Byla 2A-332-260/2008

2Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimondo Buzelio, kolegijos teisėjų: Galinos Blaževič ir Evaldo Burzdiko, sekretoriaujant Editai Vazgienei. dalyvaujant ieškovui A. S. , jo įstatyminiam atstovui A. S. , atsakovei I. S. , jos atstovui advokatui Vidmantui Raviniui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo nepilnamečio A. S. įstatyminio atstovo A. S. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-3400-374/2007 pagal ieškovo nepilnamečio A. S. įstatyminio atstovo A. S. ieškinį atsakovams I. S. , AB „Parekss draudimo kompanija“ filialui Baltic polis, neturtinės žalos atlyginimo, ir

Nustatė

3Ieškovo įstatyminis atstovas ieškiniu (b.l. 1-2) prašė teismo priteisti iš atsakovės I. S. 47275 Lt neturtinės žalos atlyginimo, iš atsakovo AB „Parekss draudimo kompanija“ filialo Baltic polis – 1014,08 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Jis ieškinyje nurodė, jog jo nepilnametis sūnus A. S. nukentėjo autoįvykio metu. Baudžiamojoje byloje Nr.1-220-610/2007 autoįvykio kaltininke pripažinta atsakovė I. S. . Draudimo kompanija ieškovui sumokėjo 1150,92 Lt sumą, t.y. pilnai atlygino 440 Lt turtinę žalą, bei dalį 710,92 Lt neturtinės žalos. Vadovaujantis LR Draudimo įstatymo nuostatomis ieškovui draudimo kompanija turėjo išmokėti 500 eurų neturtinės žalos atlyginimą (apie 1725 Lt), todėl neišmokėta 1014,08 Lt suma priteistina teismo tvarka. Ieškovo įstatyminis atstovas neturtinės žalos dydį įvertino 50000 Lt. Atsakovei geruoju atlyginus 1000 Lt neturtinės žalos, bei atėmus 1725 Lt sumą, kurią privalėjo išmokėti draudimo kompanija, teismo prašė atsakovės I. S. priteisti 47275 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

4Atsakovė I. S. su ieškiniu sutiko iš dalies, nurodydama, jog neturtinės žalos dydis yra aiškiai per didelis.

5Atsakovas AB „Parekss draudimo kompanija“ filialas Baltic polis ieškinį dalyje dėl 1014,08 Lt sumos priteisimo pripažino, šią sumą pervedė ieškovui.

6Marijampolės rajono apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 3 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovės I. S. ieškovo A. S. naudai 3275 Lt neturtinės žalos. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovės I. S. kaltė dėl padaryto nusikaltimo pasireiškė neatsargumu, atsakovė I. S. pareigos atlyginti neturtinę žalą neneigė. Teismas vertino ieškovo ir atsakovės I. S. turtinę padėtį, bei nustatė, kad nukentėjęs A. S. yra nepilnametis, jo tėvas, atstovaujantis jį šioje byloje, laikinai nedirbantis, šeimą išlaiko žmona, be sūnaus Andriaus šeimoje auga dar vienas nepilnametis vaikas. Atsakovė I. S. viena augina mažametį sūnų, buvęs sutuoktinis prie vaiko išlaikymo neprisideda, išlaikymo įsiskolinimas viršija 4000 Lt, o atsakovės gaunamų 1779,90 Lt pajamų vos užtenka išlaikyti šeimą, gyvenamąją patalpą. Atsakovė nevengė bendravimo su nukentėjusiu, nuolat domėjosi nukentėjusio A. S. sveikata, labai išgyveno dėl įvykio, atlygino turtinę žalą, gera valia sumokėjo 1000 Lt neturtinės žalos. Teismas, atsižvelgęs į nepilnamečio A. S. paaiškinimus, nusprendė, kad A. S. yra jauno amžiaus, todėl 4 mėnesiai mokymosi namuose neturėjo turėti itin ryškios įtakos jo mokslo kokybei, draugai galėjo lankytis namuose, bendrauti telefonu ir pan. Ieškovui nepateikus įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius apie būsimas operacijas, apie sužalojimo pasekmės - kojos sutrumpėjimą 1 cm, vaistų ir kitokių preparatų vartojimą, darbingumo netekimą, psichologinę traumą ir su tuo susijusias pasekmes ar kitas sunkias pasekmes, teismas laikė, kad ieškinys šioje dalyje neįrodytas. Teismas neabejojo sužalojimų sunkumu ir to pasėkoje patirtu skausmu ir dvasiniais išgyvenimais, todėl neturtinės žalos dydį įvertino 6000 Lt. Šią sumą teismas sumažino atlygintomis neturtinės žalos sumomis (I. S. sumokėjo 1000 Lt, AB „Parekss draudimo kompanija" filialas Baltic polis - 1725 Lt), todėl iš atsakovės I. S. priteisė 3275 Lt neturtinės žalos. Teismas netenkino atsakovės prašymo atsižvelgti į jos materialinę padėtį ir taikyti LR CK 6.251 straipsnio 2 dalį, t.y. sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, kadangi atsakovė pripažino, jog 3000 Lt žalos atlyginimą ji galėtų sumokėti be itin didelės įtakos šeimos materialinei padėčiai (b.l. 58 antra pusė).

7Apeliaciniu skundu (b.l. 65-66) ieškovo nepilnamečio A. S. įstatyminis atstovas A. S. prašo pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 3 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovės I. S. likusią reikalavimo dalį 44000 Lt. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino LR CK 6. 250 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies normas, neatsižvelgė į 2007 m. pabaigoje priimtą Lietuvos Konstitucinio teismo sprendimą, kuriame nurodoma, kad teismai, priimdami sprendimus, turi vadovautis ne tik LR Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, bet ir patys privalo ją formuoti remiantis visų teismų įsiteisėjusiais sprendimais, jeigu bylų aplinkybės yra labai panašios. Teismas visiškai neteisingai vertino I. S. turtinę padėtį, kurią apibūdino kaip sunkią. Atsakovė turi savo vardu registruotą automobilį ir butą, gauna labai gerą darbo užmokestį (atsižvelgiant į regiono, kuriame gyvena pragyvenimo lygį). Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ėmėsi juridinių priemonių buvusio sutuoktinio atžvilgiu, kad 4000 Lt įsiskolinimas nepilnamečio vaiko išlaikymui būtų išieškotas. 2006 10 31 Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-1094-1/2006 priteisė 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nors buvo nustatyta, kad atsakovė neturi kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, neturi jokių pajamų, nes po autoįvykio gimė dukra, kurią augina kaip vieniša motina, pati yra jauno amžiaus ir mokosi. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai mažino priteistiną sumą remiantis tokiais argumentais, kurie nenurodyti LR CK 6.250 straipsnyje ir vadovaujantis įstatymu negali turėti jokios įtakos sprendžiant klausimą dėl priteistinos sumos parinkimo: atsakovė viena augina mažametį vaiką; išlaikymo įsiskolinimas 4000 Lt; atsakovės teigimu tokių pajamų vos užtenka išlaikyti šeimą, gyvenamąją patalpą; ieškovo reiškiama reikalavimo suma sudarytų atsakovės I. S. pajamų sumą, gautiną daugiau kaip per du metus; atsakovė nevengė bendravimo su nukentėjusiuoju, domėjosi jo sveikata ir t.t.

8Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

9Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme apeliantas prašė apeliacinį skundą patenkinti, o atsakovės atstovas – apeliacinį skundą atmesti.

10Apeliacinis skundas atmestinas.

11Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

12Bylą pagal ieškovo nepilnamečio A. S. įstatyminio atstovo A. S. apeliacinį skundą išnagrinėjusi teisėjų kolegija pripažįsta, jog absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

13Vertindama apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pripažįsta, jog Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 3 d. sprendimas yra pagrįstas bei teisėtas, o jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Šis sprendimas paliktinas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Tokias išvadas teisėjų kolegija daro dėl tokių priežasčių.

14Ieškovo atstovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino LR CK 6.250 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies normas, neatsižvelgė į 2007 m. pabaigoje priimtą Lietuvos Konstitucinio teismo sprendimą, kuriame nurodoma, kad teismai, priimdami sprendimus, turi vadovautis ne tik LR Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, bet ir patys privalo ją formuoti remiantis visų teismų įsiteisėjusiais sprendimais, jeigu bylų aplinkybės yra labai panašios. Todėl ieškovo atstovo nuomone, teismas turėjo vadovautis 2006 10 31 Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1094-1/2006, kuria teismas priteisė 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nors buvo nustatyta, kad atsakovė neturi kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, neturi jokių pajamų, nes po autoįvykio gimė dukra, kurią augina kaip vieniša motina, pati yra jauno amžiaus ir mokosi. Tačiau su tokiais ieškovo atstovo teiginiais teisėjų kolegija nesutinka. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, tinkamai aiškino LR CK 6.250 straipsnio nuostatas, atsižvelgė į žalos pasekmes, atsakovės kaltę, atsakovės turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovės kaltė pasireiškė neatsargumu, t.y. atsakovės neatsargaus neteisėto elgesio, pasireiškusio neatidumu, nedėmesingumu. Ieškovo teiginius apie sužalojimo pasekmes teismas laikė neįrodytais, kadangi teismui nebuvo pateikti įrodymai, pagrindžiantys kojos sutrumpėjimą 1 cm, vaistų ir kitokių preparatų vartojimą, darbingumo netekimą, psichologinę traumą ir su tuo susijusias pasekmes ar kitas sunkias pasekmes. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė pilnai atlygino turtinę žalą bei 1000 Lt neturtinės žalos. Taigi teismas, sumažindamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, rėmėsi CK 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais. Pažymėtina, jog atsakovo turtinė padėtis nėra tas pagrindinis kriterijus, į kurį teismas turi atsižvelgti, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimą. Negalima sutikti su ieškovo atstovo apeliaciniame skunde išdėstytu teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į 2007 m. pabaigoje priimtą Lietuvos Konstitucinio teismo sprendimą, kuriame nurodoma, kad teismai, priimdami sprendimus, turi vadovautis ne tik LR Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, bet ir patys privalo ją formuoti remiantis visų teismų įsiteisėjusiais sprendimais, jeigu bylų aplinkybės yra labai panašios, nesivadovavo 2006 10 31 Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1094-1/2006. Nagrinėjamoje byloje ir 2006 10 31 Kauno apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-1094-1/2006 bylos aplinkybės sutampa tik iš dalies. 2006 10 31 Kauno apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-1094-1/2006 buvo nustatytos pasekmės nukentėjusiajam: dėl sunkaus kūno sužalojimo nukentėjusiajam buvo atliktos trys sudėtingos operacijos; nukentėjusysis neteko 80 procentų darbingumo. Nagrinėjamoje byloje, kaip jau buvo minėta, darbingumo netekimas bei kitos itin sunkaus sužalojimo pasekmės nebuvo nustatytos ieškovo atstovui nepateikus įrodymų. Dėl šių aplinkybių civilinėje byloje Nr. 2A-1094-1/2006 nustatytas neturtinės žalos dydis negali būti pagrindas, nustatant neturtinės žalos atlyginimą šioje byloje.

15Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai įvertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus apie atsakovės I. S. turtinę padėtį. Tačiau, kaip jau buvo paminėta, žalą padariusio asmens turtinė padėtis, negali būti lemiamu kriterijumi, nustatant neturtinės žalos atlyginimą. Esminiu neturtinės žalos atlyginimo kriterijumi, sužalojus sveikatą arba atėmus gyvybę, yra dėl to atsiradusios pasekmės ir patirti arba patiriami dvasiniai išgyvenimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 04 18 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-255/2005, Lietuvos apeliacinio teismo 2007 03 27 nutartis Nr.2A-217/2007). Negalima sutikti su apelianto teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas mažino priteistiną sumą remiantis tokiais argumentais, kurie nenurodyti LR CK 6.250 straipsnyje. Teismo nurodytos aplinkybės tik apibūdina atsakovės turtinę padėtį (atsakovė viena augina mažametį vaiką, vaiko išlaikymo įsiskolinimas sudaro 4000 Lt, atsakovės gaunamų pajamų vos užtenka išlaikyti šeimą bei gyvenamąją patalpą). O aplinkybės, kad atsakovė nevengė bendravimo su nukentėjusiuoju, domėjosi jo sveikata, taip pat atlygino turtinę bei 1000 Lt dydžio neturtinę žalą, vertintinos kaip turinčios reikšmės bylai, į kurias turi atsižvelgti teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą (LR CK 6.250 str.).

16Remdamasi nurodytais argumentais teisėjų kolegija ir daro išvadą, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 3 d. sprendimą keisti, kaip to prašo apeliantas, nėra pagrindo.

17Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

18apeliacinį skundą atmesti.

19Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

20Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai