Byla I-1970-561/2008
Dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos)

2Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas, sekretoriaujant D.Švilpienei, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. Z. skundą atsakovui Švenčionių rajono policijos komisariatui dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos).

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4

5 pareiškėjas H. Z. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Švenčionių rajono policijos komisariato (toliau – Komisariato) 14 404 Lt darbo užmokesčio skirtumą, susidariusį tarp faktiškai apskaičiuoto darbo užmokesčio ir darbo užmokesčio, kurį nuo 2003-09-01 buvo privalu mokėti.

6Skunde pareiškėjas nurodė, kad nuo 1992-03-16 dirba Švenčionių rajono policijos komisariate statutiniu valstybės tarnautoju. Paaiškino, kad nuo 2003-09-01 jo pareigybei nustatytas pagrindinis darbo užmokestis nedidėja, nors darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį jis didėja nuolat. LR Vyriausybė 2003-07-18 nutarimu Nr. 937 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimalioji mėnesinė alga, nustatė 450 Lt minimaliąją mėnesinę algą (toliau – MMA), o valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams nustatė 430 Lt MMA. Vėlesniuose Vyriausybės nutarimuose (2004-03-24 nutarimas Nr. 316, 2005-04-04 nutarimas Nr. 361, 2006-03-27 nutarimas Nr. 298) MMA dydžiai buvo didinami tik darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose ir organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikomas MMA, tačiau valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams MMA dydis nekito ir buvo paliktas 430 Lt. Didėjant valstybės ekonominiam pajėgumui, augant prekių ir paslaugų kainoms, o minimalios mėnesinės algos dydžiui nekintant, pareiškėjo gaunamas atlyginimas faktiškai mažėja, tuo mažėja ir jo pragyvenimo lygis. Pareiškėjo manymu, tokiu darbo užmokesčio valstybėms tarnautojams reglamentavimu pažeidžiama valstybės garantuojama kiekvieno žmogaus teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą, pažeidžiamas konstitucinis visų asmenų lygybės principas (Konstitucijos 48 ir 29 str.), sudaromos teisinės prielaidos pažeisti konstitucinę nuosavybės teisę (Konstitucijos 23 str.), prieštarauja teisinės valstybės principui.

7Atsakovas Komisariatas atsiliepime į pareiškėjo H. Z. skundą prašė skundą atmesti. Nurodė, kad skaičiuodamas pareiškėjui darbo užmokestį jis vadovavosi galiojančiais teisės aktais. Konstitucijos 102 str. ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo įstatymas išimtinę teisę spręsti, ar įstatymas ir kiti teisės aktai neprieštarauja Konstitucijai, suteikta Konstituciniam Teismui. Įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol nebus konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad Komisariatas mokėdamas pareiškėjui darbo užmokestį, neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Taip pat nėra Civilinio kodekso 6.271 str. nustatytų atsakovo civilinės atsakomybės pagrindų.

8Šalys į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį joms pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 79 str. 1 d. 5 d.).

9Skundas atmestinas.

10Teismas nustatė, kad pareiškėjas laikotarpyje, už kurį prašo priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, dirbo Švenčionių rajono policijos komisariate statutiniu valstybės tarnautoju (b. l. 3-7).

11Pareiškėjas kelia ginčą dėl to, kad vadovaujantis LR Vyriausybės 2003-07-18 nutarimu Nr. 937 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2003, Nr.73-3371), LR Vyriausybės 2004-03-24 nutarimu Nr. 316 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2004, Nr.46-1511), LR Vyriausybės 2005-04-04 nutarimu Nr. 361 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2005, Nr.45-1444) ir LR Vyriausybės 2006-03-27 nutarimu Nr. 298 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2006, Nr.35-1251), nuo 2003-09-01 apskaičiuojant jam darbo užmokestį, buvo taikomas tas pats minimalios mėnesinės algos dydis - 430 litų, neatsižvelgiant į tai, kad minimali mėnesinė alga buvo nuolat didinama, bet tik darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimalioji mėnesinė alga.

12Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio klausimus ginčijamu laikotarpiu reguliavo LR valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. IX-855, priimto 2002-04-23 dieną, 23 straipsnis, kuris nustatė, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai ir priemokos, bei šio įstatymo 24 straipsnis, kuris numatė, kad valstybės tarnautojo pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategoriją ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientą, pagal šio įstatymo priedėlį. Koeficiento vienetas yra Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydžio. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš minimalios mėnesinės algos.

13LR Konstitucinis Teismas 2007-03-20 nutarimu pripažino, kad LR Vyriausybės 2003-07-18 nutarimo Nr. 937 1.2 punktas, LR Vyriausybės 2004-03-24 nutarimo Nr.316 1.2 punktas ir LR Vyriausybės 2005-04-04 nutarimo Nr.361 1.2 punktas ta apimtimi, kuria valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams patvirtintas mažesnis minimalusis valandinis atlygis ir mažesnė minimali mėnesinė alga negu darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimali mėnesinė alga, neprieštarauja LR Konstitucijai.

14LR Konstituciniam Teismui pripažinus, kad teisės aktai, kurių pagrindu pareiškėjui buvo apskaičiuotas ir mokamas darbo užmokestis, neprieštarauja LR Konstitucijai, nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą išmokėti pareiškėjui H. Z. skunde nurodytą darbo užmokesčio nepriemoką.

15Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

18H. Z. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

19Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Proceso dalyviai