Byla I-853-365/2013
Dėl neturtinės žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Dzedulionis, dalyvaujant pareiškėjui V. K. (V. K.), atsakovės atstovams Rimantui Marčiukaičiui, Irmantui Markevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės vietų atėmimo ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir

Nustatė

2Pareiškėjas V. K. (V. K.) prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – LAVL) 250 000 (du šimtus penkiasdešimt tūkstančių) Lt neturtinei žalai atlyginti. Skunde nurodė, kad 2011 m. atlikdamas bausmę Pravieniškių 2-uose pataisos namuose (toliau – Pravieniškių 2-uose PN) patyrė akies traumą, dėl kurios buvo nuvežtas į LAVL. Gydytoja jį apžiūrėjo ir, nepamačiusi sunkios traumos, įrašė į paprastą eilę ko Santariškių ligoninės konsultacijai, nors jis reikalavo vežti jį į ligoninę skubiai. LVAL grąžino jį atgal į Pravieniškių 2-uosius PN laukti eilės konsultacijai į Santariškių ligoninę. Važinėti etapu ir nešioti savo sunkius daiktus itin kenksminga sveikatai, nes gali dėl to apakti, tačiau LAVL direktoriui tai nesvarbu, jie nesirūpina pareiškėjo sveikata. 2011 m. gruodžio mėn. buvo etapuotas į LAVL, iš kurios 2012 m. sausio 4 d. nuvežtas į Santariškių ligoninę konsultacijai. Buvo nustatyta kairės akies trauma- tinklainės atšokimas. Sužinojęs diagnozę buvo šokiruotas ir atsisakė operuotis, nesuvokdamas ką sako, nes neturėjo laiko pagalvoti. Grįžęs po konsultacijos į LAVL, pagalvojęs nusprendė daryti operaciją. Nuėjęs pas akių gydytoją paprašė vėl įrašyti jį į eilę akies operacijai. LAVL įrašė į paprastą eilę akies operacijai daryti, o iki to laiko jis buvo nuvežtas į Pravieniškių 2-uosius PN bausmei atlikti. Po kelių mėnesių jo sveikatos būklė pablogėjo, ėmė blogėti regėjimas, mažėjo regėjimo diapazonas, todėl kreipėsi į Pravieniškių 2-ųjų PN gydytoją, prašydamas sužinoti operacijos datą. Gydytoja pasakė, kad nustatyta operacijos diena yra 2012 m. gegužės 24 d. Tą dieną atvykęs į LAVL sužinojo, kad nėra duomenų apie tai, kada bus daroma operacija Santariškių ligoninėje, todėl vėl buvo išvežtas į Pravieniškių 2-uosius PN laukti operacijos. Prieš išvažiuojant gydytoja pasakė, kad 2012 m. liepos 4 d. paskirta operacija. 2012 m. liepos 4 d. buvo nuvežtas į Santariškių ligoninę. Apžiūrėjusi gydytoja pasakė, kad reikia daryti ekstra operaciją, kad jokie gydymai, vaistai nepadės. Nežiūrint į tai, jis buvo nuvestas atgal į konvojaus automobilį, o atėjusi med. sesuo pasakė, kad operacijos artimiausiu metu nebus ir kad jis vėl iš naujo įrašytas į eilę akies operacijai daryti, kad operacijos data numatyta 2013 m. sausio 16 d. Mano, kad gydytojai netinkamai jį gydo, netinkamai vertina jo sveikatos būklę .Dėl to kalti Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktorius bei personalas, kurie sąmoningai nesiėmė jokių veiksmų jo ligos progreso stabdymui, dėl ko kyla pavojus prarasti regėjimą. Tokiais veiksmais LAVL direktoriaus ir jo pavaldinių veiksmais padaryta nepataisoma sveikatos būklei žala, dėl ko patyrė nepatogumus, dvasinius ir gyvenimiškus, psichologinę, emocinę depresiją, bendravimo galimybių apribojimus, kančias, baimę dėl regėjimo praradimo. Daro išvadą, jog VAVL gydytoja I. L. savo veiksmais sukėlė jam didelių nepatogumų, baimę dėl regos praradimo, nepateisinamą nervinę įtampą bei palankias sąlygas regėjimui prarasti. Dėl to prašo priteisti 250000 litų neturtinei žalai atlyginti.

3Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujanti Laisvės atėmimo vietų ligoninė su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas pats nesirūpina savo sveikata, nes 2012 m. sausio 4 d. priėmimo metu pas Santariškių konsultacinės poliklinikos gydytoją-oftalmologę atsisakė siūlomo skubaus operacinio gydymo. Be to, pareiškėjas skunde teismui pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiškai neprašo teismo įpareigoti laisvės atėmimo vietų įstaigas konvojuoti pareiškėją į tretinio lygio sveikatos priežiūros įstaigą, o jos specialistus padaryti pareiškėjui akies operaciją neplanine ekstra tvarka. Santariškių klinikų konsultacinės poliklinikos gydytoja-oftalmologė 2012 liepos 4 d. pareiškėjui operacinį gydymą paskyrė 2013 m. sausio 16 d., ir tai patvirtina LAVL gydytojų sprendimo užsakyti tretinio lygio sveikatos priežiūros specialisto konsultaciją planine tvarka pagrįstumą. Ligoninės darbuotojai ėmėsi visų būtinų veiksmų suteikiant pareiškėjui būtinas sveikatos priežiūros paslaugas bei organizuojant jų suteikimą tretinio lygio sveikatos priežiūros įstaigoje, pareiškėją tyrė bei skyrė reikalingą gydymą adekvačiai pareiškėjo nusiskundimams bei kitoms turimoms medicininėms indikacijoms. Todėl jokių neteisėtų veiksmų (neveikimo) pareiškėjo atžvilgiu neatliko. Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra visiškai nepagrįstas. Apibūdindamas tariamai patirtą žalą pareiškėjas apsiribojo faktais nepagrįstais teiginiais, kad jam padaryta nepataisoma žala sveikatai, nepatogumai, emocinė depresija, bendravimo galimybių apribojimas. Niekuo nepagrįsta ir prašoma priteisti ieškinio suma.

4Teismo posėdyje pareiškėjas prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde išdėstytais motyvais. Paaiškino, kad pirmą kartą dėl akių traumos į gydytoją kreipėsi 2011 m. rugsėjo 21 d., kuri liepė pirmu etapu konvojuoti į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, todėl šiai medikei pretenzijų neturi. LAVL gyd. I. L. užrašė konsultacijai Santariškių klinikose eilės tvarka, nors jis prašė nuvežti kuo skubiau. 2012 m. sausio 4 d. Santariškių klinikos gydytojos siūlytos skubios operacijos atsisakė būdamas šoko būsenoje, tačiau grįžęs į LAVL persigalvojo ir prašė gydytojos užrašyti operacijai, kuri sutiko tai padaryti. Gydytojams iki pirmos konsultacijos pretenzijų neturi. Laikui einant, jam būnant Pravieniškių 2-uose PN, pradėjo blogėti regėjimas, skausmo nejautė, tačiau regėjimas blogėjo, todėl kreipėsi į Pravieniškių PN gydytoją dėl informacijos apie tai, kada bus daroma akių operacija. 2012 m. gegužės 20 d. buvo nuvežtas į LAVL, iš kurios 2012 m. gegužės 24 d. turėjo būti pervežtas operuoti į Santariškių klinikas, tačiau jam buvo paaiškinta, kad gydytojas atostogauja, kad kažkokių dokumentų neranda, todėl operacija tą dieną nebuvo atlikta, o jis parvežtas į Pravieniškių 2-uosius PN. 2012 m. liepos 4 d. Santariškių klinikų gydytoja po apžiūros įrašė pareiškėją į eilę operuotis planinę tvarka 2013 m. sausio mėn. Pareiškėjas negalėjo paaiškinti nuo ko atsirado tinklainės atšoka, nurodė, kad tai galėjo atsitikti dėl traumos sportuojant, kojos keliu pataikius į akį, teigė, kad tai galėjo įtakoti ir buvimas Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime, laikant blogomis sąlygomis. Pretenzijas reiškia dėl pirmos konsultacijos, kadangi gydytojas turėjo diagnozuoti ligą, o gydytoja to nepadarė, todėl jis prašo 250 000 (dviejų šimtų penkiasdešimt tūstančių) litų neturtinės žalos už patirtą riziką, baimę, kad gali prarasti regėjimą. Esant tokiai diagnozei jis negali greitai judėti, daugiau laiko praleidžia lovoje, gulėdamas lovoje priaugo apie 20 kg svorio. Reiškia pretenzijas gydytojams reiškiamos dėl ilgą laiką nedaromos akies tinklainės operacijos.

5Atsakovės atstovo atstovas teismo posėdyje su skundu nesutiko, savo poziciją grindė atsiliepime į skundą išdėstytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad tuo atveju, kai gydytojas nustato, kad yra skubus atvejis, kad žmogaus gyvybei gresia pavojus ar realus pavojus jo sveikatai, ir kad nedelsiant reikia vežti į aukštesnio lygio ligoninę, gydytojas užpildo paraišką, kurios pagrindu organizuojamas skubus konvojavimas. Kokios nors specialios tvarkos dėl skubaus vežimo pas gydytojus konsultacijai nėra.

6Liudytoja I. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji dirba LAVL gydytoja oftalmologe ir atvykus pareiškėjui konsultacijai ligos diagnozės tiksliai nustatyti neturi galimybės, todėl šis buvo siųstas į Santariškių klinikas konsultacijai. 2012 m. sausio mėn. Santariškių klinikose pareiškėjas siūlomos skubios operacijos atsisakė, todėl skubotumo daryti tokią operaciją neliko. Tiek 2012 m. gegužės mėn., tiek 2012 m. liepos mėn. apžiūrėjus pacientą pakitimų dėl tinklainės atšokos nebuvo, t.y. ligonio būklė stabilizavosi. Tą patį patvirtino ir Santariškių klinikų gydytoja. Kodėl pareiškėjas Santariškių ligoninėje nebuvo operuojamas 2012 m. gegužės mėn., paaiškinti negali, nes nežino priežasčių. Santariškių klinikose operacija pareiškėjui numatyta 2013 m. sausio mėnesį ir apie jis buvo informuotas 2012 m. liepos mėnesį vizito Santariškių ligoninėje pas gydytoją metu. Tinklainės atšokimas galimas arba dėl traumos, arba savaiminis. Pas pareiškėją galėjo būti ir savaiminis, kadangi taip jau buvo anksčiau jo dešinėje akyje. Pareiškėjas dėl šios diagnozės nepatogumų neturi, o esantys apribojimai dėl bėgiojimo, jam galėjo būti nustatyti jau po dešinės akies tinklainės atšokos operacijos. Esant tokiai diagnozei pareiškėjas dėl to nelaikomas nedarbingu, dirbti ir sportuoti gali, papildomo saugumo priemonių laikytis nereikia. Nuo 2011 m. gruodžio mėn. iki dabar pareiškėjo kairės akies būklė tokia pati, regėjimas neblogėja.

7Liudytoja S. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji yra Santariškių klinikų gydytoja oftalmologė . 2012 m. sausio 4 d. pareiškėjui vizito metu buvo nustatyta kairės akies tinklainės atšoka, išaiškintos šios diagnozės pasekmės, pasiūlyta operuotis iš karto, nes tuo metu tai buvo ekstrinė patologija, tačiau pareiškėjas atsisakė, tai patvirtindamas savo parašu. Skubus atvejis yra tuo metu, kai nustatomas tinklainės atšokos faktas, tačiau, jei asmuo atsisako skubiai operuotis, skubos nebelieka, tada gali būti operuojama planine tvarka. Atsisakius operacijos toliau stebima paciento būklė. Kiekvieno asmens atvejis skirtingas, būna, kad tinklainė prigyja savaime, kai pats organizmas kovoja su liga. 2012 m. liepos mėn. apžiūros metu nustatyta, jog pareiškėjo būklė nuo sausio mėn. nepasikeitusi, todėl jis įrašytas į planinės operacijos atlikimo eilę, o ne skubiai operacijai. Po apžiūros ji padarė išvadą, jog atšokusios tinklainės būklė nekis, organizmas pats tvarkėsi su liga. Prieš atliekant operaciją pacientas apžiūrimas, nes būna atvejų, kai tinklainė prigyja savaime ir tokiu atveju operaciją daryti netikslinga. Tinklainės atšoka galima savaiminė arba po traumos. Pareiškėjui nepatogumų dėl šios ligos jokių nėra, jo matymas geras, neblogėja, judėjimas galimas, kokių nors ypatingų saugumo priemonių nereikia. Atkreipia dėmesį, kad kiekvienas atvejis yra individualus, bendrų taisyklių, kurios galėtų būti taikomos visiems atvejams, nėra.

8Teismo nutartimi į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtraukta Santariškių ligoninė. Jo atstovė teisminio nagrinėjimo metu aiškino, kad operacijos ekstriškumas išnyko pareiškėjui atsisakius skubios operacijos pirmą kartą. Liepos mėnesį pareiškėjas buvo apžiūrėstas ir nustatyta, kad atšoka nedidėja, todėl pareiškėjas buvo pastatytas į eilę akies tinklainės atšokos planinei operacijai. Buvo nuspręsta, kad susirinkęs konsiliumas nuspręs kokia operacija pareiškėjui reikalinga. Po operacijos 2013-01-18 turėjo būti atlikta operuotos akies apžiūra po savaitės ir po mėnesio; tai užfiksuota epikrizėje ir jokių kitų lapelių gydytojas nerašinėja. Operacijos ekstriškumas apsiriboja laiko periodu. Jei procesas tampa lėtiniu, tai operacija atliekama planine tvarka. Pareiškėjui pirmą kartą atsisakius skubios operacijos, klausimai buvo sprendžiami planine tvarka. Nuo liepos mėn. iki operacijos pareiškėjo regėjimas nepablogėjo, būklė nekito. Pareiškėjui buvo atliekama ne sudėtingesnė operacija, o pasirinktas kitas operavimo būdas, kitas gydymo būdas dėl tinklainės priklijavimo. LAVL gydantis gydytojas registruoja konsultacijai ir sprendžia, ar konsultacija turi būti skubi, ar ne. Pooperacinis periodas yra 2 mėnesiai. Po operacijos kitą dieną gydytojas operuotos akies neapžiūrinėja, praėjus savaitei po operacijos operuotą akį turėjo apžiūrėti Laisvės vietų atėmimo ligoninės gydytojas.

9Skundas netenkinamas.

10Bylos medžiaga liudija, kad pareiškėjas 2011 m. rugsėjo 21 d. atvyko į LAVL oftalmologo konsultacijai. Buvo atlikta sveikatos apžiūra, surašyti pareiškėjo nusiskundimai, hospitalizuotas į akių skyrių, paskirtas oftalmologo konsultacijai (b. l. 31). Užpildyta gydymo stacionare istorija Nr. 1921-506 (b. l. 24-33). 2011 m. rugsėjo 22 d. buvo paskirti tyrimai ir gydymas okulisto nuožiūra. 2011 m. rugsėjo 26 d. gydytoja I. L. fiksavo, kad pareiškėjo nusiskundimą, jog „prieš 1 mėn. užsigavo kairę akį ir dabar jam atrodo, kad siaurėja akiplotis, nori pasitikrinti Santariškėse. Dešinė akis operuota dėl tinklainės atšakos. <...> Tinklainė priglusi, kiek mato tinklainės atšokos nėra, nebent būtų toli periferijoje, kur tiesioginiu oftalmoskopu nemato. Užpildytas reikalavimas dėl planinės konsultacijos užsakymo“ (b. l. 32). 2011 m. rugsėjo 28 d. pacientas išrašomas iš LAVL; gydytoja I. L. užpildė epikrizę, nurodydama, kad ligonio būklė išrašant tokia kaip ir atvykus, užpildytas reikalavimas dėl konsultacijos Santariškių poliklinikoje užsakymo; apie konsultacijos laiką bus pranešta faksu (b. l. 33). 2011 m. spalio 13 d. buvo gauta paskyra oftalmologo konsultacijai į Santariškių konsultacinę polikliniką 2012 m. sausio 4 d. (b. l. 37).

112011 m. gruodžio 28 d. pareiškėjas atvyko į LAVL iš Pravieniškių PN oftalmologo konsultacijai, numatytai 2012 m. sausio 4 d. Buvo užpildyta gydymo stacionare istorija, atlikta sveikatos apžiūra, surašyti pareiškėjo nusiskundimai, paskirti tyrimai ir gydymas pagal okulisto rekomendacijas. Pirminė diagnozė I laipsnio Myopia, Pseudophakia. 2012 m. sausio 4 d. pareiškėjas buvo etapuotas į Santariškių konsultacinę polikliniką oftalmologo konsultacijai, kurios metu nustatytas tinklainės plyšys su tinklainės atšoka (Pseudophakia ruptūra et oblatio retinae os). Po apžiūros Santariškių konsultacinės poliklinikos gydytoja - oftalmologe S. P. pareiškėjui rekomendavo ruoštis ekstra operacijai, tačiau pacientas (pareiškėjas) gydymo operacijos atsisakė, patvirtindamas tai savo parašu (b. l. 45-46). Gydytoja I. L. epikrizėje pažymėjo, kad pacientas konsultuotas Santariškių klinikose ir jam siūlyta skubiai gultis į ligoninę operuotį kairę akį, tačiau pacientas atsisakė. Po to, kai grįžo į LVAL, pacientas pareiškė, kad pergalvojo ir norėtų operuotis (b. l. 47). 2012-01-04 gydytoja I. L. užpildė reikalavimą dėl planinės operacijos užsakymo, 2012-06-04 buvo gauta paskyra oftalmologo konsultacijai, numatytai 2012-07-04, Santariškių konsultacinėje poliklinikoje (b. l. 61). 2012 m. sausio 6 d. pareiškėjas buvo išrašytas iš LAVL. Pacientui buvo paaiškinta, kaip turi elgtis, kokio režimo laikytis (b. l. 40-41).

12Iš gydymo stacionare istorijos Nr. 1350-324 (b. l. 48-58) matyti, 2012-05-18 pareiškėjas atvyko į LAVL iš Pravieniškių PN pagal Pravieniškių PN-AK gydytojo Z. N. siuntimą dėl akių operacijos (b. l. 51). 2012 m. gegužės 21 d. gydytoja I. L. nurodė, kad jos reikalavimas dėl operacijos pildytas sausio mėn., yra pas medicinos statistikę, bet, jos nuomone, operacija nesuderinta nei su Santariškių poliklinika, nei su LAVL rėžimine dalimi, paprašyta suderinti naują išvežimo laiką (b .l. 56). 2012 m. gegužės 23 d. gyd. I. L. nustatė, kad paciento akių būklė tokia pati - nepakitus (b. l. 57). 2012-05-25 pareiškėjas buvo išrašytas iš LAVL (b. l. 58).

132012-06-27 pareiškėjas atvyko į LAVL iš Pravieniškių PN, paskirtai oftalmologo konsultacijai, numatytai 2012-07-04. Buvo užpildyta gydymo stacionare istorija, atlikta sveikatos patikra. 2012-07-04 pareiškėjas iš LAVL etapuotas į Santariškių konsultacinę polikliniką. Konsultacijos metu gydytoja S. P. pareiškėją įrašė į planuojamų operacijų eilę 2013- 01-16 dienai dėl akių operacijos (b. l. 67-68).

14Pareiškėjas buvo pristatytas į Santariškių kliniką 2013 metų sausio mėnesį ir jam sausio 17 d. atlikta akies operacija. Po operacijos jis vėl buvo grąžintas į Lukiškių TIK. Po operacijos pareiškėjas ir toliau laikosi savo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes po apžiūros liepos mėnesį operacija buvo paskirta beveik po pusės metų ir tai kėlė nerimą, kad, taip ilgai nedarant operacijos, gali negrįžtamai pablogėti regėjimas. Teigia, kad regėjimas, jo nuomone, kažkiek pablogėjo, tačiau negali to pagrįsti, negali paaiškinti, kuo tai pasireiškė ir kodėl taip galvoja. Po operacijos nesijaučia geriau, nustatyti papildomi apribojimai. Gydytojai sakė, kad turėjo apžiūrėti 2013-01-18, tačiau to nepadarė ir sakė, kad apžiūrės vietoje, tačiau vietiniai gydytojai neapžiūrėjo, nes neturi tam tinkamos įrangos ir užrašė apžiūrai į Santariškių klinikas. Mano, kad jam žala padaryta, nes dėl operacijos atidėjimo tokiam ilgam laikotarpiui, liga įsisenėjo ir reikėjo daryti sudėtingesnę operaciją, kuo tas sudėtingumas pasireiškė – paaiškinti negalėjo.

15Teismui pateikta VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos epikrizė, surašyta 2013 01 17 d. Šioje epikrizėje fiksuota, kad prieš pusantrų metų patyrė akies traumą , po kurios, praėjus mėnesiui laiko, akyje pastebėjo patamsėjimą. Per 1,5 metų nuo galimos akies traumos vaizdo iškritimas beveik nepasikeitė ( minimaliai padidėjo). Pareiškėjui buvo atlikta operacija – kairės akies tinklainės ekstraskleralinis plombavimas lygiagrečia limbui plomba bei transkleratinė kriopeksija. Operacija praėjo be komplikacijų. Ligonis išrašytas ambulatoriniam gydymui operacijos dieną. Numatyta okulisto kontrolė pagal gyvenamąją vietą po 1 savaitės, o VUSL po 1 mėnesio esant reikalui. (b.l. 170).

16Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

17Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008-04-16 sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 pažymėjo, kad įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas, materialiojo teisinio pobūdžio, faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Pabrėžtina, kad būtent pareiškėjui kyla pareiga pateikti įrodymus, kurie sudarytų pagrindą konstatuoti nurodytų privalomųjų viešosios atsakomybės sąlygų egzistavimą. Tokių įrodymų nepateikus, reikalavimas dėl žalos atlyginimo negali būti tenkinamas.

18Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 11 str. 1 d. 3 p. nustato nuteistojo teisę į medicininę pagalbą. BVK 174 str. 2 d. nustato, kad pataisos įstaigose ir areštinėse steigiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigos arba tarnybos. Šių įstaigų bei tarnybų struktūrą, etatų skaičių ir veiklos tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministerija ir Teisingumo ministerija. Infekcinėmis ligomis sergantiems nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, gydyti ir laikyti steigiamos laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigos. Sveikatos apsaugos ministerijos ir Teisingumo ministerijos 2009 m. kovo 18 d. įsakymo Nr. V-195/1R-76 patvirtinto Laisvės atėmimo vietose veikiančių asmens sveikatos priežiūros tarnybų struktūros, etatų skaičiaus ir darbo tvarkos aprašo 3 punkte nustatyta, kad Laisvės atėmimo vietose veikiančiose tarnybose suimtiesiems ir nuteistiesiems turi būti teikiamos pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos laisvės atėmimo vietose, Laisvės atėmimo vietų ligoninėje arba užtikrinamos pagal sutartis su valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, tretinės – užtikrinamos pagal sutartis su valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigomis.

19Nustatyta, kad pareiškėjas ėmėm skųstis dėl akies problemų ir jis buvo pristatytas į LAVL bei pristatytas į Santariškių ligoninę konsultacijai. Pasiūlius daryti operaciją skubos tvarka, pareiškėjas nesutiko ir vėl buvo grąžintas į LAVL. Praėjus kuriam laikui pareiškėjas persigalvojo ir informavo gydytoją dėl noro operuotis. Pastaroji vėl užsakė pareiškėjui vizitą į Santariškių ligoninę, kuri jis buvo pristatytas 2012 metų liepos mėnesį. Po ligonio apžiūros, buvo paskirta operacijos data – 2013 metų sausio mėnesį.

20Kaip minėta, pareiškėjas po akies traumos praėjus mėnesiui laiko pajuto akyje tamsią užuolaidą, t.y. įvyko pakitimai, dėl ko kreipėsi pas medikus. Nuo pirmos apžiūros pas gydytoją iki operacijos nebuvo fiksuoti kokie nors kairės akies pakitimai. 2013 01 17 d. epikrizėje nurodoma, kad per 1,5 metų vaizdo iškritimas beveik nesikeitė - minimaliai padidėjo. Duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad tas padidėjimas įvyko ne prieš pirmą specialistų apžiūrą, o per laiką, praėjusį po šios apžiūros iki operacijos, nenustatyta. Todėl darytina išvada, kad neįrodyta, jog pareiškėjui, atidėjus operaciją nuo 2012 metų liepos mėnesio iki 2013 metų sausio mėnesio, kilo kokios nors neigiamos realios pasekmės, t.y. reali žala. Neįrodžius, kad padaryta reali žala, nėra pagrindo teigti, kad gydytojų veiksmai, sprendžiant operacijos atlikimo klausimus planine tvarka, buvo neteisėti.

21Pareiškėjas teigė, kad jis, atsisakęs operuotis skubos tvarka, per laikotarpį iki operacijos atlikimo pergyveno, buvo priverstas saugotis, kad nepažeistų akies dar kartą , dėl ko mažiau judėjo, sustorėjo ir patyrė nepatogumus. Šiuo pareiškėjo argumentus teismas vertina kritiškai, nes nepatogumai kilo dėl akies traumos, o ne dėl nustatyta tvarka realizuojamos gydymo eigos. Pareiškėjas pats pripažino, kad LAVL gydytojai neturi objektyvių galimybių tinkamai apžiūrėti ir diagnozuoti ligą bei taikyti reikalingas gydymo priemones. Todėl jo pretenzijos LAV ligoninei dėl sukeltų nepatogumų teismo vertinamos kaip nepagrįstos ir skundas atmestinas.

22Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

Nutarė

23V. K. (V. K.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

24Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Dzedulionis,... 2. Pareiškėjas V. K. (V. K.) prašo priteisti iš Lietuvos valstybės,... 3. Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujanti Laisvės atėmimo vietų ligoninė... 4. Teismo posėdyje pareiškėjas prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde... 5. Atsakovės atstovo atstovas teismo posėdyje su skundu nesutiko, savo poziciją... 6. Liudytoja I. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji dirba LAVL gydytoja... 7. Liudytoja S. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji yra Santariškių... 8. Teismo nutartimi į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtraukta... 9. Skundas netenkinamas.... 10. Bylos medžiaga liudija, kad pareiškėjas 2011 m. rugsėjo 21 d. atvyko į... 11. 2011 m. gruodžio 28 d. pareiškėjas atvyko į LAVL iš Pravieniškių PN... 12. Iš gydymo stacionare istorijos Nr. 1350-324 (b. l. 48-58) matyti, 2012-05-18... 13. 2012-06-27 pareiškėjas atvyko į LAVL iš Pravieniškių PN, paskirtai... 14. Pareiškėjas buvo pristatytas į Santariškių kliniką 2013 metų sausio... 15. Teismui pateikta VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos... 16. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis... 17. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija... 18. Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 11 str. 1 d. 3 p. nustato nuteistojo... 19. Nustatyta, kad pareiškėjas ėmėm skųstis dėl akies problemų ir jis buvo... 20. Kaip minėta, pareiškėjas po akies traumos praėjus mėnesiui laiko pajuto... 21. Pareiškėjas teigė, kad jis, atsisakęs operuotis skubos tvarka, per... 22. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 23. V. K. (V. K.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 24. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti...