Byla 2S-645-109/2010

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės, Raimondo Buzelio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus valda“ atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 6 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-172-59/2010 pagal ieškovo S. L. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Alytaus valda“, su trečiaisiais asmenimis Alytaus apskrities viršininko administracija, Alytaus miesto savivaldybės administracija dėl teisės vykdyti statybos darbus.

2Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

32008 m. gegužės 16 d. ieškovas S. L. kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą su ieškiniu (b. l. 3-12), kuriuo prašė pripažinti ieškovo S. L. teisę atlikti pastato statybas žemės sklypo, esančio S. Dariaus ir S. Girėno g. 9, Alytuje, unikalus Nr. 4400-0147-9869, dalyje be atsakovo UAB „Alytaus valda“ sutikimo pagal atsakovo UAB „Alytaus valda“ ir teismui pateiktą UAB „ACIB“ parengtą statinio, projektą (užs. Nr. 44/2006), priteisti iš atsakovo UAB „Alytaus valda“ bylinėjimosi išlaidas. Teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovui UAB „Alytaus valda“ priklausantį 777 kv. m. ploto žemės sklypą, esantį S. Dariaus ir S.Girėno g. 9, Alytaus mieste, unikalus Nr. 4400-0147-9869.

4Alytaus rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 14 d. nutartimi ieškovo S. L. prašymą patenkino, taikė byloje laikinąsias apsaugos priemones - areštavo atsakovui UAB ,,Alytaus valda“ priklausančią nekilnojamojo turto dalį – 777 kv. m. ploto žemės sklypą, esantį S. Dariaus ir S. Girėno g. 9, Alytaus mieste, unikalus Nr. 4400-0147-9869 (b. l. 36-37).

52009 m. gruodžio 30 d. Alytaus rajono apylinkės teisme gautas atsakovo UAB ,,Alytaus valda“ prašymas dėl atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, kuriame atsakovas prašė įpareigoti ieškovą S. L. per teismo nustatytą terminą užtikrinti atsakovo UAB „Alytaus valda“ galimų nuostolių dėl jo atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimą, įnešant į teismo depozitinę sąskaitą 29 798 Lt sumą arba nurodytos sumos dydžio ribose pateikti Lietuvos Respublikoje registruoto banko garantiją. Atsakovas nurodė, kad ieškovas akivaizdžiai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nes šioje byloje yra pareiškęs vienintelį reikalavimą, kuris savo turiniu yra reikalavimas dėl pripažinimo. Dėl teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas UAB „Alytaus valda“ patiria nuostolius, nes areštuojamas itin didelės vertės materialusis turtas, konkrečiai – apribojama bendrovės teisė laisvai savo nuožiūra žemės sklypą valdyti ir juo disponuoti. Atsakovas negali parduoti jam priklausančios žemės sklypo dalies, ir, atitinkamai, pardavus turtą gauti 175 280 Lt sumos. Jeigu ieškovo prašymu laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, atsakovas galėtų laisvai realizuoti savo turimas nuosavybės teises, ir pardavus sklypą už jį gautus pinigus padėjęs į banką gauti palūkanas (b. l. 40-42).

6Alytaus rajono apylinkės teismas 2010 m. sausio 6 d. nutartimi (b. l. 47-48) atmetė atsakovo prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, kadangi atsakovas neįrodė galimų nuostolių atsiradimo ir būtinybės juos užtikrinti. Teismas nurodė, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nėra svarstomas ieškinio pagrįstumas, o įvertinamas tik pats ginčo pobūdis. Taip pat pažymėjo, kad atsakovas turėjo teisę 2009 m. gruodžio 14 d. nutartį, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, apskųsti paduodamas atskirąjį skundą (LR CPK 148 str. 5 d.), tačiau atsakovas šia teise nepasinaudojo. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo pateiktų dokumentų nustatė, kad atsakovas rėmėsi tik prielaidomis, o ne konkrečiais faktais. Nurodytos prielaidos, kad atsakovas galėtų parduoti jam priklausančią žemės sklypo dalį ir gautus pinigus padėti į banką savaime nesudaro objektyvaus pagrindo teigti, jog atsakovas dėl jam taikytų laikinųjų apsaugos priemonių patirs nuostolius. Be to atsakovo nurodyta 29 798 Lt suma yra tik menama, nepagrįsta jokiais realiais, objektyviais įrodymais. Kartu teismas atkreipė dėmesį, kad nuostolių atlyginimo institutas skirtas užtikrinti atsakovo galimų nuostolių atlyginimą, tačiau jis nėra gynimosi priemonė nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl negali paneigti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės. Teismas gali netaikyti atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, jei, taikant šį institutą, būtų paneigta asmens teisė į tinkamą teisminę gynybą, t. y. į realų teismo sprendimo įvykdymą, ypač, jei atsakovas gali kitu būdu apginti savo teises. Parinkdamas laikinąsias apsaugos priemones teismas vadovavosi ekonomiškumo ir šalių lygiateisiškumo principais. Be to teismas pažymėjo, kad nepritaikius galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo pagal CPK 147 str. 1 d., atsakovas turi teisę reikalauti nuostolių, kuriuos jam padarytų ieškovo prašymu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, atlyginimo, įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys būtų atmestas (CPK 147 str. 3 d.).

7Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Alytaus valda“ (b. l. 50-52) prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - atsakovo prašymą patenkinti ir įpareigoti ieškovą S. L. iki 2010 m. sausio 20 d. įmokėti į Alytaus rajono apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 29 798 Lt sumą atsakovo UAB „Alytaus valda“ nuostolių, galinčių atsirasti dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimui užtikrinti arba iki tos pačios datos nurodytos sumos dydžio ribose pateikti teismui Lietuvos Respublikoje registruoto banko garantiją. Nurodė, kad atsakovas, teikdamas prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, neprivalo būti realiai patyręs nuostolių, t. y. teismas spręsdamas tokį prašymą turi tik įsitikinti, kad prielaidoms pasitvirtinus tokie nuostoliai gali būti patiriami. Akivaizdu, kad areštavus itin didelės vertės atsakovo turtą, atsakovas patiria nuostolių, nes apribojama bendrovės teisė laisvai savo nuožiūra žemės sklypą valdyti ir juo disponuoti. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, areštuotos atsakovui UAB „Alytaus valda“ priklausančios nekilnojamojo turto dalies - 777 kv. m. ploto žemės sklypą, esantį S. Dariaus ir S. Girėno g. 9, Alytaus mieste, unikalus Nr. 4400-0147-9869, rinkos vertė yra 175 280 Lt (viso žemės sklypo vertė yra 693 000 Lt). Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės reiškia, kad atsakovas negali parduoti jam priklausančios žemės sklypo dalies ir, atitinkamai, pardavus turtą gauti mažiausiai 175 280 Lt sumos. Tačiau, jei ieškovo prašymu laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, atsakovas galėtų laisvai realizuoti savo turimas nuosavybės teises ir, pavyzdžiui, pardavus sklypą už jį gautą kainą padėjęs į banką, gauti palūkanas. Bankas Snoras šiuo metu už juridinių asmenų terminuotus indėlius siūlo 8,5 proc. dydžio metines palūkanas, kas reiškia, jog atsakovas, vien padėjęs į banką už parduotą žemės sklypą gautus pinigus (175 280 Lt), per metus gautų 14 899 Lt palūkanų, todėl negalėdamas disponuoti tokios vertės turtu, atsakovas patiria nuostolius. Atsižvelgiant į tai, jog teismo procesas pirmoje ir apeliacinėje instancijoje užtrunka apie 2 metų laikotarpį, UAB „Alytaus valda“ savo galimus minimalius nuostolius vertina 29 798 Lt suma, kurią sudarytų iš banko gaunamos palūkanos nuo turto vertės per bylos nagrinėjimo laikotarpį. Apeliantas mano, kad šioje byloje ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra akivaizdus piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, nes ieškovas jokio materialinio daiktinio reikalavimo atsakovui nereiškia ir neketina reikšti, taigi teismas šioje byloje jokio sprendimo dėl turto priteisimo nepriims, todėl reikalavimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje yra akivaizdžiai perteklinis.

8Ieškovas S. L. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 6 d. nutartį nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti teismo nutartyje nurodytais motyvais (b. l. 64-68).

9Atskirasis skundas atmestinas.

10Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CP 338 straipsnis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje, nenustatyta.

11Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam klausimui, tinkamai pritaikė susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

12Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 147 straipsnio pirmosios dalies nuostatą teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. Nustatydamas galimybę pareikalauti iš asmens, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba kurio iniciatyva šios priemonės jau pritaikytos, užtikrinti galimų atsakovo nuostolių atlyginimą, įstatymų leidėjas garantuoja ieškovo ir atsakovo interesų ir procesinių poveikio priemonių pusiausvyrą, šalių lygiateisiškumą, prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones sąžiningumą ir protingumą bei šių priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams. CPK 147 straipsnyje nurodyta teismo taikoma priemonė užtikrina galimų atsakovo nuostolių atlyginimą. Jos paskirtis plačiąja prasme – užtikrinti atsakovo galimybę ir pirmumo teisę reikalauti padengti dėl ieškovo iniciatyva pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių patirtus nuostolius iš ieškovo įmokėtos sumos arba banko garantijos.

13Remiantis CPK 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12 str., 178 str.). Teismas nustato atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, atlyginimo užtikrinimą tais atvejais, kai pagal bylos duomenis yra prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti, ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinosios apsaugos priemonės pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas (nuostoliai yra dideli, ieškovas yra finansiškai nepajėgus jų padengti, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan.), atsakovui, prašančiam galimų jo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pateikus duomenis apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų paskaičiavimą. Nagrinėjamoje byloje, iš atsakovo pateikto prašymo matyti, jog jis nuostoliais laiko hipotetinę galimybę, jog taikytas areštas žemės sklypo daliai trukdo disponuoti turtu ir pasinaudoti galimybe turtą parduoti bei gautas lėšas padėjus į banką gauti palūkanas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovo motyvai nepagrįsti jokiais realiais įrodymais, nėra pateikti duomenys apie tai, kad atsakovas ketino ar ketina turtą realizuoti, t. y. nėra byloje pateikta duomenų apie tai, kad atsakovas būtų sudaręs preliminarią sutartį dėl nekilnojamojo turto pardavimo ateityje, t. y. tai, kad tokios nutarties priėmimas gali turėti tiesioginės įtakos jos sutartiniams įsipareigojimams pagal šią sutartį, ir pan.

14Nesvarstytinas atsakovo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, nesusijusias su ieškinio reikalavimais ir dėl to atsakovas patiria nuostolius. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog atsakovas nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių neskundė, kas vertintina kaip nesiėmimas jokių priemonių nurodomų nuostolių pašalinimui ar sumažinimui. Be to, ieškovo prašymas užtikrinti ieškinio reikalavimą yra naudojimasis įstatymo numatyta procesine teise, ir šis reikalavimas negali būti traktuojamas kaip nepagrįstas atsakovo teisių suvaržymas.

15Teisėjų kolegija pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovo galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atlyginimo užtikrinimo institutai yra tarpusavyje susiję. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas yra susijęs su atsakovo tam tikrų turtinių teisių ar interesų apribojimu, todėl įstatymų leidėjas ir nustatė galimybę teismui, pritaikančiam laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinti šalių procesinį lygiateisiškumą, interesų pusiausvyrą ir teisingumą, pareikalaujant atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, atlyginimo užtikrinimo (CPK 147 straipsnio 1 dalis). Taigi civilinio proceso įstatymas, apsaugodamas ieškovo turtinius interesus, siekia apsaugoti ir atsakovo turtinius interesus, kurie gali būti pažeisti nepagrįsto ieškinio reikalavimo užtikrinimo atveju. Kaip minėta, tuo užtikrinamas šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo nurodomi galimi 29 798 Lt dydžio nuostoliai, kylantys iš trukdymo disponuoti nekilnojamuoju turtu, nesudaro pagrindo konstatuoti šalių procesinio lygiateisiškumo principo pažeidimo, nes atsakovo nurodomi argumentai ir byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo nuostolių užtikrinimo priemonių taikymui. Pažymėtina, kad lygiateisiškumo principas nereiškia, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtina taikyti ir galimų nuostolių užtikrinimo priemones.

16Vadovaujantis, aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad Alytaus rajono apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį ir ją naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

17Teismo kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmuoju punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

18atskirąjį skundą atmesti.

19Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai