėjas iki galutinio teismo sprendimo byloje dėl Komisijos Nutarimo „Dėl AB „LITGRID“ perdavimo paslaugos aukštos įtampos tinklais kainos viršutinės ribos 2016-2020 metams nustatymo“ 2, 4, 5, 6, 7, 8 punktų panaikinimo, siekia sustabdyti minėtų Nutarimo punktų galiojimą.

33Prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones iš esmės grindžiamas tuo, kad Nutarimą pradėjus taikyti iki galutinio teismo sprendimo priėmimo, pareiškėjas jau bus suteikęs elektros energijos perdavimo paslaugas už Nutarime nustatytą mažesnę kainą; pareiškėjas kapitalo kaštų dalį jau bus panaudojęs ne savo nuožiūra, o Nutarimo nustatyta tvarka; šiuo metu suformuota LVAT praktika dėl ABTĮ 15 straipsnyje numatytos teisės į žalos atlyginimą už neteisėtus administravimo subjektų veiksmus, neužtikrina pareiškėjo galimų nuostolių atlyginimo; bylų dėl patirtų nuostolių priteisimo sėkme apskritai abejotina; siekdamas prisiteisti nuostolius iš valstybės, pareiškėjas patirs išlaidas, kurių priteisimo galimybė laimėjus bylą praktiškai niekinė; Nutarimo įgyvendinimas turės neigiamą įtaką ir viešajam interesui (pareiškėjo vykdomiems viešojo intereso atžvilgiu itin reikšmingiems projektams ir jų finansavimui).

34Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės susijusios ne su būsimo teismo sprendimo tinkamu įvykdymu, o su neigiamomis pasekmėmis pareiškėjui, kad jei skundo patenkinimo atveju ir atsirastų neigiamų pasekmių, tai neapsunkintų sprendimo vykdymo, o atsiradusi žala galės būti išieškoma įstatymo nustatyta tvarka, tad taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netikslinga.

35Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija papildomai pažymi, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, galima tam tikra neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, rodančia, jog teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas (2009 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-103/2009). Galima žala ir pareiškėjų galimi materialiniai nuostoliai, atsiradę dėl ginčijamo administracinio akto priėmimo, iš esmės gali būti atlyginami įstatymų nustatyta tvarka (2010 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010; 2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-416/2011). Aplinkybė, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų turtinio pobūdžio pasekmių, galiojant ginčijamam administraciniam aktui, per se nėra pagrindas ABTĮ 71 straipsnyje nustatyta tvarka taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jei pareiškėjas neįrodo, jog tokių neigiamų pasekmių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (2012 m. balandžio mėn. 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012).

36Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluotos taisyklės, pagal kurias asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (2011 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-801/20112008 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-277/2008; 2011 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-295/2011). Reali finansinių sunkumų grėsmė turi būti patvirtinta konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis (pvz., pareiškėjas turėtų dideliu mastu keisti savo veiklos praktiką, santykius su partneriais, atsirastų dideli nuostoliai ar išieškoma suma aiškiai apsunkintų jo ekonominę ar socialinę padėtį ir pan.) ir pagrįsta jas patvirtinančiais įrodymais (2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-440/2010, 2011 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-13/2011).

37Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės jam kiltų reali finansinių sunkumų grėsmė, kad jis turėtų dideliu mastu keisti savo veiklos praktiką, santykius su partneriais, atsirastų dideli nuostoliai ir pan.

38Dėl pareiškėjo argumentų, dėl abejotinos galimybės prisiteisti žalos atlyginimą pareiškėjui palankaus sprendimo atveju, be aukščiau nurodytos administracinių teismų praktikos, teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog tai, kad, kaip nurodo pareiškėjas, kai kuriose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtose bylose panašiais atvejais iš valstybės žalos atlyginimas nebuvo priteistas, dar nereiškia, jog, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą ir panaikinus skundžiamus Komisijos Nutarimo punktus, dėl jų įgyvendinimo pareiškėjo patirta žala objektyviai negalėtų būti eliminuojama/kompensuojama. Pareiškėjo nurodytos kelios Lietuvos vyriausiojo administracinio nagrinėtos teismo bylos nepaneigia galimybės pareiškėjo galimus materialinius nuostolius atlyginti įstatymų nustatyta tvarka, kadangi kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgiama į to ginčo (bylos) konkrečias faktines aplinkybes, jas pagrindžiančius įrodymus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-170-261/2015; 2014 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-261-1258/2014).

39Sutiktina ir su Komisijos argumentais, kad vadovaujantis Elektros energetikos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 5 punktu, 67 straipsnio 2 dalimi ir 69 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Komisijai yra įtvirtinta išimtinė kompetencija nustatyti elektros energijos perdavimo paslaugos kainų viršutinę ribą konkrečiam reguliavimo laikotarpiui, todėl jeigu skundžiamas Nutarimas galiotų ginčo metu, o vėliau teismas priimtų pareiškėjui palankų sprendimą, Komisija perskaičiuotų elektros energijos perdavimo paslaugos kainos viršutinę ribą, įvertinusi pareiškėjo ginčo laikotarpiu galimai faktiškai negautas pajamas.

40Dėl kitų pareiškėjo argumentų, jo nuomone pagrindžiančių būtinybę nagrinėjamu atveju taikyti jo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, taip pat pažymėtina, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nėra siejamas su pareiškėjo ketinimu ateityje išvengti galimų naujų teismo procesų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-177/2008, 2008 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-314/2008). Iš administracinių teismų praktikos taip pat matyti, kad pareiškėjų argumentai dėl proceso šalių galimo pasikeitimo ar bylos nagrinėjimo užvilkinimo, lemiamos reikšmės, taikant reikalavimo užtikrinimo priemones, paprastai neturi ir yra vertinami kartu su kitais bylos faktais, nes aptariamų priemonių taikymą įstatymas sieja ne su bylos nagrinėjimu, o su teismo sprendimo vykdymu (ABTĮ 71 str. 1 d.) (2012 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-179/2012).

41Pareiškėjų argumentai dėl proceso šalių galimo pasikeitimo ar bylos nagrinėjimo užvilkinimo, nes aptariamų priemonių taikymą įstatymas sieja ne su bylos nagrinėjimu, o su teismo sprendimo vykdymu (ABTĮ 71 str. 1 d.) (2012 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-179/2012).

42Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas atmetė pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, yra teisėta ir pagrįsta, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.

43Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą, todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-39/2012). Taigi proceso dalyviai gali pakartotinai teikti motyvuotus prašymus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės pritaikymo, panaikinimo ar pakeitimo. Tačiau tokiais atvejais jie privalo nurodyti naujas aplinkybes bei pateikti įrodymus, dėl kokių priežasčių, atsižvelgiant į ABTĮ 71 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus, atsirado būtinybė (iš naujo) pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ar vieną reikalavimo užtikrinimo priemonę pakeisti kita arba nebeliko būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-133/2008).

44Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

45Pareiškėjo akcinės bendrovės „Litgrid“ atskirąjį skundą atmesti.

46Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

47Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Litgrid“ elektroninių... 5. Taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki galutinio... 6. Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindė aplinkybėmis, kad... 7. II.... 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 19 d. nutartimi... 9. Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 10. III.... 11. Pareiškėjas AB „Litgrid“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo... 12. Atskirajame skunde nurodo:... 13. 1) Pareiškėjas savo skunde (99-104 p.) pagrindė, kodėl dėl nesustabdytų... 14. 2) Nekartojant skunde nurodytų argumentų, atkreipia dėmesį, jog dėl... 15. 3) Netgi tuo atveju, jei atsakovas, taikydamas elektros energijos perdavimo... 16. 4) Pareiškėjas taip pat negalės atgauti prarastų finansinių galimybių,... 17. 5) Teismui priėmus galimai pareiškėjui palankų sprendimą, tačiau... 18. 6) Nors teismas nesutiko, jog efektyvus žalos atlyginimo ir neigiamų... 19. 7) Teisminis bylinėjimasis sprendžiant dėl Nutarimo punktų teisėtumo,... 20. Atsakovas Komisija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo... 21. Atsiliepime pateikia šiuos argumentus:... 22. 1) Pasisakydamas dėl neigiamų pasekmių, nurodo, jog, pirma, sutinka su... 23. 2) Dėl pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymo, pažymi, kad... 24. 3) Dėl galimai patirtų nuostolių atlyginimo nurodo, jog teismas nurodė, kad... 25. 4) Pabrėžia, jog pareiškėjo verslo interesai negali būti iškeliami... 26. Teisėjų kolegija... 27. IV.... 28. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015... 29. Pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas gali imtis priemonių... 30. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog... 31. Iš nusistovėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos... 32. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas iki galutinio teismo sprendimo byloje dėl... 33. Prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones iš esmės grindžiamas... 34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios... 35. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija papildomai pažymi, jog... 36. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluotos... 37. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė, jog... 38. Dėl pareiškėjo argumentų, dėl abejotinos galimybės prisiteisti žalos... 39. Sutiktina ir su Komisijos argumentais, kad vadovaujantis Elektros energetikos... 40. Dėl kitų pareiškėjo argumentų, jo nuomone pagrindžiančių būtinybę... 41. Pareiškėjų argumentai dėl proceso šalių galimo pasikeitimo ar bylos... 42. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios... 43. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog teismas bet kurioje proceso... 44. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 45. Pareiškėjo akcinės bendrovės „Litgrid“ atskirąjį skundą atmesti.... 46. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartį... 47. Nutartis neskundžiama....