Byla A-858-932-10

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Anatolijaus Baranovo, Arturo Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaicio (pranešejas), sekretoriaujant Loretai Cesnavicienei, pareiškeju atstovui advokatui Vytautui Meiluciui, treciojo suinteresuoto asmens akcines bendroves „Kauno duona“ atstovui advokatui Ramunui Audzeviciui, viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo administracine byla pagal pareiškejos V. D. ir pareiškeju A. G., A. E., J. G., V. D. ir I. G. apeliacinius skundus del Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 29 d. sprendimo administracineje byloje pagal pareiškeju A. G., A. E., J. G., V. D. ir I. G. skunda atsakovui Kauno apskrities viršininko administracijai (teisiu peremejas – Nacionaline žemes tarnyba prie Žemes ukio ministerijos) (tretysis suinteresuotas asmuo – akcine bendrove „Kauno duona“) del ipareigojimo atkurti nuosavybes teises.

2Teiseju kolegija n u s t a t e:

3I.

4Pareiškejas A. G., A. E. ir Zuzana P. G., o po jos mirties jos teisiu peremejai J. G., V. D. ir I. G. skundu (t. I, b. l. 5–8, 172–173) kreipesi i Kauno apygardos administracini teisma, prašydami ipareigoti atsakova Kauno apskrities viršininka pavesti Kauno rajono žemetvarkos skyriui i paženklinta žemes sklypa (žymejimas 35-2) Kacergines kadastro vietoves žemes reformos žemetvarkos projekte, patvirtintame Kauno apskrities viršininko 2005 m. sausio 25 d. isakymu Nr. 02-05-359 (toliau – ir Isakymas), per 2 menesius nuo teismo sprendimo isiteisejimo parengti sprendimus del nuosavybes teisiu atkurimo pretendentams – A. E., A. G., P. G. – gražinant natura; ipareigoti Kauno apskrities viršininka per 3 menesius nuo teismo sprendimo isiteisejimo priimti isakyma ir sprendimus del nuosavybes teisiu atkurimo i O. G. nuosavybes teisemis valdyta 0,58 ha žemes sklypa Kacergines miestelyje, Kauno rajone, gražinant ji natura pretendentams – A. E., A. G., P. G..

5Pareiškejai nurode, kad yra pretendentai atkurti nuosavybes teises i buvusios savininkes O. G. iki nacionalizacijos nuosavybes teisemis valdyta i 0,58 ha žemes sklypa, esanti Kacergines miestelyje, Kauno rajone. Kacergines kadastro vietoves žemes reformos žemetvarkos projekte (toliau – ir Kacergines žemes reformos projektas) patvirtintame Kauno apskrities viršininko 2005 m. sausio 25 d. isakymu Nr. 02-05-359, jiems gražintina buvusios savininkes O. G. žeme yra paženklinta dviem žemes sklypais (žymejimas plane indeksais 35-1 ir 35-2) ir nera priskirta valstybes išperkamai žemei pagal Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo (toliau – ir Atkurimo istatymas) 12 straipsni, taciau Kauno apskrities viršininkas nepagristai ir neteisetai vengia atkurti nuosavybes teises natura i 0,58 ha žemes sklypa (pažymeta indeksu 35-2) (toliau – ir ginco žeme), motyvuodamas, jog minetas sklypas patenka i akcines bendroves „Kauno duona“ (toliau – ir AB „Kauno duona“) vaiku stovyklai naudojama teritorija, todel nuosavybes teises bus atkuriamos tik po nuomos sutarties su AB „Kauno duona“ sudarymo.

6Pareiškejai pažymejo, kad ginco žemes sklypas nuosavybes teisiu atkurimui buvo paženklintas 2000 m. gegužes 2 d., pažymetas žemes reformos projekte, taciau iki šiol nepagristai nuosavybes teises neatkurtos. Laike, kad Kauno apskrities viršininko administracija vilkina nuosavybes teisiu atkurima, akivaizdžiai gindama ne teiseto žemes savininko, o žemes naudotojo AB „Kauno duona“ interesus, kuris vengia sudaryti nuomos sutarti, savo veiksmais stabdo nuosavybes teisiu atkurima, Kauno apskrities viršininko administracijai iki šiol nera pateikes ginco statiniu registracija patvirtinanciu dokumentu. Pagal Atkurimo istatymo 12 straipsni poilsiavieciu pastatu ir statiniu (statomu ar pastatytu) eksploatacijai reikalinga žeme yra nepriskirta valstybes išperkamai žemei, todel turi buti gražinama natura nedelsiant. Kacergines žemes reformos projekte buvo nurodytos tik preliminarios AB „Kauno duona“ poilsiavietes teritorijos ribos. Kauno apskrities viršininkas Isakymo 5 punktu nepatvirtino žemes sklypo, esancio adresu J. J. g. 43, Kacergines miestelyje, Kauno rajone, kaip žemes sklypo, kuris priklausytu Kacergines kadastro vietoves laisvos žemes fondui po fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybes teise priklausanciais pastatais ir statiniais, todel žeme turi buti gražinta nedelsiant, o žemes naudotojas tures galimybe visus iškilusius žemes naudojimo klausimus spresti su teisetais žemes savininkais.

7Atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija atsiliepimu i skunda (t. I, b. l. 38–40) praše skunda atmesti kaip nepagrista. Atsakovas nurode, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997 m. rugsejo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Del Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo igyvendinimo tvarkos ir salygu“ patvirtintos Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo igyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 16 punktas numato, jog nuosavybes teises i kaimo vietoveje esancia žeme atkuriamos ir žeme gražinama Atkurimo istatymo 4 straipsnio ir šio skyriaus nustatyta tvarka bei salygomis. Minetos tvarkos 18 punktas numato, kad kaimo vietoveje esanti žeme, kuria naudoja arba nuomoja fiziniai ar juridiniai asmenys nuosavybes teise turimiems pastatams ir statiniams (statomiems ar pastatytiems), taip pat poilsiavieciu pastatams ir statiniams (statomiems ar pastatytiems) eksploatuoti ir kuri pagal Atkurimo istatymo 12 straipsni nepriskirta valstybes išperkamai žemei, gražinama natura. Apskrities viršininkui priemus sprendima del nuosavybes teisiu atkurimo, teises ir pareigos pagal valstybines žemes nuomos sutarti pereina žemes savininkui, jeigu šalys nesutaria kitaip, todel ginco žemes sklypas pirma turi buti išnuomotas jos naudotojui ir tik tuomet bus sprendžiamas nuosavybes teisiu atkurimo, gražinant žeme natura, klausimas. Ginco teritorijoje yra AB „Kauno duona“ priklausantys nuosavybes teise statiniai, kurie išsideste keliu iki nacionalizacijos buvusiu savininku sklypuose, kuriuos pretendentai pageidauja susigražinti natura, todel prie AB „Kauno duona“ statiniu turi buti suformuotas vienas žemes sklypas. Atkurimo istatymo 18 straipsnio 1 dalis numato, kad sprendima del nuosavybes teisiu atkurimo apskrities viršininkas privalo priimti per 6 men. nuo dokumentu, patvirtinanciu nuosavybes teises ir giminystes ryši, pateikimo bei kitu šiame istatyme nurodytu dokumentu parengimo dienos. Jei suformavus žemes sklypa prie AB „Kauno duona“ statiniu ir ši sklypa išnuomojus per 6 men. Kauno apskrities viršininkas nepriims sprendimo del nuosavybes teisiu atkurimo pareiškeju atžvilgiu, tokiu atveju pareiškejai igis teise atsisakyma gincyti teismine tvarka, šiuo metu ju pateiktas reikalavimas yra priešlaikinis, nepagristas. Pareiškejai praleido Administraciniu bylu teisenos istatyme (toliau – ir ABTI) nustatytus terminus skundui paduoti, nes jau 2006 m., 2007 m. pareiškejams buvo žinoma, kad prie AB „Kauno duona“ statiniu formuojamas vienas žemes sklypas, su kuriuo jie sieja savo teisiu pažeidima.

8II.

9Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. birželio 29 d. sprendimu (t. II, b. l. 87–92) pareiškeju skunda atmete kaip nepagrista. Teismas nustate, kad O. G. nuosavybes teise iki nacionalizacijos valde 0,82 ha žemes sklypa Kauno rajone, Kacergines miestelyje. 1991 m. prašyma atkurti nuosavybes teises natura pateike jos vaikai A. G., A. E., P. G.. P. G. ir veliau jo teises peremusi Z. P. G. yra mire, ju teisiu peremejai yra J. G., V. D. ir I. G.. I dali žemes sklypo, t. y. 0,24 ha nuosavybes teises yra atkurtos, tai patvirtina 2007 m. rugsejo 18 d. Kauno apskrities viršininko isakymai ir sprendimai. Gincas yra kiles del likusios dalies, t. y. 0,58 ha žemes sklypo atkurimo nuosavybes teise natura kaimo vietoveje, Kauno rajone, Kacergineje. Minetas sklypas patenka i AB „Kauno duona“ 22 955 kv. m naudojamo sklypo ribas, šiame sklype yra AB „Kauno duona“ priklausantys nuosavybes teise statiniai. Tame paciame sklype yra ir buvusio savininko V. V. turetos žemes sklypas, i kuri pretendentai i nuosavybes teisiu atkurima pretenduoja atkurti nuosavybes teises natura.

10Pirmosios instancijos teismas nurode, kad pagal Atkurimo istatymo 12 straipsni ginco žeme nera priskirta valstybes išperkamai žemei. Tvarkos 16 punktas numato, kad nuosavybes teises i kaimo vietoveje esancia žeme atkuriamos ir žeme gražinama Atkurimo istatymo 4 straipsnio ir šio skyriaus nustatyta tvarka bei salygomis. Minetos Tvarkos 18 punktas numato, kad kaimo vietoveje esanti žeme, kuria naudoja arba nuomoja fiziniai ar juridiniai asmenys nuosavybes teise turimiems pastatams ir statiniams (statomiems ar pastatytiems), taip pat poilsiavieciu pastatams ir statiniams (statomiems ar pastatytiems) eksploatuoti ir kuri pagal Atkurimo istatymo 12 straipsni nepriskirta valstybes išperkamai žemei, gražinama natura. Apskrities viršininkui priemus sprendima del nuosavybes teisiu atkurimo, teises ir pareigos pagal valstybines žemes nuomos sutarti pereina žemes savininkui, jeigu šalys nesutaria kitaip. Teismas taip pat pažymejo, kad Žemes ir mišku ukio ministerijos 1998 m. kovo 23 d. isakymu Nr. 207 „Del žemes reformos žemetvarkos projektu kaimo vietoveje rengimo metodikos patvirtinimo“ patvirtinta metodika (isigaliojusi nuo 2003 m. lapkricio 29 d.) (toliau – ir Metodika) nustate pareiga nuosavybes teises atkurianciai institucijai pilieciams gražinamo natura žemes sklypo ribas suformuoti, pažymint žemes reformos žemetvarkos projekte ir paženklinant vietoveje šios metodikos nustatyta tvarka, numate, jog jeigu gražinamame natura žemes sklype yra isiterpusi žeme, kuri naudojama arba nuomojama fiziniams ir juridiniams asmenims, nuosavybes teise turimu ukines-komercines paskirties pastatu ir statiniu (statomu ar pastatytu), taip pat poilsiavieciu pastatu ir statiniu (statomu ar pastatytu) eksploatacijai, ir pilieciai šia žeme pageidauja susigražinti natura, tuomet žemes reformos žemetvarkos projekte atskiru žemes sklypu pažymimi šiu pastatu eksploatacijai reikalingi žemes sklypai,

Nustatė

11mi plotai bei numatomi prie ju privažiavimai. Kai viename masyve yra keliu savininku pastatai, šiu pastatu eksploatacijai reikalingi žemes sklypai formuojami vienu sklypu. Iki žemes sklypu, kuriuose yra ne žemes savininkui priklausantys pastatai ir statiniai, sugražinimo natura apskrities viršininkas pagal projekto autoriaus pateiktus kadastro duomenis ir žemes sklypu planus sudaro su pastatu ar statiniu savininkais valstybines žemes nuomos sutartis (Metodikos 10 punktas). Atsakovas negincija pareiškeju teises natura atkurti nuosavybes teises i ginco sklypa, taciau tik po to, kai del ginco žemes sklypo bus sudaryta nuomos sutartis su žemes sklypo naudotoju.

12Pirmosios instancijos teismas pažymejo, kad administracineje byloje nustatyta, jog žemes sklypas, kuris Kacergines kadastro vietoves žemes reformos žemetvarkos projekte pažymetas indeksu 35-2, patenka i akcines bendroves „Kauno duona“ poilsiavietes teritorija. Ginco žemes sklype yra akcines bendroves „Kauno duona“ nuosavybes teise priklausantys 1975-1980 m. pastatyti statiniai – poilsio nameliai, kuriu teisine registracija atlikta 1996 m. liepos 3 d., tai patvirtina VI „Registru centro“ duomenys, AB „Kauno duona“ poilsio stovyklos „Dobilelis“ 23 038 kv. m žemes sklypo ribu planas, 2005 m. sklypo kadastriniu matavimu duomenys, statiniu fotonuotraukos. Mineti pastatai reorganizavus valstybine akcine imone „Kauno duona“ 1996 m. birželio 24 d. Žemes ukio ministerijos isakymo Nr. 274 pagrindu perduoti akcine bendrove „Kauno duona“. Del dalies statiniu daiktiniu teisiu vyksta gincas teisme. Pažymejo, jog nekilnojamojo turto registro duomenys, kol nenugincyti, laikomi teisingais (Nekilnojamojo turto registro istatymo 2 str., 4 str.). Nors nuomos sutartis nesudaryta, taciau minetu statiniu ir žemes naudojimasi pagal paskirti, teismo manymu, irodo teismui pateikti irodymai – žemes sklypu planai, žemes nuomos mokescio deklaracijos, AB „Kauno duona“ banko saskaitos išrašai, kiti rašytiniai irodymai, treciojo suinteresuoto asmens AB „Kauno duona“ atstovu paaiškinimai, todel ivertines minetus rašytinius irodymus, teismas padare išvada, jog konkreciu atveju esama situacija atitinka numatyta Atkurimo istatymo 4 straipsnio 11 dalyje ir Tvarkos 18 punkte, todel nuosavybes teisiu atkurimas pareiškejams jas pageidaujant atkurti natura, turi buti vykdomas minetu norminiu aktu nustatytu pagrindu ir tvarka, t. y. apskrities viršininkui sudarant valstybines žemes nuomos sutarti su žemes naudotoju ir tik po to priimant sprendima del nuosavybes teisiu atkurimo, kuriuo teises ir pareigos pagal valstybines žemes nuomos sutarti pereina žemes savininkui, jeigu šalys nesutaria kitaip. Atkreipe demesi, kad tokia šiu teises normu praktika formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2006 m. gegužes 23 d. nutartis administracineje byloje Nr. A¹¹-942/2006, 2009 m. balandžio 10 d. nutartis administracineje byloje Nr. A⁴³⁸-307/2009). Teismo vertinimu, byloje esantys rašytiniai irodymai patvirtina, jog AB „Kauno duona“ priklausantys nuosavybes teise statiniai yra išsideste keliu iki nacionalizacijos buvusiu savininku sklypuose, kuriuos pretendentai pageidauja susigražinti natura, todel prie AB „Kauno duona“ statiniu pagal Metodikos 10 punkto nuostatas atkuriant nuosavybes teises turi buti suformuotas vienas žemes sklypas prie visu statiniu.

13Kauno apygardos administracinis teismas akcentavo, kad Tvarkos 18 punktas numato, jog žemes naudotojo (nuomotojo) pastatams eksploatuoti reikalingu sklypu plotai ir ribos mi žemes reformos žemetvarkos projektuose, todel pareiškeju atstoves argumentus, jog nuosavybes teises atkurianti institucija turejo atkurti nuosavybes teises be žemes reformos žemetvarkos projekto, laike nepagristais. Pažymejo, jog Tvarkos 18 punkto redakcija, ipareigojusi nuosavybes teises atkuriancia institucija sudaryti žemes nuomos sutartis su žemes naudotojais ir žemes savininkams perkelti jomis numatytas teises ir pareigas isigaliojo nuo 2001 m. lapkricio 16 d. Metodika ipareigojo nuosavybes teises atkuriancia institucija tuo atveju, jeigu pastatu ar statiniu savininkas per viena menesi nuo kvietimo atvykti sudaryti valstybines žemes nuomos sutarti išsiuntimo neatvyksta arba nera galimybes nustatyti pastatu savininka, žemetvarkos skyrius spaudoje paskelbia pretendento žemes sklypo, kuriame yra kitiems asmenims priklausantys pastatai ar statiniai, ženklinimo data (Metodikos 10 punktas).Iš administracines bylos medžiagos matyti, jog 2002 m. gegužes 29 d. Žemetvarkos skyrius raštu Nr. 198 informavo AB „Kauno duona“ kuo skubiau kreiptis del valstybines žemes nuomos sutarties sudarymo, 2003 m. lapkricio 5 d. raštu Nr. 4-1632 AB „Kauno duona“ buvo ipareigota iki 2003 m. gruodžio 5 d. pateikti naudojamame sklype esanciu pastatu teisines registracijos dokumentus ir sudaryti vaiku poilsio stovyklai skirto žemes sklypo nuomos sutarti. 2004 m. kovo 24 d. laikraštyje „Naujosios teviškes žinios“ Žemetvarkos skyriaus iniciatyva buvo išspausdintas skelbimas, kvieciant gražintinoje žemeje esanciu pastatu savininkus iki 2004 m. balandžio 16 d. kreiptis del žemes nuomos sutarties sudarymo, nurodant, jog žemes sklypai naturoje bus ženklinami 2004 m. balandžio 16 d. AB „Kauno duona“ prašyma itraukti žemes sklypa i žemes reformos žemetvarkos projekta pateike tik 2007 m. kovo 13 d. Kauno apskrities viršininko administracijai iki šiol nepateikti visu ginco žemeje esanciu statiniu teisines registracijos duomenys, del ju tebevyksta gincas teisme. Byloje nera duomenu apie tai, jog žemetvarkos skyrius AB „Kauno duonos“ atstovams nepasinaudojus kvietimu atvykti sudaryti valstybines žemes nuomos sutarti, butu atlikes sklypo ženklinimo darbus, taciau pagal galiojancius minetus teisinius aktus ir susiklosciusia situacija, AB „Kauno duona“ nesudarius nuomos sutarties, Kauno apskrities viršininko administracija negalejo priimti sprendimo del nuosavybes teisiu atkurimo pareiškeju atžvilgiu, nes butu pažeidusi Atkurimo istatymo 4 straipsnio 11 punkta, Tvarkos 18 punkta, Metodikos 10 punkta, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatu 20 punkta, kuris numato, jog žemes sklypas, kuriame yra statiniu, gali buti padalytas ar atidalytas tik taip, kad po padalijimo ar atidalijimo statiniui eksploatuoti reikalinga žeme butu suformuota kaip vienas žemes sklypas; žemes sklypas negali buti suformuotas taip, kad žemes sklypo riba kirstu statini, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas, išskyrus inžinerinius statinius.

14Pirmosios instancijos teismas pastebejo, jog tuo atveju, jei butu formuojamas atskiras sklypas pareiškeju prašomu budu, žemes sklypo riba kirstu AB „Kauno duona“ statinius. Atkreipe demesi, kad Atkurimo istatymo 18 straipsnio 1 punktas numato, jog sprendima del nuosavybes teisiu atkurimo apskrities viršininkas privalo priimti per 6 men. nuo dokumentu, patvirtinanciu nuosavybes teises ir giminystes ryši, pateikimo bei kitu šiame istatyme nurodytu dokumentu parengimo. Kadangi ginco sklypas nera suformuotas teises aktu nustatyta tvarka ir nera išsprestas ginco sklypo nuomos klausimas, teismas sutiko su atsakovo argumentu, jog ipareigoti apskrities viršininka atkurti nuosavybes teise i ginco sklypa natura šiuo metu nera teisinio pagrindo, nes butu pažeistos imperatyvios nuosavybes teisiu atkurima reglamentuojancios specialaus istatymo normos bei pažeisti žemes naudotojo teiseti interesai. Teismas padare išvada, jog nuosavybes teisiu atkurimas pareiškejams užsitese del AB „Kauno duona“ tam tikru laikotarpiu nereagavimo i nuosavybes teises atkuriancios institucijos raginimus, ignoravimo atvykti sudaryti nuomos sutarti, taciau atsakovo neteisetu veiksmu (neveikimo) nuosavybes teisiu atkurimo procese nenustatyta. Teismas pareiškeju skundo argumentus, jog 0,58 ha žemes sklypas buvo paženklintas ir suformuotas nuosavybes teisiu atkurimui Kacergines kadastro vietoves žemes reformos projekte, patvirtintame Kauno apskrities viršininko 2005 m. sausio 25 d. isakymu Nr. 02-05-359, laike nepagristais, nes minetame žemes reformos žemetvarkos projekte yra pažymetas buvusios savininkes O. G. turetos žemes sklypas, susidedantis iš dvieju žemes sklypu, nurodytu indeksais 35-1 ir 35-2, kurie patenka i AB „Kauno duona“ poilsiavietes teritorija, taciau sklypo, pažymeto indeksu 35-2, teisinis statusas neišsprestas, tai patvirtina 2005 m. sausio 25 d. isakymo Nr. 02-05-359 turinys, nera duomenu apie mineto sklypo, kaip nekilnojamojo turto objekto, suformavima (nenustatytos sklypo ribos, tikslus plotas, pagrindine tiksline žemes naudojimo paskirtis, žemes naudojimo budas ir pobudis ir kt.), kaip to reikalauja Metodikos 96.1 punkto nuostatos.

15Pirmosios instancijos teismo manymu, sklypo pažymejimas žemetvarkos projekte irodo buvusias žemes sklypo savininko ribas, o ne nuosavybes teisiu gražinimui sklypo suformavima. Ta aplinkybe, jog pažymint ribas žemetvarkos projekte buvo atlikti taisymai, teismo vertinimu, taip pat nepatvirtina atsakovo atsisakymo atkurti nuosavybes teises ar jo neteisetu veiksmu. Administracineje byloje nera nustatyti pareiškeju skunde nurodyti norminiu aktu pažeidimai. Pažymejo, jog Atkurimo istatymas yra specialus istatymas, reglamentuojantis nuosavybes teisiu atkurima. Ginco atveju turi buti laikomasi mineto Atkurimo istatymo 4 straipsnio 11 dalyje numatytos tvarkos ir salygu. Teismo nuomone, mineta istatymo nuostata neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, jokiais irodymais nera pagristas pareiškeju argumentas del apribojimo naudotis nuosavybe, nes atsakovas ju teises atkurti nuosavybes teises i mineta sklypa negincija, neatsisako atkurti jiems nuosavybes teises natura laikantis minetame istatyme numatytos tvarkos ir salygu. Pažymejo, jog Konstitucinis Teismas 2003 m. kovo 4 d. nutarime yra konstataves, kad istatymu leidejas, reguliuodamas nuosavybes teisiu atkurima, turi diskrecija nustatyti nuosavybes teisiu atkurimo salygas ir tvarka. Šia diskrecija objektyviai lemia tai, kad per laikotarpi, praejusi nuo neteiseto turto nusavinimo, iš esmes pasikeite nuosavybes santykiu sistema, taciau istatymais nustatydamas nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo salygas ir tvarka istatymu leidejas yra saistomas Konstitucijos, taigi jis privalo atsižvelgti ir konstitucinius nuosavybes teisiu apsaugos principus, ir i konstitucini atviros, teisingos, darnios pilietines visuomenes sieki, i kitas konstitucines vertybes. Nuosavybes teisiu atkurimo procese turi buti derinami tiek buvusiu savininku ir visuomenes interesai (Konstitucinio Teismo 1994 m. gegužes 27 d. ir 1995 m. kovo 8 d. nutarimai), todel teismas laike atmestinais pareiškeju argumentus del konstituciniu nuosavybes teisiu nelieciamumo, konstitucines santvarkos, nuosavybes teisiu atkurimo natura prioriteto principu pažeidimo. ABTI 33 straipsnio 2 dalis numato, jeigu viešojo administravimo subjektas vilkina atitinkamo klausimo nagrinejima ir nustatytu laiku jo neišsprendžia, toks neveikimas (vilkinimas) gali buti apskustas per 2 menesius nuo dienos, kai baigiasi istatymo ar kito teises akto nustatytas terminas. Byloje nenustacius atsakovo neteisetu veiksmu ar vilkinimo, termino klausimas nesvarstytinas, nes tampa teisiškai nereikšmingu.

16III.

17Pareiškeja V. D. apeliaciniu skundu (t. II, b. l. 109–112) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 29 d. sprendima ir priimti nauja sprendima – pareiškeju skunda tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas toliau išvardytais pagrindiniais argumentais. Kauno apskrities viršininko administracijai iki šiol nepateikti visu ginco žemeje esanciu statiniu teisines registracijos duomenys. AB „Kauno duona“ atstovams nepasinaudojus kvietimu atvykti sudaryti valstybines žemes nuomos sutarti, neatlikti sklypo ženklinimu darbai. Minima situacija tesiasi jau daugiau kaip 7 metus, nors Atkurimo istatymo 18 straipsnio 1 punktas numato, jog sprendima del nuosavybes teisiu atkurimo apskrities viršininkas privalo priimti per 6 men. nuo dokumentu, patvirtinanciu nuosavybes teises ir giminystes ryši, pateikimo bei kitu šiame istatyme nurodytu dokumentu parengimo.

18Pareiškeja V. D. nurodo, kad pareiškeju teisiu interesu apsauga negali buti saistoma su kitu asmenu savo teisiu tinkamu neigyvendinimu ir laukimu, kada šie asmenys atliks veiksmus, kuriuos pagal istatyma privalo atlikti, priešingu atveju, nuosavybes teisiu atkurimo procedura praranda tikslus ir paskirti. Jei daugiau kaip per 7 metus AB „Kauno duona“ neatliko nieko, kuo itvirtintu savo, kaip žemes naudotoju teises, netiketina, kad ateityje situacija gali pasikeisti, o tai reiškia, kad pareiškejams nuosavybes teises apskritai gali buti neatkurtos del treciuju asmenu neveikimo. Kauno apskrities viršininko administracija, iki šiol atsisakydama pareiškejams atkurti nuosavybes teises i 0,58 ha paveldeta žeme nuosavybes teisemis gražinant natura ir nepagristai gindama bendroves interesus, pažeidžia Žemes reformos istatyme itvirtintas nuostatas, kad pirmaja eile prioritetiškai ginamas nuosavybes teisiu i žeme atkurimas gražinant ja natura, Atkurimo istatymo preambules nuostatas, taip pat itvirtinancias nuosavybes teisiu atkurimo gražinant natura prioriteta. Kauno apskrities viršininko administracija nesilaiko ir Atkurimo istatymo 4 straipsnio 11 dalyje itvirtintu nuostatu.

19Pareiškejai A. G., A. E., J. G., V. D. ir I. G. apeliaciniu skundu (t. II, b. l. 119–126) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 29 d. sprendima ir priimti nauja sprendima – ju skunda tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas toliau išvardytais pagrindiniais argumentais. Teismo sprendimas prieštarauja konstitucines nuosavybes teisiu nelieciamumo, konstitucines santvarkos, nuosavybes teisiu atkurimo natura prioriteto principams, Atkurimo istatymo preambules, 4 straipsnio 11 dalies, Tvarkos 18 punkto, Žemes reformos istatymo 5 straipsnio, Žemes reformos istatymo 9 straipsnio 3 dalies, 6 dalies 1 punkto nuostatoms ir formuojamai teismu praktikai.

20Pareiškejai pažymi, kad Atkurimo istatymo 4 straipsnio 11 dalies, Tvarkos 18 punkto nuostatose nera imperatyvo sudaryti žemes nuomos sutarti prieš gražinant žeme, kuri naudojama žemes naudotojo (ant žemes esanciu poilsio statiniu savininko). Užtenka, kad žemes naudotojas žeme naudoja, tada apskrities administracija privalo nustatyti ir pažymeti žeme poilsio statiniu eksploatacijai, ir pilieciai, kuriems ši žeme gražinama natura, privalo laikytis žemes servitutu, nustatytu pagal žemes reformos žemetvarkos projektus. Atkurimo istatymo 4 straipsnio 11 dalies nuostatos leidžia žemes savininkams atkurti nuosavybes teises šiais atvejais: 1) jei žemes naudotojas (ant žemes esanciu statiniu savininkas) žeme naudoja, 2) žemes naudotojas žeme nuomoja. Šioje byloje žeme nepriskirta valstybes išperkamai pagal Atkurimo istatymo 12 straipsni, todel privalo buti taikytas pirmasis atvejis, t. y., kai žemes naudotojas žeme tik naudoja. Apskrities viršininkas privalo laikytis istatymo ir nevilkinti nuosavybes teisiu atkurimo pareiškejams, nes Atkurimo istatymo normos leidžia atkurti nuosavybes teises be nuomos sutarties. Žemes naudotojo (AB „Kauno duona“) dalis statiniu yra ant valstybines žemes, o dalis statiniu ant žemes, i kuria pateikti prašymai del turto gražinimo nuo 1991 metu, todel atsakovas sudaryti valstybines žemes nuomos sutarti galejo ir gali tik del valstybines žemes, o del likusios žemes dalies žemes naudotojas gali sudaryti nuomos sutarti su žemes savininkais. Iškilus nesutarimams del nuomos sutarties salygu tarp žemes naudotojo ir žemes savininko, šalys gincus spresti gali bendrosios kompetencijos teismuose. Tai, kad žeme, i kuria pateiktas prašymas atkurti nuosavybes teises, nera valstybine žeme ne karta yra pasisakes Lietuvos Aukšciausias Teismas, formuodamas teismu praktika. Žemes sklypas, i kuri prašoma atkurti nuosavybes teises, negali buti laikomas laisva valstybinio fondo žeme (civiline byla Nr. 3K-K-378/1999). Tol, kol asmens nuosavybes teises atkurimo i konkretu išlikusi nekilnojamaji turta klausimas nera iki galo išsprestas, šis turtas yra ginco objektas ir nuosekliai šis turtas negali buti perleistas nuosavyben kitiems asmenims (šioje byloje išnuomotas be savininku valios), nes tai galetu reikšti tolesni buvusio savininko nuosavybes teises pažeidima (civiline byla N r. 3K-3-384/1999, civiline byla Nr. 3K-3-55/2008).

21Pareiškejai nurodo, kad teismas netinkamai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis Nr. A⁴³⁸-307/2009, Nr. A¹¹-942/2006. Teismas, spresdamas šia byla, neatsižvelge, kad šios bylos faktines aplinkybes neatitinka nurodytu bylu aplinkybiu. Teismui atmetus skunda, pažeidžiami teiseti žemes savininku interesai. Iš pareiškeju atimama teise buti lygiateise sutarties šalimi, kai sprendžiamas jiems priklausancios nuosavybes naudojimo klausimas, teise tureti sprendimo teise, disponuoti savo nuosavybe, aktyviai dalyvauti nuomos sutarties su žemes naudotoju sudarymo procese, kad pareiškejams nebutu primestos nesuderintos su pareiškeju valia bei nepalankios nuomos sutarties salygos pagal žemes naudotojo prašyma. Atkurimo istatymo 4 straipsnio 11 dalies nuostatose nera imperatyvo formuoti viena žemes sklypa aplink visus žemes naudotojo turimus poilsio statinius, iregistruotus vienu adresu, apribojant pareiškeju bendraja dalines nuosavybes teise. Atvirkšciai, pagal Metodikos 14 punkto nuostatas kiekvienam pareiškejui, jeigu jis pageidauja, leidžiama formuoti atskira sklypa, i kuri butu atkurtos nuosavybes teises. Kadangi to, kaip šis klausimas turetu buti sprendžiamas pagal šios bylos konkrecias faktines aplinkybes, nera nurodyta istatyme, todel jis sprestinas atsižvelgiant i nuosavybes teisiu atkurimo prioriteta, itvirtinta Atkurimo istatymo preambuleje, Žemes reformos 5 straipsnyje, Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatose. Aplinkybe, kad žemes naudotojo poilsio statiniai išsideste ant keliems savininkams gražinamos žemes ir ant valstybines žemes, nesudaro pagrindo formuoti aplink visus 29 poilsio statinius viena atskira sklypa bendrosios dalines nuosavybes teise visiems gražinamu žemes sklypu savininkams kartu su valstybe ir pastaraji iregistruoti nekilnojamojo turto registre.

22Pagal Atkurimo istatymo 4 straipsnio 11 dalies nuostatas aiškintina, kad mas žemes sklypas eksploatacijai nurodomas kaip apribojimas (servitutas) gražinamame savininkui natura žemes sklype suteikiamas neatlygintinai, bet ne kaip gražinamo žemes sklypo ribos, todel, jeigu ant žemes sklypo yra ne žemes savininkui priklausantys statiniai, pirmiau suformuojamas žemes sklypas pastatu eksploatacijai, po to atkuriamos nuosavybes teises gražinamo turto savininkui. Veliau žemes savininkas ir žemes naudotojas susitaria del žemes sklypo tolesnio naudojimo. Teismo nurodytos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatu normos netaikytinos šiam gincui, nes gincas kiles iš nuosavybes teisiu atkurimo ir šiam gincui turi buti taikomos specialiosios Atkurimo istatymo nuostatos, reglamentuojancios nuosavybes teisiu atkurima ir žemes sklypu formavima. Argumentas, kad 29 poilsio statiniai yra vienas nekilnojamas daiktas todel, kad iregistruotas viešame nekilnojamojo turto registro centre vienu adresu, atmestinas kaip neturintis ryšio su šia byla. Atkurimo istatymas, reglamentuojantis nuosavybes teisiu atkurima, ne, kad reikia atsižvelgti i nekilnojamojo turto registro adresa. Žemes naudotojas statinius iregistravo tik 1996 m. be žemes sklypo, jau po to, kai 1991 m. pareiškejai pateike prašymus atkurti nuosavybes teises. Žemes sklypas nera suformuotas ir iregistruotas viešame nekilnojamojo turto registre iki šiol. Be to, nekilnojamojo daikto statuso „stovyklos“ nera. Kiekvienas poilsio namelis turi atskira unikalu numeri ir gali funkcionuoti savarankiškai. Patys žemes naudotojai savo veiklos nuostatuose neiraše, kad ju veikla – vaiku poilsio organizavimas, o tik kita, niekur nepriskirta poilsio organizavimo veikla, todel netgi pagal veiklos tikslus laikytina, kad poilsio veikla atskirai gali buti organizuojama kiekviename poilsio namelyje. Tai, kad O. G. žemes sklypo riba pagal brežini (faktine situacija ženklinant nera nustatyta) kerta statinius nesudaro pagrindo neatkurti nuosavybes teisiu. Pagal brežini dalis vieno statinio (pažymejimas plane 21K1Ž, unikalus Nr. 5297-4010-9215, aprašytas 2.21 p.) yra išsidestes ant O. G. žemes sklypo, kita dalis ant žemes, gražinamos kitam savininkui – V. V.; kitas statinys (pažymejimas plane 8Klž, unikalus Nr. 5297-4010-9080, aprašyto 2.8 p.) yra išsidestes ant žemes savininku O. G. ir L. C. žemes sklypu, todel nurodyti žemes savininku paveldetojai ir statinio savininkas turi buti kvieciami ženklinant gražinamus žemes sklypus, nustatant statiniams eksploatuoti ribas, sudarant susitarimus.

23Pareiškejai pažymi, kad teismas nevertino aplinkybes, jog pretendentai visus reikiamus dokumentus del nuosavybes teisiu atkurimo yra pateike atsakovui, kad O. G. žemes sklypo ribos yra aiškios (pažymeta žemes reformos projekte 35-1, 35-2). Žemes naudotoju statiniu, esanciu ant O. G. žemes, teisine registracija patvirtinantys dokumentai yra viešame nekilnojamojo registro centre, todel vadovaujantis Atkurimo istatymo 18 straipsnio 1 dalies, 4 straipsnio 11 dalies nuostatomis Kauno apskrities viršininko administracija, pažymejusi statiniu eksploatacijai žemes sklypa gražinamame žemes sklype, jau privalejo atkurti nuosavybes teises pareiškejams, taciau iki šiol to nepadare ir toliau vilkina žemes gražinima. Teismo suformuluota išvada, kad nuosavybes teisiu atkurimas pareiškejams užsitese del AB „Kauno duona“ veiksmu, ignoravus atvykti sudaryti nuomos sutarti, bet ne del Kauno apskrities viršininko administracijos neteisetu veiksmu (neveikimo) prieštarauja Metodikos 11 punkto, Tvarkos 18 punkto., Atkurimo istatymo preambules, 4 straipsnio 11 punkto, Žemes reformos istatymo 5 straipsnio, Žemes reformos istatymo 9 straipsnio 3 dalies, 6 dalies 1 punkto, Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatoms, Konstitucijos 28 straipsnio, 29 straipsnio nuostatoms. Metodikos 13 punkto nuostata, kad iki žemes sklypu, kuriuose yra ne žemes savininkui priklausantys pastatai ir statiniai, sugražinimo natura apskrities viršininkas pagal projekto autoriaus pateiktus žemes sklypu kadastro duomenis ir planus sudaro su pastatu ar statiniu savininkais valstybines žemes nuomos sutartis, apskrities viršininko sprendime del nuosavybes teisiu atkurimo turi buti nurodyta, kad teises ir pareigos pagal valstybines žemes nuomos sutarti pereina žemes savininkui, jeigu šalys nesusitaria kitaip, ta apimtimi, kad apskrities viršininkas su žemes naudotojais (pastatu savininkais) sudaro valstybines žemes nuomos sutarti iki žemes sklypu sugražinimo žemes savininkams, prieštarauja Atkurimo istatymo preambules, 4 straipsnio 11 punkto, Žemes reformos istatymo 5 straipsnio, Žemes reformos istatymo 10 straipsnio 1 d nuostatoms, Konstitucijos 23 straipsniui.

24Atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija atsiliepimu i pareiškejos V. D. apeliacini skunda (t. II, b. l. 158–160) prašo apeliacini skunda atmesti kaip nepagrista. Atsiliepime nurodoma, kad iš teises aktu nuostatu akivaizdu, jog ginco žemes sklypas pirma turi buti išnuomotas jos naudotojui ir tik tuomet gali buti sprendžiamas nuosavybes teisiu atkurimo, gražinant žeme natura, klausimas. Teises aktai nenumato jokiu pagrindu, kuriems esant Kauno apskrities viršininko administracija turetu teisini pagrinda nesudaryti su treciuoju suinteresuotu asmeniu valstybines žemes nuomos sutarties ir neatsižvelgiant i žemes sklypo naudotojo prašyma išnuomoti valstybine žeme, atkurti nuosavybes teises pareiškejams gražinant ja natura be apribojimu. Pareiškeju reikalavimas ipareigoti Kauno apskrities viršininko administracija priimti sprendimus del nuosavybes teisiu atkurimo i O. G. nuosavybes teisemis valdyta 0,58 ha žemes sklypa Kacergines miestelyje, Kauno rajone, gražinant ji natura yra priešlaikinis, nes Atkurimo istatymo 18 straipsnio 1 dalis numato, kad sprendima del nuosavybes teisiu atkurimo apskrities viršininkas privalo priimti per 6 menesius nuo dokumentu, patvirtinanciu nuosavybes teises ir giminystes ryši, pateikimo bei kitu šiame istatyme nurodytu dokumentu parengimo dienos. Jei žemes reformos žemetvarkos projektu suformavus žemes sklypa prie AB „Kauno duona“ statiniu, nustacius šio sklypo duomenis, kaip to reikalauja Metodikos 96 punktas ir ši sklypa išnuomojus žemes sklypo naudotojui, per 6 menesius Kauno apskrities viršininkas nepriims sprendimo del nuosavybes teisiu atkurimo pareiškeju atžvilgiu, tokiu atveju pareiškejai igis teise gincyti tokia veika teismine tvarka. Kauno apskrities viršininko administracijos pozicijos teisinguma, kad turi buti formuojamas vienas žemes sklypas prie AB „Kauno duona“ naudojamu statiniu, kad žemes sklypas turi buti išnuomojamas ir tik tuomet pareiškejams gales buti atkurtos nuosavybes teises, patvirtina ir Nacionalines žemes tarnybos prie žemes ukio ministerijos 2006 m. balandžio 19 d. atsakymas Nr. 3B-(7.5)-G-254-376, ir Lietuvos Respublikos Seimo Kontrolieriaus 2007 m. birželio 12 d. pažyma Nr. 4D-2007/4-31.

25Tretysis suinteresuotas asmuo AB „Kauno duona“ atsiliepimu i V. D. apeliacini skunda (t. II, b. l. 162–165) prašo apeliacini skunda atmesti kaip nepagrista. Argumentas, jog yra nepagrista teismo išvada, kad iš pradžiu turi buti sudaroma nuomos sutartis tarp Kauno apskrities viršininko administracijos ir žemes naudotojo, ir tik po to priimamas sprendimas del nuosavybes teisiu atkurimo, kuriuo teises ir pareigos pagal valstybines žemes nuomos sutarti pereina žemes savininkui, jei šalys nesusitaria kitaip, prieštarauja Metodikos 10 punktui, kuris nedaro išlygu ir imperatyviai nurodo, jog iš pradžiu turi buti suformuotas žemes sklypas po kitam savininkui priklausanciais statiniais, esanciais ginco žemes sklype, sudaryta šio žemes sklypo nuomos sutartis ir tik tada gali buti atstatyta nuosavybes teise. Tvarkos 111 punktas nurodo, kad apskrities viršininkas turi išnagrineti prašymus ir priimti sprendimus del nuosavybes teisiu atkurimo per 6 men. nuo žemenaudos suprojektavimo žemes reformos žemetvarkos projekte ir paženklinimo vietoveje. Apie tai, jog žemes sklypo plotas ir ribos turi buti nustatyti žemetvarkos projekte, numatyta ir Tvarkos 18 punkte. Nagrinejamu atveju žemetvarkos projekte žemes sklypas (žemenauda) nera suprojektuotas ir paženklintas vietoveje, neaiškus jo plotas, todel Kauno apskrities viršininko administracija negali buti ipareigota atlikti nuosavybes teisiu atkurimo veiksmu. Metodikos 10 punkto nuostata užtikrina asmenu, kuriems atkuriama nuosavybes teise, interesus, ir asmenu, kuriems nuosavybes teise priklauso statiniai gražintinoje natura žemeje, interesu pusiausvyra. Kitu atveju, gražinus žeme pareiškejai, tiketina, kad bus vilkinamas nuomos sutarties pasirašymas ir gincijamas pagristas statiniu eksploatavimo laikotarpis, be kita ko, siekiant tokiu spaudimu išsireikalauti nepagristai palankias nuomos sutarties salygas ar priversti statiniu savininka parduoti statinius žemesne nei rinkos kaina. Del to butu nepagristai ir neteisetai apsunkintos treciuju asmenu teises naudoti nuosavybes teisemis priklausancius statinius pagal paskirti.

26Tretysis suinteresuotas asmuo pažymi, kad šiuo metu jis bando tinkamai igyvendinti savo teises ir sudaryti žemes nuomos sutarti su atsakovu, taciau jam trukdo patys pareiškejai. Pareiškejai pradejo gincyti treciajam asmeniui priklausanciu statiniu, kurie yra žemes sklype, i kurio dali nuosavybes teises nori atkurti pareiškejai, registracija, tuo užvilkindami žemes nuomos sutarties tarp treciojo asmens ir Kauno apskrities viršininko administracijos sudarymo procedura. Tik išsprendus byla del dalies statiniu igijimo senaties pagrindu, paaiškes, kokia dalis sklypo turi buti formuojama žemetvarkos projekte ir kokia dalis turi buti išnuomota – ar del statiniu, kuriu nuosavybes teise yra registruota Nekilnojamojo turto registre, ar ir del statiniu, kurie bus igyjami igyjamosios senaties budu. I šia byla istoje suinteresuotais asmenimis pareiškejai nesutinka su treciojo asmens pozicija byloje, kas stabdo žemes sklypo po statiniais suformavima ir, atitinkamai, žemes nuomos sutarties pasirašymo tarp apskrities viršininko administracijos ir treciojo suinteresuoto asmens klausima. Pareiškeja neskunde Kauno apskrities viršininko administracijos veiksmu ar neveikimo, neatkuriant nuosavybes teisiu i žeme, nors jau 2004 m. balandžio 29 d. vienas iš pareiškeju A. G. Kauno apskrities viršininko administracijos raštu Nr. S6-476 buvo informuotas apie tai, jog po treciajam asmeniui priklausanciais statiniais bus formuojamas vienas žemes sklypas. Kiti pareiškejai apie tai sužinojo veliausiai 2006 metais, taigi akivaizdu, jog pareiškejai praleido ABTI 33 straipsnyje numatytus skundo padavimo terminus ir nepraše ju atnaujinti.

27Atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija atsiliepimu i pareiškeju apeliacini skunda (t. II, b. l. 167–168) prašo apeliacini skunda atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad teismas pagristai gincui spresti pritaike tas teises aktu nuostatas, kurios reglamentuoja sklypu formavima (Nekilnojamojo turto kadastro nuostatu 20 punktas), nes Atkurimo istatymas nereglamentuoja sklypu, i kuriuos yra atkuriamos nuosavybes teises, formavimo. Visi 29 poilsio statiniai yra registruoti vienu adresu, todel pagal viešus nekilnojamojo turto registro duomenis sudaro viena statiniu kompleksa, kuriam eksploatuoti turetu buti formuojamas vienas žemes sklypas. Be to, i byla nera pateikta jokiu irodymu, kad kiekvienas iš šiu 29 poilsio statiniu galetu funkcionuoti ir buti eksploatuojamas savarankiškai, be valgyklos, tualetu ar kitu pastatu. Pareiškejai nurodo, kad statiniu eksploatacijai reikalingas žemes sklypas jau yra pažymetas. Taciau Žemes istatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas numato, kad žemes sklypai išnuomojami teritoriju planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris yra butinas statiniams ir irenginiams eksploatuoti pagal nekilnojamojo turto kadastre irašyta ju tiesiogine paskirti. Pagal Civilinio kodekso 1.109 straipsni civiliniu teisiu objektu gali buti identifikuotas ir istatymu nustatyta tvarka iregistruotas žemes sklypas. Ginco atveju statiniu, esanciu adresu J. J. g. 43, Kacergineje, Kauno rajone, nera suformuotas pagal teritoriju planavimo dokumenta, t. y. žemes reformos žemetvarkos projektu. Nera nustatytas nei sklypo dydis, nei jo naudojimo budas, nei specialios žemes sklypo naudojimo salygos, kaip tai numato Metodikos 96 punktas. Metodikos 13 punktas nera pripažintas prieštaraujanciu Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Be to, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, tiek Lietuvos Aukšciausiasis Teismas, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne karta yra pažymeje, kad Atkurimo istatymas numato ribota restitucija.

28Tretysis suinteresuotas asmuo akcine bendrove „Kauno duona“ atsiliepimu i pareiškeju apeliacini skunda (t. II, b. l. 170–176) prašo apeliacini skunda atmesti kaip nepagrista. AB „Kauno duona“ atsiliepime i pareiškeju apeliacini skunda palaiko pozicija, išdestyta atsiliepime i V. D. apeliacini skunda. Taip pat atkreipiamas demesys i tai, jog tuo atveju, jeigu butu formuojamas žemes sklypas apeliantu nurodytu budu (kaip sklypas, pažymetas 35-2 žemetvarkos projekte), tokiu atveju sklypo ribos kirstu treciojo asmens statinius, o tai prieštarautu Nekilnojamojo turto kadastro nuostatu 20 punktui, kuris tiesiogiai draudžia tokia situacija. Nors pareiškejai gincija Kauno apskrities viršininko administracijos sprendima del atsisakymo atkurti nuosavybes teises, skundo esme, jog Kauno apskrities viršininko administracija vilkina žemetvarkos projekto rengimo darbu atlikima, nes ne žemes, reikalingos statiniu eksploatacijai, t. y. ne servituto. Pagal Tvarkos 18 punkto nuostatas šie veiksmai yra veiksmai, atliktini iki apskrities viršininko sprendimo del nuosavybes teisiu atkurimo, todel pareiškeju reikalavimas turejo buti nagrinejamas išankstine neteismine gincu nagrinejimo tvarka, o Tvarkos nesilaikius, yra pagrindas nutraukti byla. Pareiškeju nurodytose Lietuvos Aukšciausiojo Teismo bylose faktines aplinkybes skiriasi nuo šios bylos aplinkybiu. Iki bus priimtas sprendimas atkurti nuosavybes teises i žeme, tokia žeme laikytina valstybine ar bent jau valstybes administruojama žeme, ka patvirtina tai, jog tokios žemes atžvilgiu kompetentingos institucijos atlieka ivairius veiksmus (žemetvarkos projektu rengimas ir t. t). Metodikos nuostatos ipareigoja Kauno apskrities viršininko administracija sudaryti tokios žemes nuomos sutarti nepriklausomai nuo to, ar jau yra pareikštas pretendentu prašymas atkurti nuosavybes teises i tokia žeme.

29Teiseju kolegija

konstatuoja:

30IV.

31Apeliaciniai skundai atmestini.

32Byloje gincas kyla del to, ar atsakovas turi pareiga atkurti nuosavybes teises i žemes sklypa natura kol dar nera sudaryta valstybines žemes nuomos sutartis su treciuoju suinteresuotu asmeniu, kuriam nuosavybes teise priklausantys pastatai stovi ginco žemeje.

33Byloje nekyla ginco del to, kad pareiškejai turi teise atkurti nuosavybes teises i žeme. Taip pat nera ginco del to, kad ginco žeme nepriskirtina valstybes išperkamai žemei pagal Atkurimo istatymo 12 straipsnio nuostatas. Taigi pareiškejai turi teise atkurti nuosavybes teises i ginco žeme natura.

34Pareiškejai apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas prieme neteiseta ir nepagrista sprendima, nes padare išvada, kad prieš atkuriant pareiškeju nuosavybes teises i ginco žeme, atsakovas privalo suformuoti viena žemes sklypa, butina treciojo suinteresuoto asmens nuosavybes teise turimu pastatu eksploatavimui, del šio žemes sklypo teises aktai atsakova ipareigoja su treciuoju suinteresuotu asmeniu sudaryti valstybines žemes nuomos sutarti ir tik po to atkurti pareiškeju nuosavybes teises.

35Vertindama pirmosios instancijos teismo sprendima ir proceso dalyviu argumentus teiseju kolegija visu pirma konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagristai nurode, jog nera pagrindo kalbeti apie pareiškeju pažeistas nuosavybes teises.

36Kaip mineta, byloje nekyla ginco, kad pareiškejai turi teise atkurti nuosavybes teises i ginco žeme natura, nes ji nera priskirtina valstybes išperkamai žemei (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gegužes 23 d. nutarti administracineje byloje Nr. A¹¹-942/2006; 2010 m. kovo 29 d. nutarti administracineje byloje Nr. A¹⁴⁶-521/2010).

37Vis delto teiseju kolegija pažymi, kad, kaip savo praktikoje yra nurodes Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, ne Lietuvos valstybe neteisetai nacionalizavo ar kitais neteisetais budais nusavino savininku turta. Taigi siekiant bent iš dalies atkurti teisinguma – atkurti pažeistas nuosavybes teises, buvo pasirinkta ne restitutio in integrum, bet ribota restitucija. Konstitucinis Teismas taip pat yra nurodes, kad nuosavybes teisiu atkurimo procese turi buti siekiama pusiausvyros tarp asmenu, kuriems atkuriamos nuosavybes teises, ir visos visuomenes interesu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsejo 6 d. nutarimas, analogiškai žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 1 d. nutarti administracineje byloje Nr. A⁵²⁵-202/2010). Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymejes, kad kol asmenims nuosavybes teises istatymu nustatyta tvarka nera atkurtos, jie dar nelaikomi turto savininkais (pvz., 1995 m. birželio 20 d., 1998 m. birželio 18 d. nutarimai), be to, istatymu leidejas turi diskrecija nustatyti nuosavybes teisiu atstatymo salygas. Analogiškos pozicijos del nuosavybes teisiu testinumo ir nuosavybes atkurimo proceso apimties bei ribu laikosi ir Europos žmogaus teisiu teismas (toliau – ir EŽTT). EŽTT savo praktikoje yra nurodes, kad Europos žmogaus teisiu konvencijos 1 protokolo 1 straipsnis negarantuoja teises, kaip tokios, atkurti nuosavybe (žr., pvz., 2003 m. kovo 6 d. sprendima Jasiuniene prieš Lietuva (pareišk. Nr. 41510/98) arba teises igyti nuosavybe. Be to Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnis valstybems narems neitvirtina jokiu apribojimu nustatant nuosavybes atkurimo apimti ir salygas, pagal kurias jos sutinka atkurti nuosavybes teises buvusiems savininkams (žr., pvz., 2004 m. rugsejo 24 d. sprendima Kopecky prieš Slovakija (pareišk. Nr. 44912/98).

38Teiseju kolegija pažymi, kad šio ginco išsprendimui, be kita ko, aktualios Atkurimo istatymo 4 straipsnio 11 dalies nuostatos. Juose numatyta, kad „kaimo vietoveje žeme, kuri naudojama ar nuomojama fiziniams, juridiniams asmenims ir Lietuvos Respublikoje isteigtiems Europos Sajungos valstybese narese ir kitose Europos ekonomines erdves valstybese isisteigusiu imoniu filialams, gražinama natura, jeigu ji pagal šio istatymo 12 straipsni nepriskirta valstybes išperkamai žemei. <...> Kai gražinama natura kitu fiziniu ir juridiniu asmenu naudojama ar nuomojama žeme, reikalinga nuosavybes teise ju valdomu pastatu ir statiniu (statomu ar pastatytu), taip pat poilsiavieciu pastatu ir statiniu (statomu ar pastatytu) eksploatacijai, arba kai nuosavybes teises atkuriamos perduodant kitu asmenu nuomojama žeme neatlygintinai nuosavyben lygiaverciu žemes sklypu, teises ir pareigos pagal valstybines žemes nuomos sutarti pereina naujajam žemes savininkui, jeigu šalys nesusitaria kitaip.“

39Ši nuostata detalizuota Tvarkos 18 punkte, kuriame numatyta, jog kaimo vietoveje esanti žeme, kuria naudoja arba nuomoja fiziniai ar juridiniai asmenys nuosavybes teise turimiems pastatams ir statiniams (statomiems ar pastatytiems), taip pat poilsiavieciu pastatams ir statiniams (statomiems ar pastatytiems) eksploatuoti ir kuri pagal Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo 12 straipsni nepriskirta valstybes išperkamai žemei, gražinama natura. Apskrities viršininkui priemus sprendima del nuosavybes teisiu atkurimo, teises ir pareigos pagal valstybines žemes nuomos sutarti pereina žemes savininkui, jeigu šalys nesutaria kitaip. Šiu žemes sklypu plotai ir ribos mi žemes reformos žemetvarkos projektuose. Tam tikros gincui aktualios nuostatos itvirtintos ir Metodikoje. Metodikos 12 punkte numatyta, kad jeigu gražinamame natura žemes sklype yra isiterpusi žeme, kuri naudojama arba nuomojama fiziniams ir juridiniams asmenims, nuosavybes teise turimiems pastatams ir statiniams (statomiems ar pastatytiems), taip pat poilsiavieciu pastatams ir statiniams (statomiems ar pastatytiems) eksploatuoti, ir pilieciai šia žeme pageidauja susigražinti natura, tuomet žemetvarkos projekte atskiru žemes sklypu projektuojami šiems pastatams eksploatuoti reikalingi žemes sklypai, mi šiu žemes sklypu plotai bei numatomi privažiuojamieji keliai. Projekto autorius šiuos žemes sklypus paženklina vietoje dalyvaujant pastatu ir statiniu savininkams ir pilieciams, kuriems ši žeme bus gražinama natura. Žemetvarkos skyrius šiuos asmenis kviecia i ženklinimo vieta registruotu laišku arba pasirašytinai ne veliau kaip prieš 10 dienu iki ženklinimo dienos. Be to, Metodikos 13 punkte numatyta, kad iki žemes sklypu, kuriuose yra ne žemes savininkui priklausantys pastatai ir statiniai, sugražinimo natura apskrities viršininkas pagal projekto autoriaus pateiktus žemes sklypu kadastro duomenis ir planus sudaro su pastatu ar statiniu savininkais valstybines žemes nuomos sutartis. Apskrities viršininko sprendime del nuosavybes teisiu atkurimo turi buti nurodyta, kad teises ir pareigos pagal valstybines žemes nuomos sutarti pereina žemes savininkui, jeigu šalys nesusitaria kitaip. Jeigu nera galimybes nustatyti pastatu ar statiniu savininka, žemetvarkos skyrius spaudoje paskelbia pretendento žemes sklypo, kuriame yra kitiems asmenims priklausantys pastatai ar statiniai, ženklinimo data

40Ivertinusi mineto teisinio reguliavimo turini teiseju kolegija konstatuoja, kad aptartu teises aktu nuostatomis iš esmes siekiama derinti pretendentu, siekianciu atkurti nuosavybes teises i žeme, ir pastatu, esanciu ant žemes, i kuria atkurtinos nuosavybes teises, savininku interesus. Akivaizdu, kad tokiu pastatu savininkams turi buti sudaromos tinkamos teisines ir faktines prielaidos eksploatuoti ju nuosavybes teise turimus pastatus, kurie stovi ant jiems nepriklausancios žemes. Butent del to teises aktai (konkreciai, Metodikos 12 ir 13 punktai) aiškiai nurodo, kad tokiu pastatu eksploatacijai atskiru žemes sklypu projektuojamas žemes sklypas, kuriame, inter alia, numatomi privažiuojamieji keliai, taip pat pabrežiama, kad tokio žemes sklypo valstybines žemes nuomos sutartis sudaroma iki nuosavybes teisiu i žeme atkurimo natura momento. Šis poreikis iš anksto, iki nuosavybes teisiu atkurimo i žeme momento, aiškiai apibrežti pastatu eksploatacijai butinas salygas, itin akivaizdus tais atvejais, kai nuosavybes teise turimi pastatai stovi ant žemes, kuri gražintina keliems pretendentams atkurti nuosavybes teises. Tokiu atveju iki nuosavybes teisiu atkurimo momento neišsprendus su pastatu eksploatacija susijusiu klausimu ir ju neapibrežus valstybines žemes nuomos sutartimi, butu užprogramuojamas tolesnis socialinis konfliktas, nes pastatu savininkui susitarti su keliais žemes sklypu savininkais del vieningu žemes naudojimo salygu tiketinai butu žymiai sudetingiau nei ši klausima suderinti su atsakovu pasirašant valstybines žemes nuomos sutarti.

41Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas, ivertines byloje taikytina teisini reguliavima ir faktines bylos aplinkybes, atmete pareiškeju skunda. Tai darydamas jis iš esmes atsižvelge i du aspektus. Pirma, i ta faktine aplinkybe, kad treciajam suinteresuotam asmeniui priklausantys pastatai yra išsideste keliu buvusiu savininku, kurie nuosavybes teises pretenduoja atkurti natura, žemeje. Skundo pateikimo teismui metu del dalies pastatu dar vyko teisminiai gincai, todel atsakovas neturejo teisinio ir faktinio pagrindo suformuoti žemes sklypa prie treciojo suinteresuoto asmens valdomu pastatu ir, atitinkamai, del šio žemes sklypo sudaryti valstybines žemes nuomos sutarti. Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipe demesi, kad jei žemes sklypas butu formuojamas pareiškeju prašomu budu, jo riba kirstu treciajam suinteresuotam asmeniui priklausancius pastatus, o tai nebutu suderinama su Nekilnojamojo turto kadastro nuostatu 20 punktu.

42Teiseju kolegija, ivertinusi bylos medžiaga, iš esmes pritaria tokioms pirmosios instancijos teismo išvadoms.

43Byloje nekyla ginco, kad treciajam suinteresuotam asmeniui nuosavybes teise priklausantys pastatai stovi žemeje, i kuria natura nuosavybes teises siekia atkurti keli pretendentai (t. I, b.l. 71). Ši ginco žeme yra treciojo suinteresuoto asmens faktiškai valdomame ir naudojamame 2,3 ha valstybines žemes sklype, kuriame išsideste treciajam suinteresuotam asmeniui nuosavybes teise priklausantys pastatai. Vienas iš atsakovo argumentu, del kuriu jis atsisako atkurti pareiškeju nuosavybes teises, yra toks, kad del dalies pastatu tebevyksta teisminiai gincai, todel žemes sklypas prie treciojo suinteresuoto asmens turimu pastatu šiuo metu negali buti formuojamas (t. II, b.l. 160). Del šios faktines aplinkybes ginco taip pat nera. Kaip matyti iš bylos medžiagos (t. I, b.l. 41-48), tretysis suinteresuotas asmuo Kauno rajono apylinkes teismui buvo pateikes prašyma del nuosavybes teisiu igijimo pagal igyjamaja senati fakto nustatymo (t. I, b. l. 41-48), kuriuo prašoma nustatyti, jog tretysis suinteresuotas asmuo pagal igyjamaja senati igijo nuosavybes teises i tam tikrus nekilnojamuosius daiktus, esancius 2,3 ha jo valdomame žemes sklype. Kaip matyti iš LITEKO duomenu bazes, Kauno rajono apylinkes teismas toki prašyma 2010 m. gegužes 6 d. sprendimu (civ. bylos Nr. 2-236-97/2010) tenkino, taciau šis sprendimas nera isiteisejes, nes buvo apskustas apeliacine tvarka. Taigi kol nera isiteisejes teismo sprendimas minetoje byloje, atsakovas neturi teisinio pagrindo suformuoti viena žemes sklypa, butina treciojo suinteresuoto asmens pastatu eksploatavimui.

44Kaip mineta, Metodikos 12 ir 13 punktai itvirtina aišku imperatyva atsakovui toki sklypa suformuoti ir iki atkuriant nuosavybes teises del jo su treciuoju suinteresuotu asmeniu sudaryti valstybines žemes nuomos sutarti. Teiseju kolegija taip pat pažymi, kad nors pareiškejai nurodo, kad atsakovas pagal Atkurimo istatymo turi pareiga jiems nuosavybes teises i ginco žeme atkurti per 6 menesius nuo dokumentu, patvirtinanciu nuosavybes teises ir giminystes ryši, pateikimo bei kitu šiame istatyme nurodytu dokumentu parengimo dienos, šis terminas pagal Tvarkos 111 punkta skaiciuojamas nuo žemenaudos suprojektavimo žemes reformos žemetvarkos projekte ir paženklinimo vietoveje momento. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2003 m. liepos 2 d. nutarti administracineje byloje Nr. A¹⁰-616/2003). Taigi ivertinus faktines bylos aplinkybes nera pagrindo teigti, kad atsakovas pažeide minetas Atkurimo istatymo 18 straipsnio 1 dalies nuostatas.

45Del pirmiau išdestytu priežasciu teiseju kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teisinio pagrindo tenkinti pareiškeju skunda nera. Atitinkamai, pareiškeju apeliaciniai skundai atmestini, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

46Pareiškejai apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad, ju manymu, Metodikos 13 punkto nuostatos, ta apimtimi, kiek jose reikalaujama, kad atsakovas su žemes naudotojais (pastatu savininkais) iki nuosavybes teisiu atkurimo natura momento sudarytu valstybines žemes nuomos sutarti, prieštarauja Atkurimo istatymo preambules ir 4 straipsnio 11 dalies, Žemes reformos 5 ir 10 straipsnio 1 dalies, taip pat Konstitucijos 23 straipsnio nuostatoms.

47Teiseju kolegija pažymi, kad pareiškeju pateikiami argumentai iš esmes sietini su nuosavybes teisiu apsaugai taikytinomis teises normomis. Atsižvelgiant i pirmiau mineta Konstitucinio Teismo praktika darytina išvada, kad pareiškeju argumentas, jog ginco žeme nera valstybine žeme, nera pagristas. Taip pat nera pagrindo remtis Konstitucijos nuostatomis, reglamentuojanciomis nuosavybes paemima visuomenes poreikiams. Del šiu priežasciu teiseju kolegija pažymi, kad jai nekyla abejoniu del Metodikos 13 punkto nuostatu atitikties pirmiau minetoms aukštesnes galios teises normoms.

48Vadovaudamasi Administraciniu bylu teisenos istatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teiseju kolegija

Nutarė

49Pareiškeju A. G., A. E., J. G., V. D. ir I. G. apeliacinius skundus atmesti.

50Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 29 d. sprendima palikti nepakeista.

51Nutartis neskundžiama.