Byla e2-4428-328/2020
Dėl skolos ir palūkanų priteisimo

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Dalė Žukauskienė, sekretoriaujant Lijanai Ereminaitei - Krivdai, Violetai Žalienei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokato padėjėjui V. P., atsakovei O. Š., jos atstovei advokatei A. Z.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. (S.) Š. ieškinį atsakovei O. Š. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama iš atsakovės priteisti 5 000 Eur skolą, 5 proc. procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškinyje nurodė, jog 2017 m. gruodžio 5 d. ieškovė ir atsakovė sudarė preliminarią sutartį dėl atsakovei priklausančio miško ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo ieškovei už 10 000 Eur. Šalys susitarė, kad pagrindinę žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį pas notarą sudarys iki 2018 m. kovo 28 d. Sutarties tinkamam įvykdymui užtikrinti ieškovė įsipareigojo atsakovei sumokėti 5 000 Eur ir juos sumokėjo preliminarios sutarties pasirašymo metu, o atsakovė parašė ant sutarties, kad pinigus gavo. Nurodė, jog ieškovė ir atsakovė susitarė, kad jei preliminarioji sutartis neįvykdoma dėl atsakovės kaltės, ji privalo sumokėti ieškovei 5 000 Eur baudą, grąžinti avansą bei atlyginti kitiems asmenims nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, o jei sutartis neįvykdoma dėl ieškovės kaltės, tai ieškovė įsipareigoja palikti atsakovei avansą (5 000 Eur). Sutartis nustatytu laiku nebuvo sudaryta dėl to, kad atsakovė sudarė sutartis su kitais asmenimis, kurie žemės sklype iškirto mišką, dėl to prasidėjo teisminiai ginčai su šiais asmenimis, o ieškovė liko apgauta. Ieškovė nurodė, jog ne kartą prašė, kad atsakovė grąžintų 5 000 Eur avansą, tačiau atsakovė jo taip ir negrąžino. Taip pat nurodė, jog pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės, t. y. jai atsisakius parduoti žemės sklypą, nes kitas pirkėjas pasiūlė daugiau. Kadangi sutartį pažeidė atsakovė, tai ji liko skolinga ieškovei 5 000 Eur.

6Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

7Atsiliepime nurodė, jog laiko visiškai nepagrįstais ir tikrovės neatitinkančiais argumentus, jog pagrindinė sutartis nebuvo įvykdyta dėl atsakovės kaltės. Nurodė, jog ieškovė nepateikia įrodymų, pagrindžiančių atsakovės kaltę ir nurodydama tikrovės neatitinkančias aplinkybes sąmoningai klaidina teismą. Nurodė, jog neneigia, kad tarp jos ir ieškovė buvo sudaryta preliminarioji sutartis, neginčija nei vienos iš šios sutarties sąlygų ir patvirtina, jog 5 000 Eur sumą iš tiesų gavo, tačiau nesutinka su kitomis ieškovės nurodytomis aplinkybėmis. Pastebėjo, jog buvo išdavusi du įgaliojimus Ž. A.: 2017 m. rugpjūčio 22 d. – įgaliojimą valdyti ir tvarkyti žemės sklypą ir 2018 m. gegužės 22 d. – įgaliojimą atstovauti atsakovės interesus kompetentingose institucijose rengiant privataus žemės sklypo miškotvarkos projektą ir atliekant miško kirtimą (leidimas kirsti mišką galiojo iki 2018 m. birželio 1 d.). Pažymėjo, kad įgaliojimas kirsti mišką buvo išduotas po to, kai buvo pasibaigęs preliminarioje sutartyje numatytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti. Nuo sutarties sudarymo iki 2018 m. kovo 28 d. miškas nebuvo ir negalėjo būti iškirstas. Patikslinto, jog ginčai su Ž. A. prasidėjo po to, kai buvo pasibaigęs terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti. Tad ieškovės argumentai, kad pagrindinė sutartis nebuvo įvykdyta dėl atsakovės kaltės, pasireiškiančios sutarčių sudarymu su kitais asmenimis ir miško iškirtimu, ginčų tarp atsakovės ir kitų asmenų kilimu iki pagrindinės sutarties sudarymo, yra nepagrįsti, neįrodyti ir neatitinkantys tikrovės. Nurodė, jog visiškai nepagrįstas ir neįrodytas ieškovės argumentas, kad atsakovė atsisakė parduoti žemės sklypą, nes kitas pirkėjas jai pasiūlė daugiau. Pastebėjo, jog ieškovė pati pateikė teismui Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašą, kuriame matyti, jog žemės sklypo savininkė iki šios dienos yra atsakovė. Jei atsakovė būtų atsisakiusi sutarties tuo pagrindu, kad surado kitą pirkėją, pasiūliusį didesnę kainą, tai turtas būtų parduotas ir tai atsispindėtų viešajame registre. Nurodė, jog sutartis neįvykdyta ne dėl atsakovės, o dėl pačios ieškovės kaltės ir todėl, remiantis preliminarios sutarties 9 punktu, atsakovė neprivalo grąžinti ieškovei 5 000 Eur. Paaiškino, jog Ž. A. supažindino atsakovę su D. Š., su kuriuo ir buvo vedamos derybos dėl žemės sklypo pirkimo – pardavimo. Nurodė, jog Ž. A. su D. Š. atvyko prie atsakovės namų (dėl lūžusios kojos jos judėjimo galimybės buvo ribotos) ir atsakovė lauke prie automobilio pasirašė jau užpildytą sutartį. Nurodė, jog su D. Š. susitarė, kad pagrindinės sutarties sudarymu rūpinsis pirkėja (ieškovė), t. y. ieškovė susitars dėl priėmimo pas notarą, sutartą dieną pasiims atsakovę iš jos namų, tada visi kartu nuvyks pas notarą ir pasirašys pagrindinę sutartį. Nuo tos dienos, kai buvo pasirašyta preliminarioji sutartis, nei ieškovė, nei jos įgaliotas asmuo su atsakove nesusisiekė. Kadangi sutartyje jokie ieškovės kontaktiniai duomenys nebuvo nurodyti, atsakovė dėl vykimo pas notarą klausinėjo Ž. A., kuris pažinojo D. Š., Ž. A. atsakė, jog pirkėjai tvarko kažkokius dokumentus, patikino, jog pagrindinė sutartis bus sudaryta iki nurodyto termino. Kaip akivaizdu, pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, tačiau jokios atsakovės kaltės dėl to nėra.

8Teismo posėdyje ieškovės atstovas ieškinį palaikė. Patikslinto faktines aplinkybes, nurodė, jog preliminariosios sutarties objektu buvo žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kuriame yra miškas, šalys tarėsi dėl miško pirkimo – pardavimo su tikslu mišką iškirsti. Paaiškino, jog šalys pasitikėjo atsakovės įgaliotu asmeniu, pastarasis pažadėjo iki pagrindinės sutarties sudarymo paruošti projektą, dokumentus miško kirtimui. Vėliau paaiškėjo, jog miškas iškirstas be atsakovės žinios, todėl sandorį sudaryti nepavyko. Patikslino, jog ieškovė neprašo baudos, nes mano, jog nukentėjo abi šalys, tačiau viena šalis 5 000 Eur praturtėjo. Ieškovė mano, kad būtų teisinga, kad ta pinigų suma būtų grąžinta. Nurodė, jog atsakovė pati pripažino, kad jie neparuošė sklypo pardavimo, teigė, jog atsakovė kalta, nesvarbu, kad veikė per atstovą. Ji turėjo parengti dokumentus, atidalinti sklypą, turėjo parengti projektą miško iškirtimui. Prašo ieškinį tenkinti.

9Teismo posėdyje atsakovė su ieškiniu nesutiko. Tvirtino, jog buvo apgauta. Nurodė, jog siekė parduoti mišką, sutvarkyti sodo namelį, norėjo pirkti butą. Paaiškino, kad su įgaliotiniu susitarė, kad jis sutvarkys sodo namelį, kad ji galėtų jame gyventi. Nurodė, jog pasitikėjo įgaliotiniu, dokumentus turėjo tvarkyti jis. Prašo ieškinį atmesti.

10Teismo posėdyje atsakovės atstovė su ieškiniu nesutiko, mano, jog ieškinys nepagrįstas ir neturėtų būti tenkinamas. Papildomai paaiškino, jog tik posėdžio metu ieškovės pusė keičia reikalavimo pagrindą, kad sutartis nesudaryta dėl to, kad nebuvo parengti dokumentai. Nei ieškinyje, nei neparengiamajame posėdyje tokios aplinkybės nebuvo nurodytos. Mano, jog iš atsakovės atimta galimybė atsikirsti ir pateikti įrodymus dėl kitų faktinių aplinkybių, kodėl nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis. Papildomai nurodė, jog ieškinyje nurodyti argumentai, kuriais grindžiama atsakovės kaltė, nėra pagrįsti – iki pagrindinės sutarties sudarymo termino pabaigos miškas buvo ir tas objektas buvo tokios vertės, dėl kurios šalys tarėsi, byloje nėra įrodymų, kad atsakovė kokiais nors veiksmais atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Nurodė, jog ieškinys nepagrįstas, prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

11Teismas konstatuoja:

12iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad tarp ieškovės R. S. (pirkėja) ir atsakovės O. Š. (pardavėja) 2017 m. gruodžio 5 d. sudaryta Preliminari sutartis (toliau ir – Sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo nupirkti, o atsakovė įsipareigojo parduoti jai nuosavybe teise priklausantį žemės sklypą – mišką 3,66 ha, esantį ( - ) (( - )) už 10 000 Eur (Sutarties 1 punktas). Sutarties 3 punkte šalys įsipareigojo pasirašyti notaro patvirtintą turto pirkimo – pardavimo sutartį vėliausiai iki 2018 m. kovo 28 d. Užtikrinant Sutartyje numatytų įsipareigojimų tinkamą vykdymą, pirkėjas Sutarties pasirašymo metu sumoka pardavėjui 5 000 Eur avansą (Sutarties 6 punktas), ši suma įskaitoma į pirkimo – pardavimo kainą (Sutarties 7 punktas). Ieškovės byloje pateiktoje Sutartyje, kurią pasirašė ieškovė ir atsakovė, ranka yra atliktas prierašas, patvirtinantis, jog O. Š. 5 000 Eur gavo.

132020 m. kovo 26 d. Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, žemės sklypas (unikalus Nr. ( - ); kadastro Nr. ( - )) (toliau – Sklypas), esantis ( - ) asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei O. Š., Sklype miško plotas sudaro 3,6851 ha.

14Atsakovė byloje pateikė įrodymus, jog 2017 m. rugpjūčio 22 d. išdavė įgaliojimą (galiojo 6 mėnesius), kurį tvirtino notaras, Ž. A. tvarkyti ir valdyti Sklypą, tam tikslui atstovauti O. Š. kompetentingose įstaigose, atstovauti ją visose įstaigose ir organizacijose atidalijant šį Sklypą, formuojant atskirus sklypus <...>, pasirašyti atidalinimo sutartį arba naudojimosi tvarkos nustatymo sutartį notarų biure ir kt. Atsakovė 2018 m. gegužės 22 d. Ž. A. išdavė notaro patvirtintą įgaliojimą atstovauti ieškovei kaip Sklypo savininkei <...> rengiant privataus žemės sklypo miškotvarkos projektą ir atliekant miško kirtimą, gauti projektą, atlikti ribinių linijų iškirtimą <...>, gauti leidimą miško kirtimui, atlikti miško kirtimą. Šis įgaliojimas galiojo vienerius metus. Atsakovei 2018 m. birželio 1 d. išduotas leidimas kirsti mišką Sklype, kuris galiojo iki 2018 m. gruodžio 31 d. Atsakovė taip pat pateikė duomenis, jog 2018 m. spalio 11 d. pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjo kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjo Ž. A. atžvilgiu dėl jo žinioje buvusio turto (medienos) pasisavinimo. Klaipėdos apylinkės teismo (Klaipėdos miesto rūmai) įsiteisėjusiu 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimu už akių c. b. Nr. e2-10153-965/2019 O. Š. iš atsakovo Ž. A. priteista 8 173,30 Eur žala dėl iškirsto miško, 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo, 111 Eur bylinėjimosi išlaidas. Iš byloje pateiktos 2020 m. liepos 17 d. antstolės V. D. pažymos matyti, jog pagal vykdomąjį raštą Nr. e2-10153-965/2019 iš Ž. A. žala nėra išieškota.

15Dėl ieškinio reikalavimų

16Civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.165 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad preliminarioji sutartis yra šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Pagal kasacinio teismo praktiką preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2008; 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010; kt.). Taigi preliminariosios sutarties objektas yra ne turtas, veiksmų rezultatas ar pan., dėl kurių įgijimo susitaria sutarties šalys, bet kitos sutarties sudarymas ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011; 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016 ir kt.).

17Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, jog tarp šalių 2017 m. gruodžio 5 d. sudaryti Preliminari sutartis (Sutartis) dėl Sklypo dalies (miško) pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. Šių aplinkybių kontekste pastebėtina, jog byloje yra pateikti du Sutarties egzemplioriai – ieškovės pateiktoje Sutartyje yra ieškovės R. S. (pirkėjos) bei O. Š. (pardavėjos) parašai, bei pardavėjos ranka atliktas prierašas, patvirtinantis 5 000 Eur sumos gavimą. Atsakovės byloje pateiktoje Sutartyje yra O. Š. (pardavėjos) ir D. Š. kaip pirkėjos įgalioto asmens parašai. Tiek, atsakovės, tiek ieškovės byloje pateiktų sutarčių tekstas yra vienodas, šalys tos pačios, t. y. pirkėja yra ieškovė, o pardavėja – atsakovė. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas D. Š. paaiškino, jog yra ieškovės sutuoktinis, Sutarties pasirašymo metu su ieškove santuokos sudaręs dar nebuvo, tačiau turėjo įgaliojimą veikti jos vardu, ieškovė ir D. Š. iki santuokos ilgą laiką gyveno kaip šeima. Atsakovė atsiliepime preliminarios sutarties fakto sudarymo neginčijo, pripažino, jog Sutartis buvo sudaryta, o atsakovė pagal Sutartį 5 000 Eur sumą gavo. Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažintina nustatyta aplinkybė, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta Sutartis dėl Sklypo dalies (miško) pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 183 straipsnis, 185 straipsnis, 187 straipsnis). Aplinkybė, jog pinigines lėšas atsakovei perdavė liudytoju byloje apklaustas D. Š., įvertinus dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, bylos medžiagą, šio fakto nepaneigia. Teismo posėdyje atsakovės atstovės prielaidos dėl galimai netinkamo ieškovo vertintinos kritiškai – atsakovė Sutarties sąlygų neginčijo, savarankiškų reikalavimų dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia nereiškė, aplinkybių dėl (ne)tinkamo pirkėjos atstovavimo sudarant Sutartį neginčijo viso bylos nagrinėjimo metu iki baigiamųjų kalbų (CPK 185 straipsnis).

18Bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad pagrindinė Sklypo dalies (miško) pirkimo – pardavimo sutartis Sutartyje nustatytu terminu, t. y. iki 2018 m. kovo 28 d., nebuvo sudaryta, šalys šios aplinkybės neginčija (CPK 187 straipsnis).

19Ieškovė nurodo, jog pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės, t. y. pardavėjos, kaltės. Nurodė, jog sutartis nebuvo sudaryta dėl to, kad atsakovė sudarė sutartis su kitais asmenimis, kurie Sklype iškirto mišką, dėl to prasidėjo teisminiai ginčai, taip pat atsakovei atsisakius parduoti Sklypą, nes kitas pirkėjas jai pasiūlė daugiau. Teismo posėdyje ieškovės atstovas nurodė papildomas aplinkybes, jog pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl to, kad nebuvo parengti dokumentai, nurodė, jog dokumentus turėjo parengti pardavėja. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė reiškia reikalavimą dėl avanso grąžinimo (CPK 185 straipsnis).

20Atsakovė su ieškinio argumentais nesutiko, nurodė, jog pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl pirkėjos, t. y. ieškovės, kaltės, atsiliepime nurodė, jog su D. Š. tarėsi, kad pagrindinės sutarties sudarymu rūpinsis pirkėja. Mano, jog nesant atsakovės kaltės ji neprivalo grąžinti ieškovei iš jos gautų 5 000 Eur, kas yra pagrindas atmesti ieškinį.

21Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl preliminariosios sutarties vykdymo bei sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo pasekmių (atsakomybės) taikymo, avanso grąžinimo.

22Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, esant šalių sutartiniams santykiams, sprendžiant iš jų kylančius ginčus, turi būti taikoma šalių sutartis, kiek ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, o jeigu šalys konkrečiu klausimu nesudarė susitarimo, tai taikomos įstatymo nuostatos. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2010; 2015 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271-415/2015). Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, jog šalių sudaryta Sutartis ar atskiros jos dalys prieštarautų imperatyvioms teisės aktų nuostatoms ar bendriesiems teisės principams, todėl sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą turi būti vadovaujamasi šalių sudarytos Sutarties nuostatomis.

23Minėta, jog Sutarties 6 punkte šalys sutarė, kad užtikrinant Sutartyje numatytų įsipareigojimų tinkamą vykdymą, pirkėjas Sutarties pasirašymo metu sumoka pardavėjui 5 000 Eur avansą, ši suma įskaitoma į pirkimo – pardavimo kainą (Sutarties 7 punktas). Bylos medžiaga nustatyta, jog atsakovė šią sumą gavo (CPK 185 straipsnis).

24Avansas yra mokėjimas, kuris atliekamas būsimų mokėjimų vykdant pagrindinę sutartį sąskaita. Pagal CK 6.309 straipsnio 2 dalį pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu). Jis vykdo mokėjimo paskirtį, bet šia paskirtimi gali būti naudojamasi, jeigu ateityje atsiranda mokėjimo prievolė. Jeigu ateityje mokėjimo prievolė neatsiranda, nes, pvz., pagrindinė sutartis nesudaroma, tai nėra pagrindo sumokėtą avansą naudoti pagal mokėjimo paskirtį. Tai savaime nereiškia, kad avansu sumokėti pinigai turi būti grąžinti. Reikia įvertinti, ar avansu sumokėti pinigai nebuvo šalių susitarimu ar kitu pagrindu numatyti panaudoti pagal kitą paskirtį, pvz., kaip netesybos prievolės įvykdymui užtikrinti. Nuostatos dėl avanso mokėjimo gali būti įtrauktos į preliminariąją sutartį, todėl kad ji susijusi su būsimu pagrindinės sutarties sudarymu ateityje, o pagal pagrindinę sutartį gali būti vykdomi mokėjimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018). Avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Tokią sankciją sutartyje nustačius, reikalavimas grąžinti tokias pinigų sumas negali būti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas (CK 6.130 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22-219/2015).

25Pagal Sutarties 8 punktą, jeigu sutartis neįvykdoma dėl pardavėjo kaltės ir (arba) jis neįvykdys šia sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir (arba) jo pareiškimai bus klaidingi ir tai sąlygos sutarties nesudarymą, tai jis įsipareigoja sumokėti pirkėjui 5 000 Eur baudą, gautą avansą grąžinti bei padengti nuostolius atsiradusius kitiems asmenims dėl šios sutarties nevykdymo. Sutarties 9 punktas numato, kad jei sutartis neįvykdoma dėl pirkėjo kaltės ir (arba) jis neįvykdys šia sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir (arba) jo pareiškimai bus klaidingi ir tai sąlygos sutarties nesudarymą, tai jis įsipareigoja duotą avansą palikti pardavėjui. Įvertinus šalių sudarytos Sutarties nuostatas, remiantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), matyti, jog pirkėjo mokamas avansas atliko ne tik mokėjimo ir atsiskaitymo, bet ir netesybų funkciją (CKP 185 straipsnis).

26Netesybos yra civilinės atsakomybės forma (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Sutarties nevykdymo teisiniai padariniai – sutartinė civilinė atsakomybė – kyla, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Viena iš sąlygų, suteikiančių pagrindą konstatuoti sutarties šalies pareigą atsakyti už neįvykdytą ar netinkamai įvykdytą sutartį, yra sandorio šalies kaltė (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Taigi sutartyje nustatyti jos pažeidimo (neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo) padariniai kyla dėl tokio pažeidimo kalta pripažintai sandorio šaliai (atskirais atvejais – ir abiem sandorio šalims). Sprendžiant, kiek kuri sutarties šalis yra atsakinga už sutarties nevykdymą, turi būti vertinama ne tik tai, kokias tarpusavio teises ir pareigas pagal pasiektą susitarimą ir taikytiną teisinį reguliavimą sutartis sukuria jos šalims, bet ir jų elgesys vykdant sutartį, sutarties vykdymo principų, įtvirtintų CK 6.200 straipsnyje (bendradarbiavimo, kooperavimosi, ekonomiškumo ir kt.), laikymasis bei kitos reikšmingos aplinkybės. Įstatymas įpareigoja kiekvieną sutarties šalį ne tik sąžiningai, tinkamai vykdyti prievoles, bet ir atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau, bendradarbiauti su kita šalimi (CK 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pareigą bendradarbiauti ir savo teises įgyvendinti sąžiningai turi abi sutarties šalys, todėl jos abi turi veikti aktyviai ir atlikti protingumo kriterijų atitinkančius veiksmus, esančius tinkamo šalių bendradarbiavimo prielaida. Be to, nagrinėjant preliminariosios sutarties šalies kaltės dėl pagrindinės sutarties nesudarymo klausimą aktualūs ir teismo turi būti vertinami šalių veiksmai (neveikimas) laikotarpiu iki termino, kada turėjo būti sudaryta pagrindinė sutartis. Po šio termino atlikti veiksmai nekeičia sandorio šalių kaltės kvalifikavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213-701/2015).

27Nagrinėjamu atveju, byloje nėra nustatytos aplinkybės, jog pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl to, kad atsakovė sudarė sutartis su kitais asmenimis (CPK 185 straipsnis). Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovės įgaliojimas kirsti Sklype esantį mišką buvo išduotas pasibaigus Sutartyje nustatytam terminui sudaryti pagrindinę sutartį (CPK 185 straipsnis). Byloje pateikti įrodymai (Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašas ir kt.) patvirtina ir tai, kad Sklypas nuosavybės teise priklauso atsakovei. Objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog atsakovė atsisakė Sutarties, nes kitas pirkėjas jai pasiūlė daugiau, byloje nėra, todėl spręsti, jog atsakovė atsisakė parduoti Sklypo dalį (mišką) nėra pagrindo (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Kitų aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti, jog pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta tik dėl atsakovės kaltės, ieškovė neįrodinėjo (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Ieškovės atstovo teismo posėdyje nurodytos papildomos aplinkybės, jog pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl to, kad nebuvo parengti miško kirtimo dokumentai, nėra pagrįstas byloje esančiais įrodymais (CPK 178 straipsnis).

28Kita vertus, byloje duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog Sutartis neįvykdyta dėl pirkėjo, t. y. ieškovės, kaltės, nėra; atsakovė šių aplinkybių neįrodė (CPK 178 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis). Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą taikyti Sutarties 9 punkto nuostatas. Atsakovė neįrodė, kokių pareigų pagal Sutartį neįvykdė ieškovė, kaip ir nepagrindė, jog ieškovės pareiškimai buvo klaidingi ir tai lėmė pagrindinės sutarties nesudarymą (CPK 178 straipsnis). Atsakovės atsiliepimo argumentai, jog buvo susitarta, kad pagrindinės sutarties sudarymu rūpinsis pirkėja (ieškovė) (susitars dėl priėmimo pas notarą, pasirūpins atsakovės nuvykimu į notaro kontorą), nepagrįsti byloje esančiais įrodymais (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Teismas atkreipia dėmesį, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims, t. y. šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Šiuo atveju, byloje atsakovės pateikti duomenys apie turėtus sveikatos sutrikimus (atsiliepimo priedas Nr. 6 – 2018 m. vasario 26 d. siuntimas stacionariam gydymui, 2018 m. kovo 6 d. medicinos dokumentų išrašas/siuntimas) nėra pakankami tikėtinai išvadai apie atsakovės nurodyto susitarimo buvimą (CPK 185 straipsnis). Priešingai, teismo posėdyje atsakovės paaiškino, jog pasitikėjo savo įgaliotiniu, tikėjo, kad viskas bus parengta laiku.

29Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga (dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai, rašytiniai įrodymai) sudaro pagrindą spręsti, jog pagrindinė Sklypo dalies (miško) pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl abiejų Sutarties šalių nepakankamo bendradarbiavimo, pasyvaus elgesio vykdant Sutartį (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Bylos medžiaga nustatyta, jog po Sutarties sudarymo šalys tiesiogiai nebendravo – liudytojas D. Š. teismo posėdyje paaiškino, jog bendravimas vyko per atsakovės įgaliotą asmenį, atsakovė šios aplinkybės neneigė, paaiškino, jog įgaliotinio klausė dėl pagrindinės sutarties sudarymo, pirkėjos kontaktinių duomenų neturėjo. Nepakankamas ikisutartinių santykių šalių (ar šalies) nerūpestingumas savaime negali būti prilygintas šalies nesąžiningumui, todėl visumos byloje nustatytų aplinkybių kontekste darytina išvada, jog byloje nėra nustatytos sąlygos, sudarančios pagrindą taikyti civilinę atsakomybę ieškovei pagal šalių sudarytos Sutarties 9 punktą, dėl ko ieškovė prarastų teisę reikalauti grąžinti pagal Sutartį sumokėtą avansą (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnis, 6.164 straipsnio 4 dalis, 6.193 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-378/2020). Byloje taip pat nėra nustatyta, jog pagrindinė Sklypo dalies (miško) pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės ar nesąžiningumo, kita vertus, ieškovė reikalavimo taikyti atsakovei civilinę atsakomybę nereiškia.

30Pagal CK 6.165 straipsnio 5 dalį jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Pagal kasacinio teismo praktiką tuo atveju, kai preliminarioji sutartis neįgyvendinama ir pagrindinė sutartis nesudaroma, pardavėjas netenka teisinio pagrindo disponuoti jam perduotais pinigais ir jie turi būti grąžinami arba priteisiami ieškovui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2011; 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016 ir kt.). Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje pateiktus įrodymus, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, nustatyta, jog pagrindinė nekilnojamojo turto (Sklypo dalies – miško) pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl abiejų šalių nepakankamo bendradarbiavimo, CK 6.200 straipsnyje įtvirtintų pareigų vykdymo. Byloje nėra nustatyti ieškovės nesąžiningi veiksmai, dėl ko ieškovei turėtų kilti civilinė atsakomybė, todėl visumos byloje nustatytų aplinkybių kontekste pripažintina, jo ieškovės reikalavimas dėl avanso priteisimo yra pagrįstas (CK 1.5 straipsnis, 6.165 straipsnio 5 dalis, 6.237 straipsnis, CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

31Dėl bylos baigties

32Atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus bei byloje nustatytas aplinkybes, visumos byloje esančių įrodymų pagrindu spręstina, kad ieškovė įrodė ieškinio reikalavimų pagrįstumą, todėl vadovaujantis CPK 185 straipsniu, atsižvelgiant į bylos medžiagą, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijus, ieškinys tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistina 5 000 Eur pagal Sutartį sumokėto avanso suma.

33Dėl procesinių palūkanų

34CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2008). Pažymėtina, kad teismas, gavęs kreditoriaus prašymą priteisti procesines palūkanas, nesant šalių susitarimo dėl kitokio jų skaičiavimo ar atsisakymo, neturi nustatinėti kokių nors aplinkybių, reikšmingų tokiam prašymui tenkinti. Taigi procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Be to, kreditoriaus reikalavimas turi būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222-611/2015).

35Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į galiojantį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką, procesinę bylos baigtį, ieškovės prašymas dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. balandžio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

36Dėl bylinėjimosi išlaidų

37Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis 1 dalis).

38Byloje pateikti įrodymai, jog ieškovė už ieškinio pareiškimą sumokėjo 113 Eur žyminį mokestį bei patyrė 600 Eur išlaidas advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti.

39Atsakovė byloje pateikė duomenis apie patirtas 480 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (320 Eur už atsiliepimo parengimą ir 160 Eur už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teisme).

40Teismui tenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos 713 Eur sumai (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

41Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas

Nutarė

42tenkinti ieškinį.

43Priteisti iš atsakovės O. Š. 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. balandžio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 713 Eur (septynių šimtų trylikos eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovei R. Š. (S.).

44Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Dalė... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama iš atsakovės priteisti... 5. Ieškinyje nurodė, jog 2017 m. gruodžio 5 d. ieškovė ir atsakovė sudarė... 6. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko,... 7. Atsiliepime nurodė, jog laiko visiškai nepagrįstais ir tikrovės... 8. Teismo posėdyje ieškovės atstovas ieškinį palaikė. Patikslinto faktines... 9. Teismo posėdyje atsakovė su ieškiniu nesutiko. Tvirtino, jog buvo apgauta.... 10. Teismo posėdyje atsakovės atstovė su ieškiniu nesutiko, mano, jog ieškinys... 11. Teismas konstatuoja:... 12. iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad tarp ieškovės R. S. (pirkėja)... 13. 2020 m. kovo 26 d. Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo... 14. Atsakovė byloje pateikė įrodymus, jog 2017 m. rugpjūčio 22 d. išdavė... 15. Dėl ieškinio reikalavimų ... 16. Civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.165 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad... 17. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, jog tarp šalių 2017 m.... 18. Bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad pagrindinė Sklypo dalies (miško)... 19. Ieškovė nurodo, jog pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo... 20. Atsakovė su ieškinio argumentais nesutiko, nurodė, jog pagrindinė pirkimo... 21. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl preliminariosios sutarties... 22. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, esant šalių sutartiniams... 23. Minėta, jog Sutarties 6 punkte šalys sutarė, kad užtikrinant Sutartyje... 24. Avansas yra mokėjimas, kuris atliekamas būsimų mokėjimų vykdant... 25. Pagal Sutarties 8 punktą, jeigu sutartis neįvykdoma dėl pardavėjo kaltės... 26. Netesybos yra civilinės atsakomybės forma (CK 6.245 straipsnio 1 dalis).... 27. Nagrinėjamu atveju, byloje nėra nustatytos aplinkybės, jog pagrindinė... 28. Kita vertus, byloje duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog Sutartis... 29. Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį jeigu preliminariąją sutartį sudariusi... 30. Pagal CK 6.165 straipsnio 5 dalį jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje... 31. Dėl bylos baigties... 32. Atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus bei byloje... 33. Dėl procesinių palūkanų ... 34. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog skolininkas taip pat privalo mokėti... 35. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę... 36. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 37. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 38. Byloje pateikti įrodymai, jog ieškovė už ieškinio pareiškimą sumokėjo... 39. Atsakovė byloje pateikė duomenis apie patirtas 480 Eur išlaidas advokato... 40. Teismui tenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistinos rašytiniais... 41. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270... 42. tenkinti ieškinį.... 43. Priteisti iš atsakovės O. Š. 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) skolą,... 44. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...