Byla 2-603/2006

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Kazio Kailiūno ir Danutės Milašienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. V. (T. V.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 18 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, civilinėje byloje Nr. 2-1762-41/06 pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos ieškinį atsakovui T. V. (trečiasis asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija) dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybės taryba kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui T. V., prašydamas pripažinti negaliojančia Valstybinės žemės sklypo 1995 m. vasario 7 d. pirkimo – pardavimo sutartį ir taikyti restituciją. Kadangi atsakovas, kuriam buvo tinkamai įteiktas ieškinys su priedais, per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį be pateisinamos priežasties, o ieškovas ieškinyje nurodė, kad tuo atveju, jeigu byloje be pateisinamos priežasties nebus pateiktas atsakovo atsiliepimas į ieškinį, teismas priimtų sprendimą už akių, teismas, atlikęs formalų pateiktų įrodymų vertinimą, 2006 m. birželio 6 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino visiškai: pripažino negaliojančia Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo 1995 m. vasario 7 d. sutartį, sudarytą tarp Vilniaus miesto valdybos, atstovaujamos Šnipiškių seniūnijos valdybos seniūnės, ir atsakovo T. V.; taikė restituciją ir grąžino iš atsakovo ieškovui nuosavybės teisę į 231/549 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), o atsakovui grąžino iš ieškovo 124,64 Lt, priteisė iš atsakovo į valstybės biudžetą 518 Lt bylinėjimosi išlaidų.

5Atsakovas pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė panaikinti 2006 m. birželio 6 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atsakovas nurodė, kad apie tai, jog teisme buvo iškeltas reikalavimas dėl jo nuosavybės teisių į ginčo žemės sklypą, jis nebuvo informuotas, nei jis, nei jo šeimos nariai negavo nei vieno procesinio dokumento iš teismo, išskyrus sprendimą už akių, todėl negalėjo dalyvauti bylos nagrinėjime, išreikšti savo poziciją. Atsakovas nurodė, kad teismas sprendime nenurodė, kokiu būdu ir kuo remiantis nutarė grąžinti jam 124,64 Lt už paimtą nuosavybę.

6Vilniaus apygardos teismas 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartimi atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino. Teismas konstatavo, kad procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti tinkamai, nes jie buvo įteikti atsakovo pilnametei dukrai (CPK 123 str. 5 d.); atsakovas turėjo realias galimybes ir pakankamą terminą pateikti atsiliepimą į ieškinį, tačiau to nepadarė; teismui nebuvo pateiktas prašymas dėl termino atsiliepimui į ieškinį pateikti pratęsimo ar atnaujinimo; nenurodytos jokios atsiliepimo nepateikimo priežastys bei jas pagrindžiantys įrodymai, todėl teismas turėjo CPK 142 straipsnio ketvirtojoje dalyje įtvirtintą pagrindą sprendimui už akių priimti. Teismas nurodė, kad atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nenurodė jokių aplinkybių bei nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, o rėmėsi tik procesinių teisės normų, reguliuojančių procesinių dokumentų įteikimą, bei jo teisės būti išklausytam pažeidimu, todėl teismas neturi pagrindo atnaujinti bylos nagrinėjimą ir panaikinti sprendimą už akių. Teismas sprendė, kad, nesant sąlygų, būtinų sprendimo už akių panaikinimui ir bylos nagrinėjimo atnaujinimui, visumai, atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo negali būti tenkinamas.

7Atsakovas T. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

81. Teismas pažeidė procesines teisės normas dėl procesinių dokumentų įteikimo atsakovui. Teismas, spręsdamas apie procesinių dokumentų tinkamą įteikimą atsakovui, rėmėsi pažyma, kurioje įrašyta, kad procesiniai dokumentai 2006 m. balandžio 27 d. įteikti atsakovo dukrai J. V. Tačiau J. V., kuri nėra atsakovo dukra ar artima giminaitė, o yra atsakovo sūnaus žmona, atsakovui procesinių dokumentų neperdavė, nes atsakovas buvo išvykęs į Baltarusiją pas sunkiai sergantį žmonos tėvą, kuris 2006 m. gegužės 3 d. mirė.

92. Teismas turėjo pranešimą ir procesinius dokumentus siųsti atsakovui asmeniškai, nes jis kartu su sūnaus šeima negyvena, o turi kitą nuolatinę gyvenamąją vietą.

103. Teismas neinformavo atsakovo apie teismo posėdžio datą ir laiką, todėl atsakovas neturėjo galimybės pateikti teismui pateisinamų dokumentų dėl atsiliepimo nepateikimo ir dalyvauti teismo procese.

11Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

12Atskirasis skundas tenkintinas.

13Teisingo ir tinkamo civilinio proceso idėja remiasi nuostata, jog teismo sprendimas gali būti priimtas tik išklausius abi proceso šalis. Tik abiejų šalių dalyvavimas sprendžiant ginčą, jų aktyvūs veiksmai pateikiant teismui savo argumentus ir turimus įrodymus gali lemti visapusišką bylos aplinkybių išnagrinėjimą ir ištyrimą. Tai leidžia išsiaiškinti materialiąją tiesą byloje. Tinkamo proceso, šalių lygiateisiškumo principų įgyvendinimui užtikrinti yra detaliai reglamentuojama teismo šaukimų, pranešimų ir kitokių procesinių dokumentų įteikimo šalims tvarka, šalims suteikiama teisė teismo posėdžio metu išdėstyti savo poziciją ir pan. Tačiau minėti principai bei teisės neturėtų būti suprantamos formaliai, nes reikalavimas išklausyti abi šalis nereiškia, kad procesas turi tęstis tol, kol viena ar abi šalys būtinai atvyks į teismo posėdį. Ne mažiau svarbūs proceso operatyvumo, ekonomiškumo, draudimo piktnaudžiauti procesu, sąžiningos šalies interesų gynybos principai, kurie reikalauja, kad bylos nagrinėjimas nestovėtų vietoje, o ginčas būtų kuo greičiau išspręstas.

14Norint įgyvendinti anksčiau minėtus koncentruotumo, ekonomiškumo, šalių interesų pusiausvyros principus bei pasiekti, kad nebūtų gaišinamas kitų proceso dalyvių laikas bei trikdomas teismo darbas, šalis privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis bei rūpintis proceso skatinimu. Su šiomis pareigomis ir yra susijęs sprendimo už akių institutas, esantis tam tikra procesinio pobūdžio poveikio priemonė šaliai, kuri be pateisinamos priežasties nesidomi procesu, nedalyvauja jame ir taip sudaro sąlygas teismo proceso vilkinimui. Tačiau kartu netinkamas minėto instituto reglamentavimo normų taikymas gali lemti šalių lygiateisiškumo, teisės į teisminę gynybą, teisės būti išklausytam bei kitų civilinio proceso teisės principų pažeidimą.

15Sprendimo už akių priėmimui pasirengimo bylą nagrinėti teisme stadijoje reikalingos kelios sąlygos. Visų pirma, turi būti konstatuotas pasyviosios šalies piktybiškas nesirūpinimas proceso skatinimu, tai yra šalis be pateisinamos priežasties nepateikia ar nepalaiko savo reikalavimų ar atsikirtimų. Pareiga pateikti atsiliepimą į ieškinį be išimties visiems atsakovams numatyta įstatyme (CPK 142 str.). Antra, būtinas yra dalyvaujančios byloje aktyviosios šalies prašymas priimti sprendimą už akių (CPK 285 str.). Pažymėtina, kad taikant sprendimo už akių priėmimo institutą būtina sąlyga yra tinkamas šalies informavimas. Jeigu šalis nėra tinkamai informuota, sprendimo už akių priėmimas jos atžvilgiu būtų neteisingas ir nesąžiningas. CPK 123 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintas bendrasis principas, kad visi procesiniai dokumentai veiksniam atsakovui įteikiami asmeniškai. Tačiau CPK įtvirtina ir kai kurias asmeninio procesinių dokumentų įteikimo išimtis, kai pripažįstama, kad procesiniai dokumentai byloje dalyvaujančiam asmeniui įteikti tinkamai. Viena tokių išimčių yra atvejis, kai, neradus adresato gyvenamojoje vietoje, procesiniai dokumentai gali būti įteikti su juo gyvenantiems pilnamečiams šeimos nariams (CPK 123 str. 3 d.). Tai leidžia teismui formaliai konstatuoti, kad šalis informuota tinkamai. Tačiau jeigu iš aplinkybių visumos teismas turi pagrindo manyti, jog realiai šalis informuota netinkamai ir kad formalus vadovavimasis tinkamo informavimo fikcija būtų neteisingas, neprotingas ir nesąžiningas (CPK 3 str. 1 d.), teismas turėtų pripažinti, jog šalis tinkamai neinformuota, ir atsisakyti priimti sprendimą už akių.

16Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos teismas atsakovui ieškinį bei pranešimą, kuriame nurodyta atsakovo pareiga pateikti atsiliepimą per 30 dienų nuo šių procesinių dokumentų įteikimo, išsiuntė 2006 m. kovo 24 d. (b. l. 29). Iš į teismą grįžusio pranešimo (b. l. 35) matyti, kad šie procesiniai dokumentai 2006 m. balandžio 27 d. buvo įteikti ne asmeniškai atsakovui T. V., o J. V., kuri, pasak atsakovo, yra jo sūnaus žmona. Apelianto teigimu J. V. procesinių dokumentų jam laiku neperdavė, kadangi jis buvo išvykęs į Baltarusiją, kur sunkiai sirgo jo žmonos tėvas. Nors apeliantas neprideda įrodymų, patvirtinančių šį faktą, bet iš byloje esančių kitų, grįžusių atgal į teismą, atsakovui T. V. neįteiktų laiškų (b. l. 52, 53), darytina išvada, kad atsakovas nebuvo tinkamai informuotas apie ieškovo pareikštą teisme ieškinį ir bylos eigą. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad nagrinėjant bylą buvo įvykdyti CPK 285 straipsnio reikalavimai, tai yra tinkamai užtikrintos apelianto procesinės teisės, o atsiliepimo nepateikimą traktuoti kaip piktavališką proceso ignoravimą.

17Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, jog nuosavybės teisė yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių, įtvirtintų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos protokolo Nr.1 (iš dalies pakeisto protokolu Nr. 11) 1 straipsnyje bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, sprendimo už akių priėmimas nagrinėjamu atveju gali lemti atsakovo nuosavybės teisių pažeidimą. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apelianto T. V. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Todėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės: Vilniaus apygardos teismo 2006 m. birželio 6 d. sprendimas už akių panaikintinas, atnaujintinas bylos nagrinėjimas iš esmės ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

18Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

19Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. birželio 6 d. sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Proceso dalyviai